ŠIAURĖS ATĖNAI

Šiaurės Atėnai. 2004-06-26 nr. 706

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |

ARVYDAS ŠLIOGERIS. Melancholijos archipelagai (77) • ARVYDAS JUOZAITIS. Europa – be Dostojevskio sąžinės (73) • GINTARAS BERESNEVIČIUS. Apie tą bei šį (49) • GINTARAS BLEIZGYS. Poezija (16) • ASMUSAS HINTZAS. Nemuzikalių žmonių nėra (4) • SIGITAS GEDA. Vis toji Amerika (3) • SIGITAS GEDA. Beveik užmiršti žmonės ir paveikslai (1) • WITOLD GOMBROWICZ. Jungtuvės (5) • JUSTINAS KUBILIUS. Pabaigos pažadasVALDEMARAS KUKULAS. Parduodami svajotojai (9) • SIGITAS PARULSKIS. Šiuolaikinis japoniškas stoicizmas (14) • SKAIDRĖ URBONIENĖ. 15+10: europiniai identitetai (4) • R. B-tas. Kai Lietuvininkai su Karaliais kalbėjos (3) • RIČARDAS ŠILEIKA. Penki vyrai baltais chalatais birželio 16–18 d. (5) • laiškai (47) •

Jungtuvės

WITOLD GOMBROWICZ

[skaityti komentarus]


Žmogus yra pasmerktas ir atsidavęs tam, kas vyksta "tarp" žmonių, ir jis neturi jokio kito dieviškumo, kaip tik tą, kuris iš žmonių yra kilęs.
Tad tokia yra "žemiškoji bažnyčia", kurioje atsiduria Henrikas savo sapne. Joje žmonės blaškosi, atsiduoda, susijungia į keistas Skausmo, Baimės, Juokingumo, Paslapties konfigūracijas, neįtikėtinas melodijas ir ritmus, absurdiškus santykius ir situacijas. Žmonės yra sukurti to, ką jie patys sukūrė. Žemiškojoje bažnyčioje žmogaus dvasia garbina tarpžmogiškąją dvasią.
Henrikas suteikia savo tėvui karališkąsias insignijas. Pastarasis turi palaiminti jo jungtuves. Vėliau, tapęs karaliumi, jis nusprendžia palaiminti pats save ir tokiu būdu tapti Dievu. Sau.
Visa, kas vyksta, nusilenkia Formai, o tai reiškia, kad žmonės, susijungdami, darydami įtaką, primeta vienas kitam vienokį ar kitokį buvimo, kalbėjimo ir veikimo būdą... Vienas kitą apibrėžia.
Ši drama pirmiausia yra Formos drama. Kitose pjesėse stengiamasi surasti geriausią išraiškos formą, kuri apibrėžtų konfliktą arba konkrečius veikėjus. Manoji šiek tiek kitokia. Joje kalbama apie amžiną konfliktą tarp žmonių ir Formos. Jeigu Šekspyro pjesėje kas nors riktelėtų savo tėvui "kiaule", tai reikštų, turint galvoje klasikinį dramos pobūdį, jog šioje situacijoje sūnus įžeidžia tėvą. Šiuolaikinėje dramoje toks riksmas gali reikšti kur kas daugiau. Jis netgi gali reikšti visai priešingus dalykus: gali nuskambėti teigiamai, taip pat gali reikšti gėdą ar pažeminimą.
Viena vertus, vidinis Henriko pasaulis deformuoja išorinį: jam tik sapnuojasi. Jis yra "vienas", o visi kiti - tik miražai, atspindintys vidines jo būsenas ir jausmus. Jeigu nei iš šio, nei iš to scena ištuštėja arba veiksmas tampa patetiškas ar paslaptingas, jeigu personažas tampa piktas arba liūdnas - visa tai įtemptos Henriko dvasios veikla.
Kita vertus, Henriką užgriūva išorinis pasaulis. Retkarčiais, kaip jau buvo minėta, atsitinka taip, kad veikėjai staiga persimaino ir ima kalbėti nesuprantamai - Henrikas visa tai žino. Jis netgi to tikisi. Kartais jis pats sau tampa mįsle, ima elgtis keistai ir nesuprantamai; jam reikia prisitaikyti prie savo partnerių - jie diktuoja stilių.
Vyksta abipusė deformacija - varžosi dvi jėgos, išorinė ir vidinė, jos nuolat apibrėžia viena kitą. Toks vyksmas apskritai yra būdingas meno kūrimui, todėl Henrikas labiau primena menininką, apimtą įkvėpimo aistros, negu žmogų, kuriam sapnuojasi. Viskas čia be perstojo "kuriasi": Henrikas kuria sapną, sapnas kuria Henriką, vyksmas kuria pats save, žmonės vienas kitą. Iš to, kas buvo, atsiranda tai, kas bus.

