ŠIAURĖS ATĖNAI

Šiaurės Atėnai. 2004-06-19 nr. 705

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |

ALFONSAS ANDRIUŠKEVIČIUS. Keturi epizodai iš protagonisto gyvenimo (74) • LIBERTAS KLIMKA. Joninės jau laisvos! (9) • SUSAN SONTAG. Ką mes padarėme? (35) • AUGUSTINAS DAINYS. Nakties regėjimai (3) • Sonata Žalneravičiūtė kalbasi su DARIUMI GERASIMAVIČIUMI. Dantų skulptūros, arba Tirpstanti dimensija (5) • SIGITAS GEDA. Vis toji Amerika (12) • RENATA DUBINSKAITĖ. Kaži ko belaukiant... (1) • FRIEDRICH G. PAFF. Burtininkas (1) • JUSTINAS KUBILIUS. Pabaigos pažadas (2) • LAIMANTAS JONUŠYS. Istorinė tikrovė – absurdiškesnė už fikciją (15) • G. K. CHESTERTON. Mistikos paslaptis (4) • RIMANTAS BALSYS. Joninės, Kupolės, Rasos? (10) • TARPTAUTINĖ KONFERENCIJAREGIMANTAS KAŠKAUSKAS. Keturios pasakos (8) • JONAS ŽEMKALNIS (8) • laiškai (43) •

Ką mes padarėme?

SUSAN SONTAG

[skaityti komentarus]

Ilgą laiką – mažiausiai šešis dešimtmečius – fotografai klojo pamatus, kaip vertinti ir įsiminti reikšmingus konfliktus. Nūnai atminties muziejų sudaro kone vien vaizdai. Įsimenant įvykius fotografijos daro neišdildomą poveikį, todėl atrodo, kad praėjusiais metais amerikiečių Irake pradėtas nemalonus prevencinis karas žmonėms ryškiai asocijuosis su kankinamų Irako kalinių nuotraukomis iš paties blogiausio Sadamo Huseino Abu Graibo kalėjimo.

Busho administracija ir jos gynėjai savo kalbomis ir šūkiais stengėsi užkirsti kelią baisiausiai nelaimei, kuri gali ištikti visuomenės ryšius – fotografijų platinimui; tačiau jie nenorėjo dorotis su sudėtinga problema, klaidomis, padarytomis vadovaujant ir numatant elgesio kursą, ir valdžios įvykdytais nusikaltimais, kuriuos šios nuotraukos atskleidė. Iš pradžių realybės svoris buvo perkeltas į pačias fotografijas: administracija pareiškė, kad prezidentą nuotraukos šokiravo, kad jis jomis pasibaisėjo – tarsi kaltę ar siaubą keltų atvaizdai, o ne tai, ką jie vaizduoja. Taip pat ji vengė žodžio "kankinimas". Su kaliniais prižiūrėtojai "blogai elgėsi", vėliau "žemino" – tai daugiausia, ką buvo galima sau leisti sakyti. Per spaudos konferenciją gynybos ministras Donaldas Rumsfeldas pareiškė: "Man susidarė įspūdis, kad tai, kuo iki šiol buvome kaltinami, tėra blogas elgesys, o jis, mano nuomone, specialiosios terminologijos požiūriu yra kas kita nei kankinimas, todėl pastarojo žodžio nevartosiu". Žodžiai visa keičia, prideda ir atima. Atkakliai vengėme žodžio "genocidas", kai prieš dešimt metų Ruandoje buvo naikinami tutsiai, o juk tai reiškė Amerikos valdžios nusiteikimą nieko nedaryti. Jei visa, kas vyko Abu Graibo kalėjime ir, beveik neabejoju, kitose Irako bei Afganistano įkalinimo įstaigose, taip pat Gvantaname, įvardytume kaip pridera, žodžiu "kankinimai", tatai sukeltų atitinkamus padarinius: viešuosius tyrimus, teismus, karo teismus, negarbingą paleidimą iš kariuomenės, aukštų kariškių ir atsakingų kabineto pareigūnų atsistatydinimą bei dideles išmokas nukentėjusiesiems. Tvirtas atsakas į blogą Irako valdymą prieštarautų administracijos teiginiams, kuriais ji kreipiasi į amerikiečių visuomenę ir mėgina ją įtikinti dorybingais Amerikos ketinimais ir teise į vienašališkus veiksmus ginant savo interesus ir saugumą pasaulio scenoje.

Kai Amerikos reputacijai padaryta žala visame pasaulyje ėmė plėstis ir gilėti, o prezidentas pagaliau buvo priverstas pavartoti žodį "atsiprašom", net tada jis labiausiai gailėjo Amerikos pretendavimo į moralinę viršenybę ir svarbiausio tikslo tamsiems Artimiesiems Rytams įdiegti "laisvę ir demokratiją". Gegužės 6-ąją, stovėdamas šalia Jordanijos karaliaus Abdulos II, ponas Bushas pasakė, kad "atsiprašo dėl pažeminimo, kurį iškentė tiek Irako kaliniai, tiek jų šeimos". Tačiau vėliau jis pareiškė, kad jam "taip pat gaila, jog nuotraukas matę žmonės nesuprato tikrosios Amerikos prigimties ir esmės".

Žmonėms, pateisinantiems karą, per kurį buvo nuverstas vienas mūsų laikų pabaisiškųjų tironų, šiomis nuotraukomis paremtas Amerikos pastangų apibendrinimas gali atrodyti "neteisingas". Karas ir okupacija neišvengiamai yra nelyginant milžiniškas gobelenas, išaustas iš veiksmų. Vis dėlto kas vienus veiksmus daro pavyzdinius, o kitus ne? Neklausiu, ar juos atliko kai kurie asmenys (tai yra ne "visi"). Visus veiksmus atlieka individai. Klausiu, ar kankinimu užsiėmė keletas pavienių asmenų, ar tai buvo sisteminga veikla. Autorizuota. Dovanojama. Dangstoma. Taip, visa tai buvo. Tačiau ginčo esmė ne ta, daug ar mažai amerikiečių atlieka tokius veiksmus; veikiau mums rūpi, ar administracijos politika ir karo hierarchijos išskleidimas ją vykdyti tokius veiksmus leidžia.

Štai taip matomos fotografijos – tai mes. Kitaip sakant, jos vaizduoja charakteringą veiksmų planą ir esminį kolonijinio valdymo sugedimą. Belgai Konge ir prancūzai Alžyre su nekenčiamais ir užsispyrusiais čiabuviais taip pat žiauriai elgėsi, juos kankino ir žemino lytiniu būdu. Dar pridurkime Iraką valdančių amerikiečių korupciją ir klaidinantį, bemaž visišką nepasiruošimą spręsti sudėtingas Irako tikrovės problemas jį "išlaisvinus", tai yra užkariavus. Taip pat pridėkime kuo sukčiausias Busho administracijai būdingas teorijas, būtent kad Jungtinės Valstijos pradėjo nepabaigiamą karą (su nepastoviu priešu, vadinamuoju "terorizmu"), kad sulaikytieji per šį karą yra "neteisėtai kovojanti pusė", – tokią elgesio taktiką 2002 metų sausio pradžioje suformulavo Rumsfeldas, – todėl jie "neturi jokių teisių", kurias garantuoja Ženevos konvencija, o jūs laisvai gaunate leidimą vykdyti žiaurybes ir nusikaltimus tūkstančiams įkalintųjų, kuriems nepateikti kaltinimai ir atimta teisė samdyti advokatą ir kurie kali amerikiečių prižiūrimuose kalėjimuose, pastatytuose kaip atsakomųjų veiksmų dalis po 2001 metų rugsėjo 11-osios išpuolių. Karas be pabaigos perša mintį apie nesibaigsiantį suimtųjų sulaikymą, nepavaldų jokiems teisminiams patikrinimams.

