ŠIAURĖS ATĖNAI

Šiaurės Atėnai. 2004-06-19 nr. 705

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |

ALFONSAS ANDRIUŠKEVIČIUS. Keturi epizodai iš protagonisto gyvenimo (74) • LIBERTAS KLIMKA. Joninės jau laisvos! (9) • SUSAN SONTAG. Ką mes padarėme? (35) • AUGUSTINAS DAINYS. Nakties regėjimai (3) • Sonata Žalneravičiūtė kalbasi su DARIUMI GERASIMAVIČIUMI. Dantų skulptūros, arba Tirpstanti dimensija (5) • SIGITAS GEDA. Vis toji Amerika (12) • RENATA DUBINSKAITĖ. Kaži ko belaukiant... (1) • FRIEDRICH G. PAFF. Burtininkas (1) • JUSTINAS KUBILIUS. Pabaigos pažadas (2) • LAIMANTAS JONUŠYS. Istorinė tikrovė – absurdiškesnė už fikciją (15) • G. K. CHESTERTON. Mistikos paslaptis (4) • RIMANTAS BALSYS. Joninės, Kupolės, Rasos? (10) • TARPTAUTINĖ KONFERENCIJAREGIMANTAS KAŠKAUSKAS. Keturios pasakos (8) • JONAS ŽEMKALNIS (8) • laiškai (43) •

Vis toji Amerika

SIGITAS GEDA

[skaityti komentarus]

iliustracija
Autoriaus iliustracija

2002

Gegužės 3, penktadienis


Išėjai į šią kelionę, –
Nei norėjai, nei prašeis,
O pradėjo veržtis žmonės
Su prakiurusiais maišais.
Viskas lūžta, viskas gniūžta, –
Kaip surasti savo gūžtą?

Britva – žarg. labai greitas važiavimas motociklu. Tasai žmogus – bitė, kurio avariją aprašiau gegužės pirmąją (kelyje Trakai–Vilnius), buvo labai geras krepšininkas, 22 metų Robertas Javtokas. Pasirodo, išliko gyvas, dabar guli Šv. Jokūbo ligoninėje.

Jis įsirėžė į autobusiuko priekį, tada metėsi dešinėn ir dar kartą įsirėžė į lengvosios mašinos užpakalį. Motociklas išlakstė dalimis, o Javtokas "nulėkė" į pakelės krūmynus.

Oranžinėj darbo žmonių saulės šviesoj.

Vakar jį, tėvą ir močią, trenerį parodė per televiziją. Gydytoja sako, kad "jau juokauja, nors kaulai sulaužyti".

O kada šokinės su juočkiais krepšinio aikštelėje? Be kitos darbo žmonių šventės – nešokinės!

Ta proga prie Ievutės su chebra ištvojome labai didelį butelį raudono... Saulius padovanojo ką tik išleistą L. F. Céline’o "Kelionę į nakties pradžią".

Kaštonas, parvežtas iš Florencijos

Piktas, sudžiūvęs, trečia para guli, ritinėjasi. Nežinau, kur padėt! Lelijinis visu savo apvaliu kūnu su iššokusia bambele.

Pasodinsi – vėlu, dar džiovinsi – susprogs. Tiek Florencijos, vešiu jį į Vieciūnus.

Ko gero, valgomas. Šekite prie pilstomo spiritėlio! Su raudėm iš Nemuno.

Raudės – tai gudiškos, liesos labai, srovė jas atneša iš aukštupių. Jei kalbėtų, tai pasakytų:

– O aš esu iš Molodečno!

Korano 5 s. 99 (99)

Apie tai, kad žmogų traukia bjaurasties perteklius. Netgi: nevienoda tai, kas bjauru ir kas gera!

O turintieji proto! Galgi tapsite laimingaisiais.

Šventraščių valanda:

ar tai yra mišios, akimirkos, kai iš aukštybių "nuleidžiamos" tiesos, atvertys?

Maldos valanda, akimirkos tą valandą, iš tos valandos?

Be abejo, tos valandos yra ir poezijos valandos.

Žmonės, kurie kalba apie poeziją "skyrium" nuo tokių atverčių, skriaudžia, t. y. apriboja save, užsisklendžia knygose.

Aukštųjų akimirkų sąsaja, laimingieji sutapimai. Mano jaunų dienų mintys apie poeziją, parašytos Biblijos paraštėse, turėtų būti praplėstos – visų šventraščių paraštėse.

