ŠIAURĖS ATĖNAI

Šiaurės Atėnai. 2004-06-26 nr. 706

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |

ARVYDAS ŠLIOGERIS. Melancholijos archipelagai (77) • ARVYDAS JUOZAITIS. Europa – be Dostojevskio sąžinės (73) • GINTARAS BERESNEVIČIUS. Apie tą bei šį (49) • GINTARAS BLEIZGYS. Poezija (16) • ASMUSAS HINTZAS. Nemuzikalių žmonių nėra (4) • SIGITAS GEDA. Vis toji Amerika (3) • SIGITAS GEDA. Beveik užmiršti žmonės ir paveikslai (1) • WITOLD GOMBROWICZ. Jungtuvės (5) • JUSTINAS KUBILIUS. Pabaigos pažadasVALDEMARAS KUKULAS. Parduodami svajotojai (9) • SIGITAS PARULSKIS. Šiuolaikinis japoniškas stoicizmas (14) • SKAIDRĖ URBONIENĖ. 15+10: europiniai identitetai (4) • R. B-tas. Kai Lietuvininkai su Karaliais kalbėjos (3) • RIČARDAS ŠILEIKA. Penki vyrai baltais chalatais birželio 16–18 d. (5) • laiškai (47) •

Parduodami svajotojai

VALDEMARAS KUKULAS

[skaityti komentarus]

Jeigu mes iki šiol taip gerai suprantame Sofoklį, Aischilą, jeigu net keli mūsų poetai (poetės) kultūrinių struktūrų idealu, kaip ir modernūs istorikai, laiko viduramžius, vadinasi, žmogaus prigimtis nėra taip lengvai paklūstanti kokio nors laiko, o tuo labiau politinei konjunktūrai. Galima pasakyti dar žiauriau: žuvo valstybės, civilizacijos, o jų dokumentai, jei jie išliko, mums suprantami, ir ne tik istoriškai, bet ir grynai žmogiškai. Tiesa, istorinės epochos viena kitą keitė šimtmečių intervalais, o dabar gyvename globalizacijos epochoje, kurioje mąstymas, žmogaus gyvenimo būdas kinta net ne kas dešimtmetį, o kas penkmetį. Dėl gyvenimo būdo tiek to: išgyventi nėra tas pats, kas gyventi. Tuo labiau kad gyventi galima ir negyvenant, t. y. gyventi mirusiam, o išgyventi tikrai, autentiškai mirusiam neįmanoma.

Šiaip ar taip, civilizacijų istorija yra pirmiausia kultūrų istorija, ir tik pagal jas rekonstruojami tų civilizacijų žmonių gyvenimai.

Pernelyg iškilminga įžanga. Iš patrankos šaudoma į žvirblį. Ir argumentas, kad tas žvirblis nūnai apsimeta net ne patranka, o Zokniuose įsikūrusiu NATO naikintuvu, čia nieko nepaaiškins. XIX a. kanonizuotu liberalizmu mes sergame iki šiol. (Pirmieji Atgimimo jaunieji vėliavnešiai visi buvo liberalai iki kaulų smegenų, o nūnai jie – kas? Paprasčiausi sukčiai? Šiandieniniai politikieriai?) Paprasčiausiai liberalizmas išsikristalizavo į daugybę liberalizmų, ir išeivijos lietuviai liberalai toli gražu nebepritaria amerikietiškajam gyvenimo būdui, kurį jaunuomenė kaip tik ir tapatina su liberalizmu. Ir štai D. Pocevičius rašo: "Imsiu ir trumpai bei aiškiai išdėstysiu visuotinai priimtą šiuolaikinės visuomenės požiūrį į rašymą, į rašytojus bei poetus: 1) Viskas, kas supa žmogų, yra prekė. 2) Prekė yra pats žmogus.[...] 4) Visos užrašytos idėjos, mintys bei svajonės yra prekės. 5) Tas, kuris jas užrašo, irgi yra prekė". Ir taip toliau, ir panašiai. Nieko čia nauja ir pritrenkiama nematyčiau, nes panašius samprotavimus teko girdėti dar A. Stašaičio klestėjimo laikais, kai net A. Šliogeris televizijos ekrane rankoje laikė knygą ir klausė: kas čia – ne daiktas? O daiktas yra prekė. A. Stašaičio liberalizmas kažkaip nugarmėjo – per įvairius kalėjimus – į nebūtį, suskilo į daugelį civilizuotesnių liberalizmų. A. Šliogeris, pasiūlęs mažatiražiam žurnalui savo tūkstančio puslapių studijos ištraukas, atsidūsta: gal čia perskaitys daugiau žmonių. O knygą juk atsivers gal trys žmonės... (Beje, būtų labai įdomu sužinoti, kaip dabar verčiasi anuomet labai ambicingas prozininkas, atsidūręs greta A. Stašaičio ir viešai deklaravęs: per kelis mėnesius užsidirbk milijonus, o paskui sėdėk ir rašyk... Paskui vėl tą patį pakartok... Jau daugybę metų nepastebiu pakartotinai leidžiamų jo raštų.)

