ŠIAURĖS ATĖNAI

Šiaurės Atėnai. 2007-12-08 nr. 872

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |

PETRAS RAKŠTIKAS. Miniatiūros (17) • ANDRIUS MARTINKUS. Malda už mirusius (56) • -pz-. Sekmadienio postilė (5) • Šimto poetų šimtas eilių (10) • VYTAS GEDUTIS. „Foto Bolivar“ (II) (1) • EGDŪNAS RAČIUS. Apie angelus, džinus ir velnius (5) • SIGITAS GEDA. Žydėjo mėlynos cikorijos (6) • KURT VONNEGUT. 2 B R 0 2 B (13) • Iš lenkų poezijos (2) • CASTOR&POLLUX. Verba de verbis (17) • RENATA ŠERELYTĖ. Atradimų ritmas (1) • LAIMA MUKTUPĀVELA. Katano socialinis biologiškumas (5) • ALDONA RAGEVIČIENĖ. Atbėga elnias devyniaragis (7) • MYKOLAS USONIS. Gal ir norėta kuo geriau, bet išėjo?.. (1) • LUDWIG (13) • kur tu is tikruju buvai? (272) • 2007 m. gruodžio 15 d. Nr. 47 (873) turinys (4) •

LUDWIG

[skaityti komentarus]

iliustracija

Šita keista šalis, neatsakiusi sau, kur ji buvo Šekspyro ar vėlesnių etapų laikais, jau, regis, neišmoks pasiteirauti pati savęs, kiek ir ko verta yra žmogiško universo požiūriu šiandien jos proteguojama literatūra, praeities tradicijos, „funikulierinis“ mentalitetas, kalba. Juokinga į Vakarus oficialiai prašytis su lituanocentristinio Rašto donorystės lauknešėliu (justinais, granauskais, viktorijom), kokias jiems „heideggerinės patybės“ lenteles-emblemas beprikabintų, tarkim, nac/premijos laureatas D. S. Betgi neatsišauks tokia intelektualiai ir emociškai riboto, nors į europinius pretenduojančio masto iniciatyva-avantiūra, kadangi MARAZMAS vienintelė, pasirodo, logiška šiuos tauškalus agonizuojančiai globianti palyda Lietuvoje.

Infekcinio ideotauškalų virtualumo Lietuvai ir šiandien, deja, negana. Filologinio humanitarizmo svilėsiams atitekusiai, baimingai save liūliuojančiuose beenfazės idilikos tauškaluose, Lietuvai, besimaudančiai savo pačios grafologinių antinksčių išskyrose/beheladėse kepenų ataugose, – per amžių amžius yra gerai, deja...

STAGNACIJA LIETUVOJE – TOKS MENTALINIS PROTO VANGUMAS, užsidėjęs rimties ir saiko, žudančios filologinės jų tradicijos tęstinumo, tariamo stabilumo perimamumo kaukes, kad net apie mirusį aktyvų, neramų, reformatorišką, ideotauškalams nepakantų bei atsparų žmogų, prie kapo duobės ima lietis jo asmenį unifikacijomis dergiantys laidotuviški melai: it kokia neišsenkanti piktybinės memorialumo kastos versmė-klasta.

Ne idealizmas funkcionuoja tokioje Lietuvoje, o subproduktiniai propagandinių jo išvedinių kerai (peilis, šniojantis per garantines realybės strategijų art/venas). Lietuvai nelygu morčiuojančiai šiukšlynų katei, malonu, kai parahumanitarinis nuodingumo koeficientas sėkmingai keroja/neperdarytas („nedadarytas“) pūliuoja vietiniame jos pačios provincialiai išdresiruotų kontrų (visų pirma antrinių literatūros bei kritikos ir net apskritai „dvasios mokslų“ žaliavų) charizmatiškume; pateikiančiame save, deja, labai iškiliai, kai iš tikro tai net ne lietuviškosios pseudoromantinės tradicijos ar folklorinio unikalumo, kaip teigiama, kiek recidyviniai jos, kartais net habilituotos, ideoperversijos – „tūpčiojimų vietoje“ – traukuliai.

iliustracija

Pseudotradicija rinkos sąlygomis nevaržomai virsta/toliau laisvai virs absurdu, fizine moraline neįmanomybės laipsnio viršenybe. Valstybės laimė-nelaimė, kad, deja, lietuviai organizuoja visokias neva pilietines (Lietuvai pagražinti ir panašias) draugijas, bet esminių vidinės savigynos projekcijų/revoliucijų nekelia.

