ŠIAURĖS ATĖNAI

Šiaurės Atėnai. 2004-06-26 nr. 706

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |

ARVYDAS ŠLIOGERIS. Melancholijos archipelagai (77) • ARVYDAS JUOZAITIS. Europa – be Dostojevskio sąžinės (73) • GINTARAS BERESNEVIČIUS. Apie tą bei šį (49) • GINTARAS BLEIZGYS. Poezija (16) • ASMUSAS HINTZAS. Nemuzikalių žmonių nėra (4) • SIGITAS GEDA. Vis toji Amerika (3) • SIGITAS GEDA. Beveik užmiršti žmonės ir paveikslai (1) • WITOLD GOMBROWICZ. Jungtuvės (5) • JUSTINAS KUBILIUS. Pabaigos pažadasVALDEMARAS KUKULAS. Parduodami svajotojai (9) • SIGITAS PARULSKIS. Šiuolaikinis japoniškas stoicizmas (14) • SKAIDRĖ URBONIENĖ. 15+10: europiniai identitetai (4) • R. B-tas. Kai Lietuvininkai su Karaliais kalbėjos (3) • RIČARDAS ŠILEIKA. Penki vyrai baltais chalatais birželio 16–18 d. (5) • laiškai (47) •

15+10: europiniai identitetai

SKAIDRĖ URBONIENĖ

[skaityti komentarus]

iliustracija
Memorialinio paminklo viršūnė. 2000
Vytautas Jarutis

Šių metų balandžio 21 d. Austrijos etnografijos ir liaudies meno muziejuje Vienoje atidaryta paroda "15+10: europiniai identitetai", ji veiks iki rugsėjo 26 d. Muziejus pakvietė tada dar būsimų Europos Sąjungos narių etnografinius muziejus ir kitas įstaigas, dirbančias etnologijos srityje, dalyvauti projekte 15+10. Parodos tikslas – per šalių identitetą reprezentuojantį simbolinį objektą Austrijos žiūrovus supažindinti su naujomis Europos Sąjungos narėmis. Šalia atsiųstų darbų eksponuojamas ir konkrečios šalies objektas iš Austrijos etnografijos ir liaudies meno muziejaus rinkinių. Sąlyga, kad siunčiamasis objektas nebūtų muziejaus nuosavybė, nulėmė suvenyrinį daugumos atsiųstųjų eksponatų pobūdį. Visos būsimos Europos Sąjungos narės atsiliepė į kvietimą dalyvauti šioje parodoje ir noriai bendradarbiavo. Išleistas ir parodos katalogas.

Lietuvos nacionalinis muziejus, gavęs kvietimą, mielai sutiko dalyvauti projekte. Buvo nuspręsta siųsti su lietuvių kryždirbystės tradicijomis susijusį objektą. Kaip žinoma, 2001 m. UNESCO Lietuvos kryždirbystės tradiciją įtraukė į žmonijos žodinio ir nematerialaus paveldo šedevrų sąrašą. Lietuvių kryždirbystė pelnė pasaulinį pripažinimą ne tik dėl formų įvairovės, meninio išraiškingumo ir savitumo, bet ir dėl savo vaidmens asmens, šeimos, bendruomenės ir visos tautos gyvenime. Kryždirbystė gyvavo ir nepalankiausiomis istorinėmis sąlygomis bei tebėra išlikusi šiuolaikinėje visuomenėje. Be to, tam tikrais istoriniais laikotarpiais (carinės Rusijos ir sovietų okupacijos metais) kryždirbystė įgijo nacionalinio identiteto simbolio, pasipriešinimo formos prasmę.

Atsižvelgiant į šiuos kriterijus buvo pasirinkta žinomo tautodailininko kalvio Vytauto Jaručio 2000 m. nukalta geležinė memorialinio paminklo viršūnė-kryžius. V. Jaručio kūryba apima įvairias sritis: juvelyriką, medžio drožinius, įvairius kalvystės darbus (jis kala žvakides, stovus gėlėms, žibintus, šviestuvus, prizus). Tačiau įspūdingiausia tautodailininko kūrybos dalis – memorialiniai paminklai ir dekoratyvinės jų viršūnės. V. Jaručio kaltos viršūnės dvejopos: vienų konstrukcija ir puošyba tradiciška, o kitose tautodailininkas, pasirinkdamas vieną elementą iš tradicinės viršūnės ir jį savaip interpretuodamas, ieško modernesnių formų. V. Jaručio sukurtos memorialinių paminklų viršūnės tapo savarankiškais ir originaliais dekoratyviniais meno kūriniais, pratęsiančiais senąsias kalvystės ir kryždirbystės tradicijas.

