ŠIAURĖS ATĖNAI

Šiaurės Atėnai. 2003-09-06 nr. 667

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |

SIGITAS PARULSKIS. Sklandumai (44) • -gb-. Apie žmones (23) • ROLANDAS RASTAUSKAS. Kaip mane nušovė (26) • JAN KOPROWSKI. Lenkų literatūros istorija (2) • DIRK VON PETERSHOF (1) • BRIGITTE OLESCHINSKI (1) • Su Balio Sruogos dukra DALIA SRUOGAITE kalbasi rašytoja Vanda Juknaitė. Esu įkaitas (11) • RASA KALINAUSKAITĖ. Juodoji dėžė iš "Šiaurės vasaros" (2) • SIGITAS GEDA. Tai kurmio kosuliai (10) • AURELIJA MIKALAUSKAITĖ. Henrikas Natalevičius. Siena. 2000 (3) • JŪRATĖ VISOCKAITĖ. Kinas pagal A. MatelįPETRAS DUMBLIAUSKAS. Charlesas Bronsonas išeina (24) • LAIMANTAS JONUŠYS. Ir kaip kasdienis laiškanešio žygis...AUDRIUS BEINORIUS. Pirštas, rodantis į mėnulį... (23) • MARTYNAS PETRAITIS (g. 1921). Dienoraštis (5) • Įvaizdis – (ne) viskas (8) • LIŪNĖ JANUŠYTĖ. Korektūros klaida (3) •

Pirštas, rodantis į mėnulį...

AUDRIUS BEINORIUS

[skaityti komentarus]

Thich Nhat Hanh. Senasis baltųjų debesų kelias. 1–2 tomai. Iš anglų k. vertė Andrius Rondomanskis ir Jonas Vitkūnas. K.: Mijalba, 2003.

Dažnai girdime sakant, kad tikra moralė ir dvasingumas be Dievo neįmanomi. Buda ir budizmas paradoksaliai teigia priešingą dalyką – tikroji moralė ir dvasingumas įmanomi ne tik atsisakius iliuzinės asmeninės sielos sampratos, bet ir atsižadėjus kokio nors Dievo įvaizdžio.

Padėti paaiškinti šį dažną iš mūsų gluminantį ir piktinantį Budos teiginį gali neseniai mūsų knygynuose pasirodęs dvitomis "Senasis baltųjų debesų kelias". Knygos autorius vietnamietis budistas vienuolis Thich Nhat Hanhas Lietuvos skaitytojams yra jau žinomas iš 2002 m. "Triagramos" leidyklos išleistos knygelės "Ramybė su kiekvienu žingsniu". Kaip ir tibetietis Dalailama, korėjietis Seung Sahnas, japonas Shunryu Suzukis, kambodžietis Maha Ghosananda, Thich Nhat Hanhas yra vienas įtakingiausių šiuolaikinio budizmo lyderių. Už vadovavimą atjauta grįstam nesmurtiniam pasipriešinimui ir taikioms iniciatyvoms Vietname 1967 metais Martinas Lutheris Kingas jį buvo iškėlęs kandidatu Nobelio taikos premijai.

Priverstas, kaip ir Dalailama, pasitraukti iš tėvynės, Thich Nhat Hanhas nuo 1982 metų gyvena Prancūzijoje, paties įkurtame meditaciniame centre Slyvų kaimelyje, vaizdingose Bordo apylinkėse. Čia jis vadovauja meditacijų pratyboms, skaito paskaitas, rašo knygas, darbuojasi sode ir – o tai išties svarbiausia – paprastoje kasdienybėje demonstruoja sugebėjimą spinduliuoti nepaprastą susikaupimo ir ramybės dvasią, taip reikalingą ideologinių kovų ir religinės nesantaikos išvargintame dabarties pasaulyje.

Vis gausėjančios lietuviškos "dvasinės" ir ezoterinės rašliavos fone "Senasis baltųjų debesų kelias" gali pasirodyti pernelyg jau primityvi grožinė literatūra, skirta mokyklinio amžiaus vaikams. Tačiau neapsigaukime, žvelkime įdėmiau. Paprastumas, gebėjimas lygiavertiškai kreiptis į bet kokio amžiaus žmogų ir vienu žodžiu, žvilgsniu ar prisilietimu pakeisti, pakylėti jo sielą buvo amžininkams nuostabą keliančios ne tik Budos, bet ir Jėzaus Kristaus savybės. Jas taip ir norisi vadinti dieviškomis, nes už jų junti stiprų tikrovės išgyvenimą, subrandintą budistinių etinių principų, atjautos, meditacijų ir nuolatinio pasiaukojamo darbo pasaulio labui. Tai ypač sunku priimti postmodernistiniais vertybių reliatyvumo, cinizmo ir intelektualinio hedonizmo laikais.

