ŠIAURĖS ATĖNAI

Šiaurės Atėnai. 2004-04-03 nr. 695

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |

PETRAS RAKŠTIKAS. Natiurmortai (6) • GINTARAS BERESNEVIČIUS. Daiktų kaita ar daiktų pabaiga? (45) • ALEKSEJ PARŠČIKOV. 2. Tranzito SlėnisMeine (JAV) gyvenanti poetė ir vertėja LAIMA SRUOGINIS atsako į Sigito Parulskio klausimus. Pašnekesys per Atlantą (6) • HARRY BLAMIRES. Krikščionybės juodinimas (1) • SIGITAS GEDA. Septyniolika brulijonų (3) • AGNĖ NARUŠYTĖ. Algimanto Kunčiaus madeleines (1) • VITALIJA NORVILA. Nėra kito kelio – tik permiegoti su ponia Mirtimi (2) • JONAS MIKELINSKAS. Populizmas ar egoizmas? (10) • TOMAS REKYS. Ortodoksas (4) • DANGĖ ČEBATARIŪNAITĖ. Kvapai kaip epochos ženklas Patricko Süskindo "Kvepaluose" (8) • VYTAUTAS BAŠKYS. Tverų archeomitologinis kraštovaizdis (37) • VYTAUTAS VYČAS. Tarnauju Tarybų Sąjungai (4) • SODAS SODYČIUS. Pamąstymai apie trečią brolį Joną (5) • Ištikimieji "Šiaurės Atėnų" skaitytojai! (3) • laiškas tau (24) •

Populizmas ar egoizmas?

JONAS MIKELINSKAS

[skaityti komentarus]

Nebijau prisipažinti, kad visą laiką per rinkimus į Seimą balsuodavau už Krikščionių demokratų partijos kandidatus. Man prie širdies buvo jos programa, nors ši partija ir neturėjo ryškių charizmatinių asmenybių. Bet dabar, kai ji taip apgailėtinai ir žemažiūriškai suskilo, jaučiuosi išduotas, susirūpinęs, sutrikęs ir vis dažniau abejoju, ar iš viso verta atiduoti balsą už visas tas partijas, kuriose, kaip liudija nepaneigiami faktai, vyrauja avantiūristai, egoistai, turistai... Ir sunku, neįmanoma nuo jų apsisaugoti, nes juos remia kapitalas. Ir visos tos partijos yra susikompromitavusios, praradusios atsakomybės jausmą, kaip velnias kryžiaus bijančios savikritikos. Tokios savikritikos, kuri jas pažadintų, pakeltų iš purvo, įgalintų pažvelgti į savo nuogą kūną, pasibaisėti ir springstančiu nuo ašarų balsu sušukti: "Mea culpa, mea maxima culpa!"

Visų tų partijų liguistumą, nepopuliarumą ir ilgalaikę krizę įrodo ir skandalingai žemas jų reitingas. Tuo negali pasidžiaugti ar pasididžiuoti ir pats Seimas.

Dar labiau tą mano abejojimą, tą nežinojimą, už ką balsuoti, sustiprino savaitraščio "Veidas" (2004.I.22, Nr. 4) surengtos apskritojo stalo diskusijos "Ką turi daryti tradicinės politinės partijos, kad rinkėjai vėl jomis patikėtų?" eiga ir išvada. Juo labiau kad toje diskusijoje dalyvavo tokie politikai, politologai, filosofai, verslininkai, žurnalistai: Valdas Adamkus, Artūras Paulauskas, Artūras Zuokas, Andrius Kubilius, Vytenis Andriukaitis, Arvydas Šliogeris, Raimundas Lopata, Saulius Žukas, Vytautas Ališauskas, Liudvikas Gadeikis, Algimantas Šindeikis ir Jonė Kučinskaitė.

Ir vis dėlto ši diskusija praėjo kaip reta paviršutiniškai, vienpusiškai, vangiai. Taip tvirtinti pirmiausia teisę duoda tas faktas, kad jos dalyviai įžvelgė tik vieną tradicinių partijų populiarumo krizės priežastį – populizmo įsigalėjimą, kuris vienas partijas žlugdo, o kitas kelia aukštyn. Nors diskusijos pradžioje V. Adamkus, priminęs filosofo A. Šliogerio patarimą, siūlė pažiūrėti į reikalo šaknis, tai yra "atsikratyti biurokratizmo, korupcijos, valdžios cinizmo ir abejingumo žmonėms", diskusija, įstrigusi populizmo pelkėje, nepakilo į aukštesnį lygmenį.