Tad ar pagrindiniai klausimai kyla ne dėl pačių nuotraukų, o dėl jų turinio, atskleidžiančio Amerikos areštinėse laikomų "įtariamųjų" potyrius? Anaiptol. Įamžintos baisybės negali būti atsietos nuo siaubingo paties fotografavimo akto: čia nusikaltėliai savo bejėgių belaisvių akivaizdoje pozuoja ir piktai džiūgauja. Per Antrąjį pasaulinį karą vokiečių kareiviai įamžino savo nežmonišką elgesį Lenkijoje ir Rusijoje, tačiau labai reta momentinių nuotraukų, kuriose budelius matome šalia aukų. (Pavartykite ką tik išėjusią Janinos Struk knygą "Fotografuojant Holokaustą", Photographing the Holocaust.) Tai, ką šios nuotraukos vaizduoja, palyginti galime nebent su 1880–1930 metais darytomis ir knygon "Be šventovės" (Without Sanctuary) sudėtomis nulinčiuotų juodaodžių aukų fotografijomis, kuriose regime mažų Amerikos miestelių gyventojus, be abejonės, daugelį iš jų uolius bažnyčios lankytojus ir gerbiamus piliečius, ir jie šiepiasi mums, stovėdami po nuogais, išniekintais juodųjų vyrų ir moterų kūnais, kabančiais virš jų galvų. Linčo nuotraukos buvo suvenyrai kolektyvinių veiksmų, kurių dalyviai jautėsi visiškai teisūs. Fotografijos iš Abu Graibo – taip pat.

Vienintelis skirtumas yra tas, kad išaugo fotografavimo mastai ir visuotinumas. Linčiavimą įamžinusios nuotraukos savaime buvo trofėjai – daromos fotografo, jos buvo renkamos, saugomos albumuose, rodomos. Amerikiečių kareivių Abu Graibe darytos nuotraukos atspindi jų vartojimo pokyčius, mat jos yra skirtos tam, kad mažiau objektų išliktų, nei kad greitai išnykstantys pranešimai būtų išplatinti ir imtų cirkuliuoti. Skaitmeninę kamerą turi beveik kiekvienas kareivis. Kadaise paveiksluoti karą buvo fotografų žurnalistų sritis, o šiais laikais patys kareiviai tapo fotografais; jie visi fotografuoja savo mūšius, linksmybes, tai, ką mano esant vaizduotina, savo žiaurybes ir keičiasi tais atvaizdais, ir sėja juos elektroniniu paštu po pasaulį.

Žmonės kuo toliau, tuo noriau patys įamžina tai, ką veikia. Andy Warholo svajonė filmuoti ir rodyti tikrus įvykius vienu metu, – gyvenimo juk niekas nemontuoja, tad kodėl reikia montuoti įrašus? – milijonams elektroninio tinklo vartotojų virto norma. Jame jie įrašo savo dieną, kiekvienas ir kiekviena dalyvauja savo realybės šou. Štai aš: pabundu, žiovauju ir rąžausi, valausi dantis, ruošiu pusryčius, vežu vaikus į mokyklą. Žmonės įrašo visas gyvenimo smulkmenas, saugo jas kompiuterių bylose ir tąsias bylas visur siuntinėja. Šeimos gyvenimas eina koja kojon su jo įrašymu – net, o gal kaip tik tada, kai šeima pakliūva į krizę arba nemalonę. Taip pat vis daugiau žmonių filmuoja erotinį gyvenimą.

Gyventi – tai būti fotografuojamam, turėti savo gyvenimo įrašą, todėl ir gyventi toliau, užmiršus nenuilstamą kameros paslaugumą arba teigiant, kad užsimirštame. Tačiau tai ir pozuoti. Veikti – tai dalytis su bendruomene veiksmais, fiksuojamais vaizdų pavidalu. Pasitenkinimo išraiška per kankinimus, kai kankintojai šiuos veiksmus primeta bejėgėms, surištoms ir nuogoms aukoms, dar ne viskas. Pirmiau patiriamas pasitenkinimas būti fotografuojamam, ir tada labiau linkstama reaguoti ne sustingusiu, tiesiu žvilgsniu, kaip ankstesniais laikais, o džiūgaujant. Iš dalies įvykiai čia suplanuoti tam, kad būtų nufotografuoti. Šypsomasi kameros akiai. Kažko juk trūktų, jei, sukrovus nuogus žmones į kupetą, negalėtum jų nupaveiksluoti.

Klausiate savęs, kaip galima šaipytis iš kito žmogaus kančių ir pažeminimo: vilkti nuogą irakietį grindimis už pasaito, patupdyti sarginius šunis prie susirietusių nuogų kalinių genitalijų ir kojų, juos prievartauti ir atlikti sodomijos veiksmus, surakintus, pridengtus kalinius versti masturbuotis arba lytiškai santykiauti tarpusavyje, mirtinai juos sumušti? Ir pasijuntate užduodantis naivius klausimus, nes atsakymas yra akivaizdus: vieni žmonės tatai daro kitiems žmonėms. Ne vien tik nacių koncentracijos stovyklose ir Sadamo Huseino valdomame Abu Graibe. Gavę leidimą amerikiečiai elgiasi taip pat. Kai jiems pasakoma ar įteigiama, kad patekusieji visiškon jų valdžion nusipelnė blogo elgesio, pažeminimo ir kankinimų. Jie tai daro, kada yra įtikinti, jog kankinami žmonės priklauso žemesnei, niekingai rasei arba religijai. Juk šios nuotraukos reikšmingos ne vien dėl poelgių, bet todėl, kad jų kaltininkai nesuprato, kas gi bloga tuose fotografijomis įamžintuose vaizduose. Dar baisiau: buvo siekiama nuotraukas plačiai paskleisti, kad jas pamatytų kuo daugiau žmonių, taigi šiaip sau, norint pasilinksminti. Deja, ši linksminimosi idėja – ir tai prieštarauja tam, ką ponas Bushas skelbia pasauliui – vis labiau tampa "tikrosios Amerikos prigimties ir esmės" dalele. [...]

Tam tikrus dalykus kitados laikėme pornografija ir kraštutinių sadomazochistinių polinkių tenkinimu, todėl atskirdavome nuo visuomenės, kaip antai paskutinį beveik neįmanomą žiūrėti Pasolini filmą "Salo" (1975), kuriame jis vaizduoja kankinimų orgijas Šiaurės Italijos fašistų redute Mussolini eros pabaigoje. Nūdien tai yra virtę įkvėptais pasilinksminimais arba garo nuleidimu, pavyzdžiu, kurį rodo naujosios, karingosios imperinės Amerikos apaštalai. Į Rusho Limbaugh radijo laidą paskambinęs klausytojas milijonams jos besiklausančių amerikiečių pareiškė, kad "suversti į krūvą nuogi vyrai" yra nelyginant koledžo bičiulių pokštas. Nustembi: ar skambinusysis matė nuotraukas? Tačiau tai nesvarbu. Jo nuomonė, o gal veikiau fantazija, nebuvo praleista pro ausis ir tapo vertinimo matu. Tačiau dar labiau kai kuriuos amerikiečius galėjo apstulbinti Limbaugh atsakymas. "Būtent! – sušuko jis. – Būtent ir aš taip manau. Visa tai nesiskiria nuo "Kaukolių ir kaulų" įšventinimų ritualo, o mes ruošiamės žmonėms sugriauti gyvenimą, pakirsti karines pastangas, o paskui juos iš tikrųjų pribaigti dėl to, kad jiems buvo linksma". "Jie" – tai Amerikos kariai ir kankintojai. "Suprantate, į šiuos žmones kasdien šaudo, – tęsė Limbaugh. – Kalbu apie maloniai laiką leidžiančius žmones, šituos žmones. Ar niekada negirdėjote apie emocinį atsipalaidavimą?"

