ŠIAURĖS ATĖNAI

Šiaurės Atėnai. 2009-10-23 nr. 962

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |

GINTARAS BLEIZGYS. Tiesioginis eteris (37) • ANGELĖ JASEVIČIENĖ. Auksas valdo (37) • -js-. Sekmadienio postilė (1) • HUGO LOETSCHER. Katalogo arija (36) • DAINIUS MARTYNAS ČIŽAS. Jobo knygos aktualumas (12) • SIGITAS GEDA. Vasara šešėlių tinklą tiesia... (39) • MIKALOJUS VILUTIS. Vilniaus skulptūros (65) • MANTAS BALAKAUSKAS. Eilės (8) • -lj-. Penki sakiniai apie mūsų kalbą (3) • TADAS ZARONSKIS. Eilės (5) • MINIUS AGUONA. Eilės (10) • RIMANTAS ŽILEVIČIUS. Tarnaitės, pasilikusios vaikystėje (4) • JURGA ŽĄSINAITĖ. Paryžietiška publicistika, arba „Gyvieji“ kultūrų tiltai (1) • Kuršių etnogenezės tyrinėjimaiPETRAS ZLATKUS. Kieno nuodėmė didesnė (15) • RENALDAS REIVYTIS. Navigatorius (4) • Kitas numeris išeis lapkričio 6 d. (10) • Aš irgi manau, kad Konfucijus kažką čia painioja. (356) •

Vasara šešėlių tinklą tiesia...

SIGITAS GEDA

[skaityti komentarus]


2007 metai


Kaip ją gydytojai egzaminavo


– Buvau jau atsigavusi, tada padarė tikrą egzaminą. Klausia:
– Kur jūs gyvenat?
Sakau:
– Demokratinėj Lietuvoj...
Ir dar kartą juos prajuokinau. Klausia:
– Kaip elgiatės su kitais žmonėmis?
Sakau:
– Kartais būnu netaktiška...
Jie juokiasi:
– Iš kur tokių žodžių prisigraibėt?..
Keista, bet po kraujo išsiliejimo į smegenis ėmė kalbėti daug lėčiau. Jos tarsenoj atpažinau ir tėvų žodyną, ir artikuliavimą.
Išgrynėjo... tarmė.
Ir seselės čia kalba tarmiškai. Viena stipri ir krūtinga moteris sako:
– O ką mokslas? Žinių duoda, bet žmogum nepadaro.
Aš jai antrinu, kad aplink Druskininkus, taip pat ir pačiam mieste esu sutikęs labai šviesių žmonių. Neturėjo kaži kokio išsilavinimo.
Žmogų nugludina viskas (jei tik yra ką gludinti).

Iš nonsensų


Jeigu patikėsime W. Gombrowicziaus antrininku („Ferdydurkė“), tai žodis „bamba“ poezijoje pirmą kartą pavartotas XVI a. pastoralėse...