Arba – neparašytos, išlikusios kaip plastanti energija. Palinkėjimai, siunčiami angelams?

Tai jau, žinoma, beveik juokinga.

Visagalis atleidžia už atsiveriančius daiktus.

Klausinėkite apie tai šventomis valandomis.

*

Apie tuos, kurie nori ką nors sukurti.

Bent jau literatūra – nėr vargšų užsiėmimas. Jeigu į ją ryžtasi eiti žmogus, kilęs iš neturtėlių, tai turi užmokėti – sulaužytais savo artimųjų likimais.

Neturi pinigų – mokėk vaikais etc.

Lengvo kelio ieškantys gal ir turėtų tai žinoti. Žinoma, ciniška tai žinoti iš anksto.

Turtingesnieji bent jau turi daugiau galimybių gauti gerą išsilavinimą.

Neturtėliams pasisekdavo tuo atveju, kai juos priglobdavo mecenatai.

Socializmas sudarė galimybę vienam kitam skurdžiui. Lenino šūkiai ("Mokytis...") suveikė antruoju galu. Skurdžiai savo ruožtu užkasė socializmą, vos tik prasilavinę...

Žmonijos istorija kaip idiotų pasaka. Kai kam šitoje realybėje pavyksta. Betgi: beveik nemačiau laimingųjų...

Korano pastraipose nuolat priduriama (su abejone ar ironija, be jokio užtikrintumo): galbūt jūs tapsite laimingaisiais.

Galbūt. Galgi. Galimas daiktas, galgonai!

Don Kichotas – abejojantis bajoras, hidalgas... Kilmingasis.

Jaunų dienų pasivažinėjimai

Aš pats buvau niekam tikęs, keistai išauklėtas, naivus vaizduotės žmogus. Ypač apie 1966–1967 metus...

Sūnus buvo vos gimęs, važiavau naktį lankyti jo Rokiškio autobusu. Kelionė ilga, kelias prastas, vairuotojas – rusas, nachalas...

Mane gi pykinti ėmė nuo posūkių, nuo kratymo, nuo viso to jaunystės skurdo ir beviltiškumo.

Atėjęs į autobuso priekį, ėmiau "auklėti" vairuotoją. Esą reik mokytis lietuviškai. Ir taip – prasibarėm gerą valandą.

Išlipęs iš autobuso, neradau savo palto kišenėse nei pinigų, nei pirštinių. Parkerį, ir tą "broliai" lietuviai nupyz...ijo!

Kažkur perskaičiau: kai smigsi į savo kapavietę, nepamiršk papasakoti visko apie žmonių bjaurumą...

Papasakok ir nerk gilyn!

*


Riža, riža, kanapėta,
Mušė senį su lopeta!

Gegužės 5, sekmadienis

Žmonės – savotiški sutvėrimai.

J., kuriam per 60, sako apie velionį R.:

– Mes nebuvom dideli draugai...

– Kodėl?

– Sykį jis atėjo į Žvėryną (prieš pusšimtį metų). Abu mokėmės griežti smuiku. Žinoma, jis geriau griežė...

– Tai ko siunti?

– Jis supeikė mano stryką!

Gruzinas apie antrąjį gyvenimą.

Dievas sutinka jį išleist gyventi iš naujo. Su viena sąlyga: viskas bus taip pat, vargas, skurdas, nuoskaudos, ligos, žaizdos...

– Ar sutinki?

Gruzinas, kiek pamąstęs:

– Sutinku, Viešpatie! Bet padaryk, kad mano nosis nebūtų kreiva...

Sekmadienių maldelė

Niekados nebuvau su tais, kurie keisdavo Tave, Viešpatie! Niekados neisiu niekur su daugiadieviais!

Visados buvau laisvas, mano Dieve, ir Tu visados man padėjai. Tai man reikia valgyti, o Tavęs nemaitina niekas. Tu sukūrei mane, kad aš prisiminčiau... (Geriausios maldos, kurios neturi pabaigos.)

Apie pasakas

Jau kelintą sykį baudžiuosi užrašyti, jog pasakos sukurtos gerokai kvėštelėjusių žmonių protu. Ne šios žemės logika.

Tam tikra atsipalaidavimo technika:

– Kalbėkite grynus niekus!

Apie juočkius

Viskas priklauso nuo Saulės. Ten, kur jos daugiau, žmonės kitokie.