Esminė šios knygos idėja yra Budos atradimas, kad, mokydamiesi sąmoningai, atidžiai kvėpuoti ir fiksuoti netgi menkiausius savo sąmonės, jausmų ir minčių virptelėjimus, mes galime pamažu keisti net ir sunkiausias psichologines savo būsenas, atgauti psichinę pusiausvyrą, suvokti kiekvienos gyvenimo akimirkos vertę ir išgyventi stipriausius džiugesio bei pilnatvės jausmus. Kvėpavimo stebėjimas ne tik reguliuoja jį patį, bet ir padeda išsivaduoti iš nevaldomų minčių, vaizdinių, būsenų srauto. Buda sako: "Kiekvienos kančios galima išvengti, pažvelgus į daiktų bei reiškinių prigimtį. Eidami Išsilaisvinimo keliu ir ugdydami sąmonę, mes dėmesingai stebime savo kvėpavimą ir būname budrūs. Mes laikomės principų, kurie padeda didinti meditacinio susitelkimo galią ir plėsti suvokimą. Tai yra pagrindiniai gyvenimo principai, skatinantys ramybę ir džiaugsmą, dėmesingumą ir budrumą. O dėmesingumas bei budrumas apšviečia mūsų sąmonės ir visų daiktų bei reiškinių prigimtį. Apšvietę savo sąmonės bei visų daiktų ir reiškinių prigimtį, mes pasiekiame galutinį suvokimą. Pasiekę galutinį suvokimą, mes išmokstame mylėti ir nugalime visas kančias" (II, 48). Gali pasirodyti, jog tai socialinio pasyvumo ar indiferentiškumo kelias, tačiau kad taip nėra, liudija ir paties Thich Nhat Hanho gyvenimas. Šiuolaikine psichologine kalba šnekant, kviečiama nerti ne į bedugnę, neišsemiamą ir narcisizmu dvelkiančią savianalizę, o, atmetus aplinkos inerciją ir mechaniškai prisiimtus vertybinius stereotipus, orientuotis į paties motyvuotą, sąmoningą patyrimą. Nes tik tai, anot Budos, "atveria akis ir suteikia tikrovės pažinimą". Tai ir yra Senasis baltųjų debesų kelias.

Raiškiai Budos mokymo principų įgyvendinimo ir jų atradimo istoriją šioje knygoje iliustruoja paties Budos gyvenimas, kuris perteikiamas itin paprasta, lengvai suprantama literatūrine forma. Sėkmingai suderindamas faktografiniais šaltiniais paremtą tradicinę istorinę Budos ir jo bendruomenės gyvenimo liniją ir literatūrinį jauno buivolų piemens Svasčio, tapusio Budos nušvitimo liudytoju, o vėliau ir jo mokiniu, siužetą, autorius atskleidžia keturių tauriųjų tiesų, vidurio kelio, nesavastingumo, penkių asmenybės komponentų (skandhas), aštuonialypio kelio, priklausomo kilsmo, keturių budrumo sričių ir kitus pamatinius Budos mokymo principus.

Gerai žinoma, kad amžių tėkmėje Budos vaizdinys budistų akyse patyrė dideles metamorfozes. Tai liudija jo svarbą budistinės kultūros kontekste. Senajame pali Tripitakos kanone nėra kokios nors vienos rišlios, visa apimančios Budos biografijos nuo gimimo iki mirties. Pali sutros fragmentiškai aprašo jo gyvenimą po nušvitimo, kai 50 metų klajodamas po Indiją Buda skelbė savo mokymą. Dažniausiai biografiniai fragmentai naudojami pedagoginiams, didaktiniams tikslams. Paprastai pali tekstuose Buda vaizduojamas kaip didis išminčius, klajojantis pamokslininkas, mokytojas, – žodžiu, paprastas žmogus, kuris, šiuolaikiškai šnekant, padarė dvasinę karjerą. Būtent senajai theravados tradicijai Buda buvo dvasinio atsiskyrėlio etalonas, naujos, sąmoningos gyvensenos modelis.

Budizmui tampant liaudies ir pasaulietine religija, jo vaizdinys ėmė įgauti vis abstraktesnį ir netgi antgamtišką pavidalą, kas atliepė daugelio paprastų sekėjų siekius ir troškimus. Į meditacijas panirusiems vienuoliams pakako nirvaną patyrusio mokytojo įvaizdžio, o tikintiems pasauliečiams reikėjo kai ko daugiau – gyvo Dievo, kuris darytų stebuklus ir kurį būtų galima tiesiog garbinti. Mahajanos, o vėliau ir tantrinis vadžrajanos budizmas Budą netgi deifikavo, suteikdamas jam iš anksto nulemtos kosminės misijos atspalvį arba paversdamas jį abstrakčiu metafiziniu arba imanentiniu, visose būtybėse latentiniu pavidalu slypinčiu principu (tathagata garbha). Vėlesnėje sanskrito literatūroje ima rastis išsamios Budos biografijos Lalitavistara, Buddhacarita, Mahavastu, Divya avadana ir kitos. Jose Budos gyvenimas pagal visus hagiografijos kanono principus tapomas pasakiškomis spalvomis su visa šiam žanrui būdinga asmenybės hiperbolizacija, pabrėžiant pašaukimo lemtingumą.