Birželio 6, trečiadienis


Naujosios patirtys


Esu panašus į tą lenką, kuris ūmai prasibunda! Jei tikėsime – 17 metų komos. Laimė, kad žmona išslaugė... Dabar stebisi, neatpažįsta nieko. Žodžiu, atgimė.
Šiandien močiutės visą rytą man už pečių pliurpė apie kraujasiurbius, apie tai, kad net „soliarka“ negelbsti. Apie turklius, kurie pakerta kopūstų šaknis.
– Septyniolika daigų buvo, visi perniek!
Vaikystėje teko jų matyti šlyne prie ežero. Išilgėję požeminiai vabalai. Beje, M. K. Čiurlionis savo „Zodiake“ po Skorpiono ženklu yra parašęs „Kurklys“. Tataigi turklys būtų sumažintas ar sumažėjęs skorpionas. Susitraukęs po Žemės kataklizmų.
Paskui tos pačios močiutės pragydo apie vaikus, kurie auga „tikri banditai“.
Ką jie daro? Gėles rauna be reikalo, daužo mašinų langus, braižo butų duris... Net nebandyk skųstis. Jie vis primena savo „teises“.
– Kas iš jų išaugs?
Ko gero, čia ir senatvės ženklas. Viso to nuogąsčio būta ir kitados. Žinoma, apie „teises“ taip garsiai prabilta tik dabar.
Ir aš mačiau mažį, kuris vos kieman išbraukęs griebė akmenį... Auklė nežino, ką daryt, o tas jau buvo betvojąs į mersą!
Užaugs nauja veislė, agresyvesnė nei buvusios. Niekas nesuskaičiuos, bet radijas beldžia, kad per Lietuvą su močiutėmis auga 30 ar 40 tūkstančių vaikų. Tėvai Airijoj, Ispanijoj... Ką ten močiutės beišauklės, – pačios vos bekruta!
Mano vyriausioji sesuo bus ir pati išmintingiausioji, šįryt ilgai kalbėjome palatoj. Aną naktį vos nemirė. Širdelė nelaiko. Iš veido pažiūrėjus – jaunesnė nei kitos. Arba kad aš...
Mirštančiųjų grožis?
Tai ir bus tatai, ką nauja gyvenime pamačiau. O gal mano akys prasiplėtė, pasikeitė? Gal smegenyčioj kas atsivėrė? Pasakytum man, Višteliauskai!
Galop „visas“ sugrįšiu į XIX amžiaus galą...

Iš nesugrąžinamų vasarų


Radau užrašėlį bene iš 2003 metų. Tada čia verčiau Ch. Baudelaire’ą. Neatmenami laikai!
        Žvaigždės ritinėjos rutuliais...
        Arba medžiai – dideliais
        Spygliais...
Kur aš tą mačiau?
De mortuis nil nisi bene.
Apie mirusius tiktai gera.

R. Šilbajorio eilėraštis


Teisingiau – pirmasis posmas iš F. Tiutčevo „Regėjimo“. Radau jį kaime „Lyrikos“ knygoje, išleistoje 1977 metais.
Pažodžiui būtų:
        Yra kaži koks laikas (valanda), naktį, visuotinio tylėjimo
        Ir tuo regėjimų bei stebuklų laiku
        Gyvoji visatos karieta
        Atvirai rieda į dangaus šventyklą.

        Tada tirštėja naktis, kaip chaosas vandenyse,
        Užmarštis, kaip Atlasas, slegia sausumą;
        Tik Mūzos skaisčiąją sielą
        Pranašinguos sapnuos trikdo (neramina) dievai!
Jis (R. Š.) tikrai buvo žmogus, išmoningai rašęs apie poeziją, o svarbiausia – ja ir gyvenęs. Poezija buvo jo Deivė (Dievas). Jo stichija ir jo erdvė. Su ja (geriau būtų tarti – su tais proregiais) jis gyveno.
Jam užteko poetinės metafizikos atverčių.

Videnije

        Est’ nekij čias, v noči, vsemirnogo molčian’ja
        I v onij čias javlenij i čiudes
        Živaja kolesnica mirozdan’ja
        Otkryto katitsa v sviatilišče nebes.
Viena moteris, girdi, labai stebėjosi, kad čia jam gražu, ir dar tas senžodis „karieta“ ir „kur ji rieda“...
Iš lietuvių poetų, jo galva, prie tokių dalykų šiek tiek priartėjęs nebent J. Kossu-Aleksandravičius...
Užregistruotas tam tikras mirksnis, kada regimoji erdvė rieda, kriste krinta į dar didesnę erdvę – dangaus šventyklą!

Didieji klausimai


Ar dar kurią nors vasarą teks sėdėti prie šito stalo ir žiūrėti į atvertus piliakalnio šonus? Kokia rusva prosenovė! Pagal padavimą bažnyčia turėtų griūt Nemunan... Ar manęs nepasieks?
Bent jau aptėkš vandeniu! Absoliuto Don Kichotas ir Aušros brolis (O. V. Milašius).