Rodos, gana daug amerikiečių mano, kad veikiau tinka kankinti ir žeminti kitus žmones, – žmones, kurie, kaip mūsų tariami ar įtariami priešai, yra praradę visas teises, – negu pripažinti, kad Amerikos užmačios Irake yra kvailos ir netikusios, tikra apgavystė. O dėl kankinimo ir žeminimo savo malonumui, šiai tendencijai plisti nėra daug kliūčių, kadangi Amerika ir toliau virsta įgulos valstybe, kurioje patriotais vadinami nesąlygiškai gerbiantys ginklo galybę ir didžiausios krašto priežiūros būtinybę. Pasipiktinimo verti ir baisūs yra mūsų kariškių pasiūlymai irakiečiams, kurie pasipriešino amerikiečiams išlaisvintojams. Sukrečia ir gąsdina tai, ką visam pasauliui paskelbė šios fotografijos ir siūlo Amerika: kriminalinio elgesio nesiskaitant su niekuo pavyzdį ir tarptautinių humanitarinių susitarimų negerbimą. Tačiau šiuo metu nematyti jokių požymių, rodančių, kad Amerika liaujasi teisintis ir žiūrėti pro pirštus į augančią nekontroliuojamą smurto kultūrą. Kareiviai tebepozuoja iškėlę nykščius šalia ką tik įvykdytų žiaurybių aukų, o nuotraukas siuntinėja savo draugužiams ir šeimoms. Tad fotografijos atskleidžia tiek kultivuojamą begėdiškumą, tiek karaliaujantį nepateisinamo žiaurumo garbinimą. Anksčiau mūsų visuomenė asmeninio gyvenimo paslaptis stengėsi bet kuria kaina nuslėpti, o dabar rėksmingai reikalauja išvilkti į dienos šviesą ir rodyti per televizijos laidas.

Manyti, kad prezidento ir gynybos sekretoriaus "atsiprašymų" ir prisipažinimų "pasibjaurėjus" ar "pasibaisėjus" užtenka, kad tai yra pakankamas atsakas į Abu Graibo kalėjime aptiktą sistemingą kalinių kankinimą ir žudymą – tolygu įžeisti istorinius ir moralinius žmonių jausmus. Kalinių kankinimas nėra nukrypimas. Tai tiesioginė pasaulinės kovos doktrinos, kuria Busho administracija siekia iš esmės pakeisti Jungtinių Valstijų vidaus ir užsienio politiką, pasekmė. Busho administracija šaliai primetė naują pseudoreliginę doktriną apie karą, nepabaigiamą karą, nes "karas su terorizmu" yra būtent toks. JAV kariškių vadovaujamoje naujoje tarptautinėje karcerių imperijoje besirutuliojantys įvykiai pranoksta net liūdnai pagarsėjusias Prancūzijos Velnio saloje ir Sovietų Rusijos gulagų sistemoje puoselėtas procedūras, jas atlikdami bausmių saloje prancūzai rėmėsi teismais ir nuosprendžiais, o rusai savo kalėjimų imperijoje – kažkokiais kaltinimais ir apibrėžtam kalėjimo laikotarpiui numatytais nuosprendžiais. Nesibaigiantis karas sudaro prielaidas pasirinkimo teisei į nesibaigiantį įkalinimą, nepateikiant kaltinimų, neskelbiant kalinių pavardžių, be galimybės susitikti su šeimos nariais ir advokatais, be teismų ir nuosprendžių. Nelegalioje Amerikos bausmių imperijoje laikomieji vadinami "sulaikytaisiais". "Kaliniai", ką tik iš mados išėjusi ir spėjusi pasenti sąvoka, gali pakišti mintį, kad jie pagal tarptautinius ir visų civilizuotų šalių įstatymus turi teises. Nepabaigiamas "karas su terorizmu" neišvengiamai veda į demonizavimą ir nužmoginimą visų žmonių, kuriuos Busho administracija skelbia esant galimais teroristais: šis apibrėžimas yra nediskutuotinas. O amžinas karas neišvengiamai įteigia atitinkamą amžiną įkalinimą.

Daugeliui Irako ir Afganistano kalėjimuose laikomų kalinių jokie kaltinimai nepateikti: apytikriais Raudonojo Kryžiaus skaičiavimais, nuo 70 iki 90 nuošimčių sulaikytųjų tikrai nepadarė jokių nusikaltimų, tik netinkamu laiku atsidūrė netinkamoje vietoje ir buvo sučiupti semiant "įtariamuosius", o svarbiausia priežastis juos laikyti yra "apklausa". Ko juos klausinėja? Ko tik nori. Klausia visko, ką suimtieji gali žinoti. Kai apklausa yra pakankama priežastis laikyti kalinius neribotą laiką, fizinė prievarta, žeminimas ir kankinimai pasidaro neišvengiami.

Nepamirškime, kad kalbame ne apie rečiausias situacijas ir "tiksinčios bombos" scenarijų, kada kraštutiniu atveju kartais panaudojamas kankinimo metodas esti pateisinamas. Kalbame apie Amerikos karo ir civilių administratorių patvirtintą informacijos rinkimą, mat jie nori sužinoti daugiau apie šešėlinę blogųjų karalystę; apie ją amerikiečiai iš esmės nieko nežino, ir tai daroma šalyse, apie kurias jie visiškai nieko nenutuokia, todėl bet kokia "informacija" gali būti naudinga. Žinių nesuteikusi apklausa, kad ir koks būtų jų turinys, gali būti laikoma nepavykusia. Dar mažiau pateisinamas kalinių ruošimas pokalbiams. Juos suminkštinti, paspausti – tai įprasti eufemizmai, vartojami apibūdinti žvėriškoms pratyboms, paplitusioms Amerikos kalėjimuose, kuriuose laikomi "įtariami teroristai". Nelaimei, atrodo, daugiau nei saujelė jų buvo "spustelėti per daug" ir pasimirė.

Nuotraukos niekur nedings. Tai mūsų gyvenamo skaitmeninio pasaulio tikrovė. Iš tikrųjų net atrodo, kad jos buvo būtinos tam, kad mūsų vadovai sužinotų turį problemų. Galiausiai Tarptautinio Raudonojo Kryžiaus komiteto pateikta ataskaita ir kiti trumpesni žurnalistų pranešimai kartu su humanitarinių organizacijų protestais dėl "sulaikytiesiems" ir "įtariamiesiems terorizmu" Amerikos kariškių vadovaujamuose kalėjimuose taikomų žiaurių bausmių cirkuliuoja daugiau nei metus. Abejoju, ar ponas Bushas, ponas Cheney, ponia Rice ar ponas Rumsfeldas tas ataskaitas skaitė. Tėra akivaizdu, kad fotografijos patraukė jų dėmesį tada, kai paaiškėjo, jog jas nuslėpti bus neįmanoma. Būtent dėl nuotraukų ponui Bushui ir jo partneriams visa tai tapo "tikra", o iki tol viskas buvo tik žodžiai, kuriuos mūsų nepaliaujamo skaitmeninio dauginimosi ir savisklaidos laikais užmaskuoti yra daug lengviau.

