Stasio Eidrigevičiaus parodos Vroclavo muziejuje plakatas. 1988
KRYSTIAN SZAFARCZYK
Toli man iki didelio pasaulio
Laba diena pone Kristianai
visas pasaulis jūsų dispozicijoj
turkiškas kilimas priešais laiptinę
pasiruošęs skristi
pone Kristianai
kokio velnio dar lauki
Jazminai o gerasis angele mane apkvaišino
ir kaduginės pernelyg patraukiau
kur jau man tas pasaulis
mano gerasis angele
LESZEK CZUCHAJOWSKI
Ir tarė angelas angelui
Ir tarė angelas angelui:
Kas per keistuolė toji moteriškė,
kuri pas mus atvyko paskutinė,
mat apie ką su ja besikalbėtum,
iš karto ima ir išnyra JIS,
jos vyras,
taigi vakar:
„Aš pasakiau JAM, kad manoji nosis
truputį per ilga,
o JIS man:
„Gera ta tavo nosis,
duotum man ramybę!“
arba:
„Gal aš kokia nors ragana,
nes atspėju viską,
kas bus?“
JIS nusižiovavo ir
tarė:
„Nesąmonė, brangioji!“
„Tikriausiai buvo teisus, – atsakė
kitas angelas, – nes vis dėlto jinai
neatspėjo nieko tokio,
kas suintriguotų,
bent jau pasakius būtų,
kad čionai atvyks.“
HENRYK CYGANIK
Iš pasakų
Pasakos klajoja
po ekstremalias situacijas
praktiškai neįmanomybėje
pavyzdžiui liepia tau išrinkti
iš pelenų krūvos
tūkstantį aguonos grūdelių
o vis dėlto tai labai paprasta
įsivaizduok
pelenų kaupą
iš tūkstančio aguonos grūdelių
ir pasiimk iš ten vieną grūdą
iš tikro
JAN BOLESŁAW OŻÓG
Susitikimas su Norwidu
– Vešli gėlė neką gražesnė.
Arbatrožė, jei tiesiai šviesiai,
Tokia pati kaip ir kopūstas.
– Atrodo, sutariam dėl skonio.
Bet jei sakyčiau, kad prisnūsi
Po kupeta, – nieks netikėtų…
– Bet aš bučiuoju rožei lūpas
Ir traukiu srėbti kopūstienės.
– Į sodžių?
– Šepečio norėčiau,
Prikibo šiengalių surdutas!
Abu žirnienės srėbti sėsim.
– O gal kelionei malonėtum
Paskolint šaukštą man, drauguži?
– Tačiau iš kur čionai ta rožė?
– Iš atminties, graudu man buvo.
BOGUSŁAW SŁAWOMIR KUNDA
Vigilija 1987
Grįžk į savo butą
Kiek galint vėliau
Per mirusį miestą
Mirusiu tramvajum
Grįžk pas eglutę
Kuri dar
Miške
Grįžk – šuo tave sveikins
Ir stiklinė televizoriaus akis
Nušvis
Kaip Betliejaus Žvaigždė
KRZYSZTOF LISOWSKI
Kova su angelu
Įsivaizduok takelį vinguriuojant
kalvos viršūne
kai oras būna kito metų laiko
ne lietūs ir ne miglos
ne audros ir ne sniegas
kaži kas eina prieky
laužiasi prieš vėją
o tu vejies
per tankią šešėliuotą žolę
tokius sau pasirinkot vaidmenis
nes esate tarpusavy susiję
jis bėga klupdamas
į kalvą
o tu vejies jį glostai
to angelo
sparnus ir plunksnas lūpas
ir šitaip angelas įkops į šviesą
tarp vieversių arklių ir vanagų
tai angelas sublizgęs saulės šviesoje
gražumo kaip vidurdienio dangus
TADEUSZ RYŁKO
Adata
Su metų rievėmis
daiktai vis
piktėja piktėja
pasmerkti amžinai patarnauti
pažemintą laiką atmoka
kai kurie mėgsta slėptis
protu nesuvokiamoj vietoj
dabar jau be išlygų
taikliai muša į netvarką
nutaisę nekalčiausias minas
priduria jie kančių
iš turtingo repertuaro
nereikšmingų
bet gana skaudžių nutikimų
už visas diversijas
atlygina adata
surasta šieno kupetoj
iš pažiūros niekis
trokšta keršyti iš kraujo
troškimo
ATĖNAI
Lietuva internete