Šioje knygoje, remdamasis dvidešimt keturiomis plačiai žinomomis pali, sanskrito ir kinų sutromis, autorius paprastai, bet vaizdingai aprašo Budos žmonos Jašodharos, sūnaus Rahulos, motinos Gotamės Mahapadžapatės ir tėvo Sudhohanos, artimųjų giminaičių vienuolių Anandos, Anurudhos, Devadatos, artimųjų jo mokinių Mahakasapos, Sariputos, Upalio, Mahakčaros ir kitų gyvenimo žingsnius pažįstant ir įvairiomis kasdienio gyvenimo aplinkybėmis praktiškai taikant Budos mokymo principus. Neatsitiktinai visų knygoje minimų istorinių personažų vardai pateikiami senosios, budizmui šventos pali kalbos tartimi, o ne sanskritu, kurį budizmas pradėjo vartoti vėliau, tik nuo mūsų eros II–III amžiaus, kai ėmė formuotis mahajanos budizmas, vadinamoji "plačioji važiuoklė".

Tarsi pritardamas "Lotoso sutroje" iškeltai ekajanos, "vieningo budistinio mokymo", idėjai, Thich Nhat Hanhas siekia sujungti theravados ir mahajanos budizmo aspektus, išryškindamas universalias budistinio mokymo idėjas. Pats formaliai priklausydamas mahajanos tradiciją atstovaujančiai vietnamiškojo zen mokyklai, jis visose savo paskaitose, kūriniuose ir pratybose be galo daug semiasi iš archajiškos, dažnai arogantiškai nusiteikusių ezoterinio tantrinio vadžrajanos budizmo "adeptų" primityvia vadinamos theravados budizmo tradicijos tekstų, mokymo elementų. Tai ryšku ir šioje jo knygoje, kur Buda vaizduojamas nesudievintu, žemiško žmogaus pavidalu, tačiau jis pranoksta įprastinį žmogiškumo lygmenį.

Vienas iš esminių Budos mokymo patrauklumo paslapčių – jo plastiškumas, gebėjimas kreiptis į įvairaus išsilavinimo, religinės priklausomybės, lyties, socialinės padėties ir egzistencinės patirties žmones. Juk Budos pastangos nukreiptos ne į išorinės elgsenos formalizavimą, o į egzistencinių žmogaus motyvų keitimą. Budisto gyvenimo būdą turi diktuoti ne išoriniai reikalavimai, dogmos ar doktrinos, o vidinis, asmeniškas tam tikrų principų pragmatikos suvokimas. Šiuo atžvilgiu jį galime laikyti ne religiniu ideologu, o pragmatiku, kažkuo artimu Vakarų egzistencialistams. "Taigi aš mokau žvelgti giliau į save, kad apšviestume sąmonės šviesa savo pojūčių prigimtį ir jų šaltinį. Kai mes išvystame pojūčių šaltinį, imame suvokti jų prigimtį. Mes pamatome, kad visi pojūčiai laikini, ir laikui bėgant jų kilimas bei slopimas liaujasi mus trikdęs. Beveik visų skausmingų pojūčių šaltinis yra klaidingas požiūris į tikrovę. Kai atsikratome klaidingo požiūrio, praeina ir kančia. Klaidingas požiūris verčia žmones laikinus dalykus laikyti amžinais. Taigi kančios priežastis yra nežinojimas. O mes stengiamės nežinojimą apšviesti savo sąmonės šviesa, pažvelgti į daiktus ir suprasti jų tikrąją prigimtį. Neįmanoma įveikti nežinojimo maldomis ar aukomis" (II, 28). Tad, anot Budos, esminė egzistencinių frustracijų ar kentėjimų (duhkha) priežastis – nesibaigiantys troškimai (trsna) ar, kitaip tariant, žmogaus egoizmas pačia giliausia psichologine ir ontologine šio žodžio prasme.

