ŠIAURĖS ATĖNAI

Šiaurės Atėnai. 2004-04-17 nr. 697

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |

REGIMANTAS TAMOŠAITIS. Ateina ir praeina (84) • GINTARĖ ADOMAITYTĖ. Sudie, mano lyrinis herojau, sudie (11) • LAIMANTAS JONUŠYS. Knyga pasaulyje (12) • VYGANTAS VAREIKIS. Holokaustas, katalikai ir žydai (25) • VYTAUTAS VYČAS. Tarnauju Tarybų Sąjungai (2) • SIGITAS GEDA. Septyniolika brulijonų (2) • VIRGINIJA JANUŠKEVIČIŪTĖ. Pabiros mintys apie naująjį lenkų meną (7) • DOVILĖ ZELČIŪTĖ. Eilės (29) • ANNA JACKSON. Rytai ir Vakarai (6) • GINTARAS BERESNEVIČIUS. Dievų meilė ir kraujas (4) • JUOZAS ŠORYS. Norbertas Laukuvietis (8) • ANTANAS LAPĖ. Mano TV (4) • JELENA TREGUBOVA. Stokholmo košmaras (19) • laiškas tau (13) •

Sudie, mano lyrinis herojau, sudie

GINTARĖ ADOMAITYTĖ

[skaityti komentarus]

Neseniai gavau dovaną. Rašytojų klube Saulius Saladūnas padovanojo man Liudos Jonušienės esė ir savo fotografijų knygą. "Panevėžio albumas" – taip ji vadinasi; ji man atrodo kupina slopios vasaros.

Būtent vasaros, nors albumas – nespalvotas, o didžioji dalis nuotraukų sukurta tuo metu, kai medžiai jau be lapų.

Aišku, kad vasaros, nes smelkia ilgesys – kai kurie namai namelyčiai nameliokai jau nugriauti; jie savais langais (akimis) panašūs į kiek nustebusius, sutrikusius žmones, – gal į kaimiečius, kurie prigulė nusnausti po savo obelimi, o atsibudo mieste.

Dar ta knyga dvelkia ramybe, žinoma, ir tykia, santūria meile, – ją sukūrė žmonės, jau prisijaukinę savo miestą. "Grįžęs iš kokio didmiesčio kaskart nustembi: tavo gimtojo miesto gyvenimas primena sulėtintą kino filmą. Ir tuo vieniems jis savotiškai žavus, kitiems – atgrasus, tretiems – beveik mistinis", – rašo Liuda Jonušienė.

Nedora būtų viešėti atokiame nuo sostinės mieste ir neparagauti to žavesio, atgrasumo, mistikos, nežvilgtelėti į sulėtintą centrinės gatvės filmą pro kavinės (kokį dar...) langą. Gurkšnis ramybės, kąsnis tylos – ir pasaulis jau kitoks, jau traukia namo, į Vilnių.

Gerą valandą ramybę gurkšnojau ūkanotuose Mažeikiuose; bandėme nutolti ne nuo Vilniaus, o nuo Jaunųjų filologų konkurso šurmulio; mudvi – aš ir mano pokonkursinė melancholija.

Nekenčiu varžybų. Jos visada tampa ir jausmų, ambicijų, troškimų varžytinėmis. Žmogaus, dirbančio eseistikos ir publicistikos sekcijoje, laukia ir kiti pavojai.

Ne apie literatūrą skuba kalbėti tie mūsų konkursantai, ne apie kokias nors menines priemones ar teksto darymą. Jie skuba išsipasakoti – tie jau ne vaikai, o tokie dar vaikiški žmonės. Ir nieko keisto čia nėra. Nes iš gyvenimo – sodraus ir rupaus – visa tai, apie ką jie rašo.

Tėvo žūtis ar tėvų skyrybos (išėjo mama), našlaičių – nenašlaičių nuotaikos (tėvai dirba užsienyje, vaikai auga pas senelius ar savarankiškai, grįžę maitintojai tik sukelia sumaištį), giminaičių keistybės... Žinoma, ir ji, kaip be jos, jei ne dabar, tai kada – ta meilė...

Baugu su jais ir jų atvirais rašiniais. Kas pasakys, kiek ir kaip leista į gyvenimus kištis.

Bet ir smagu.

Daug kas glumino mane kadaise mano mokykloje, bet pirmiausia, kai tik imu kalbėtis su moksleiviais apie jų ir ne jų rašymus, prisimenu gautas pamokas apie poeziją ir apie lyrinį herojų.

Atrodė jis man taip: šokėjas žydru aptriušusiu triko, numintais baleto bateliais graudžiai rauda dirbtinių tulpių ir lelijų sode, ieško ko nepametęs, vaitoja ir trukdo skaityti poeto eilėraštį, juo labiau – apie tą eilėraštį mokytojai pasakoti.

Pasakiau lyriniam herojui sudie, bet sopulingieji neatsitraukia taip lengvai, jie dirsčioja iš vadovėlių, recenzijų, net disertacijų, jie braižosi apie redakcijų, leidyklų, institutų duris, jie žvilgčioja ir dabar iš mano rašinio, o juk sakiau: sudie.

Įtaigiausi konkurso rašiniai – iš provincijos. Apie provinciją.

