ŠIAURĖS ATĖNAI

Šiaurės Atėnai. 2009-10-23 nr. 962

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |

GINTARAS BLEIZGYS. Tiesioginis eteris (37) • ANGELĖ JASEVIČIENĖ. Auksas valdo (37) • -js-. Sekmadienio postilė (1) • HUGO LOETSCHER. Katalogo arija (36) • DAINIUS MARTYNAS ČIŽAS. Jobo knygos aktualumas (12) • SIGITAS GEDA. Vasara šešėlių tinklą tiesia... (39) • MIKALOJUS VILUTIS. Vilniaus skulptūros (65) • MANTAS BALAKAUSKAS. Eilės (8) • -lj-. Penki sakiniai apie mūsų kalbą (3) • TADAS ZARONSKIS. Eilės (5) • MINIUS AGUONA. Eilės (10) • RIMANTAS ŽILEVIČIUS. Tarnaitės, pasilikusios vaikystėje (4) • JURGA ŽĄSINAITĖ. Paryžietiška publicistika, arba „Gyvieji“ kultūrų tiltai (1) • Kuršių etnogenezės tyrinėjimaiPETRAS ZLATKUS. Kieno nuodėmė didesnė (15) • RENALDAS REIVYTIS. Navigatorius (4) • Kitas numeris išeis lapkričio 6 d. (10) • Aš irgi manau, kad Konfucijus kažką čia painioja. (356) •

Eilės

TADAS ZARONSKIS

[skaityti komentarus]



              Tai tik vakaro dūžis į prieblandos toną,
              jei nori,
              Dovanosiu už pažadą –
              pilką degtukų krantinę
              Su laivais ir žvejais, ir kiekvieno jų laukiančia žmona
              Užrašyti ir rėkti,
              kol žmonės saulėtai patvinę
              Susipras, kad tai vėjas
              ir nerimas kaupiantis lietui
              Mums supustė sekundę
              dabar tau taip tyliai nutiksiu
              Tai tik vakaro dūžis į prieblandos toną iš lėto
              Veda smėlio takeliais
              iš proto ir klaikiai be tikslo.



              Apie pasimetusius

              Grafinės liūtys pasklido raudonais latakais,
              Čia žibintai ir kelio ženklai išsukiotom rankelėm,
              O tarp vilkduobių nardo vilkai pasalūniškais ratais,
              Neįkrisk, man taip sekasi rasti trumpiausią takelį

              Per smaragdo skardžius, intraveninius pasakų miestus,
              Pakaruoklių girias ir visas netikras karalystes
              Teka adatom skystas pasaulis, likau nepakviestas,
              Pasimetęs tarp gramo ir man jį pardavusio Kristaus.



              Ragana

              Čia bėga pelės, jų štrichai neaiškūs, tik dėmės
              Taktuose kabo ir uodegos tįsta nuo lūpų,
              Šypsos –
              pagrok man sonatą, galbūt Mėnesienos,
              Pirštai melsvi tarp klavišų įbrido ir trūko

              Per siūlę, kur tūkstantis dygsnių ir vienas į naktį,
              Kai sukandusi mano melodinę slinktį alsuoji
              Ne gyvųjų kalba užkalbėjimus Šatrijos raktais –
              Pilnatim ir delčiom atrakint nuo galvos iki kojų.



              Naivumai (dviese)

              Ne kampuota erdvė, tik pakampėse nerimas želia,
              Įsipjovę visi subriaunėja, bet kas, jei ne Buda,
              Tobulai apvalus, ir putlutėmis savo rankelėm
              Išminkytų tave į pirmykštį materijos būvį,
              Kur geltonai žalių pievų matrica, sinusų liūtys
              Ir kiti padriki algoritmai be jokio siužeto
              Susipynė į pynę – aritmiškai kapsinčią būtį,

              O mes užverčiam galvas ir bandom paaiškinti lietų.