Tiesa, buvo užsiminta ir apie charizmatinės asmenybės vaidmenį, bet, atrodo, vien tam, kad būtų eliminuota autoriteto svarba ir būtų galima paaiškinti Viktoro Uspaskicho fenomeną. Buvo pripažinta ir tai, kad tauta nusivylusi politikais (V. Adamkus), bet nebandyta aiškintis kodėl.

Tad ir iškyla klausimas: ko vertos ir kam reikalingos tokios vienpusiškos diskusijos, kurios nesistengia aprėpti platesnį problemų ir klausimų spektrą? Aprėpti ir kompetentingai analizuoti. Nejaugi reikalingos tik tam, kad konstatuotum, kokie mes geri, gražūs, protingi ir kokia nepalanki, negailestinga, sudėtinga mūsų situacija ir pati tikrovė. Tikrovė, kurioje viešpatauja kupinas charizmos Viktoras Uspaskichas ir kurio nuotraukos bei interviu, anot A. Paulausko, puošia ne tik "Veidą", bet ir kitus leidinius. Visur pasakojama tiktai apie jo jachtas ir gerus darbus. Tarsi tuo atžvilgiu koks nors A. Brazauskas ar A. Zuokas būtų kuklesni ir apie juos pasakojama kitaip.

Taigi šitie vyrai, vienos moters egzaminuojami, padiskutavo, pafilosofavo, pabandė atskleisti charizmatinio asmens aukšto reitingo priežastis, konstatavo V. Uspaskicho retoriką ir visuomenės dviveidiškumą, pabrėžė finansavimo skaidrumo svarbą ir visą savo diskusiją baigė kapituliuodami prieš laisvosios rinkos despotą – pinigą: skirkit iš biudžeto partijoms milijonus ir turėsit ne tik renkamą autoritetą, supratingą rinkėją, bet ir objektyvų laimės kūrėją. Ir bus tvarka. Ir bus O. K. Ir bus galas populizmui, V. Uspaskichui ir visom charizmatinėm asmenybėm. Taip, anot verslininko A. Šindeikio, pasielgė austrai, "radę būdų parodyti, kad populistų, tokių kaip J. Heideris, atėjimas į valdžią kelia grėsmę". Žodžiu, viskas lengva ir paprasta, jeigu turi pinigų ir sugebi veikti be tabu. Jeigu pinigų užtenka, gali net pasikviesti Günterį Grassą, kuris primins praeitį ir paklaus: ar jūs vėl norit revanšo ir karo?

Štai ką daro pinigas!

Taigi diskusija, kurioje dalyvavo dešimt žinomų politinio elito atstovų ir jų patarėjų, baigėsi labai kuklia išvada: darbavomės iš peties, bet va neturėjome reikiamos finansinės paspirties ir... nė žodžio apie tikrąsias tų tradicinių politinių partijų – konservatorių, liberalų ir Centro sąjungos, Naujosios sąjungos ir socialdemokratų – smunkančio populiarumo ir bankroto priežastis. O tos priežastys, atrodo, visiems turėtų būti aiškios, išskyrus nebent pačius partijų lyderius ir jų patarėjus.

Tiesa, visas tas diskutuotojų nuomones provokavusi ir fiksavusi žurnalistė J. Kučinskaitė, ko gero, pajutusi, kad ši istorinė diskusija pavirto kone fikcija ar neesminių dalykų fiksacija, dar bandė ieškoti išeities atvesdama diskutuotojus į protą ar bandydama jiems atverti akis tokiu prie esmės grąžinančiu klausimu: "Kaip vertintumėte mintį, kad tradicinių partijų lyderiai, pripažinę klaidas, prisiėmę atsakomybę už jas ir atlikę atgailą, sulauktų didesnio visuomenės palaikymo?"

Vargu ar galėjo būti geresnis, vienpusišką diskusiją mėginantis patobulinti klausimas. Ir vis dėlto elito atstovai liko ištikimi savo mentalitetui, kurį už visus išbeldė ne kas nors kitas, o visų galų ir šou meistras A. Zuokas. Ir išbeldė taip, kad tą visų politikų baubą populizmą dar labiau sureikšmino it kokį nekvestionuojamą dydį, o etiką ir moralę iš viso iš politikos eliminavo. Štai jis, tasai zuokiškas atsakymas: "Iš tikrųjų tradicinės partijos turi prisiimti atsakomybę ir apsivalyti nuo tų populistinių sprendimų, dėl kurių Lietuva šiandien kenčia".

Bet ir to dar buvo maža. A. Zuoko atsakymą sutvirtino pats Seimo pirmininkas A. Paulauskas: "Pritariu, kad turime tesėti visus anksčiau išdalytus ir sunkiai įgyvendinamus pažadus".