Anykštėnė Eglė Jociūtė pasakojo apie ją traukiantį žmogų – apie vertėją Danguolę Žalytę. Didysis keistumas yra tas, kad teksto publikuoti neįmanoma: tokia rašinio herojės griežta sąlyga.

Bertos Ruzgytės iš Šilalės, Justinos Vaitkevičiūtės iš Joniškėlio tikrai niekas nebūtų varęs iš prozos sekcijos. Pabandykite atskirti, kur esė, kur impresija, o kur novelė. Vildą Tamošaitytę (taip pat iš Šilalės) ir jos rašinius su prozininkais galėjome plėšti per pusę kuo tikriausia šio žodžio prasme...

Pasidalijome.

"Kam gi aš teisybę turėčiau kurti? Teisybės nereikia nė kurti, ji ir taip yra", – taip sakė Žiniui Nežiniukas, rizikuodamas gauti į akį, mat jo lyriniai herojai prisidirbo: Skubriukas alkanas buvo ir prarijo šaltą laidytuvą, Žinius ėjo per pievelę ir šoko per avelę, o po priegalviu Turbūtuko gulėjo varškės paplotukas. Dėl rimo visa tai...

Kam rūpi literatūros, o ir kitų meno sričių pradžiamokslis, drįsiu rekomenduoti: laikas imtis Nikolajaus Nosovo "Nežiniuko". Kad ir dėl Kazio Borutos vertimo, – jo sumanytų vardų ir pavardžių, naujadarų. Savo diktofono nebegaliu vadinti niekaip kitaip, tik borutiškai: murmofonas...

Liudos ir Sauliaus Panevėžys, Nosovo trumpulių Gėlių ir Saulės miestai, Mažeikiai ir jų kavinė "Picaso", ir barmenė, 1997 metais dalyvavusi Jaunųjų filologų konkurse, poezijos sekcijoje, ir...

...ir Palanga, kurią taip mėgstu vėlyvą rudenį, žiemą, pavasariop: kurtizanė miega lokės miegu, sapnuoja vaikiškus sapnus. Pavėlavau. Neišsisaugojau.

Palangos kavinėje prie lango neįmanoma su prisėdusiais kalbėtis apie tai, kas man tą kovo šeštadienį atrodė svarbiausia: jūra bangavo.

Visi apie Paksą. Apie jų lyrinį. Bet jau kelintąjį kartą: sudie...

 

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Sausio

PATKPŠS

 1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

 

Skaitytojų vertinimai


15273. 3 sekundes zmogaus2004-04-19 16:14
knyga apie Panevezi - labai vidutiniska; A. kaip visuomet skiedzia ir nedvejoja

15339. Baltas Niekas2004-04-21 14:46
Pirma, ne kiekvienas kurcias girdi: A. ir neteigia, kad ta knyga apie Panevezi gera. Antra, tokioms knygoms negali buti taikomi konjunkturiniai literaturiniai kriterijai. Laimei, kai kas dar sukuria dalyku, nepavaldziu laikinam meniniam skoniui ir provincialumui.

15352. Kolianas2004-04-22 01:25
tozhe mne PISatel`nitsa

15363. cikada2004-04-22 08:56
sudie, lyrinis herojau- sveika senatve...

15370. Rapolas Benediktas2004-04-22 11:33
Ak, Gintare, rasai kaip visada labai graziai - tai yra lyriskai, uz dusios imant. Tavo rasiniai puikus pavyzdys - kad kultura yra gera psichoterapijos, begimo nuo gyvenimo forma. Kultura kaip naujoji religija. o rasantieji kaip jos pranasai. Menas kaip sapnas... Betgi gyvenimas vienas, ar verta begti nuo jo tikrumo?...

15377. rasa :-) 2004-04-22 18:52
Gražus autorės ir liūdesys ir šviesos ieškojimas šaunuolė

15385. Rūtai2004-04-22 21:07
Panevezio albumas? Ar tik ne toji knyga, kuria su tokiu ikvepimu sudarinejai?:)

15408. varna2004-04-23 16:41
Triedaliukas. Nes apie triedaliuką tik triedantis gali gerai parašyti. Ar "patriedėti"? Borutiškai.

15444. nutrukus2004-04-25 19:40
apie barmenę poezijos sekcijoj - super:)net gaila, kad tai tiesa..nors vienas iš buv. filologų poetų čane dirba - gal čia koks įdomus dėsnis? Reikės daugiau tokių pavyzdžių paieškot:)tuo labiau, kad dar vieną konkursinę, barmenės darbo ieškojusią gerai pažįstu:):)

15449. poetas-barmenas-puikus pasirinkimas :-) 2004-04-25 21:15
Vienas pažįstamas poetas(kurdas, baigęs mokslus štatuose) labai džiūgavo įsidarbinęs padavėju meksikiečių restorane. Osle. Sakė, kad po darbo gaunąs vyno ir kt. Nemokamai. Ar poetas gali rasti geresnį darbą???

16838. vitalijus :-) 2004-05-19 15:38
El. red. Komentaras panaikintas IP 195.182.95.55 ( Infostruktura ADSL-customers, Vilnius), host utn.nnt.lt

Rodoma versija 21 iš 21 
14:13:00 Jan 31, 2011   
Jan 2010 Jan 2012
Sąrašas   Archyvas   Pagalba