Austrijos muziejaus fotoarchyvas turi 31 fotografiją, kur įamžinti Lietuvos mažosios architektūros paminklai, varpinės, bokštų smailės su jų viršūnes puošiančiais geležiniais kryžiais. Fotografijos neturi metrikų. Inventoriuose tik pažymėta, kad jos gautos "mainais". Kaip galima spręsti iš kataloge publikuojamų nuotraukų pluošto, jos gali būti darytos Balio Buračo. Šios fotografijos ir eksponuojamos parodoje, šiuolaikinio tautodailininko sukurtai viršūnei sudarydamos prasmingą kontekstą.

Mūsų artimiausi kaimynai latviai kaip savo nacionalinį simbolį pristato latvišką sodybą, nes, pasak katalogo, iki XIX a. antrosios pusės latviai daugiausia buvo žemdirbiai ir būtent žemės ūkis lėmė dvasinį latvių gyvenimą ir pasaulėžiūrą. Parodoje latvišką sodybą reprezentuoja tekstilininkės Ritos Blumbergos 1985 m. išaustas gobelenas, vaizduojantis svirną. Austrai iš savo rinkinių parinko moterišką kostiumą, sukurtą XX a. 8-ajame dešimtmetyje ir skirtą tautiniam dainų ir šokių ansambliui. Atskiros kostiumo dalys yra būdingos skirtingiems Latvijos regionams.

Estiją pristato pora raštuotų pirštinių, kurias 2003 m. pagal XIX a. vidurio pavyzdį, saugomą Estijos nacionaliniame muziejuje, numezgė Kristi Joeste. Pirštinės – vienas iš esminių aprangos atributų Šiaurės Estijoje, kur klimatas gana atšiaurus. Estijoje pirštinės plačiai naudojamos šeimos ir darbo papročiuose, liaudies medicinoje. Pirštinės turėjo maginę apsauginę funkciją, o vestuviniuose papročiuose dar ir socialinį tikslą: nuotaka, dovanodama jas vyro giminaičiams, siekė užsitikrinti gerus santykius su naująja šeima ir giminėmis. Šiuolaikinėje Estijoje dauguma žmonių jau pamiršę su pirštinėmis susijusius papročius, tačiau ir dabar pirštinės gausiai mezgamos. Dabartinių pirštinių ornamentai pasitelkiant senovinius raštus ir spalvas interpretuojami naujai.

Estiją reprezentuoja medžio raižinys iš Austrijos muziejaus fondų. Jį 1942 m. sukūrė dailininkas J. Naha, jame vaizduojama tipiškas Estijos valstiečio ūkis su pagrindiniais pastatais ir įrenginiais.

Mūsų kaimynai lenkai pateikė 1994 m. padarytą krokuvietišką nešiojamą lėlių teatrą-šopką (lenk. szopka). Šopkos yra tik Lenkijai būdingas reiškinys. Paprotys vaikštinėti su šopka ir dainuoti bei vaidinti su miniatiūrinėmis lėlėmis religinius, ypač kalėdinius, vaidinimus Krokuvoje buvo labai populiarus nuo XVIII a. vidurio iki Antrojo pasaulinio karo. Šie unikalūs nešiojamojo teatro pavyzdžiai populiarino neįprastą literatūrinį žanrą – scenai pritaikytas biblines temas, sumišusias su pasaulietine ir socialine satyra. Šopkose pasirodydavo miesto ar kaimo gyvenimo, Krokuvos legendų ar istorinių patriotinių įvykių herojai. Nuo 1937 m. kasmet pirmąjį gruodžio ketvirtadienį rengiami gražiausios šopkos konkursai. Ta diena tampa didele švente ne tik jų meistrams ir šių šeimoms, bet ir visiems Krokuvos svečiams.