Rafinuotai subtiliai stengiamasi paneigti/sunaikinti visus net švelnius karamelinių altorių rekonstruotojus, neduok dieve ryžtingesnius mitų kritikus-griovikus; mat tradicijos perimamumo sergėtojų požiūriu mažai tautai yra privaloma oficiali butaforinių, ideotauškalus sergstinčių altorių, žmonelius melu it duona, žuvimi maitinanti, bibliškai vienijanti, burianti sakykla.

Ar nebus čia dar prisidėję ir tai, kad subtiliai reiškiasi jau minėta politinioakademiniomeninio elitų revanšo forma-generalisimų programa, pakilusi iš pelenų šitoje keistos chimerų politikos šalyje, – stabdanti reformas, uždaranti archyvus, neleidžianti rutuliotis visavertei idėjų reprodukcijai, tuo pat metu prastūminėjanti kartais abejotinus buvusiųjų nuopelnus, tebekabinėjanti jiems monopolinius ordinus, kanoninių interpretacijų žvaigždes, premijuojanti kaip gražiausius vertybiškai neva nedylančius melo sutarčių monolitus ir t. t. ir t. t.

Keista šalis toji Lietuva – vietos generalisimų Argentina. NE XX AMŽIAUS DEVYNIASDEŠIMTIEJI, O KETURIASDEŠIMTIEJI TEBĖRA LIKĘ MENTALINĖS JOS EGZISTENCIJOS RIBA. Tokia labai nekvapi, užtat dviveidysčių rezervavimui/reprezentavimui paranki ne tik stabilios literatūros istorijos, bet ir viso etnosociumo kūlversčių dadaika (neokagėbistinė laimė – rezervistų užduotis: apsišauk konservatoriumi arba liberalu ir vaidindamas patriotą smauk reformatorius, neformalus, organizuok jiems pogromus politinėje, universitetinėje, humanitarinėje Lietuvoje, kurpk idėjų generatoriams bylas, skirk, ypač mokantiems dirbti, papildomus trigubus auditus.

iliustracija

Taip yra ir literatūros mokslo bei kritikos srityje, kur stabili ne post, o prostalinozaurinė vertybių gradacijos bei proliaudinio naujųjų tradicijos ryklių kanono mašina. Lietuvoje būtent jos, kanoninio davatkizmo struktūros, susispietusios oligarchinėn krūvon, tebeketvirčiuoja esmingesniems interpretaciniams pokyčiams imlesnę klientūrą, apkarpo reformatoriškesnes jos veikas siūlantiems kūryboje, moksle, versle, mene ar net (per patarėjus) valdžioje; ji verdiktiškai skirsto balus, klasifikuoja bei formaliai rūšiuoja, priskirdama oponentus postavangardiniams cinikams, valstybės priešams, viską griaunantiems agentams etc.

DAŽNAS NEMOKŠIŠKUMO IR DVASINĖS ATROFIJOS TRENKSMAS LIETUVOJE MAITINASI TVANKIA ARTOJĖLIŲ GIMINĖS UTILITARIKA IR CUKRINĘ AVINĖLIŲ TRADICIJOS PATOLOGIJĄ DIEVINANČIŲ KETURKOJŲ INTELEKTUALŲ KATARSIO NEOINSTALIACINIAIS ŽAIBAIS.