Žodžiu: šunys loja, o karavanas eina. Ir eina nešdamas maišus vien materijos. Eina litais, doleriais, eurais išgrįstu keliu. Kam ta etika ir moralė, jei užtenka ir garo?

Tasai nekvestionuojamas dydis, apie kurį anksčiau buvo užsiminta, tasai monstras ir yra populizmas, kurį įspūdingiausiai įkūnijo V. Uspaskicho asmenybė. Toji asmenybė, kuri sugeba ne tik žadėti, bet ir tesėti. O jie, tie kiti, ką jam priešpriešina? Deja, tik savo egoizmą. Bent kol kas.

Tad kas iš tikrųjų yra mūsų tradicinių partijų krizės ar bankroto kaltininkas? Kaltininkas, kurį įvardyti bailiai ar gudriai išvengė visų galų ir šou meistro A. Zuoko dėka kiti elito atstovai? Išvengė, nors apie politikų moralę ir jos vaidmenį gyvenime buvo pripažinęs ir pats A. Zuokas, pabrėždamas, kad sociologinė apklausa liudija: "Žmonės visus politikus vertina kaip vagis". Niekas diskusijoje nekalbėjo ir apie finansinės oligarchijos vaidmenį partijų darbe bei Seimo veikloje, nors R. Lopata buvo užsiminęs apie išorės jėgų poveikį politikams.

Tad kas iš tikrųjų tas pagrindinis kaltininkas?

Ogi tas pats egoizmas, kuriam iki šiol bijoma pažvelgti tiesiai į akis ir paklausti: kodėl visų tų tradicinių partijų atstovai, atėję į valdžią, pamiršta visus duotus pažadus ir pirmiausia puola kelti ne žmonių gerovę, o prisipildyti savąją kišenę.

Tad kodėl to nenori ar vengia pripažinti ir negailestingai pasmerkti šitoje diskusijoje dalyvavę kiti politikai bei jų rėmėjai? Nejaugi tik dėl to, kad nereikėtų kalbėti apie Teisingumą, Atsakomybę, Sąžiningumą ir... TVARKĄ, kurios taip pasiilgusi Lietuva, ir... identifikuotis su "pažeidžiamumo" gigantu – prezidentu Rolandu Paksu?

Štai kodėl kovai su populizmu ir tradicinėms partijos atgaivinti bei populiarinti kur kas lengviau ir paprasčiau iš valstybės iždo skirti milijonus negu pasiekti, kad šalyje viešpatautų teisingumas ir tvarka. Tokia tvarka, kad nebūtų marinamas vidurinis sluoksnis, skurdinamas kaimas, išvagiami bankai, nuolaidžiaujama "viljamsams" ir "lukoilams", kad būtų pažabota finansinė oligarchija, korupcija, reketas, valdininkų savivalė, nusikaltėlių siautėjimas...

Pabaigoje, manding, dar derėtų pasakyti štai ką: kaip gaila ir liūdna, kad šiuo metu Lietuvoje nebeatsiranda tokių kultūros ir politikos veikėjų, kurie savo darbais ir veiksmais būtų verti kartu su Petru Vileišiu, paaukojusiu Lietuvos labui ne tik sveikatą, bet ir visą užgyventą turtą, pasakyti: "Ponuliai, dirbkime! Ką norite, dirbkite, bet tik liaudies naudai, kad ir prasčiokėliai būtų bent kiek apsišvietę ir bent kiek praturtėtų. Nebus iš ko, tai nė idėjiškai liaudis nepakils... Geriausia dabar politika – jokios politikos... dirbkime tiktai kultūros ir ekonomikos darbą, o kai visa tai padaugės, tai ir politikos padaugės savaime..."

Kad mūsų kandidatai į deputatus, tapę seimūnais, tuojau pat užmiršta rinkėjams duotus pažadus, atpranta nuosekliai dirbti, liaunasi rūpintis savo morale, liudija pustuštės posėdžių salės, aibės nekokybiškų įstatymų ir politikų gobšumas pinigams bei materialinėms vertybėms.

Tad kas iš tikrųjų didžiausias tradicinių politinių partijų kenkėjas – populizmas ar besaikis egoizmas?

 

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Sausio

PATKPŠS

 1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

 

Skaitytojų vertinimai


14870. apvaliojo stalo riteriai2004-04-05 11:28
at iš balos tas gražumas mūsų prigimimo?...

14871. cikada2004-04-05 11:29
geros mintys!

14873. Ponui Mikelinskui2004-04-05 11:33
kaip tik ir derėtų ta P. Vileišio vieta, imkite mus burti savo šalininkus pone, prie jūsų išsakytų minčių nėra ko nei pridėt, nei atimt. Galbūt tiktai straipsnį reikėtų pavadinti "Populizmas ir egoizmas du broliu, išmokime juos pažinti".