Knygoje nuolat pabrėžiamas racionalaus diskurso bergždumas, kviečiama išsivaduoti iš formalios ištikimybės doktrinoms ir dogmoms, atsiveriant autentiškai egzistencinei paieškai. "Kai tik žmogus ima laikytis doktrinų, jis netenka savo laisvės. Jis tampa dogmatiškas, mano, jog jo tiesa vienintelė, o visa kita – paklydimas. Disputai ir konfliktai kyla dėl siaurų pažiūrų. Galima kalbėti be galo, gaišti brangų laiką, o kartais net sukelti karą. Prilipimas prie kokių nors pažiūrų yra didžiausia dvasinio ugdymo kliūtis. Tai skląstis, neleidžiantis atverti durų, pro kurias įeina Tiesa" (II, 26). Arba: "Mano mokymas nėra dogma ar doktrina, tačiau, be jokios abejonės, kai kurie žmonės jį vertina būtent taip. Tad turiu labai aiškiai pasakyti, jog aš kalbu ne apie pačią tikrovę, o tik apie metodą, kuris padeda ją patirti. Juk pirštas, rodantis į mėnulį, tai nėra mėnulis. Protingas žmogus pažvelgs ta kryptimi, kuria rodo pirštas, ir išvys mėnulį, tačiau jei kas nors matys vien pirštą ir supainios jį su mėnuliu, tai, aišku, tikrojo mėnulio taip ir neregės. Mano mokymas – grynai praktinis dalykas ir neturi būti siejamas su garbinimu. Jis veikiau panašus į plaustą, kuriuo mes persikeliame per upę. Ir tik kvailys tą plaustą saugo po to, kai pasiekia kitą – Išsilaisvinimo – krantą" (II, 27).

Penkiasdešimt pirmame knygos skyriuje gražiai perteikiama gerai žinoma istorinė Budos tylaus pamokslo su lotoso žiedu scena, taip mėgstama visų regionų zenbudistų. Paėmęs vieną lotoso žiedą, Buda pakėlęs jį tylėdamas laikė, rodydamas visai suglumusiai ir nustebusiai bendruomenei. Po kurio laiko nusišypsojęs Buda tarė: "Turiu tikros Dharmos akis – įžvalgos brangenybę. [...] Bičiuliai, ši gėlė yra nuostabi tikrovė. Kai laikau ją iškėlęs ir rodau jums, visi turite galimybę patirti šį tikrumą. Tiesiog patirdami gėlę, tiesiog patirsite ir nuostabią tikrovę, tiesioginį sąlytį su pačiu gyvenimu" (II, 155–156). Tačiau pabrėžiama, jog kol nesame budrūs šią akimirką, kol protą trikdo įvairūs klausimai ar kliuviniai – neviltis, nerimas, pyktis ar pavydas, tol neturime galimybės prisiliesti prie aplink mus esančio nuostabaus pasaulio.

Prieš dešimtį metų gyvendamas Indijoje, šių eilučių autorius turėjo progą Kalkutoje dalyvauti viešame susitikime su Thich Nhat Hanhu, lankančiu šventas Budos vietas su grupe mokinių. Neišdildomą įspūdį anuomet padarė ne tik tai, kad jo pasiklausyti susirinko gausi minia pasauliečių indų, budistai tibetiečiai, klajojantys hinduistų sanjasai, asketai sadhus, vedantiškųjų ordinų vienuoliai. Svarbiau man pasirodė kita – per bemaž dvi valandas trukusį pokalbį jis nė sykio nepaminėjo žodžio "budizmas"! Ir visą tą laiką kalbėjo apie psichologines priežastis ir asmenybinius veiksnius, lemiančius skausmingą, frustracinį ar net neurotinį tikrovės išgyvenimą, bei apie būdus, kaip busti iš šio miego, ieškant atspirties savyje, stiprinant ramią savistabą ir puoselėjant atjautą. Taip itin korektiškai ir poveikio požiūriu efektingai buvo įgyvendinamas Budos iškeltas situatyvinio intencionalumo metodas ir kvietimas į kiekvieną kreiptis jam suprantama ir jo egzistencinę situaciją atskleidžiančia kalba.

Neabejotina ir tai, kad kiekvienas skaitydamas šią knygą pajus milžinišką paties autoriaus patirtį, tiesiog iš puslapių sklindančius autentišką jausmą ir ideologizuotos misionieriškos intencijos netrikdomą ramybę. Kilusi ne iš neurotinio savęs įtvirtinimo sociume poreikio ar siekio padaryti įspūdį, kuris būdingas mūsų laikams, ši knyga mums primins daug svarbių dalykų. Jos skaitymas tarsi sustabdo, įdabartina akimirkas ir kviečia pažvelgti į save. Kas dabar manyje vyksta? Kiek budrus esu dabar ir kitais gyvenimo akimirksniais? Ar nesiblaškau tarp slegiančių praeities prisiminimų ir miražinių ateities vizijų?

Juntamas ir didelis vertėjų bei redaktorės nuveiktas darbas ne tik stengiantis kiek įmanoma autentiškiau ir paprasčiau perteikti knygos autoriaus skleidžiamą būseną, bet ir ieškant lietuviškų atitikmenų įvairiems sudėtingiems budistinės psichologijos ir meditacinės praktikos terminams. Nors kai kurie terminai, pvz., "priklausomas radimasis" arba pakaitomis minimas tai "atbudimas", tai "prabudimas" kelia abejonių, tačiau, atsižvelgiant į neakademinį knygos pobūdį, neverta dabar jų aptarinėti. Juoba budistinių sąvokų tradicijos Lietuvoje dar nėra, ji tik formuojasi, todėl įmanomos įvairios paieškos.