Taigi nuotraukos ir toliau mums "kels grėsmę" – rodos, taip linkę jaustis daugelis amerikiečių. Ar žmonės prie jų pripras? Kai kurie jau išreiškė nuomonę, kad jų matė "pakankamai". Tik ne likęs pasaulis. Karas be pabaigos – tai nesibaigiantis fotografijų srautas. Ar Amerikos laikraščių, žurnalų ir televizijos laidų redaktoriai dabar svarstys: gal rodyti jų daugiau ir neiškarpytas (pastarosios sykiu su jau pagarsėjusiomis nuotraukomis pateikia kitokį ir kai kuriais atvejais dar baisesnį Abu Graibe įvykdytų piktadarysčių vaizdą), o gal tatai bus "neskoninga" ir perdėm politiška? "Politiškumą" reikia suprasti kaip Busho administracijos kritiką. Juk niekam nekyla abejonių, kad, kaip tvirtina ponas Rumsfeldas, fotografijos teršia "garbingų ginkluotųjų pajėgų vyrų ir moterų, drąsiai, atsakingai ir profesionaliai sergstinčių mūsų laisves visame Žemės rutulyje", gerą vardą. Dėl šios mūsų orumui, įvaizdžiui ir sėkmingai vešinčios imperijos galiai daromos žalos Busho administracija pirmiausia ir reiškia apgailestavimą. Kokiu būdu sergėjant "mūsų laisves" – čia jis kalba vien apie laisves amerikiečių, kurie sudaro 6 nuošimčius planetos gyventojų – prisireikė turėti karių kiekvienoje šalyje, kurioje tik pasirenkame būti ("visame Žemės rutulyje"), taip pat nevalia svarstyti. Ameriką puola priešas. Ji regi save kaip galimą būsimo teroro auką. Amerika tik ginasi, kovodama su nepermaldaujamais ir slaptais priešininkais.

Atsakomieji smūgiai jau suduoti. Amerikiečiai perspėjami neįsitraukti į saviplakos orgijas, o tolesnį nuotraukų skelbimą daugelis jų suvokia kaip nuomonės, kad mes neturime teisės gintis, skatinimą. Galų gale tai jie (teroristai ir fanatikai) viską pradėjo. Jie (Osama bin Ladenas? Sadamas Huseinas? Koks skirtumas?) mus užpuolė pirmieji. Ginkluotųjų pajėgų komiteto narys senatorius respublikonas Jamesas Inhofe’as iš Oklahomos, kuris dalyvavo sekretoriui Rumsfeldui duodant parodymus, prisipažino esąs tikras, kad jis ne vienintelis iš komiteto narių "labiau pasibaisėjo baisėjimusi" dėl nuotraukų turinio nei jomis pačiomis. Senatorius Inhofe’as pasakė: "Suprantate, šie kaliniai čia atsidūrė ne dėl eismo taisyklių pažeidimų. Jei jie uždaryti į 1-A ir 1-B blokų vienutes, vadinasi, yra žudikai, teroristai ir maištininkai. Daugelis jų veikiausiai yra susitepę amerikiečių krauju, o mes čia taip susirūpinę dėl elgesio su šiais asmenimis". Dėl to kalta "žiniasklaida", paprastai vadinama "laisva žiniasklaida", ji sužadino ir toliau žadins į amerikiečius nukreiptą smurtą visame pasaulyje. Žus dar daugiau amerikiečių. Ir vis dėl tų fotografijų.

Atsakyti į šiuos kaltinimus, žinoma, neįmanoma. Ir ne dėl pačių fotografijų, o dėl to, ką jos rodo dedantis nusikalstamai bendrininkaujant bei vadovams paliepus, ir ši įsakymų grandinė nusidriekia iki aukščiausių Busho administracijos pakopų. Tačiau fotografijų ir realybės, elgesio taktikos ir sekamų pasakėlių skirtumai iš daugelio žmonių galvų išgaruoja labai greitai. Kaip tik to administracija labiausiai ir trokšta.

Duodamas parodymus ponas Rumsfeldas patikino, kad "egzistuoja gerokai daugiau fotografijų ir vaizdajuosčių. Jei jos bus paskelbtos viešai, reikalai, aišku, pablogės". Matyt, bus blogiau JAV ir jų programai, tačiau ne tiems, kurie tapo tikromis kankinimų aukomis. Žiniasklaida gali save cenzūruoti, tai įprasta. Tačiau, pono Rumsfeldo žodžiais, keblu cenzūruoti užjūriuose esančius kareivius, kurie neberašo laiškų į namus, kaip senais laikais, kad juose armijos cenzorius galėtų išbraukti nepriimtinas eilutes. Priešingai, jie elgiasi tarsi turistai, "lakstydami aplinkui su skaitmeniniais aparatais ir darydami šias neįtikimas nuotraukas; tada jie, pažeisdami įstatymą, mūsų nuostabai, jas išsiunčia žiniasklaidai". Administracija ir toliau stengsis fotografijas nuslėpti, tačiau šių veiksmų argumentacija įgyja teisinį atspalvį, nes dabar nuotraukos tampa būsimų kriminalinių bylų "įrodymais", ir bylų baigtis, jei fotografijos pasiektų viešąją nuomonę, dėl išankstinio nusistatymo gali būti nepalanki. Vis dėlto tikroji priežastis yra pastangos apsaugoti Busho administraciją ir jos elgesio liniją – sutapatinti fotografijų "bjaurastį" su kampanija siekiant pakenkti Amerikos karinės galybės autoritetui ir tikslams, kuriems šiuo metu ji tarnauja. Panašiai kaip daugelis į televizijos rodomas per įsiveržimą į Iraką ir jo okupaciją žuvusių Amerikos karių fotografijas žvelgė nelyginant į aklą karo kritiką, taip kuo toliau, tuo atkakliau bus manoma, jog nepatriotiška platinti kvailas nuotraukas, teršti ir juodinti gerą Amerikos vardą, – kitaip sakant, jos įvaizdį.

Šiaip ar taip, mes kariaujame. O karas – tai pragaras. Vienintelis geras indėnas – miręs indėnas. Ei, mes tik linksminomės. Mūsų skaitmeninėje veidrodžių salėje nuotraukos neprapuls. Taip, rodos, viena jų verta tūkstančio žodžių. Ir tų momentinių nuotraukų bei vaizdajuosčių bus dar tūkstančių tūkstančiai. Jos plūs nepaliaujamai. Ar ilgai truks, kol sulauksime vaizdo žaidimo "Naujokų krikštas Abu Graibe" arba "Teroristų apklausa"?


"The Guardian", 2004.V.24
Vertė Daiva Tamošaitytė

 

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Sausio

PATKPŠS

 1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

 

Skaitytojų vertinimai


18491. slogutis2004-06-21 12:15
Sako, kad nėra plikų faktų. Tik skirtingi pasakojimai. Prasminis elementas labai skirtingai nušvinta skirtinguose tekstuose, įgyja ir išskleidžia prasmę būtent juose, įaustuose ilgoje kitų toje pačioje paradigmoje, tradicijoje dėstomų tekstų grandinėje. Nelygų kokios tos diskursyvios sekos: - žurnalistinio jausmingumo, skandalingumo; prancūziško-vokiško anti-amerikietiškumo; amerikietiškos demokratijos dogmatikos, etc. etc.

Hannah Arendt, analizuodama Imperializmą, maždaug taip išskyrė pamatinę jo įtampą. Tai - įtampa tarp tradicinės, nacionalinės demokratijos ir jos ekspansijos į kitokį pasaulį formų; principinis sudėtingumas perkelti kitoms visuomenėms vidinį, specifinį demokratinių įstatymų modelį; o toks poreikis egzistuoja, nes globalizacijos ir finansinio kapitalo viešpatavimo sąlygomis visur esi ir suinteresuotas ir nesaugus; turi ir pretenzijų ir gali už tai "gauti į nosį"; karas totalus ir neapibrėžtas. H. Arendt buvo labai skeptiška dėl tradicinių demokratinių institucijų galimybės atsilaikyti ekspansinei kapitalo ir būtinai jį lydinčios karinės galios, vedančios link totalitarizmo, logikai. Ji rašė prieš 50 m. Atrodo, kad dabar jos prognozės ima pildytis. Panašu, kad ir Lietuvoje.
Ar pasaulis atsispirs totalitariniams globalizacijos aspektams? Ar nugalės pozityvus demokratinių idėjų turinys ar represyvi jų diegimo forma? Tai, matyt, priklausys nuo teisingo ir išmintingo skirtingų pasakojimų atribojimo ir išdėliojimo, jų esmės ir realios svarbos (sveiku protu suvokiant tikrą kiekvieno atvejo mastą) įvertinimo.