Kodėl "Saulės garbintojai" šito daikto nesuprato?

Tai (dabar), regis, taip elementaru. Pavyzdžiui, į žoles, akmenis, vaisius žiūrint.

Kai plaukiau aplink Japoniją 1986-aisiais iš šiaurės linkui pietų, mačiau subtiliai besikeičiančios odos žmones. Ištisas vėduoklės spektras: šiauriniai japonai, ainų palikuonys, – balti, pietiniai – juosvi, geltoni, raudoni...

Gegužės 7, antradienis

Vakar Jonui M. suėjo 80. RS klube pasakęs įspūdingą kalbą, jis pakartojo savo sapnų sudeginimo istoriją ir mintį, kad "subrendę žmonės nerašo dienoraščių".

Žinoma, kad visokių dienoraščių esti. Antra vertus, brandūs žmonės (būna) – iš viso nerašo.

Justis M. tik kalbėdavo. Rašydavo labai sunkiai ir prievarta. Dažniau rusiškai. Tai, kas išliko, yra pabiros mintys. Vėliau, ačiūdie, atsirado kasetiniai magnetofonai ir Vaidotas Ž. Dar kai ką spėjo įrašyti.

Kas yra subrendęs žmogus? Kada jis subręsta? Ar Baranauskas, Maironis, Mačernis buvo subrendę žmonės?

Tų supleškintų sapnų man netgi gaila. Sako paskui smarkiai pasigėręs. Vienas kolektyviniam sode.

Rinkdamas manė padarysiąs didesnių atradimų už Freudą...

Jų buvę apie 58 000. Surašyti kvadratėliais sulankstytuos lapeliuos. Ir tam tikra sistema: apie tai, kaip susapnuotas daiktas "apauga" gyvenimo įvykiais.

– Žmogus, – tarė, – privalo nusinešti savo paslaptį į kapus.

Smagesnė man pasirodė jo mintis, kad "kas nori ilgai gyventi, tenebijo mirties".

Jaunas jis jos labai bijojęs, dabar gi – visiškai ne.

Paklaustas apie moteris: pažėrė šūsnį liaupsių. Maždaug:

– Vyrai kaip pilvotos bobos... Moteriškės labai atsigavusios.

Vyrų nelikę!

Gal čia iš jo gyvenimo, laiko patirties? Moterys tikrai atplėšė, atsilupo gerą gabalą gyvenimo, priklausiusio andai vyrams.

Jaunesnieji to net nespėjo pamatyti.

Beje, polemizuoti su juo nėr lengva: viena ausimi neprigirdi.

Po a. a. Juozo Grušo tai rimčiausias lietuvių rašytojas ir – mintininkas.

Dar viena tiesa (senstančiųjų paguodai): atvejis, kuris liudija, kad siela nesensta.

Kai kurios potyrių, minčių landos tik atsiveria.

Iš pavasarinių burnojimų:

– Palaiminti yra storažieviai ir plačiasubiniai! Jiems priklauso dangus...

(Iš tiesų – jie daugiau jo užėmę.)

*

Kai žiūrėjau nuo didelio kalno:

Visos Floros, Florytės, Floružės buvo su žaliai baltom suknelėm, visi agrastų krūmai ir serbentai, rabarbarai, krienai, raugerškiai, bobos jau atšokę, gegutė niekur nekukavo, jokia lakštingala. Visur vien išmesti šaldytuvai, sudegintos mašinos, mėsgaliai be kaulų... Ten, kur palikusi vėjų šiaušiama pašiūrė (virst virst durelės...), bernas tvatijo mergą, vidur dienos, atsakančiai. Bus tau, Flora, Floruže, Floryte! Ar paėmei tabletę?

Iš radijo dainavo Ašakaitė (žodžius parašė Lapkauskaitė, rodos, Monika).

Gegužės 8, trečiadienis

Vakar spaudos konferencijoje lenkų kino režisierius J. Kawalerowiczius, ekranizavęs H. Sienkiewicziaus "Quo vadis...", į klausimą, kuo skiriasi XXI amžiaus pradžia nuo krikščionybės pradžios (katakombų laikų), atsakė:

– Ko gero, šitie laikai dar barbariškesni. Ir žmonės...

Tai kam tie du tūkstančiai metų?

Ruoniai ir lietuviai (kuršiai?)