Lieka tik apgailestauti, kad ir šiame tekste visų indų kaip motina garbinama ir gausiais mitologiniais padavimais apipinta deivė Ganga paverčiama vyriškos lyties būtybe – Gangu, nors Jamuna ir kitos Indijos kultūroje deifikuojamos upės verčiamos moteriškąja gimine. Įdomu, ar lietuvių skaitytojui patiktų indų tekstuose aptikti maskulinizuotą mūsų Nerį. Iš tiesų sunku įveikti ne tik neurotinio sumaištingo mąstymo inerciją, bet ir nežinia kokiu būdu Lietuvoje susiformavusią hinduistų deivės Gangos maskulinizavimo tradiciją.

Taigi pamažu auga, nors dar labai negausi, lietuviška budistinių tekstų biblioteka, plečiasi jos geografija. Turime A. Kugevičiaus budistinės Tibeto literatūros ir "Mirusiųjų knygos" vertimų, pirmą lietuvišką korėjietiško zen knygą – Seung Sahno "Pelenų barstymą ant Budos", Thich Nhat Hanho "Ramybę su kiekvienu žingsniu", su tailandietišku budizmu supažindinančią Jeano Boisselier knygą "Budos išmintis", kelias Dalailamos knygas ir jo autobiografiją. Dabar štai pasirodo kitokio, istorinio ir meditacinio, pobūdžio tekstas, kuris, neabejoju, suras savo skaitytoją. Norisi padėkoti jaunai Kauno leidyklai "Mijalba", išdrįsusiai Lietuvoje leisti tokias, regis, visai nekomercines ir nepelningas knygas, atveriančias tikrojo Budos mokymo dvelksmą. Ir su nekantrumu laukti paskutinio, trečiojo, tomo.

 

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Sausio

PATKPŠS

 1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

 

Skaitytojų vertinimai


6230. xX2003-09-07 16:15
Taigi, Dogmos. Vienos Dogmos (technologinės) dėka aš galiu skaityti šį straipsnį - turiu galvoje internetą; dėl kitos Dogmos mano senelis atsidūrė Sibire - kalbu apie Komunizmo Dogmą. Bet ne Dogmose esmė. Pažvelgus giliau, skirtumas atsiskleidžia ateitis konstravimo būde - jis yra arba tiesinis, perkeliantis viens prie vieno dabartinį supratimą į tolimą ar netolimą ateitį, arba netiesinis - suvokiant, kad ateitis yra ne vienintelė ir galimi įvairūs ateities scenarijai, dažnai nepavaldūs jokioms mūsų pastangoms. Pažiūrėkite, kaip turintys valdžią įsivaizduoja, kad gali įgyvendinti bet kokius projektus, pvz. pastatyti komunizmą, sukurti Didijį Reichą, nugalėti Iraką etc. Netiesinis mąstymas tokių absurdų neįsileidžia. Tačiau budizmas, suvokiantis pasaulį kaip netiesinį darinį, atsisako aktyvaus jo konstravimo, ir tiek. Tai jo privalumas? Labai abejoju. Be to, meditavimo technika nebūtinai turi remtis Budos mokymu, o spinduliuoti ramybe ir susikaupimu nėra budistų prerorgatyva.

6288. Lorca :-) 2003-09-08 20:33
Ar žino tibetiečiai I.Lojolą?Ar studijuoja jo išmintį,paremtą patirtimi?Ar I.Lojolos kelionės į Manrezą potyris daug skiriasi nuo rytiečių išpažįstamų tiesų?Ar reikia studijuoti Budą tik todėl,kad pasitvirtintų,jog dorybės:meilė,tikėjimas ir viltis...yra amžinos?Vien klausimai...

6336. Saulius M. :-) 2003-09-10 13:00
Ačiū, straipsnelio autoriui, atkreipusiam dėmesį, kad išleista nauja Thich Nhat Hanh knyga! Būtinai nusipirksiu, nes šio autoriaus "Ramybė su kiekvienu žingsniu" - man yra geriausia pastaruoju metu skaityta knygelė: nepaprasto tyrumo, nuoširdumo, atidumo, įžvalgumo.

