ŠIAURĖS ATĖNAI

Šiaurės Atėnai. 2005-06-18 nr. 753

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |

TURINYS (144) • GIEDRĖ KAZLAUSKAITĖ. Suknelės (191) • KASPARAS POCIUS. Po gegužės 9-osiosSIGITAS GEDA. Trumpos istorijosAr pasaulis pasikeitė?Kalbėjosi Linas Bukauskas. Tėvas Stanislovas: mylinčių žodžiais daugVYTAUTAS ŠERYS. Pasiilgau pono DumelotoSIGITAS GEDA. Karalienės sekretaiAUSTĖJA ČEPAUSKAITĖ. Statiška ir dinamiška gamta (1) • PAULIUS KLIŠEVIČIUS. PoezijaVALDAS KILPYS. Teledepresija (48) • PETRAS RAKŠTIKAS. MiniatiūrosSIGITAS PARULSKIS. Bijok savo artimo meilėsARŪNAS VAICEKAUSKAS. "Saulės vardu, Perkūno griausmu..." (3) • VIDAS POŠKUS. Nykstantis veidas (7) • RAMŪNAS JARAS. VerksmasMARIUS BIELSKIS. Eilės

Pasiilgau pono Dumeloto

VYTAUTAS ŠERYS

[skaityti komentarus]

Kas gi tas p. Dumelotas? O kas Džeteras Heleris?

"Netgi svetimšalio senelė gerai neprisiminė, kas tie pelėkautai" (R. Malašauskas).

"Jis dar atsiminė tuos laikus, kai už šilingą galėjai nusipirkti trylika austrių" (W. S. Maughamas).

Jie išgalvoti – todėl gyvi ir amžini kaip dievai. Aš tik gyvas ir nieko neišgalvojantis.

Ech, kaip pasiilgau p. Dumeloto!

Ir be manęs pražysta, kas žada kvepėti; kurkia ir iškurkia; laksto ir pasilaksto. Iš pupos išdygsta pupa; iš gilės išauga ąžuolas; iš angelų – angeliukai.

Pririštas prie būdos ir prie žvaigždžių, snaudžiu ir loju ant pernykščių lapų.

Ponas Dumelotas gyveno savo gadynėje ir – tada man pradėjo skaudėt bambą, kol iš jos išdygo aviža. Seniai, kai Jūsų, ne mažiau gerbiamų kaip ir manęs, net dar nebuvo, vaikščiojo toks keistas žmogelis, prižiūrėtojas, galvodamas labai kūrybingai (rusiškai): žmonės vogs savo grūdus derliaus kūlimo metu.

Trainiojosi tas... O iš užpakalinės kelnių kišenės kyšojo nagano vamzdis (naganas – toks brauningas).

Nebuvau drąsus ir jau nebebūsiu – bet į tą vamzdį vis kokį grūdą įkišdavau ir dar šiaudu pabadydavau. Man, augančiam, kad ir nagano vamzdis – vis šioks toks plyšelis.

Pone Dumelotai, pasiilgdavau, kai dar buvai gyvas, o dar labiau jau – amžino.

Ir be manęs visa tai buvo, tai kam aš tokius juos aprašinėju?

Kalbu gulėdamas stovinčiam. Kryžavonė, ar ne, – ką pasakysit?

O anas įmetė 6 ir atkovojo 8 – tik pamanykit! Ir koks priešmirtinis klyksmas – išlošus automobilį!

Spengianti tyla kaime (pakaruoklių gadynė) – šalia nukritusios kryžavonės, šalia liumpenų suklestėjimo.

Žiogelis palipęs į smilgą girdi 6–8 balų žemės drebėjimą Japonijoje.

Įmetė – be mūsų gulinčio ir stovinčio: 6–8 ir 6–8... Žemės drebėjimas... Hell.

Drg. architektas ginčijasi su kitu drg. arch. žaliuose Vilniaus kalneliuose dėl E. Hemingwayaus "Žaliųjų Afr..." Trečias arch. jau kyla mušti pirmojo arch., kad tas gina tokį niekalą. O aš klausausi ir tyliai geriu.

Ech, tos žaliosios, tankų spalvos, traukinių kirmėlės – jau perdažytos. Nebeateisim į Markučių kalnelius pasižiūrėti jųjų. Mūsų mažai beliko; gajausi persidažė į ponus, apie p. Dumelotą net negirdėję.

 

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Sausio

PATKPŠS

 1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

 
Rodoma versija 27 iš 28 
14:15:24 Jan 31, 2011   
May 2008 Sep 2013
Sąrašas   Archyvas   Pagalba