Nežinau ar galima dostojevskiškai grąžyti rankas ir dėl vieno vaiko ašaros paaukoti pasaulį. Pravirktų daug kitų vaikų... Tačiau kokį šlykštų kiauliną soldafoną reikia nubausti ir viešumas - pagrindinis JAV privalumas - čia turi pasitarnauti.

Būtų gerai, kad tariamai plika informacija turi būti vertinama, atsižvelgiant į minėtus skirtingus pasakojimų pasaulius.

18492. R2004-06-21 13:00
Puiki "Šatėnų" (ir vertėjos) publikacija!

18493. deja2004-06-21 13:15
http://www.guardian.co.uk/print/0,3858,4951524-110878,00.html
Mr Bush is taking the US in exactly the direction Bin Laden wants

18497. varna2004-06-21 15:45
Šiek tiek apie kitą konfliktą - izraeliečių ir palestiniečių. Visus ilgus šio konflikto metus Izraelio spauda, televizija niekad nerodė nuotraukų su žuvusiųjų ar sužeistų po teroristinių išpuolių kūnais. "Jokių kraujų, nutrauktų kūnų dalių ar pan." - toks nebylus susitarimas. Daryta tai dėl dviejų priežasčių. Pirma, elementari pagarba žuvusiesiems ir jų giminėms. Ir netgi jei pastarieji būtų norėja "parodyti" šiuos baisius dalykus - nei spauda, nei TV nesutikdavo. Antra, buvo priimta nuostata, kad žiaurios nuotraukos gali paskatinti kareivius "elgtis neadekvačiai" ar sukelti "nepamatutota žiauruma, norint atkeršyti". Bet atėjo laikas ir šios nuostatos pradėjo pamažu keistis. Priežastis labai paprasta - palestiniečiai be skrupulų rodydavo savo aukas ir labai aktyviai skleisdavo šias nuotraukas pasaulyje. Izraelis pralaimėjo informacinį karą. Vieną yra matyti sumaitotą sprogimo izraelietišką autobusą ( nuplauta nuo kraujo ir t.t.) ir visai kas kita - krauju plūstančio nušauto palestiniečių vaiko nuotrauką. Beje, palestiniečių platinamos nuotraukos padarė labai stiprų poveikį izraeliečių kariškiams - žymiai padidėjo atsisakančių tarnauti, "motyvacija" stipriai sumažėjo net ir taip elitinėmis laikomų oro pajėgų kariškių ( užpernai dešimt kovinių lakūnų atsisakė vykdyti vadovybės įsakymus viešame laiške ). Dėl pralaimėto informacinio karo izraeliečių laikraščiai ir TV pamažėle pradeda rodyti ir "baisius vaizdas" - tiesa, labai atsargiai ir, be abejo, prieš tai suderinus su giminėmis. Ką gi, motyvacija kariuomenės gretose sparčiai pakilo, pasaulis ir vėl "pradeda" suprasti teroristų "blogį". Tai viso labo pavyzdys, kaip kartais nepakeliamai lengva manipuliuoti masių nuotaikomis. Jei CNN ar BBC kasdien pradėtų rodyti ilgus reportažus apie sumaitotus teroristinių sprogimų amerikiečių ir irakiečių kūnus, amerikiečių kariškių žiaurumai kalėjimuose ko gero sukeltų nežymų pečių kilstelėjimą plačioje visuomenėje. Suprask: "patys kalti". Ir dar. Visada skamba kiek vienpusiškai noras kaltinti ameriekičius remiantis tuo, jog jie skelbiasi demokratijos nešėjais, o elgiasi antidemokratiškai. Tai tarytum dvigubina jų kaltę. Bet iš kitos pusės, jų priešininkams tarytum ir atleidžiamos visos blogybės ir žiaurumai - "juk jie nesiskelbia demokratais!". Ir tai turi labai nemalonų "pateisinimo" prieskonį. Tarytum žmogui, pasivadinusiam "chuliganu" automatiškai suteikiama vos ne prigimtinė teisė daužyti snukius, kai tuo tarpu "demokratui" belieka keisti žandus.

18501. ebola2004-06-21 17:00
Siek tiek apie visus konfliktus.Visada ir visur, kur tikslas pateisina priemones, nusikaltimas zmogiskumui pasirenkamas kaip efektyviausia priemone.Sitie, visai sakyciau nekalti vaizdeliai, yra iprasti viso pasaulio kalejimuose, visuose karuose.Tai vyksta kasdien, tiek amerikoje tiek kinijoje.Cia gi kazkas pamegino apjuodinti juoda reikala.Koks skandalas!!!Informacijos vandenynas tapo nebepavaldus Mosadui ir CZV...Hmmm...Gera naujiena, sakyciau...

18509. Kasparas P.2004-06-21 19:26
Straipsnis, kuri perskaicius savaime gniauziasi kumsciai. Spjuvis i veida subankrutavusiam politically correct anglosaksiskam morales kodeksui, kartu - ivertinimas, kad be babkiu ir propaguojamo viesumo pasaulyje galima tiketis dar ir doro zvilgsnio. Black Sabbath - "War Pigs"

18510. Ne į temą Slogučiui (bo koktu politikuot) :-) 2004-06-21 19:51
Šįkart pašnekėjot protingai –vėl kaip iš vadovėlio:). Menu, seniai seniai pavydėjau Hannah’i Arendt: R. Guardini (jo ypač pavydėjau), Bultmann, Heidegger (nepatikėsit, bet meilužio nepavydėjau), Jaspers... kad ją kur...jeigu iš mažumės būčiau turėjusi tokius mokytojus irgi meilužius, argi/irgi būčiau palikusi dura iz dur? . --- Apie S.Sontag. Žinia, Leni Rifenštal" Olimpija" (1938) - geriausias visų laikų dok. filmas, o jos "Valios triumfas" (1935)- propogandinio kino šedevras. Tačiau L.R., kitaip nei S.M. Eizenšteinas (irgi vokietis), fašizmu žavėjosi neilgai. Tai liudija panelės filmografija. "Valios triumfas"(35) ir "Tikėjimo pergalė"(1934) – tik tiek treč. Reichui. O ‘spaudimas’ buvo...Ir ką gi S.Sontag? Jei ja patikėtum, visa R.L. kūryba- fašizmas, nacizmas ir sadomazochizmas. Iš visasupaprastinančio S.Sontag "mąstymo" šaiposi net rusų kinotyrininkai; pvz., jos straipsnį "Magiškasis fašizmas" (1974) "iškelia" idiotizmo pavyzdžiu. Iš ko atpažinsi fašizmąkine ir fotografijoje? Šiandien, ačiū gerbiamai S. Sontag, kiekvienas kvailys pamokytas atpažinti : jei " spalva-juoda, medžiaga -oda, impulsas – grožis, tikslas-ekstazė", neabejok: " message - mirtis."
Beje, S.Sontag knygiukę išleido baltos lankos: skundėsi pardavę 2 ar 3 egzempliorius; visiškas (finasinis, ne moralinis, aišku) fiasko. Dejuoja, jogei mūsų skaitytojas - "neūžauga":)

18519. lins kanars2004-06-22 00:20
o negi manai, kad 2 ar 3 egzemplioriai teparduoti del to, jog "musu skaitytojas" perprato visasupaprastinanti Sontag "mastyma", paskaite rusu kinotyrininkus, ieskosi teisingesniu protu? deja, siame straipnyje klaidu nepastebejau, - vargu ar koks Leni Rifenstal atvejis galetu liudyt apie Sontag minciu "idiotiskuma". o varnos pastabos teisingos, tik kad Sontag labiau koncentravosi ties elgesiu su kaliniais, kuris nusako tam tikrus gan tragiskus reiskinius/desnius.