Antras veiksmas (ištrauka)



Išdavikai

Į Jo Didenybės sveikatą! Nuostabus vynas! Daugelis čia esančiųjų tik ir svajoja apie tai, kad po tokio ilgo Jūsų tėvo valdymo tu, kunigaikšti, užimtum sostą...

Pijakas

Ir tuomet, kunigaikšti, tu pats galėtum jungtuvėms savo vadovauti... O gal ir visai be jų, cha, cha, cha - tos ceremonijos nuobodžios ir beprasmės!..

Išdavikas

Dar vieną taurę! Stiprus vynas... Žmogus vos ant kojų laikosi... Kaip karalius soste...

Pijakas

Cha, cha, cha! Tik pirštu paliesk!

Išdavikas

Visam karališkajam dvarui matant!

Pijakas

Jeigu kas nors karalių priliestų...

Išdavikas

Nejučiom!

Pijakas

Priliestų...

Išdavikas

Paliestų šiaip sau! Visiems matant!

Pijakas

Cha, cha, cha! Visgi niekas nieko nepalies, kol visi žavisi kunigaikščio išmintim ir bijo jo pykčio. Suprantama, sūnus tėvą gina...

Išdavikas

Dar taurelę! O jeigu jaunasis kunigaikštis pats... pats prieitų ir... Aš, suprantama, juokauju, bet kartais norisi, prisipažinsiu, kai matau tokį neliečiamą... neliečiamą asmenį... pats nežinau kodėl, taip ir norisi... prieiti ir... paliesti, a? Pirštu. Hm, hm...

Pijakas

Cha, cha, cha, cha, cha! O ten sužadėtinė stovi ir taip pat, po velnių, tokia panelė, neliečiamoji... Neliečiamoji! O jeigu taip, nors vienu piršteliu, piršteliu vienu, och, och, och. Cha, cha, cha! Och, och, och. Cha, cha, cha!

Henrikas

Pirštas!

(ramiai) Vėl tas idiotiškas pirštas!

Kiaule!

Pijakas (paniuręs)

Kiaule!

Henrikas

Kiaule!
Prašom vaišintis - nuostabūs pyragaičiai. [...] A, vadinasi, norit, kad aš karalių paliesčiau... pirštu...
Nes jeigu aš paliesiu, tai ir jūs paliesit, ar netiesa... Išdavystėn mane stumiat...

Abu

O, o!
Mes tik šiaip sau, tai vynas... Jis stiprus...
Kalbi tada, kas tik ant liežuvio užeina!

Henrikas

Prakeiktas girtuokli. Kiaule. Nugirdyt mane nori... Tuojau aš jums ir sau įrodysiu, jog esu blaivus... Taip, blaivus esu. Tai tik idiotiška intriga! Bet tas idiotiškumas taip pat yra klasta, o pati intriga - tokia neįtikinama, dirbtinė ir naivi, kad ir kaip aš elgčiausi, tai bus vienodai juokinga. Todėl sakau jums ir sau: viskas tai, kas vyksta, yra nerimta: tiek pokalbis, taip pat tos pareigos... ir ambasadorius, kuris prieš akimirką tebuvo paprasčiausias girtuoklis. Man nusispjaut! O jeigu kalbu su jumis, užuot jus puolęs ir palietęs, tai tik dėl šventos ramybės, nesinori sukelti skandalo... O ką? Blaivus esu! [...] Žinoma! Esu blaivus! Kiekvieną akimirką galėčiau pabusti ir sunaikinti jus - bet nenoriu griauti šio nuostabaus... svaiginančio vakaro... Be to, tuomet ir ji išnyktų... Aišku?

Pijakas

Burgundiškojo, burgundiškojo!

Išdavikas

Tokajaus! Tokajaus!

Henrikas

Esu pats blaiviausias visame pasaulyje! Prisitaikau prie jūsų, bet sąmoningai, blaiviu protu, cha, cha, cha... Prisitaikau, nes viskas čia... man malonumą kelia...
Žodžiai ir mintys švelniai kutena, glosto,
Jausmai krūtinę veržia, viskas susilieja...
Ak, šviesų jūra ir vėduoklės, didžiuliai
žodžių okeanai,
O aš skęstu, skęstu... Kaip girtuoklis
(cha, matote, esu blaivus!),
kaip girtuoklis linguoju, o galva ūžia,
matau neaiškiai ir lyg suprantu, bet nesuprantu... Triukšmas, triukšmas, jame viena mintis nuskamba - apsimesti. Neleisk kitiems suprasti, kad tu girtas, cha, cha (matote, matote), ir niekas tegu nemato tavo apsvaigimo. O jeigu kas nors atskleistų paslaptį, tu prie jo prisitaikyk, atsakyk tuo pačiu, ak, ak, taip, taip! Bum, bum! (Matote, dar pakankamai gerai save valdau...)