              Mano pėdose liūtys ir sužeisto sparno žuvelės
              Tavo kvapą rakina kaip pamesto miesto rugpjūtį
              Į plakimą sakytum dalgiu – aš sakyčiau kad kelias
              Nesibaigia kai viską išbarsčius dar lieka nebūti
              Degtuku apanglėjusio dievo kai tūkstantis pirmą
              Išprotėjimą bruko į panages mano raganiams
              Ir pasaulį suvėrė dar truputį šiltą ant smilgos
              Mon amie ar žinai
              kas prieš Tavo naktis mano tvanas




              Man patinka ta linija –
              liečiant tave nusidriekia
              Kapiliarais ir vėtrom apipina, sėdim ant kranto
              Ir žvejai tinkluose,
              ir pasaulis iš lėto į niekur,
              Ir žuvėdros spontaniškai krinta,
              sakytum, iš rankų
              Kyla rytas ir skleidžias raudonai,
              pamiršome miegą,
              Atmintis tik grioveliai
              tik
              ėmė ir tyliai patvino
              Į garsus ir jusles, ir matau, kaip kažkas pasilieka,

              Kai išeinantys sėdi ant kranto tarp nuosavo švino.



              Tunelis ir šviesoforai, arba Judėjimas į šviesą

              Miestas aptemo ir teka žmogus
              teka dantys
              Tai vienas jazminas
              tai tūkstantis gijų
              tai voras
              Mįslingai ropoja
              kiekvienas laiptelis tai krantas
              Kiekvienas netikras
              kiekvienas kažkam atsiduoda
              Už akį ar žvilgsnį
              juk miestas aptemo ir teka
              Žmogus teka dantys
              jazminas ir gijos
              ir voras
              Taip cikliškai juda
              nešvinta
              judėjimas kartis
              Judėjimas niekur
              nes stovim ir dega(m)
              raudona.



              *trauka

              Keičiasi tonas ir tampa svarbu
              Spalva ir atstumas
              ilgėjantys žvilgsniai
              Pro šalį nes tiesės
              nes šalta laiku
              Ir taip nesinori lyg išmaldą imti
              Kažką paskutinio
              juk sako – yra
              Minutiniai filmai ir milisekundės
              Kai lyja bučiuojant
              ir skėčiai kadre
              Taip keista
              užvaldė dvimatė pagunda
              Ir nuojautos tylios, kad kabo lašai
              Kad akys stiklinės
              ir butelis vyno
              Visai netuštėja
              sakyk, ar ilgai,
              Jei mes tik akimirka objektyve?

              Nuo*



              Trapu

              Skleidžias akmenys trikampiais
              tįsta
              Rausvos gijos ir popieriaus gėlės
              Toks žaislinis pasaulis toks
              tikras
              Prieš gatves ir niūrias pribuvėjas
              Ant laužų – kam jos šitiek pribuvo
              Net mane
              vien cenzūra
              vien žvyras
              Plaukuose tarp dantų
              jei be rūbų
              Jei rūkai lietuje šitas rytas
              Tik muiluota plėvelė tik
              plaukas
              Nenutrūksta
              todėl taip ir kybau
              Iš čia viskas kitaip lyg pagautas
              Dievo balsas kai ištarė
              klydau.

 

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Sausio

PATKPŠS

 1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

 

Skaitytojų vertinimai


173634. buda2009-10-28 16:38
stebek savo kvepavima - stai ir visa poezijos ismintis

173939. matinis stiklas2009-10-31 21:59
skleidziasi akmenys obeliskais - trapu, bet raganiu traukia tunelis ir sviesoforai. dvimate pagunda - popieriaus lapas. eiles - minutiniai filmai, milisekundes, kam rasyti, jei mes tik akimirka fokusininko objektyve?

174418. il mat. stiklui2009-11-10 12:48
o kodėl dėl to nerašyti?

174423. matinis stiklas2009-11-10 15:34
idomus pastebejimas. prisiminiau fausta, gal but verta sustabdyti zavinga akimirka. manyciau tadas zaronskis moka tai padaryti - ir itaigiai ir subtyliai

188275. Raktas į pabaigą :-) 2010-03-30 15:41
sugrįžk kur viskas prasidėjo ir peržiūrėk JO mėgstamiausias knygas

Rodoma versija 27 iš 28 
14:13:39 Jan 31, 2011   
Jan 2010 Jan 2012
Sąrašas   Archyvas   Pagalba