18525. GERAI PASAKYTA2004-06-22 01:34
žmogui, pasivadinusiam "chuliganu" automatiškai suteikiama vos ne prigimtinė teisė daužyti snukius, kai tuo tarpu "demokratui" belieka keisti žandus.

18533. ebola2004-06-22 08:36
Praleidot viena momenta:"demokratas" cia isilauzelis, niekieno nekviestas ir neprasytas, atejo i "chuligano" namus ir jau issaude nemazai namiskiu...Keisk ka nori, nepades...

18546. David Friedman :-) 2004-06-22 12:19
The direct use of force is such a poor solution to any problem, it is generally employed only by small children and large nations.

18560. to lins kanars (glaustai/tiksliai replikai trūksta laiko, todėl...)2004-06-22 18:11
"Elgesys su kaliniais".... Ar bent įsivaizduojat, kokio luomo irgi išsilavinimo žmonės (amerikiečiai, rusai, etc.) "dirba" su karo belaisviais ar "prižiūri" prasikaltusius kareivius???? Su vienu tokiu teko (su)gyvent "komunalkėje". Jei pagal jį imčiau spręsti apie visos šalies "veidą"...----Tik nereikia manęs įtikinėt, jog karo su Iraku derėjo išvengt, kad moralinio Amerikos susikompromitavimo pasekmės bus pragaištingos (ne tik JAVams) ir kad S.Sontag išsakė akivaizdžią teisybę. Šiuo (Sontag) atveju mane nervina klikušos "teisuoliškumas"- niekuo/niekam konkrečiai neįpareigojantis.
Savo Užrašuose (1947/48 ) Camus pacitavo XIX a. rusų emigrantą: "Koks malonumas neapkęsti savo tėvynės ir trokšti jos žlugimo!". Jo komentaras: "Inteligentija ir totalitarinis pasaulio aiškinimas". Šia tema 58m.:"Mums vertėjo orientuotis į tuos moralistus, kurie ne taip džiugiai susitaiko su savo tėvynės nesėkmėmis". ---Sakoma, jog intelektualui politiškai pasirinkti nepaprastai lengva- kritiniai sugebėjimai yra jo socialinio sąlygotumo padarinys. Prisiminkim kad ir "tikram intelektualui priderančią "(zontagišką) Sartre’o ir Beauvoir (cha, Povilionių) poziciją Alžyro karo atžvilgiu. Šiuokart pasiremsiu M.Walzeriu (cituoju iš atminties): "...apimti kaltės jausmo S. ir B. "atsiskyrė" nuo prancūzų tautos ir besąlygiskai pritarė Alžyro Nacionalinio išsivadavimo frontui(FNL), tiesa, nevyko į Alžyrą ir nedėjo bombų kavinėse bei šokių salėse, palaikė tokius veiksmus iš tolo; liko tėvynėje ir moraliai smerkė vietinius barbarus; kaltino Camus, nesmerkiantį kartu su jais; pliauškė, jog musulmonų gyvybės jiems ne mažiau svarbios negu tėvynainių, tačiau neatrodo, kad jiems būtų buvusios svarbios kokios nors konkrečios gyvybės: teroristų antpuoliai prieš prancūzų civilius jų nejaudino, alžyriečių mirtys piktino tik tada, kai kaltininkai būdavo prancūzai, apie brutalias FNL vidaus kovas nerašė ir nė kiek nesirūpino, koks likimas gali ištikti pied noir bendruomenę po FNL pergalės...[Intelektualų] nešališkumas nuslydo į šaltą abejingumą... kad ir kokie aistringi jų rašiniai, juose nėra meilės peripetijų..." ----Norėčiau pamatyt visų jūsų susirūpinimą ir pagalbą irakiečiams, ypač po to, kai iš Irako bus išvesta barbarų kariuomenė. Ypačiai irakiečiai parūps Ebolai, andais garsiam musulmonų mušikui, o dabartės drauginui :))))

18570. 18560am nuo varnos2004-06-22 21:42
Tarp kitko, Camus, paklaustas, "ką padarytume FNL teroristui, nužudžiusiam jūsų motiną?", nedvejodamas atsakė, kad pasmerktų jį mirčiai. ( norėjau viso labo apginti Camus - jis niekada nebuvo toks pseudohumanistas kaip kvaištelėjusi S.S.)

18574. kanars2004-06-23 02:09
na taip, kai parasoma, teisingiausia kritikuoti argumentuojant, kad neparase apie daug ka kita (ir pan.)

18607. zqna varnai2004-06-24 03:51
isivaizduok kad paksas yra amerikos prezidentas, tai zinoma nieko nepasako apie shaly, ir apie jos zmones, nes visur vienas ir tas pats shudas, irake rusijoj lietuvoj ar amerikoj. daugiausia kuom gali prisideti inteligentas tai nekishti nosies vison ton mesmalen o tik tyliai ramiai sedet ir dirbt svieciamaji darba, galima ka nors pakritikuot dar kai labai didele apatija ir depresija uzpuola, tipo gal kas nors pavyx, na bent jau atidet trecia pasaulini kitai dienai.

18611. zqna nuo varnos2004-06-24 10:48
Tas pats "Šūdas"? Niekada taip negalvojau. O ir niekada nesakiau, kad apie šalį reikia spręsti pagal ją valdančius. Atvirkščiai - bet kurios šalies veidas yra jos opozicija. Ne tik politikoje, visame kame. Mene, muzikoje, teatre, kine ir t.t. - opozicinės srovės "oficialiai" priimtiniems dalykams parodo tikrą šalies intelektualinį pajėgumą. Ir dar. Tikroji opozicija "tyliai ramiai sėdėt" negali ir neturi. O apie trečią pasailinį puikiai pasakei, gaila, kad to nepavyks padaryti. Nes valdantiesiems tai vienintelia išsigelbėjimas, o opozicijoje nemaža dalis žiūri į tai kaip į dar vieną "žmonijos apsivalimo" progą. Tik ar bus kam nuplauti lavonus?

18612. varna (susigėdusi)2004-06-24 10:50
"apsivalymo" - velnias, kiek klaidų darau!