6349. saimhe :-) 2003-09-11 11:22
Eilinį kartą stulbina pragmatiniai Budos mokymo niuansai (kuriuos, kaip nekeista, beveik atradau pats per gerus metus trukusį vidinį pragarą), ir liūdina (geriausiu atveju) tai, į ką juos bei patį Budos vaizdinį linkę paversti žmonės.
Pasakų jiems reikia, po velnių! :) Ot, kokį pavidalą įgauna troškimas (tapatus gyvybei dvasine prasme) būti, kaip neatmenamais laikais, lengvai ir žaismingai.
Va ir mūsų vietnamietis neapsieina be ganėtinai miglotų sąvokų, simbolizmu atsiduodančių: "reiškinių prigimtis", "nugalime kančias"... O juk kartą įkėlus ten koją, viskas atrodo daug paprasčiau.
Negi tai tik mėginimas kreiptis į eilinio piliečio patirtį? Kita vertus, ribota yra kalba apskritai -- neketinu karti šunis ant vertėjų. Ir budizmo, kaip ir jo sąvokų, tradicija Lietuvoje jaunutė... Bliamba, taip ir kyla noras imtis šviečiamojo darbo, kuriam dar nepribrendau :)
Cha, paskaita be žodžio "budizmas"... :) Atsimenu Dalai Lamos paskaitą Kauno Rotušės aikštėje, kažkas apie atsakomybės reikšmę -- kurioje pats žodis "atsakomybė", netgi iš kalbėtojo lūpų (angliškai), taip ir nenuskambėjo. Matyt, tyčia jie taip :)))
Žinai, Lorca -- tikriausiai "reikia". Nes studijuojama ne kokiai nors gyvenimiškai tiesai patvirtinti, bet siekiant fundamentaliomis priemonėmis padaryti sieloje tvarką, išpainiojant paklydimus tokiu pat būdu, kokiu jie atsirado. Priešingai religiniam (tam tikra prasme -- kūrybiniam) priėjimui, kur už analogišką rezultatą atsako intuicija... Ot, apie Lojolą žinau nedaug -- gal pasiūlytum kokį tinklo resursą su jo raštais?

6350. xX2003-09-11 13:22
Taip ir supratau, kad Buda tėra raktinis žodis tiems, kuriems norisi ramybės, lengvumo, skaidrumo. Rašantys tame diskurse ir neminintys Budos vardo rizikuoja būti nepastėti. Taip kuriasi viena iš skaitlingiausių bendruomenių. Budos bendruomenėje netinka joks veiksmas, kuris griautų tvarką, keistų aplinką, priešintųsi ir maištautų. Aš pats dažnai perjungiu save nuo Budos prie Nyčės ir vėl atgal, ir vis tik manau, kad Tiesa yra judėjime; Buda tik padeda sukaupti jėgų naujiems žygiams į Tiesą.

6351. ats.-> (6350)2003-09-11 14:09
> Budos bendruomenėje netinka joks veiksmas, kuris griautų
> tvarką, keistų aplinką, priešintųsi ir maištautų.
O už ką - jei ne už labai konstruktyvų veiklumą - Thich Nhat Hanh buvo priverstas išvykti iš tėvynės; ar už neveiklumą Martinas Lutheris Kingas jį buvo iškėlęs kandidatu Nobelio taikos premijai? :-)

6353. ats. -> (6349)2003-09-11 15:53
> Ot, apie Lojolą žinau nedaug -- gal pasiūlytum kokį
> tinklo resursą su jo raštais?
Įžangai:
http://news.mireba.lt/ml/181/Lojola.htm
http://ic.lms.lt/ml/186/Lojola2.htm

6354. xX2003-09-11 16:05
... todėl ir sakau, kad teigdamas kai kurias tiesas turi minėti Budos vardą. Kodėl? Ar ne dėl to, kad kai kas kovoja už tai, aukojasi ir tampa maištininkais, misionieriais, naujų dogmų įtvirtintojais. Tačiau būkite nuoseklūs: šiais laikais žinios gali būti skleidžiamos kitaip - pvz. per internetą. Bet ne - jums reikia kankinių, kad kiti patikėtų, jog Budos mokymas yra geras. Ir čia gyvenimo būdas yra paverčiamas verslu.

6357. saimhe2003-09-12 04:54
Oi, xX, na ir supainiojai! Rizikuoju apsijuokti.

O kur dar matei būties skaidrumą, pasiekiamą paprasčiausiu stebėjimu, be indoktrinacijos, išnaikinus neadekvačius įsitikinimus ir analogiškai apsisaugant nuo naujų? Tokia va neutrali, bespalvė priemonė asmeninei psichoterapijai, ne daugiau. Jokios mistikos, vertybių ar postulatų sistemos, simbolių; tiesiog banalus pragmatizmas santykyje su savo (ne)sugebėjimais, perspektyvoje suteikiantis neribotą pažinimo bei mokymosi galimybę.

Pasiūlyk ką nors iš savo arsenalo -- jei jau sakai, kad "nebūtinai", ir jei supranti manuosius akcentus.

Seniai ieškau kažko panašaus. Ir visiškai pritariu minėtam Budos/Nyčės dualizmui: abu šie keliai neblogai dera tarpusavyje, bet abejotini pavieniui.

Nežinau, kodėl dabar radau tokį konkretų atgarsį fundamentalistiniame budizme -- šio straipsnio pavidalu. Teks tyrinėti "Senąjį kelią" ir aiškintis, ar tikrai ten viskas taip bešališka, kaip p. Beinorius bando parodyti :) -- juolab kad budizmą pažįstu tik iš bendro išprusimo.