Klausimas ir atsakymas


Kai V. paklausė, ko aš kasvakar einu per tą lygumą linkui bažnyčios, Nemuno ir piliakalnio, atsakiau:
– Gal rasiu kokią sugedusią Dievo šviesą, tai įjungsiu. Pataisysiu ir įžiebsiu... O gal ir pagadinsiu...
Ir malda: tikiu į Tave, Viešpatie Jėzau Kristau. Duok man jėgų nugalėt mirtį, duok man jėgų iškęsti visus uždarymus, duok man jėgų meilei.

Birželio 7, ketvirtadienis


Mylimiausias Jusčio M. eilėraštis


Jeigu jau parašiau apie velionio R. Š. mylimas eilutes (atvėriau slaptį), tai pratęsiu ir apie Justį. Jis išties buvo išrankus žmogus. Klausiamas, kur yra poezija, atsiversdavo (iš lietuvių) K. Binkio „Utas“. Ir perskaitydavo lėtai, tyliai, darydamas pauzes.

Rūta

        Šypsodamos skina ji rūtą,
        Šypsodamos pina kasas.
        Šią naktį bernelio yr būta...
        Šypsodamos skina ji rūtą.
        Tyliau... Sužinos, tai – pražūta.
        Bet kaip sužinos tai ir kas?
        Šypsodamos skina ji rūtą,
        Šypsodamos pina kasas...
Apie tai, kad visi turime savo sakraliųjų paslapčių. Čia viena – moters meilės. Naktis, kuri liko jai, su ja. Dabar ji gyvena ta naktimi, skęsta prisiminimo nektaruos, plauko.
Meilės erdvė, gaubiama trioleto. Keletas frazių, nuotrupų, taktų, o – viskas pasakyta.
Laimės mirksnis, išsipildymo.

Iš žinučių


Tu išvažiavai ir mano tamsmėlynis irisas (laukinis vilkdalgis), andai persodintas iš girių, pradėjo vysti. Vėjai, karščiai, lietus glamžo jo švelnią suknelę.

Vyrai ir moterys


„Jei ne Montrėj (moteris, kurią admirolas Nelsonas sutiko Vest Indijoj), būčiau pasikoręs šiame velnio lizde.“

Vasaros naktį (pagal F. Tiutčevą)

        O būna tokios valandos kaip reta,
        bežadę naktį būna reginių:
        gyvoji karieta mūs žemiškos visatos
        tiesiog į glėbį rieda
        dangiškųjų slėpinių.

Išmintis


Dar Katulas žinojo (ir rašė), kad ne vienas šaunuolis, besidedąs „didžiu dabita“, pavirsta į netašytą stuobrį, vos imasi eilių rašyti (apie tai cikle „Naujesniems poetams“)...

Birželio 8, penktadienis


Nežinai, kada gali prireikti


Šiandien man pravertė Salomėjos eilutės:
        O juokis, gyvenime, juokis
        Pajaco juoku,
        Užmirški viską, kas buvo
        Juoda, sunku...
Iš atminties – baisiam karštymety. Iš nevilties... O tokia jauna parašė. Beveik operetiška viskas.

Tai, kas nieko nesako


Nenori pasakyti arba – neprasitaria.
Pavyzdžiui, už aukšto cementinio stulpo užuoglaudą suradęs lubinas. Ilgas, ilgas, šviesmėlynis. Žydi ir tarytum stebi aplinkumą.
Tai vienas abstrakčiojo mąstymo (matymo, meno) aspektas. Sakyti viską ir – nieko. Kontempliuokite.

Pietų Lietuvos vaizdai


Su nudžiūvusiais beržais. Jokio lapo, jokios žalumos. Balti liemenys ir juodos šakos. Juose pageltę amalai. Vaškiniai.
Kol beržas ne visai išdžiūvęs, jų kuokštai būna dar žali.