Tokią šopkos formą, kokia žinoma dabar, 1860 m. sukūrė Michałas ir Leonas Ezenekieriai. Jie pasirėmė keliais žymiais Krokuvos senamiesčio pastatais. Toks stilius (pagal kūrėjų pavardę pavadintas Ezenekierio stiliumi) labai greitai išpopuliarėjo ir pasiekė mūsų dienas. Šiandieninės kalėdinės šopkos yra nedideli preciziškai padaryti meno kūriniai. Jų estetika remiasi spalvų gausumu, tiksliu architektūrinių detalių vaizdavimu. Šiuolaikinės šopkos puošiamos valstybine atributika – vėliava, herbu.

Kuratorė M. Schindler iš Austrijos etnografijos ir liaudies meno muziejaus rinkinių parodai irgi išrinko kalėdinę šopką, sukurtą 1910 m. Šiedu eksponatai, kuriuos skiria daugiau nei 80 metų laikotarpis, atskleidžia šopkų kūrimo tradicijos tęstinumą ir kaitą. Kaita daugiausia susijusi su naujų medžiagų panaudojimu (spalvota blizganti folija, elektros instaliacija), o forma ir dekoras puikiai atskleidžia vietinių tradicijų patvarumą.

Slovakija į parodą atsiuntė fleitą – fujarą. Tai unikalus, tik Slovakijai būdingas liaudies muzikos instrumentas, XVII a. pabaigoje – XVIII a. pradžioje sukurtas mažame centrinės Slovakijos regione Zvolene. Fujaros ilgis apie 170 cm. Tradiciškai ji gaminama rankomis iš lapuočių medienos (šeivamedžio, klevo). Kiekviena fujara yra originalus meno kūrinys, puoštas raižytais augaliniais ornamentais – Zvoleno regiono tradiciniais liaudies raštais. Tokiomis fleitomis, ganydami avis, grodavo slovakų piemenys. Nuo XIX a. vidurio fujara laikoma slovakų simboliu.

Šiandieninė fujara kiek skiriasi nuo senosios. Visų pirma ji jau nebe kalnų piemenų, o sceninis instrumentas. Jos dydis išaugo iki 250 cm. Be abejo, dabar ja grojama ir kitokia muzika. Be to, fujara įgauna ir kitą funkciją, kuri netgi užgožia jos pagrindinę – muzikinę paskirtį. Fujara tampa kaimiško stiliaus interjerų puošmena.

iliustracija
Kėdė iš Bohemijos (Čekija)

Austrijos etnografijos ir liaudies meno muziejus iš savo fondų parodai parinko dvi figūrėles, vaizduojančias XIX–XX a. pradžioje po kaimus keliavusius slovakų alavuotojus, ir vielos tinkleliu sutvirtintą lėkštę. Manoma, kad alavavimo amatas kilo Šiaurės Slovakijos rūdos kasyklų vietovėse. Žinomi kaip "klajojantys alavuotojai" šie slovakų amatininkai, lopydami sudužusius keraminius indus arba alavuodami senus virtuvės puodus ir pardavinėdami pačių padarytus namų apyvokos daiktus, keliavo po Europą. Jų gebėjimai buvo aukštai vertinami. Slovakų amatininkus išskirdavo tipiška regioninė apranga, atspindėjusi ir jų kompetenciją. Alavuotojai – dažni liaudies teatro ir meno personažai. Šiandieninėje Slovakijoje šio senojo amato technika naudojama taikomojoje, dekoratyvinėje dailėje.

Čekija parodai atsiuntė margučių, margintų 1980–1998 m. Ši liaudies meno šaka nuo XIX a. reprezentavo čekų liaudies meną ir per visą XX a. buvo skatinama ir populiarinama. Todėl ir dabar margutis čekams yra jų liaudies meno ir kultūros paveldo simbolis. Čekų margučiai marginami smulkiu geometriniu ornamentu, paįvairintu augaliniais motyvais, ir dažomi ryškiomis spalvomis: raudona, geltona, juoda, ruda. Tarp jų dominuoja raudona. Skirtingų regionų margučiai skiriasi raštais, marginimo technika, tačiau labiausiai paplitusi vaško technika.