Manoma, kad dargi XIX a. pabaigoje Baltijos pakrantėje (Klaipėda, Karaliaučius) veisėsi ruoniai. Populiacijos siekusios iki 100 000.

Ar mūsų žmonės jų nė nebandė gaudyti? Dar keistesnė klausimo formuluotė būtų: ruoniai ir čigonai... Jūrų vėpliai, baltosios meškos.

Apie tai, kad bet koks bendruomenės suirimas nėr geras ženklas. Korane radau apie tai šeštoje suroje.

38 (38). Nėr gyvūno, lakstančio žemėje, nėr paukščio, skrajojančio ore, kurie nepriklausytų (negyventų) bendruomenėje, panašioje į jūsų.

Jie nepraleisti Knygoje, ir vėliau bus sugrąžinti Viešpačiui.

Apie tai, kas gražu

Per didelius karščius, o pirmą sykį pamačiau tris balandžius. Vienas jų, patinėlis, buvo tikras princas, balta taškuota mantija.

Ir jo pati, ir "sūnelis" – kažkokie nenusisekę. Keisčiausia – kaklas, galvutės palenkimas, galop akys!

O toks šlykštūnas iš vidaus, tarp kitko!

Sužydusių baltųjų notrelių, vienos suskydusios lakštingalos fone.

Religija – geriausias žodis tikėjimui apibrėžti. Ji turi būti moteris. Tik moterys galop nusprendžia jau viską žinančios.

Religija... Tai moters vardas.

Pažinimas – visad tariamas.

Nepažinimas (po tariamojo pažinimo) geriau. Jis sugrąžina į visumą ir pirmapradiškumą.

Dažnai.

Ten, kur andai buvo įsikūrusi pusčigonių šeima. Apkaušęs vyras, moteris ir du vaikai. Paskui jų žeminė sudegė...

Po trejų metų taisosi kita žmogysta – savo gyvenimą. Daužo kirviu į plytas.

– Žiūrėk, kažkas čia degino!

Kad iki jo būta tokių pat – nė motais!


B. d.

 

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Sausio

PATKPŠS

 1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

 

Skaitytojų vertinimai


18517. Korra2004-06-21 23:13
Britva - net aš žinau - tai ne "labai greitas važiavimas motociklu", o būtent - lengvas sportinis motociklas.

18518. gaidys2004-06-21 23:29
:)) taip, britva yra pats motociklas. Lameriai.

18529. po palme2004-06-22 02:52
ne eiliniams protams, matyt, nesupratau, kodel cia ta Amerika pavadinime.

18541. IVS2004-06-22 09:54
Matyt, Sigitui Gedai Amerika prota sumaise - tai ir prirase visokiu nesamoniu.

18557. pacientas2004-06-22 17:35
Galbūt esu beviltiškas kvailys, bet man atrodo, kad SG poetas ir SG fizinis asmuo - ne tie patys asmenys. Vienas dieviškai dirba poeto darbą, kitas amžinai niurzga, apkalba, painioja faktus, dejuoja, skundžiasi, nors toli gražu nėra nepriteklių spaudžiamas (pasiėmė, gavo, pakeliavo, pramušė...). kaip ten vadinas asmenybės susidvejinimas, a?

18573. Vika2004-06-22 23:44
"papasakok ir nerk gylyn".Jokia naujiena, jog Geda, plaukiodamas kasdienybes pavirsiumi, tariasi surades gelmes ir isgriebes is ju net koki minties perla.

18668. troy :-( 2004-06-25 12:45
o tai duos Gedai Nobelio premiją ar ne? Skubiai praneškite////

18684. Korra2004-06-25 23:05
Duos.

18691. ČEBUREKAS :-( 2004-06-26 12:26
sg suvėlė tokį š...ą,ir toliau velia milžinišką š...,geriau jau sg nuvaziuotu kur nors i tauragės raj.,išrašytų ten jam vietiniai piz...y taip...

18703. 2 ceburekuaus2004-06-26 22:23
jam pizdi reiktu atrasiti toij pacioj dzukijoj . tuomet gakl sureaguotu. aukstaiciai ne. /apie zsemaiciuis geriaus molchia

27288. Agnieszka2004-12-27 11:00
Zhodziu...

Rodoma versija 27 iš 28 
14:13:27 Jan 31, 2011   
May 2008 Sep 2013
Sąrašas   Archyvas   Pagalba