Tėvas vasaros saulolaidoj –


sėdėdavo ant slenksčio ir žiūrėdavo į miežius, šulinį, žolę. Ilgai ir tyliai. Kol sutemdavo.
– Man jau užtenka to, ką mačiau!

Birželio 9, šeštadienis


Bene paskutiniai pašnekesiai


Turiu omeny vyriausiąją seserį. Radau ją drybsančią (žinau, kad blogas žodis!) palatoje. Karštyje ir negalioj. Seserys jau buvo išėjusios. Pamažu įsišnekom.
Naktį sapnavusi, kad atkakliai bandė išlupti antklodę iš jau mirusio žmogaus...
– Atsimenu ir pavardę. Žemuckas, jau amžiną atilsį... Neišlupau. Juodai apsirengęs. Moterys sako, kad būtų blogiau sapnuoti moteriškę. Lupti iš jos antklodę...
Lazdijuose visos ateidavo, kad aš joms išaiškinčiau sapnus. Savo sapnus labai gerai atspėdavau. Būdavo, ateina žmonės su labai kvailais sapnais. Nieko negali pasakyt.
Prieš insultą kelis sykius sapnavusi, kad motina ją vis šaukia eiti su ja. Nėjusi.
– Gerai. Mano galva, tai pranašavo ligą.
– Ir tėvas kvietė. Atvažiavo arkliais, vieną lentą pasimetęs. Sėsk, sako, važiuosim rugių vežti... Nesėdau.

 

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Sausio

PATKPŠS

 1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

 

Skaitytojų vertinimai


173609. R.2009-10-28 10:58
Gaivus gūsis trečiadienio rytą.

173614. urba :-) 2009-10-28 12:24
Turėjo labai daug išminties, bet, kaip ir daugelis talentingų žmonių, ne visada pajėgdavo vadovautis vien išmintimi...

173650. o vat del pavadinimo2009-10-28 17:38
vis galvoju - kodel "Vasara seseliu tinkla tiesia?" buvo tokia sena daina, vadinosi "susitikt tave noreciau velei/ ties gimtaisiais Apascios krantais...", tai ten vienas posmas prasidejo eilute: "Vakaras seseliu tinkla tiesia".

173670. oho, 2009-10-28 21:36
kokios poetiškos dainos būdavo. Ne to, čto nynešneje plemia.

173703. oho-ho2009-10-29 11:25
gal jis bijodavo savo isminties ir todel kartais kvailiodavo? Skaitai, negali atsidziaugti, o isgirsti kitu pasakojimus apie ji, galvoj: durnas, nedurnas?

173708. Balys - oho2009-10-29 12:35
tai dėl to, kad didieji protai bėga nuo minios. Kiekvienas savaip.

173725. minia2009-10-29 14:34
gal kas žinote, kur tas Balys pradingo? Už informaciją atsilyginsiu.

173730. mie - miniai2009-10-29 15:02
jis nuo taves pabego labai savaip.

173734. minia2009-10-29 16:00
savaip ir pasivysiu.

173735. dar minia2009-10-29 16:01
tik kryptį nurodykite: didžių, didesnių ar didžiausių protų pusėn.

173749. varna2009-10-29 17:15
"Lavono užrašai". Lietuvoje, kaip suprantu, nekrofilija populiari. Nei laikai, nei papročiai nebepadės.

173753. Balys - miniai2009-10-29 17:21
Ko čia šūkauji, S.G. viską užrašė, bet kai daug žinosi - neramiai miegosi, dar ir nosis ištįs.

173775. minia kraipo ištįsusią nosį2009-10-29 18:35
tai ką, S. G. viską ir apie Balį užrašė. O palaimintasis Baly! Leisk prisiliesti prie tamstos skverno, bent proto žiežirbą man pamėtėk! Nebūk skriaga, t. y. gobšas.