Lietuvoje įsigali totali žmogiškoji, bet laisvės sąlygomis vis dėlto neįgalaus formato, ir politinės, ir literatūrinės kilmės startų etnoso komedija-drama, kurios aprėpti kol kas nepajėgia jokia turima savirefleksinė gimtosios minties erdvės aidija: prozoje, kritikoje, esė. Tad ir apie pačią lietuvių literatūrą ne ką težino Lietuva, nes literatūra net literatūrinėje spaudoje, kaip ir politika foruminėje savo quasiatvirumoje, nėra išsamiau aptariama. Literatūros kritikoje vyrauja tuščia senmergiška baltovnia apie Sigitą P., Donaldą K., Aidą M., iš tos pačios XIX amžiaus vaduvų ar gondingų krašto suvestinės (nors už lango trečio tūkstantmečio žiema).

iliustracija

Literatūrologijoje, kaip ir politikoje, ne vien sukriošęs akademizmas, nuo arenos nueiną rektoriai ir apskritai buvusioji nomenklatūra dėl mentalinio, metodologinio įmygio kalti: ir vidurinioji, ir jaunoji generacijų pamaina Lietuvoje dažnai mūru stoja už vidutinybinį režiminio vidurkio etatizmą bei metodologinį kretinizmą sergstinčius urapatriotinio klano jungų stabilumus.

Lietuva visuomet buvusi politinę tikrovę tik beretiškai mėgdžiojusiųjų, vadovėliškai tėvynės ar kūrybos spektaklį vaidinusiųjų, quasivertybiškai save reprodukavusiųjų bei popsiškai/pompastiškai susikontaminavusių, minties kultūrą geriausiu atveju filologistiškai fabrikavusių užsiėmimas; jis ypač tebegajus šiandien per quasiidentitetines aukšto-žemo, blogo-gero burbulų schemas; būtent jų, tokių vienlogių struktūrinių sandų neva mokslinė esmė niekada nebuvo realiai įsisąmoninta bei erudiciškai suvokta.

Kas nors kada nors susumavęs pavardes bei reiškinius, prieš kuriuos buvo nukreiptas atvirai antiproveržiško nepasitenkinimo smaigalys (politikoje, humanitaristikoje, versle), kai net, būna, uždegama fakelų šmeižto vajus-ugnis prieš falokagatiškai ryškesnių raganių figūras šioje savanorio savęs užuitumo šaly, – taigi kas nors po pusšimčio metų, minimalią analizę atlikęs apie impotentinius procesus joje, nustebs arba net interpretaciškai nusimins; po to stačiai suglums, susidūręs su kaprizingai įnoria jau minėto neostalinozaurizmo plotme, nes išties jokių interpretacinių atlydžių, anei jokių konceptualesnių pertvarkų humanitarinėje lituanocentristikoje per visą šimtą dvidešimtojo amžiaus metų nebuvo ir iki šiol Lietuvoje nėra.

iliustracija

NEI PO CARŲ, NEI PO PIRMO AR ANTRO PASAULINIO KARŲ ATSIKŪRUSI LIETUVA NESUSIDŪRĖ SU TOKIA, KAIP ŠIANDIEN, SANKLODIŠKOS INERCIJOS, AKADEMISTINIŲ MINTIES BUKSUOČIŲ BEI NEOKAGĖBISTIŠKAI PAORGANIZUOJAMOS POLITINĖS SAVIARDOS IMPLIKACIJOMIS SAVO PAČIOS VIDUJE.

Deja, sloterdijkinių permainų, net minimalių, nebus, ypač lituanocentristinių interpretuočių Lietuvoje. Trukdo nepertraukiamai stipri idiotiško perimamumo (prisvilusio giminiškumo) bambagyslė, nors tik jai nutrūkus prasidėtų KULTŪRMENTALINĖ (R)EVOLIUCIJA šiame Baltijos krašte...

Tad nieko, regis, neatsitiks artimiausiu laiku Lietuvoje, neprasidės net pertvarka lituanistikoje, kuri plikbajoriškai tebeapmetinėja akmenimis, kaltindama net pasaulines jos, tos pertvarkos, pionierių figūras, ja suinteresuotus vietos entuziastus, savanorius architektus... Gal reikia luktelti situacijos dar klaikesnės negu yra, idant pozityvūs pokyčiai išryškėtų, kaukės vis dėlto nukristų, pavyzdžiui, cortazariškai susivokus, jog Lietuva... nelyginant XX amžiaus pirmos pusės Argentina, kurioj gyvenimas, sako, atrodė bausmė, nusikalstamumą gaminančio kalėjimo savijauta (M. Foucault).