Nežinau, kodėl anksčiau buvau radęs atgarsį scientologijoje, tiksliau, jos pagrinduose (nes turinyje, jau nekalbant apie bažnyčios vidaus reikaliukus, velnias koją nusilauš)...

O juk viskas prasideda nuo to, kad fundamentalius dalykus, jų neiškraipant, be galo sunku prastumti netgi autoriams. Kad ir to paties Budos (įsikandau, tebūnie) vietoje: paaiškink, kad gudrus, iliuzijų apniktam piliečiui kitoniško gyvenimo būdo principus. Rekomendacijos -- dar kaip nors. Bet ėmus dalytis šviežia patirtimi (etikos normomis etc) ir filosofija, kuri atsiveria stereotipų nesuvaržytai sąmonei... Neatsiribosi nuo pasaulėžiūros to, kuris klausosi -- kitaip liksi nesuprastas. Ir nepavyks išvengti, kad kai kurios mintys, kaipo pernelyg skanios, netaptų dogmomis. Taip pradinė idėja apauga lokalia kultūra, o kartais ir pasimeta joje.

Deja, liaudis tradiciškai nori duonos, žaidimų ir opiumo (atseit, gatavų atsakymų į visus klausimus). Jos vidaus reikalas.

Kartais man atrodo, kad perversmą padarytų techninės galimybės suprojektuoti tiesiai sąmonėn interaktyvų ir pakankamai detalų siūlomos asmeninės realybės modelį -- bet kažin...


6360. xX2003-09-12 10:09
Puikiai savo abejones išdėstėte, saimhe. Nejau tik Kaune gali gyventi toks šiltas analitinis protas:)
Sutinku, kad norint užsitikrinti masinę auditoriją (juk dėl kiekvienos dūšios kovojama!), indoktrinacijos metodus tenka kruopščiai vystyti jų garsiai neskelbiant. Nors socialinė inžinierija dabar stagnuoja, tačiau tos srities pasiekimai Beinoriaus įsisavinti neblogai; šiaip ar taip, jam tokia misionierika padeda ne tik gyventi, bet ir išgyventi. Tačiau aš teigiu ką kita: meditavimui, katarsiui, dvasingumui siekti yra neutralių priemonių. Jūs jas norėtumėt pavadinti mechaninėms (nors taip nesakot), ir čia man kyla noras nesutikti. Be abejo, neuronų elektrostimuliavimas, stiprieji narkotikai, kitos fiziologinės invazijos dėl asocialumo yra laikinos ir pasmerktos. Tačiau visų socialinių technikų yda yra ta, kad lengvai nusiritama į fundamentalizmą ir neapykantą kitokiam. Dvasingumas, įrašytas Europos Konstitucijoje, yra ta kryptis, kuri tikrai nenuves į Viduranžius. Visa kita garantuojama teise ir įstatymais. Galima gąsdintis, kad krikščionybė atitarnavo, islamas sparčiai kyla. Bet viskas yra sistema, ir ne bet kokia - socialinė – ji greitai reaguoja į trikdžius ir greitai pati susitvarko - socialumas tikrai daug ką reiškia.
Aš pats nesu laisvamanis, nes man logistinė lygtis, kurioje užkoduota viskas nuo ramybės iki chaoso, yra didžiausia paslaptis, su kuria gyvenu.

6361. Lorca :-) 2003-09-12 10:16
šiltas analitinis protas:) Kaip gražu:)

6364. saimhe -> xX2003-09-12 13:01
Belieka pridurti, kad anaiptol nededu vilčių į technokratinį kelią. Fiziologinės invazijos vis dar tolygios laikrodžio taisymui plaktuku; nėra būtino preciziškumo.

Štai puiki analogija -- reabilitacinė mankšta po traumos. Terapeutas tenai taipogi nesuvokia paciento pojūčių taip pat gerai, kaip anas (būtų didžiulis laimėjimas!) -- tačiau bent gali padėti atlikti sunkesnį veiksmą. Psichotechnikose šia prasme esi visiškai vienas ir periodiškai pasiilgsti kone mistiško savo intymumu ryšio, kur tave visiškai supranta be žodžių ir taip pat nebyliai bei tvirtai veda visais labirintais: žiūrėk ten, ieškok to... Daugelis pasineša į religiją būtent dėl šio ilgesio.

Ir nenuostabu, kad tai vienas, tai kitas ezoterikas ima girtis bendravęs "mentaliniu lygiu".

Neįsivaizduoju, kada technikos lygis šitai leis -- jei, žinoma, lemiamą žodį turės tarti technika. Ko gero, dar ilgai nebus geresnio instrumento sąmonei remontuoti, nei ji pati.


6366. xX2003-09-12 13:23
Taip, už intimumą ir aš atiduodu save visą...