173793. Balys2009-10-30 07:59
Taigi, minia, neužmiršk S.G. ir atsek - Tėvas vasaros saulolaidoj sėdėdavo ant slenksčio ir žiūrėdavo į miežius, šulinį, žolę. Ilgai ir tyliai. Kol sutemdavo. – Man jau užtenka to, ką mačiau! Dar paklausk pats save - kas aš esu?

173886. minia2009-10-30 20:35
atseku, atseku tamstos pėdsakais... (a. a. S. G. atsekti nereikia, jis man daug artimesnis už tamstą).

173914. Varnai2009-10-31 15:11
Tavo kranksėjimas po Sigito Gedos tekstais panašus į grifo, sulesusio visus galimus sulesti lavonus, o kadangi niekada neįveiksi šio poeto nemarios sielos, tai terši ekskrementais savo pačios nuolatinę tupėjimo vietą. Baisi boba esi. Verčiau paišyk savo juodulius, kaip paišiusi, bet skrisk iš šio puslapio ir nekaišiok savo suteršto, teršiančio snapo.

173919. tegu2009-10-31 18:00
Tegu tas krankia Varna, nė iš tolo jo rašymai neprilygstantis nemirtingai Gedos kūrybai.

173922. Tam o vat dėl pavadinimo2009-10-31 18:12
Nekliedėk, nebuvo tokių žodžių dainoj "Susitikt tave norėčiau vėlei". Kiek daug apie Sigitą sukasi šūdo malikų. Ir šneka visokias nesąmones tie, kurie geistų sumenkinti poetą. Menkystų Lietuva.

173925. tai(tam), 173922, kuri(s) ne menkysta ir šūdo nemala2009-10-31 19:02
SUSITIK TAVE NORĖČIAU VĖLEI / Ties gimtaisais Apasčios krantais. / Pėdsakus surast pakarantės smėlį, / Kur abu klajojome kadais. / Apie meile jau kalbėt neverta - / Neišrovė niekas jos raute. / Buvo ji ir dingo vieną kartą, / kaip žvaigždutė rytmečio skliaute. / Ir prabėgo metai nulingavo, / Tu galbūt jau kitą pamilai. / Bet ilgai išliks paveikslas tavo / Mano sieloje giliai giliai. / Vakaro šešėliai tinklą tiesia, / Bet širdies šešėliais neuždengs. / Su tavim pabūt norėčiau dviese / Prie galingo ąžuolo liemens. / Mes tylėsim tegul lapai šlama / Kol žara vakarė suliepsnos. / Su tavim man būtų lengva gera - / Tu juk posmas nebaigtos dainos. /

174017. ohoho2009-11-01 18:34
Žinau, kad tokias dainas gerai moka teta Živilė R-S. Sėkmės nepamesti savo blondkuodo.

174019. ? ? ? 2009-11-01 18:49
Argi eilės "susitikt tave norėčiau vėliai..." yra Sigito Gedos?

174022. ohoho-hui2009-11-01 21:39
viskas daug paprasčiau - visagalė interneto akis išmes, kai tik paprašysite. Tiesa, su "korektūros" klaidom ("Pėdsakus surast pakarantės smėlį"), bet įskaitomai. Taigi laikykitės savo kuodo.

174025. Martynas2009-11-01 22:52
Tokia daina " Susitikt tave norėčiau vėlei" tikrai yra, kartais ji dar skamba per radiją. Žodžiai - poeto Vaidoto Spudo (1935 - 1961). Tarp kitko, jo pomirtinis eilėraščių rinkinys taip ir vadinasi "Susitikt tave norėčiau vėlei" (1974). Muziką, kiek prisimenu, sukūrė Konradas Kaveckas. O ta eilutė turėtų būti: " Vakaras šešėlių tinklą tiesia".

174030. įdomu,2009-11-02 01:46
kaip tik lapkričio 1 d. 1961 m. mirė.