18620. Nusivylusiems2004-06-24 12:38
Everything will be all right some day.

18628. ebola :-( 2004-06-24 15:14
Idomus dalykas.Ta prigimta pareiga.Taip susikloste, kad as augu siam kieme o ne anam.Todel turiu mustis uz sita kiema.O ne uz ana.Ir bakshisha moketi musu vierchui.Ir visa tai, kad as gimiau cia, o ne ten ar kazkur kitur.Visur kitur - tas pac kaip ir cia.Pasak 60-to komentaro, tai vadinama pareiga.Atseit jeigu as pameginsiu "is salies" pablevyzgoti apie musu kiemo pestynes su kitais, tai bus "neatsakingas teisuoliskas meslas".Labai sakyciau, komunistiskas poziuris.Tiek to, jis (poziuris) atgime kitoje formoje siandien ir yra populiarus.Manes tai nebesokiruoja, nes as dar pamenu sita poziuri gerokai agresyvesneje formoje.Siek tiek erzina, kai aiskinama, jog jis "is principo kitoks nei tas senasis".Taciau labiausiai erzina "pareigos tevynei" brukimas per prievarta.Negi aktyvus dalyvavimas socialiniam gyvenime yra prigimtine pasauliecio pareiga? Ar as jau gimes, esu isipareigojes kazkam? Neisvengiamai turesiu islaikyti tukstancius ginkluotu debilu ir ju agresyvius psichopatus vadukus, savo darbu remti paulauska, paksa, busha? Sakote yra is ju daug naudos :D? Tai kazkur mus veda, kazkur i "all right day"? Negi jus iziurite sitose lobistinese skerdynese kazkokius dar kaltus ir nekaltus, demokratus ir chuliganus? Isvis dar kazkas tiki "teisiuju/neteisiuju" marazmu kare? Pergale ir pralaimejimu? Teismu kompetencija teisti tautas, skerdynes ir ju dalyvius? Kokia teisine demagogija mes siandien cia ir kitur nevartytumem, prasme turetu tik vienas kariaujanciuju vieksmas: pritupimas, ginklo nuleidimas ant zemes ir mmarsas namo! Visu!Ir "teisiuju" ir "neteisiuju".Visi sitie sudo minkymai skamba ypac juokingai is zmoniu kurie net neisivaizduoja kas yra smurtas, zutis ir kankinimai su patyciomis.Eiline verbaline kaka.:(((

18631. varna2004-06-24 16:26
pareiga Tėvynei tai ir yra, ką tu dabar pasakei - "marš namo!". O kas kitas, jei ne tu, pasakys tai? Na matai, ebola, atlieki savo pareigas pats to nenorėdamas. O ko tu tikėjeisi? Kad inkši, o kiti už tave padarys šitą darbą? Ne, brangusis, teks ir tau įjungti savo kakakrynę reikalui prisirpus. O jei ne... p.s. tik žinai, prieš tai gal vertėtų uždaryti visas pilotų apmokymo mokyklas Vokietijoje. Šiaip, dėl viso pikto :)

18636. ebola2004-06-24 16:58
na, as mazai ismanau apie karyba, bet kiek suprantu, "mars namo" yra dazniausiai aiskinama kaip dezertyravimas, arba nusikaltimas pries tauta, tevyne ir kitus "sventus reikalus". As pats atlieku visas prievoles, daugiau nei puse kuriu laikau prievartinemis ir tuo esu nepatenkintas.Ir savo nepasitenkinimo nereiskiu radikaliomis priemonemis, kaip tai daro mechanizmai, kuriems mano atliekamos pareigos leidzia veikti savarankiskai nuo mano valios.Musu islaikomi aparatai veikia pries musu paciu valia.Tai neteisinga ir jokiu budu nera civilizuoto pasaulio reiskinys.Tai rodos yra musu vidiniu konfliktu tarp defensyvaus gyvulio manes ir tikincio kurejo manes israiska su labai skaudziomis pasekmemis.Politika, teisiniai navarotai - tai irgi tos pacios kovos kazkokie rezonansiniai reiskiniai, is tiesu nieko esminio nelemiantys...

18639. ebolai nuo varnos2004-06-24 17:10
Kažkaip paslaptigai pakalbėjai. "Mechanizmai, kurie veikia savarankiškai"? Tu čia apie ką, apie valdininkus? O gal Joninių proga prisiskaitei Azimovo "Aš Robotas"? Ebola, dėl Dievo meilės, kalbėk konkrečiau - ar tu bijai? Ko? Ir baik painioti politiką su pareiga - tai nieko bendro neturintys dalykai. Aš visada savo vaikus auklėjau meilės ir pagarbos Tėvynei dvasioje - nieko bendro tai neturi nei su valdžia, nei su politika.

18641. Korra2004-06-24 17:24
Fui tas karas. Aš duočiau visiems, kad tik karo nebūtų.

18642. ebola :-) 2004-06-24 17:24
Ne, as apie pinigus.Atrodo, kad zmones pajegus valdyti kapitala iki tam tikro jo kiekio vienoje vietoje.Kai kiekis yra virsytas, kapitalas pavirsta i nevaldoma monstra, kuris ima valdyti savo valdytojus pats.Konkreciau jau reiktu duoti pavyzdzius, prarytu perdaug laiko. Politika turi akivaizdu netiesiogini rysi su pareiga.As ju lyg ir nepainioju, tau tik pasirode matyt. Galima butu suzinoti, kam konkreciau po pavadinimu Tevyne, tu ugdei meile ir padarba savo vaikuose? Jeigu ne zmonems, matau, nes butent jie yra ir valdzia ir politika kartu paemus...?

18643. ebola2004-06-24 17:28
kora, jei papultum i karstesne konfliktine vieta, ne butinai kare, tave imtu bet kas, nepasiklause leidimo...kaip tose nuotraukose apie kurias cia kalba...

18651. varna2004-06-24 19:40
Ugdžiau meilę vietai, kurioje jie gyvena. Tipo: "Visur gerai, kur mūsų nėra" ir panašios blevyzgos. Žinai, aš myliu žemę, kurioje gyvenu, kaip tai sentimentaliai neskambėtų, nes čia gyvena mano draugai. Myliu prisiminimus, kurie sieja mane su Vilniumi, Nida ir t.t. ( bet ne taip, kaip Beresnevičius, kuris nori sustabdyti laiką ir grįžti - aš nenoriu grįžti ). Bet (o "bet" yra visada)kurią akimirką galiu mesti viską ir čiuožti į kokį Norvegijos fiordą ir ten pasilikti. Bet (o "bet" yra visada) tai nereiškia, kad nustočiau mylėti visą tai, kas mane supa - ko gero grįžčiau čia numirti. Keistas tu, ebola, negi politikai ir valdžia tau taip rūpi, kad per juos nebematai žydinčių kaštonų ir puikių saulėlydžių?

18657. Korra2004-06-25 00:09
Atsiprašau, čia mano vyras - bjaurybė - mano vardu parašė.Ir juokias. Aš jį užmušiu.

18660. 2 Korra2004-06-25 07:33
Geriau neuzmusk, bet nufotografuok kaip nors negraziai ir imesk i interneta. Bus kieciau nei uzmusti.