Taigi dar kartą sakau: čia nieko nauja ir pritrenkiama, bet būtent dabar, kai esame "Europa", motyvas ima kartotis: jei H. Kunčius prasitaria, kad jis "rašo ideologijas", tos grynai metafizinės, metakultūrinės ideologijos būtinai paverčiamos ideologijomis, kurias galima parduoti – partijoms, konkretiems politikams ir pan. R. Šerelytė būtent šiandien tikrų tikriausiai nusipelnė klausimo, ką ji parduoda – savo vardą, knygos pavadinimą, anotaciją (pirmąkart matau, kad recenzentai taip vieningai sutartų, vertindami tą pačią knygą – beveik kaip "senais gerais laikais")? Ar paprasčiausiai – pabuvo tarptautinėje knygų mugėje, kur sužinojo, kas yra perkama ir kaip tai parduodama? Prekė mainais už autentišką meninę kalbą, be kurios literatūra apskritai neįmanoma. Įdomus sutapimas: to paties Frankfurto "žvaigždė" J. Ivanauskaitė tuo pat metu parašė taip pat pirmą savo bent jau kalbiniu požiūriu nepaskaitomą "euroromaną" "Placebas". Beje, yra ir dar vienas svarbus dalykas – prekyba savo vardu. Gerai, jei juo prekiauja pats autorius, kaip tai darė nemažai XIX a. anglų rašytojų. Bet pas mus įsigali būtent amerikietiškasis, pats neautentiškiausias kapitalizmo modelis (o ir rusų – vėliau), įvedęs klaikią prekybos pavarde tvarką, kuria naudojasi pirmiausia leidėjas, o paskiausia autorius: jei parašei perkamą knygą, į tave, tavo vardo reklamą investuojama, ir paskui jau rašai kaip fabrikas – kasdien, kas valandą, nes tave spaudžia sutartys, terminai. Kiek garsių rašytojų šitaip sužlugdyta. Ir Lietuvoje jau galima vardyti keletą pavardžių. Štai šitaip pasitvirtina viena iš šešiolikos D. Pocevičiaus tezių: "Prekė yra pats žmogus". O parduota prekė turi kuo greičiau susidėvėti, sulūžti, sugesti, sugriūti, idant gamintojas kuo greičiau galėtų "iškišti" kitą tokią pačią. Tokie rinkos dėsniai.

Bet Europa ir Amerika gerokai skiriasi, ir dar labai neaišku, ar ilgai amerikietiškasis "pseudoliberalistinis" modelis bus vyraujantis pasaulyje. Politologai kuria įvairiausius ateities modelius, bet beveik visuose juose Amerikos vaidmuo vis menksta. O dabar, kai tęsiasi Trečiasis pasaulinis, kai sukilo pati nevaldomiausia ir gausiausia pasaulio dalis... Beje, meno kaip prekės ideologams siūlyčiau kartais įsijungti "Laisvės" radiją: kiek pačių amerikiečių kuria filmus apie Amerikos pabaigą, ir pirmiausia kaip kultūros neturinčios šalies pabaigą...

Tiesa, kodėl patys šios ideologijos skelbėjai rašo nekomercinę, labiausiai "postmodernistinę" poeziją?..

 

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Sausio

PATKPŠS

 1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

 

Skaitytojų vertinimai


18724. egle2004-06-28 11:48
Manau, kad "Šiaurės Atėnuose" reikia daugiau publikuoti (taupant vietą) mūsų autorių, nei užsienio. Mūsiškiai - neišsemiami lobiai!

18733. 43 psl.2004-06-28 12:34
"... Geriau būti uždariu ir išdidžiu, nei parsidavėliu ir turgaus prekeiviu. Šaltame ir vangiame(kūrinyje) nėra gyvybės, parsidavėliškame daug vulgarumo. Kada nori išvengti vulgarumo, tada nėra kito kelio, kaip uolus knygų studijavimas, - išsiskleis mokslo dvasia, parsidavėliškumas ir vulgarumas išnyks. Pradedantis menininkas lai būna atsargus!"

18744. perliukas2004-06-28 16:05
Kukulo minties perliukas: "...amerikietiškasis, pats neautentiškiausias kapitalizmo modelis..." Fantastiškai sklandi demagogija, kaip iš rusų televizijos! Ir svarbiausia - autentiška!:)))

18746. cece2004-06-28 16:42
vaje vaje, uzhkliude shventa ir neliechiama amerike. ogi jus, perliukai visokie, nuvazhiokit i amerike ir pamatysit, kad ten ta pati sssr. born in ussr. socializmas gipsiniu veidu. respect kukului- jis nepamete sielos.

18764. Sapnas2004-06-28 20:11
Kukulas asocijuojasi su gniužulu ar tutulu, gal bubulu. Tačiau akivaizdu, kad Kukulas tai- susukta (ar suvyniota) į kažinką pūpsanti vertybė.

18793. Korra2004-06-29 05:37
Jeigu Kukulas yra bubulas, tai tu esi dudulas, sapne.

18795. Cinikas2004-06-29 06:21
Kliedejanti Europos sazine prabilo Kukulo lupom. Treciojo pasaulinio karo neskiria nuo treciojo pasaulio. Pagyventu ten - pasidziaugtu tu saliu gerove. Pagyventu Amerikoj, suprastu, kad Amerika yra visai ne liberalizmas, o viena is konservatyviausiu pasaulio valstybiu. Bet kol sedi savo bute, tebunie kaip jam atrodo. Per dideli apibendrinimai ir per mazas akiratis visada buvo provincijos varomasis variklis.

18835. zqna2004-06-30 02:10
is tiesu labai geras klausimas - visi mes zinom kas yra 3-ias pasaulis (nu lietuva rusija afrika), 1-as pasaulis kas yra irgi itariam (suprask JAV ir vakaru europa) - o kuris gi tas 2-as pasaulis?

18969. zr2004-07-02 16:17
Man, Valdai, irgi įdomu - kur dabar jaunasis prozininkas Kačanauskas?

Rodoma versija 25 iš 26 
14:13:16 Jan 31, 2011   
May 2008 Sep 2013
Sąrašas   Archyvas   Pagalba