Austrijos etnografijos ir liaudies meno muziejus parodai parinko įdomią kėdę, priklausiusią turtingesniems vokiškai kalbantiems Bohemijos ūkininkams. Kėdės unikalumą sukuria žema ažūrinė atkaltė, sudaryta iš septynių stulpelių ir juos viršuje jungiančio lanko. Stulpeliai – išdrožtos žmonių figūros, vaizduojančios muzikantų ansamblį. Kuratorė pažymi, kad šis eksponatas reprezentuoja aukštesniųjų klasių gyvenamųjų patalpų apstatymo tendencijas ir yra tinkamiausias norint atskleisti vokiškai kalbančios Bohemijos visuomenės dalies identitetą.

Slovėnija parodai pateikė suvenyrinius žardinių modeliukus. Žardinė – tai stulpinis pastatas su dvišlaičiu stogu ir vietoj sienų stulpuose horizontaliai įtvirtintomis kartimis, jame buvo džiovinami javai, dobilai, šienas. Žardinių būta ir kitose šalyse, tai nėra išimtinai slovėniškas reiškinys, tačiau Slovėnijoje jos pasižymi ypatinga įvairove, išskiriami net 9 jų tipai. Medinės žardinės buvo neatskiriama Slovėnijos peizažo dalis ir tapo jų kultūros simboliu. Žardinių motyvas dažnas slovėnų dailininkų darbuose, jį dabar miestuose naudoja ir dizaineriai, projektuodami reklamos stovus ir skelbimų stendus.

Austrijos muziejuose yra nemažos slovėniškų eksponatų kolekcijos. Tai nestebina, nes Slovėnija, kaip ir Čekija, Slovakija bei Vengrija, yra viena artimiausių Austrijos kaimynių, todėl dažnai būdavo rengiamos ekspedicijos, tyrinėtojų žvilgsniai nuolat krypo į kaimynus. Parodai parinkti įdomūs ir unikalūs tik Slovėnijai būdingi eksponatai – ant bičių avilių fasadinės plokštumos nutapytos religinės ir pasaulietinės scenos.

Turbūt dažnam Vengrija asocijuojasi su Tokajaus vietovės baltuoju desertiniu vynu. Dauguma, apsilankę Vengrijoje, stengiasi ne tik ten viešėdami paragauti, bet ir į namus parsivežti tokajaus butelį. Todėl nenuostabu, kad Vengrija į parodą atsiuntė suvenyrinį Tokajaus vyno butelį.

Karpatų regionas yra puiki vieta vynuogininkystei, ypač baltųjų vynų gamybai. Tokajus vengrų vyndarius garsina visame pasaulyje; jis pavadintas Tokajaus kalno, stūksančio šiaurės rytų Vengrijoje, vardu. Šis vynas jau kelis šimtmečius vertinamas Europoje, jis yra pelnęs "vynų karaliaus ir vyno karaliams" apibūdinimą. Ant vengrų stalų tokajus patiekiamas tik per šventes ar ypatingomis progomis. Kaip specifinis vengriškas suvenyras, jis dažniausiai dovanojamas svečiams, ypač atvykusiems iš užsienio. Vynas dovanojamas ir šeimos nariams. Vaikui per krikštynas padovanotas vertingas vyno butelis tradiciškai laikomas iki jo vestuvių. Tačiau modernūs laikai keičia papročius. Iš vyną geriančios tautos vengrai vis labiau tampa alų plempiančia tauta. Todėl siekiant parodyti pokyčius parodoje šalia tokajaus butelio eksponuojami ir arbatos puodelis, bokalas bei kokakolos indelis.

Nors Vengrija buvo istoriškai glaudžiai susijusi su Austrija, tačiau Vienos muziejuje vengriškų eksponatų negausu todėl, kad tyrinėjimo darbus tame regione atliko 1872 m. įkurtas Budapešto etnografijos muziejus. Parodai išrinktas E. Fisherio įmonės Budapešte pagamintas kavos servizas iš Art Nouveau periodo (1920 m.). Servizo dalys dekoruotos stereotipiniais tradicinio kaimo gyvenimo vaizdais – mergaitė, gananti žąsis, piemuo prie šulinio, vengriška sodyba ir kt.