174042. klaustukė2009-11-02 12:54
Ačiū Martynui... net susigėdau- dainoje tai vakaras tinklą tiesia, o čia /pas S.G./, tai vasara tą tinklą tiesia...

174260. manau 2009-11-07 09:49
reikia visiskai atskirti S.G kuryba nuo asmeninio gyvenimo. Kodel viskas malama i kruva? Tas zino ta , sitas prisimena ana... murkdosi kasdienybeje.

174261. mie2009-11-07 09:55
yra toks zanras "prisiminimai apie kureja". tai gal uzdrausite?

174264. mie2009-11-07 10:17
"negaliu parodyti knygA", "eilerasti reikia isdziovinti prikabinus prie virves SU segtukais". va vos tik isijungi kulturine laida ir sneka merga, suprask, prie literaturos, nes apie andersena.

174323. To manau2009-11-08 14:03
O kodėl reikia ką nors atskirti? Tiems, kas Sigitą Gedą pažinojo artimai, Jis buvo ir liks nepaprastai šiltas, nuoširdus, gražus žmogus.

174363. bet 2009-11-09 10:50
tie, kas "Sigitą Gedą pažinojo artimai", tikrai nepazinojo jo taip artimai, kaip seima...

174368. o tamsta2009-11-09 11:16
iš šeimos būsite? Beje, pasitaiko, kad kaip tik "šeima" yra žmogui svetimiausia ir pažįsta jį mažiausiai...

174373. ?2009-11-09 11:57
Kad Sigitas Geda šeimos neturėjo...

174375. sunku 2009-11-09 12:11
nepazinti, kai esi nuolat kuliamas ir tenka su juodais akiniais vaikscioti, kad melyniu nesimatytu

174391. ak2009-11-09 16:38
Ar čia dukrelė ir toliau juodą tėvo mitą kuria?

174392. ?2009-11-09 16:45
"Nuolat kuliamas, su juodais akiniais", bet neatstojo, buvo prilipusi kaip lapas prie šiknos. Jei čia ta legenda apie kankinę, tai kai boba neturi savigarbos, yra savo noru mazochistė, tai kas belieka - tik ir bukinti.

174393. na va 2009-11-09 16:51
, matot, todel ir sakau, jog reikia kalbeti apie S. G. kuryba! Nekabinkime asmeninio gyvenimo. O kuryba nuostabi...

174415. ?2009-11-10 09:15
Man Sigito asmeninis gyvenimas buvo toks pat gražus,įdomus, spalvingas, kaip ir jo kūryba. O kad ten viena giminės pusė niekaip neišsivemia su dukrele priešaky, ir visaip mėgina net po mirties įtraukti Lietuvą į poeto dergimo kampaniją, čia jau giminės genetinio kodo su psichikos nukrypimais problema. Patvarkė sergantį žmogų, nuvarė į kapus, viską gavo, ko norėjo, bet ir toliau nerimsta, kasosi į kapo grumstą savo nesveikus niežulius. Gyvi, bet gyvena supuvę. Kranklių, laukiančių lavonų, giminė. Minta artimojo nelaime, tik taip dar egzistuoja. Menkystos.

174417. nuostaba2009-11-10 11:33
ar tai cia apie a.a Sigitos Gedos zmona Grazina sitaip: "buvo prilipusi kaip lapas prie šiknos", "kai boba neturi savigarbos, yra savo noru mazochistė, tai kas belieka - tik ir bukinti." Butu Sigitas gyvas, uzvaziuotu i paziaune uz tokius zodzius. Niekada nebutu leides sitaip apie Grazina kalbeti.

174534. to nuostabai2009-11-12 11:37
Labai klysti. Labai.

Rodoma versija 27 iš 28 
14:13:35 Jan 31, 2011   
Jan 2010 Jan 2012
Sąrašas   Archyvas   Pagalba