Pijakas (girtas)

Šunio snukis... Velniop jį.

Henrikas

Tuojau, tuojau
Bus viskas dar aiškiau... Visi vienas kitu apsvaigę, apsimeta, lyg būtų blaivūs, visai kaip aš. Cha, cha!
Bet tokiu atveju apgaulė tai! Vienas girtuoklis, norėdamas blaivus apsimesti, prie kito tokio paties prisiartina, o tas dar kitą susiranda, o tas...Vadinasi, viskas yra apgaulė! Visi kalba ne tai, ką nori pasakyti. O žodžiai prisiartina nepastebimai, tūno mums už nugaros ir ne mes juos tariam, o žodžiai mumis kalba, išduodami mūsų mintis, kurios išduoda jausmus, ak, ak, išdavystė! (girtas) Visur išdavystė!

Pijakas (pasigauna)

Taip, išdavystė!

Išdavikas

Išdavystė! Šalin karalių!
Šalin karalių!

Išdavikai (apsupdami juos, pusbalsiu)

Šalin karalių!

Henrikas

Išdavikai! Ne tai norėjau pasakyt!

Pirmas išdavikas (sąmoksliškai)

Ponai, kunigaikštis su mumis! Šalin karalių!
Tegyvuoja naujas karalius!

Išdavikai

Tegyvuoja!

Pijakas

Karalius!

(Sąmokslininkai kartu su Henriku eina link Karaliaus. Svečiai traukiasi sudarydami koridorių. Karalius, karalienė, Mania geria arbatą. Vladzius šalia jų.)

Henrikas

Ne tai norėjau pasakyt!

Dvaras

Kaip malonu yra diskretiškai, lengvai ir
Draugiškai flirtuoti. Koks priėmimas!
Ak, torsas vyriškas, ir moteriškas biustas,
Ak, o štai ir pats Karalius!

Tėvas (sunerimęs, matydamas artėjantį Pijaką)

Ko jam dar reikia?

Henrikas

Tai pasiuntinys iš užsienio. O gal netgi ambasadorius!

Tėvas

Ambasadorius? Kad tik ne... (garsiai) Malonu pasveikinti jūsų ekscelenciją mūsų namuose.

Pijakas

Didelė garbė man (lenkiasi Maniai), priimk, gražiausioji mergele, šias gėles kaip pagarbos ir palankumo ženklą.

Mania

Dėkoju.

Tėvas

Norėčiau, pone ambasadoriau, kad santykiai tarp mūsų valstybių būtų grindžiami santarve ir tarptautiniu bendradarbiavimu, užtikrinant ir stiprinant amžinąją taiką, kuri per amžių amžius yra didi vertybė, taip pat visos žmonijos interesas. Jeigu, kiaule, paliesi mane, tai aš tau į snukį ir už grotų.

Pijakas

Gerų santykių užtikrinimas ir sustiprinimas, taip pat žmonijos bendradarbiavimo dvasia yra nenuginčijamas, taip pat esminis reikalavimas; pagrindinis mūsų taikingo sambūvio ir tarpusavio supratimo garantas. Paliesiu tave, kiaule.

Tėvas

Galbūt norėtumėte paskanauti pyragaičių?

Pijakas

Nuolankiai jums dėkoju. (Henrikui, šone) Dabar! Pats laikas! Pirštu į patį pūzrą!

Henrikas

Tėvą?

Pijakas

Pats karaliausi!

Henrikas (susimąstęs)

Aš?

(scenoje visi sustingsta)

Aš čia tik šiaip... Nors jeigu... Nuverst tą tėvą ir valdžią paimt. Valdyti! Valdyti!
Išties aš nieko nevaldau. Esu tik žaislas. Valdyti! Ak, jeigu tik galėčiau valdyti!
Užvaldyti!
Aš čia tik šiaip... Bet jeigu jį nuversčiau? Kam jis man reikalingas? Pats jį iškėliau tam, kad palaimintų mane. Kodėl gi negalėčiau pats savęs palaimint? Pats nustatyčiau taisykles. Suteikti sau šventumą ir tyrumą - ir visa tai įvyktų panorėjus man!
Dieve! Jeigu galėčiau užvaldyti!
Dievas! Koks Dievas? Tėvas? Koks tėvas? Pats juos sukūriau. Jie mano valioje! Kodėl klūpėt prieš juos turėčiau? Kodėl neatsiklaupus prieš save, save, save...
Tssss... Nesakyk to. Kodėl kalbi taip? Kalbi jo žodžiais. (rodo į Pijaką)
Na ir kas, kad pasakė? Jį taip pat sunaikinsiu!
Aš kuriu karalius!
Aš turiu būt karaliumi!
Esu aukščiausias! Nieko nėra aukščiau!
Aš esu Dievas!
Ir tai pirštas mano, pirštas, kuriuo... (su siaubu) Netiesa! Aš tik šiaip sau! Tai netiesa! Niekada savo tėvo neišduočiau! Valdovo mano! [...]