18672. ABR eboliškai to Ebola (Viešpatie, padėk man būt gerai:) :-( 2004-06-25 17:23
Kokia aš tau 60-as? Kalėjimo numerį prisegei? Jėzau, Ebolasai, nebeturiu tau kantrybės. Eik tu....Sustabarėjęs vaikų darželis. Duodi kyšius ir pagret piktiniesi korupcija, užsiimi verslu ir pramaišiui baisiesi kipšu kapitalu, verti sūnų mokytis muzikos ir čia pat prisisiurbęs kliedi "atgal į gamtą, į utopinį rojų"....akurat rusoistas, on že demagogas, blin. Tarp paties ‘įsitikinimų’/verbalinių kliedesių beigi veiksmų/poelgių žiojėja praraja....Įsipareigojimų "įsitikinimams" nerasta. --- Nesupranti, kas yra įsipareigojimai? konkretūs? Intelektualų? Aiškinu išsamiai ir nuobodžiai: nė vienas iš zuzanų /intelektualų savo vaikų į kariuomenę nesiųs,- kariauja –visur ir visada- tik tų soc. sluoksnių vaikai, kurie neturi sugebėjimų (nei intelektualių, nei finansinių) laisvai/sąmoningai rinktis. Taigi dažnusyk intelektualų pasibaisėjimas ‘tėvyne’, tobiš savaisiais barbarais, tėra užmaskuota luominė arogancija. Tik tiek tenorėjau pasakyt. ----Ar intelektualas išduoda "idėją" eidamas kariauti. Nė velnio. Turėjau dėstytoją, seną piterietį. Rafinuotas estetas. Antisovietinių pažiūrų. Sustulpėjau sužinojusi, kad jis -papulkininkis. Karinė žvalgyba. Pasakojo, kad blokados metu ‘sovokai’ išsilakstė, miesto gynybą teko organizuot inteligentams – aktoriams, rašytojams, muzikams,- jie tai darė savo iniciatyva ir nuožiūra. Žydas... ir kariavo???? Za siebia ir togo parnia? "Susitepė"?--- Ir dar. Užuot antrinęs zuzanoms irgi piktinęsis amerikoniškomis zvierstvomis, pafotografuok Pabradės stovykloje, vieną ar dar kitą čėčėną į svečius pasikviesk, paglobok, gali po Lukiškes pasivaikščiot. Podraug su Zontagų Zuzanute ir Tamošaičių Daivute. "Nusiėmę vainikėlius", chi chi. Menu, Sauliui M. pasiūlei Bibliją paskaityt. Kameroje su trejetu draugų. Pirmyn. Nebūtina laukti, kol suvažinėsi vaikiuką.Žinai, kas Lukiškėse mišias aukoja? Tėvas Elijas iš "dvasiškai supuvusios" Olandijos. Mat lietuviai kunigai labai dvasingi, po blogas vietas nesivalkioja, ypačiai nedvasingiems vakariečiams tenka misionieriaut. Vienuolis. Rasit bendrą kalbą. Poliglotas. Moka ne tik sengraikių, bet ir rusų-lietuvių kalinių žargoną . Žodžio kišeniuj neslepia. Aštrus kaip britva. Būna, vaikšto pamušta akim. Mat reguliariai boksuoja su kaliniais. Mėgėjas. Pajutęs, kad vieną ar kitą žmogių, kad ir užkietėjusį zeką, dar įmanu "ištraukt", Elijas konkrečiai įsipareigoja: zeką išsiunčia užsienin, pas savo draugus, tie jam duoda pastogę, pasidalina bendrais darbais. ---Nusibodo su tavim ginčytis. Varyk tu..pas kunigą .Jį gali rast Antakalnyje,vienuolyne. Pasimušit. Paplepėsit. Išgersit. Elijas tau bus įdomus, bo apie pasaulio pabaigas irgi Al Kaedas geriau už žiniasklaidą informuotas: jo pusbroliuks –pačioj Nato viršūnėlėj. Labai simboliška, tokie neįtikėtini sutapimai gąsdina, gal net laikų pabaigą įtaigoja, ar ne? : )))) Turbūt neatsitiktiniai keisčiausi žmonės telkiasi Lietuvoj, pasaulio šerdy irgi kalėjimo kameroje :)))))

18673. P.S. Ebolai2004-06-25 19:21
Dar viena ypatybė, kuri judu "suartina": Elijo pirma spec.-fizika.

18690. Spor, aš galiu geriau parašyti. Visada rašau vienu ar dviem sakiniais. Dažniausiai tyliu.2004-06-26 11:28
*

18711. ebola :-) 2004-06-28 09:20
:D:D:D:D LOL!Kiek marazminio entuziazmo gali atsirasti, kai baigiasi kantrybe...:D:D As nejauciu jokio poreikio kazkur eiti ir kazka keisti, darlinnnng....Man nerupi jokie priplauke vienuoliai ir ju taip sakantj ipatumai.Kad mes cia seniausiai uzsiiminejam demagogija, irgi sena tiesa.Ir as niekada neturejau nieko bendra su fizika(na, nebent vidurineje mokykloje).Tiesa, su dalimi Jusu paminetu cia...dalyku, as gerai pazystamas ir galiu pridurti tik kad jeigu jis siuncia kalinius pas savo draugus, jis tikras beprotis....:D:D

18723. Rikis2004-06-28 11:40
Straipsnio pavadinimas – teisingas. Bet ne turinys. Perskaitęs pavadinimą, ir aš pagalvojau – KĄ GI MES PADARĖME ??? Bet, pasirodo, pati straipsnio autorė dėl to nė kiek nesijaudina. Ji tik piktinasi – KĄ JIE PADARĖ??? Mielieji – kas tokie JIE? Atsiprašau – tai ne JIE, tai MES. Nes jei mes ne amerikiečių pusėje, tada - sadamistų, mano mielieji, trečio kelio nėra, kad ir kaip klejotumėte, tikrai nėra. Viskas straipsnyje lyg ir teisinga, lyg ir neprikibsi. Žmogiškosios vertybės visur ir visada yra bendros visiems. Tiek irakiečiams, tiek amerikiečiams, tiek netgi kairiesiems prancūzų intelektualams. Bet - yra keli (bent du) BET. Pirmąjį gerai aprašė varna ir 18560. T.y. amerikiečiai blogiukai, bet kas tada irakiečiai-sadamistai??? No coments, kaip sakoma. Dabar - antrasis BET. Toji pati varna su 18560 amerikiečius lyg ir teisino, priešpastatydami juos maždaug 1000 kartų blogesniems (neperdedu ir neironizuoju) sadamistams (ar Alžyro revoliucionieriams-piratams galų gale - koks skirtumas). Antrasis BET - ar IŠ TIKRO tokie jau blogi tie amerikiečiai? Aišku, tie, kurie kankino kalinius Irako kalėjimuose - paprasčiausi fašistai. Bet iš kur jie atsirado? Ar ne iš suprimityvinto amerikiečių gėrio ir demokratijos supratimo, kur yra tik dvi spalvos, ir "geriesiems" vardan "gėrio" galima daryti viską . T.y. -holivudinis pasaulio ir gyvenimo supratimas. Kaip sakoma - gerais norais ir pragaras grįstas. Taigi, nėra visiškai teisūs nei kairieji nusipezėję prancūzų intelektualai, nei amerikietiškieji niekuo neabejojantys ,,gėrio nešėjai’’ - rembo ir švarcnegeriai. Apie sadamistus tai jau net nekalbu. Tiesa - kažkur per vidurį. Ar net greičiau - kažkur šone. O gal iš vis galų gale - nėra jokios absoliučios tiesos, kiekvienas turi savo tiesą (netgi tie patys sadamistai). Tai, kas įvyko Irako kalėjimuose, priverčia labai ir net labai susirūpinti - kur MES einame ir kas MES tokie galų gale esame? Ir ką MES padarėme? Nes kad ir kaip kam nesinori, bet mes - toje pačioje pusėje, kaip ir amerikiečiai (na, gal tik kairieji apsibezdėję prancūzų intelektualai gali nusišauti ar bent kavos puodelyje nusiskandinti, įrodinėdami priešingai). Ir jei mūsų pusėje kažkas negerai, reikia aiškintis, kodėl taip yra, ir kažką daryti - kad daugiau taip nebebūtų. Pabaigai – viena Sontag citata, labai sunervinusi mane : ,,JAV kariškių vadovaujamoje naujoje tarptautinėje karcerių imperijoje besirutuliojantys įvykiai pranoksta net liūdnai pagarsėjusias Prancūzijos Velnio saloje ir Sovietų Rusijos gulagų sistemoje puoselėtas procedūras’’. Apie prancūzus nieko nežinau, bet lyginti amerikiečius ir netgi kaltinti juos, esą yra žiauresni nei stalininiai bolševikai… Vienu žodžiu, nėra žodžių, necencūrinių rašyti nesinori, o kitokių jau nebeišeina…

23194. G.2004-10-18 14:50
paskutinis gaydys

Rodoma versija 27 iš 28 
14:13:20 Jan 31, 2011   
May 2008 Sep 2013
Sąrašas   Archyvas   Pagalba