Toliausiai geografiškai nutolusios ir mažiausiai mums pažįstamos, todėl ir egzotiškiausiai atrodančios dvi naujos Europos Sąjungos narės – Malta ir Kipras. Tai nedidelės valstybės, įsikūrusios Viduržemio jūros salose. Malta kaip tradicinių amatų pavyzdį pateikė mūsų akiai visai neegzotišką, netgi primenančią lietuvišką, nedidelę nėrinių servetėlę. Tai apskritas ažūrinis nėrinys su viduryje įkomponuotu Maltos kryžiaus motyvu. Tokio tipo nėriniai būdingi Maltos saloms, todėl mielai dovanojami giminėms, draugams ir užsienio svečiams. Toks nėrimas Maltoje žinomas nuo XVI a., o XVII a. viduryje Maltoje ir gretimoje Goco saloje šie nėriniai jau buvo plačiai paplitę. Šiuolaikinės Maltos miestuose ir kaimuose nėrinių kūrimas yra gyvas amatas.

Kita sritis, kuria didžiuojasi maltiečiai – jų kalba ir folkloras, patraukę tyrinėjimams ne vieną lingvistą. Užsienio lingvistų darbai pateko ir į Austrijos etnografijos ir liaudies meno muziejaus biblioteką. Parodoje eksponuojami keli XX a. pradžioje publikuoti leidiniai apie maltiečių kalbą ir folklorą.

Kipras parodai pristatė suvenyrines saldumynų dėžutes, kurios gausiai pardavinėjamos šalies parduotuvėse. Dažnas dėžučių dekoro motyvas – Afroditės atvaizdai su užrašais "Afroditės malonumai". Taip kviečiama patirti romantiškų įspūdžių šioje saloje, kuri turistams dar pristatoma kaip "grožio ir meilės deivės Afroditės sala". Joje galima aplankyti legendinę Afroditės gimimo vietą, pavaikščioti deivės mintais takeliais, išsimaudyti jaunystę grąžinančiuose baseinuose...

Nors užrašai ant saldumynų dėžučių siūlo mėgautis kokosiniais, ananasiniais ir kitais egzotiniais aromatais, tačiau tokie aromatai labai tolimi tradiciniam Kipro skoniui. Patys kipriečiai retai skanauja šių aromatų saldumynus, bet didžiuojasi suvenyrų parduotuvėmis, skirtomis tikriesiems jų saldumynų vartotojams – turistams.

Austrijos etnografijos ir liaudies meno muziejus parodai parinko šiaudinį pintą padėkliuką su spalvingu aštuonialapės gėlės žiedu viduryje. Dabar kaip tipiški Kipro suvenyrai tokie pinti padėklai kartais siūlomi turistams.

Paroda "15+10: europiniai identitetai" Austrijos etnografijos ir liaudies meno muziejus pažymi naujų narių priėmimą į Europos Sąjungą, supažindina su įdomiu ir turtingu šių šalių kultūros paveldu, dar menkai pažįstamu Austrijos gyventojams.

 

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Sausio

PATKPŠS

 1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

 

Skaitytojų vertinimai


18762. Rikis2004-06-28 20:00
"Lietuvių kryždirbystė pelnė pasaulinį pripažinimą ne tik dėl formų įvairovės, meninio išraiškingumo ir savitumo, bet ir dėl savo vaidmens asmens, šeimos, bendruomenės ir visos tautos gyvenime." Belieka pridurti, kad lietuviskieji kryziai (tiksliau, saulutes) simbolizuoja ir lietuviskaja arba net bendrabaltiskaja pasauleziura ir pasaulio suvokima.

18770. 132004-06-28 20:42
Uztai kad saulutes o ne kryziai

18847. birželis2004-06-30 08:48
įdomu, ar mūsų muziejuose atrastų muziejininkai kitų tautų etnokultūrinių eksponatų? Austrai va ėmė ir susirado. Įdomi turėjo būti ekspozicija. Gaila, kad straipsnis tik sužadina smalsumą, bet nepasako, ar ji buvo nufilmuota, ar bus per kokias kultūrines laidas pristatyta. O gal jau ką rodė, tik pražiopsojau?

18890. vot2004-07-01 00:18
europa, kaip ir demokratija yra guminės sąvokos

Rodoma versija 25 iš 26 
14:13:17 Jan 31, 2011   
May 2008 Sep 2013
Sąrašas   Archyvas   Pagalba