Tėvas

Ar man tavęs bijot? Na gal truputį, visai nedaug, truputį, dėl viso pikto... Betgi karalius esu, Henrikai, geriau tu pasitrauk, nes tai nors ir maža baimė, bet ji auga, nes aš karalius... Didėja, Henrikai... Ir gali įvykt sprogimas! Galiu neatlaikyt savo didybės!

Henrikas

Nusiramink!

Tėvas

Kaip aš galiu nusiraminti, jeigu aš didesnis... nei esu!

Henrikas

Tyliau! Nešauk!

Tėvas

Aš nešaukiu.
Tai šaukia mano balsas! Tsss... (garsiai) Ačiū tau, sūnau mano, už tavo ištikimybę! Žinau, šitoj širdy nėra vietos išdavystei. Nėra! Aš neabejoju. Neabejoju... O jeigu tai sakau, tai ne dėl to, kad abejočiau. (dignitoriams) Liaukitės manęs klausęsi! Kodėl jūs klausotės manęs? Kodėl jūs spoksot visą laiką? Tai malonu, galvojat? Nešdinkitės, lauk, lauk!
Ne, ne, pasilikit! Aš neturiu ko slėpti. Ir jeigu sakau jums nešdintis, tai nereiškia, kad aš slepiu kažką. Ne, ne, neabejoju sūnumi savo, kad išduos, neabejoju, ne, neabejoju... Nes jeigu nebūčiau tikras dėl to, jeigu atsirastų nors mažiausia abejonė... Ta abejonė, sakau, padidėtų iškart... Nedaug... Padidėjusi ji sukeltų man lengvą drebulį ir baimę, kuri, būdama karališka, taptų vis didesnė ir didesnė, didesnė nei aš pats. Ji nuneštų mane kaip šapelį. O jeigu karalius dreba, aš negaliu to sustabdyti! Ir jeigu karalius rėkia, aš negaliu jo nuraminti! O Karalius, Karalius, Karalius rėkia: Išdavikas! Išdavikas! Išdavikas!

Dvaras

Išdavikas!

Henrikas

Išdavikas!

Tėvas

Pagalbos! Sargyba! Sargyba! (įvirsta sargyba) Jis turi pirštą! Ak, išdavystė, išdavystė, išdavystė!

Henrikas (pirštu siekdamas Tėvą)

Suimti. Suimti šitą tėvą!
Ir į tamsų drėgną požemį!

Ne tai norėjau pasakyt!

Pijakas (patenkintas)

Palietė jį! Palietė jo pūzrą!!

(nori pulti Tėvą)

Henrikas (Vladziui, rodydamas į Pijaką)

Suimk šitą kiaulę!

(visiems)

Nežinau, kaip tai atsitiko,
Bet atsitiko! Išdaviau
Tėvą savo!


Vertė Zigmas Vitkus

 

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Sausio

PATKPŠS

 1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

 

Skaitytojų vertinimai


18862. Korra2004-06-30 11:48
Ką čia spausdinat?

18883. pritariant korrai , jos vyro uznugari2004-06-30 23:05
ka cia spausdinat?

18893. Anjolė :-( 2004-07-01 08:18
Ne, iš tikrųjų, ką čia spausdinat, po galais? O gal čia provokacija?

18900. Lovelis2004-07-01 10:24
Pavadinimas -- vertejo klausos klaida. Turetu būti ŠLIŪBAS.

28998. Kitokia :-) 2005-01-21 17:11
hei sveiki visi:) nevarykit taip,gal ir keistokai gombrovicius raso, bet jis juk ne viduramziu rasytojas, juo labiau dar ir lenku filosofas, tai visai suprantama, kad jo kurinys nebus jau tokia eiline meiles istorija. Man ji visai dar nieko, yra buve ir blogiau, aisku keistoka. Na bet juk nebutina pasmerkti visko ko nesupranti. Beje as net dekinga uz sia istrauka, nes dabar kaip tik domiuosi Gombroviciumi filosofijos konkursui. Taigi dekui ir uz neeiline ir kitokia literatura.

Rodoma versija 25 iš 26 
14:13:12 Jan 31, 2011   
May 2008 Sep 2013
Sąrašas   Archyvas   Pagalba