14903. slogutis :-( 2004-04-05 17:07
Išpeikia diskutantus, bet nieko neprideda. Tik seniokišką pagraudenimą apie pasileidusį jaunimą, visų moralinį pakrikimą ir blogą valdžią.

14934. Jonas2004-04-06 18:52
Geriausias straipsnis, kokio pusmečio.

14950. tomas2004-04-06 23:47
geros mintys. Is tiesu, demokratijos ateitis Lietuvoj priklausys nuo to, kokios bus padarytos isvados is sitos prezidentines krizes. Jeigu bus kaltinami tik paksistai ir aiskinamasi, kodel populizmas toks populiarus, tuomet, manau, nieks is esmes nepasikeis. Jeigu bus vis delto pripazinta, kd tradicines partijos tapo per daug nutolusios nuo elektorato ir nebevykdo socialiai orientuotos politikos, tai tuomet galbut galima tiketis sios krizes normalaus sprendimo. Nors "egoizmas" turbut nera geriausia savoka analizuoti sia krize. Galbut galima kalbeti apie partinio egoizmo stoka tarp Lietuvos politiku? Ta prasme, kad truksta politiku, kurie is tiesu bandytu gauti viesa palaikyma vykdydami (kurdami) visuomenei priimtina politika.

14951. Moralizavimas ir populizmas panasus2004-04-06 23:59
Morale ir etika nera moralizavimas, ypac parodant pirstu ir gedinant politikus, visoki etika ir kitus. Tokia pat pozicija uzima populistai: suskaldo visuomene pagal viena ar kita schema. Kas gali itikti moralizuotojui ar populistui? Tik tokie patys kaip jie. Ka pozityvaus jie pasiulo ir nuveikia? Nieko.

14982. populistinė iliuzija - moralistinė baimė - sveika pašaipa2004-04-08 12:33
Labai gili ir įdomi įžvalga apie populizmo ir moralizavimo panašumą. Vis dėlto jie nėra tapatūs. Populizmas nepagrindžia savo šūkių, remiasi tik į ekspresionistiniu, estetiniu jų poveikiu emocijoms; dažniausiai tik sužadina viltį, nepagrįsdamas jos racionaliais argumentais, korektiška patirties analize, realiomis įgyvendinimo priemonėmis. Sukelia iliuzijas ir - šia prasme - meluoja. Tuo tarpu moralizavimas remiasi idėjomis, pagrįstomis ilgalaike tradicija ir patirtimi. Kita vertus, moralizmas paprastai yra slopinantis, draudžiantis, ribojantis ir kelia priešingas nei populizmas emocijas - baimės, apatijos, pasipiktinimo. Nors jie kyla iš skirtingų pusių ir formaliai šiek tiek skiriasi (populizmas daugiau apeliuoja į formą, moralizmas - į auklėjimo metu įdiegtas tradicines dogmas), vis dėlto susitinka emociniame lauke kaip savotiški antipodai, priešingi poliai. O kur yra du priešingi, kovojantys poliai, ten visada atsiranda trečia perspektyva, kurioje jie mėginami sintezuoti, kur ieškoma platesnės perspektyvos, įtampą tarp jų išrišančio ar peržengiančio judesio. Tokia diealektika. Manau, kad šiuo atveju tas trečias būtų šmaikštus sveikas protas, parodantis ir pašiepiantis tiek už populistinio šūkio tvyrančią nepagrįstumo tuštumą, tiek vien tradicija paremto moralizavimo stagnuojantį, kūrybą varžantį pobūdį.

14985. Apie atpazinima2004-04-08 14:01
Labai idomu. Jie is tiesu skiriasi. Populizmas - tai apgaulingas patrauklus grazuolis: puolama stacia galva i apgaviko glebi su "viltim ir meile", po to apsiziurima. Moralizmas, skirtingai nei grazuolis apgavikas, yra negailestingas despotas ir paaukoja zmogu, nepalikdamas jam jokios laisves gyventi (ir jo klaidoms). Zmogus neturetu patiketi savo likimo siems savo amziniems "patarejams", geriau sprestu pats. Problema paprasta: kaip greitai atpazinti.

15026. niekas :-) 2004-04-10 19:44
Ne vienas mirtingas nezinos niekada del ko vyksta karas ar vyrauja taika. Politika yra pinigai, o pinigai politika. Sunki tema...

Rodoma versija 24 iš 24 
14:15:13 Jan 31, 2011   
Jan 2010 Jan 2012
Sąrašas   Archyvas   Pagalba