6367. Saulius M.2003-09-12 13:54
Gerb. Audrius Beinorius verčiasi "misionierika", naudodamas užslėptus indokrinacijos ir socialinės inžinerijos metodus? :-) Bet juk kiekvieną, kuris aiškiai apie ką nors pasakoja, galima būtų šituo kaltinti (siekiant "nukoziruoti" konkurentą).
Tie, kas pyktelėję (su nepasitenkinimu ar pan.) vertina kitus - retai kada neiškreiptai supranta oponento tikruosius siekius, nuostatas.

6368. Saulius M.2003-09-12 14:04
P.S.: Gal ir aš prisidėjau prie painiavos: esu
(6351) "ats.->(6350)" ir
(6353) "ats.->(6349)"
žinučių autorius, o xX gal pamanė, kad tai straipsnio autorius tokiu būdu tęsia diskusiją.

6370. Pastebėjimas2003-09-12 14:19
esybė->intymumas->kita/ta pati esybė->gražu->kita/ta pati esybė->pritarimas->kita/ta pati esybė->prieštaravimas->kita/ta pati esybė->visi susipainiojo->kita/ta pati esybė->atpainiojo->kita/ta pati esybė->visai visi susipainiojo

6371. xX2003-09-12 14:49
Ne, anaiptol aš nekaltinu Audriaus, - tai labiau komplimentai jo veiksmams propaguojant ir proteguojant savo pamėgtą sritį (didžiąją teksto dalį sudaro patrauklūs propagandiniai epizodai). Ir nieko nesakau dėl to, kad jis stumia į Lietuvą svetimą mums pasaulėžiūrą - visos jos svetimos, tarp jų ir krikščionybė. Visos jos sunkiai prigyja, nebent koks islamas Lietuvoje subujotų:) Vargau ar iš Lietuvos kils koks nors originalus dvasinis judėjimas - tik lietuviai, išvykę svetur, gali tai padaryti. O savo pasisakymu norėjau paprasčiausiai atskirti individualias ir grupines technikas, abejodamas ne tiek budizmo privalumais, kiek pavojumi jam tapti nauju grupinės neapykantos puoselėtoju. Ir sakau, kad tuo aspektu yra geresnių alternatyvų.

6372. Saulius M.2003-09-12 15:43
Tęsiant pokalbį: > abejodamas ... pavojumi jam tapti nauju
> grupinės neapykantos puoselėtoju.
Kokie požymiai jums rodo tokio pavojaus kilimo galimybę?

> Ir sakau, kad tuo aspektu yra geresnių alternatyvų.
Turite omenyje jūsų minėtą jums priimtinesnį Budizmo ir Nyčės derinį?

6373. Saulius M.2003-09-12 16:04
(6371) rašyta:
> Ir nieko nesakau dėl to, kad jis stumia į Lietuvą
> svetimą mums pasaulėžiūrą - visos jos svetimos..."
Netinkamomis dozėmis maitinantis - apsinuodinti galima net ir pačiu nekalčiausiu maistu.
Bent jau knygelėje "Ramybė su kiekvienu žingsniu" - absoliučiai nieko svetimo mūsų pasaulėžiūrai, vengtino neradau.

31124. Daiva :-) 2005-03-07 20:29
Sveiki! Esu pribloksta komentaru, staiga peraugusiu i diskusija. Dar labiau esu pribloksta, kad taip greitai pamirsau savo tautieciu ribotuma, nors tik 7men gyvenu Olandijoj, saly, kur New Age yra neatsiejamas normalaus zmogaus atributas, saly, kur surasti kazka tikra [pradedant maistu, baigiant zmoniu emocijomis] daznai yra labai sunku. Taciau cia sutikau tiek daug zmoniu, kuriems budizmas yra ne kazkokia neaiski dogma, ne dar viena religija, o ju gyvenimo pagrindas. Mielieji tautieciai, zvelkit i viska placiau, kad ir kaip banaliai tai sakmbetu. Ne vienas budistas nepasake, kad krikscionybe yra blogas kelias. O krikscionims dar galima tiek daug ismokti is budistu! Mielieji komentaru autoriai, pamirskit galu gale ta savo kvaila filosofini zvilgsni, kuris yra tik dar vienas sydas ant jusu akiu. Atsiverskit Biblija ar Budos gyvenimo istorjija [ne taip jau svarbu] ir perskaitykit sirdimi, o ne filosifiniais paistalais uztemdytu protu. O perskaite pritaikykit bent viena sakini savo kasdieniam gyvenime ir pamatysit kaip jis pasikeis. Mano gyvenimas pasikeite. Jusu irgi gali pasikeisti. Aciu geb. A. Beinoriui uz puiku straipsni! Su pagarba Daiva, Amsterdamas

95672. Gretute :) :-( 2007-09-10 19:29
Net neskaiciau neidomu tiek daug skaityti ir dar per kompa... akis netskaudeti gali..

95673. Gretute :* :-( 2007-09-10 19:31
net neskaiciau ir neskaitysiu nesamone kazkokia

Rodoma versija 30 iš 31 
14:13:49 Jan 31, 2011   
May 2008 Sep 2013
Sąrašas   Archyvas   Pagalba