TOKIA KARTAIS ATRODO NIEKADOS IR VERTYBIŠKAI NEBUVUSI LAISVA, TIESIOG NEPROTINGA, NEIŠSILAVINUSI, UŽDARO TIPO, KAŽKOKIA POLITIŠKAI BAIKERIŠKA, BLOGŲ VAIKŲ NAMŲ AUKLĖTINĖ-AUGINTINĖ, ŪMAI Į MAGISTRALIŠKĄ PLANETOS GATVĘ IŠMESTA, IR PER STAIGIAI EPOCHINĖJE VIEŠUMOJE ATSIDŪRUSI LIETUVA.

Teksto fragmentai paimti iš: Ludwig, „Ne ryklių pažandes kutenančių sakurų, o „Freudo pasiutvyšnių“ tema“, literatūrinių svarstymų biuletenis „Amicus“. Visas tekstas: http://www.non-amicus.com.

 

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Sausio

PATKPŠS

 1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

 

Skaitytojų vertinimai


104896. varna (eik tu šikti, Ludwig)2007-12-13 20:45
Ot jei tas Ludwig galėtų iki trečio aukšto damyžti, tai tada gerbčiau žmogų. O dabar - braido po savo paties brūdą ir šokinėdamaas dar bando kitus aptaškyti. Nesuprantu, kam iš redakcijos šauna į galvą spausdinti šituos kliedesius. Apie ką? Apie savo impotenciją? jei toks kietas, Ludwig, tai trykštelk kuo nors rimtesniu, o ne seilių purslais. Ir palik ramybėje Argentiną. Ot jei nuoga šikna nučiuožtum nuo Vezuvijaus, gal tada ir galėtum purkštauti, asile. (nesirimuoja, bet kvailiui tiks)

104917. varnai2007-12-14 00:13
sužinotum, vargeta, ant ko kranksi - riebus sūris iš ilgam atvipusio snapo iškristų.

104922. krankt2007-12-14 06:13
man sitas tekstas kazkodel primena toto.

104923. ivs2007-12-14 06:47
aha. toks pats nepaskaitomas. liguisto zmogaus liguista kalba ir tiek. ziurekime atlaidziai. sako, grafomanija - tai liga.

104957. toto2007-12-14 16:54
Taikliai pastebėjai, krankt :). Anti-grožinės-literatūrinės kalbos stilius, bendras požiūris į išsigimėlišką humanitariją - sutampa, tik ne mano tos protingos mintys. Deja, ir ivs, ir varna čia teisūs - šyzoidinių diagnozių koncentratas (tekstas) prašosi adekvačios diagnozės.

104959. rašo aišv2007-12-14 17:03
pagal toto, ivs, varnos reakcijas beveik garantuotai rašo aišv. Visockaitė susirado šį lūzerėlį vis tiktais.

105022. ivs > toto2007-12-15 11:20
chod koniom?

105030. amigo para siempre 2007-12-15 14:22
ka padarysi... sakau kaip vonegutas. O tu,ludwikai, ka padarei, kad taip nebutu?

105122. JL32007-12-16 17:01
Cia gal ir yra viena kita tesinga ar vertinga mintis, bet iki ju prisikasti neimanoma per ta klaiku super manieringa stiliu. Kaip sitaip maivytis?

105175. uuu2007-12-16 22:48
čia magiškasis realizmas

105253. amicus2007-12-18 15:34
O ar kitaip vertintumėte, jei žinotumėte, kad šio teksto autorius yra dr. Ramutis Karmalavičius?

105260. mie2007-12-18 16:42
ar daug prarandu, jei ramutis karmalavicius man negirdetas personazas visai?

105286. toto > krankt2007-12-18 22:51
100% į mostį: http://www.maironiomuziejus.lt/439

Rodoma versija 32 iš 32 
14:12:37 Jan 31, 2011   
Jan 2010 Jan 2012
Sąrašas   Archyvas   Pagalba