ŠIAURĖS ATĖNAI

Šiaurės Atėnai. 2009-08-07 nr. 951

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |

RENALDAS REIVYTIS. Ora et labora (13) • GIEDRĖ KAZLAUSKAITĖ. Altorių šviesoj (53) • -gk-. Sekmadienio postilė (3) • AUDRA BARANAUSKAITĖ. Žinau, ką veikei tomis vasaromis... (10) • RASA JESKELEVIČIENĖ. Eilės (10) • SIGITAS GEDA. Skruzdėlė ir vertikalė (3) • EGLĖ MIKALAJŪNAITĖ. Tiesiog kita kultūraIGNAS BASIJOKAS. Eilės (11) • CHARLES EISENSTEIN. Visa apimanti apgaulės matrica (17) • RENATA ŠERELYTĖ. Knygų apžvalga (4) • ALDONA GEDVILIENĖ. Lembo sodybos (2) • NERIJUS LAURINAVIČIUS. Auksinė formulė (5) • NERIJUS LAURINAVIČIUS. Imperijos laikrodininkas (1) • ar noretumet, kad spielbergas nusisautu su tokiu scenarijum?.. (239) •

Skruzdėlė ir vertikalė

SIGITAS GEDA

[skaityti komentarus]


2007


Balandžio 16, pirmadienis


Sprogstantys klevai: tik vienas kada nors mane bus prisiminęs... Žalioj klevų ūksmėj srovenantis šaltinis.

Iš A. aplinkos


Vienas Kauno policijos viršininkas neseniai teisingai suformulavo:
– Piliečiai turi būti mūsų akys ir ausys!
Kitaip pasukus – visi turi būti policininkais ir dar daugiau – policija gali nieko nedaryti... Už juos turi dirbti gyventojai. Nėr ko stebėtis, visais laikais taip būdavo, o ir dabar – kiekvienam name (daugiabuty) yra po tokį (-ią).
Apie tai andai gerą novelę parašė a. a. Šarūnas Š. (žr. knygą „Rugiuose prie obelų“, RS leidykla, 2001, jau po autoriaus mirties, novelė apie kaimyną pavadinimu „Kaminas“).

Išnykusios rasės


Henry Milleris knygoje „Ožiaragio atogrąža“ mini nuo žemės paviršiaus nušluotą „mėlynąją žmoniją“.
Tikriausiai fantazija, bet graži.

Apie Antaną Ramoną (1948–1993)


Perskaičiau jo jaunystės draugo Liudo Gustainio prisiminimus. Viena detalė itin lemtinga:
„Jam buvo svetimas savisaugos instinktas. Ne pats instinktas, o būtent pastangos apsirūpinti, patogiau įsitaisyti. Kaip įrodymą galiu pateikti tokį pavyzdį: kai pasigerdavo, jis griūdamas neištiesdavo rankų kritimo smūgiui sušvelninti. Plodavosi į žemę tiesus kaip stulpas, net keliai nesulinkdavo. Jeigu krisdavo, tai tiesiai ant nosies, nors ten paprastai kabodavo akiniai. Ne kartą teko juos užsakinėti iš naujo“ („7 meno dienos“, 2007.III.30).
Matyt, taip atsitiko ir tą lemtingą 1993 metų spalio vakarą, kai A. R. mirtinai susižalojo leisdamasis laiptais į RS rūsiuose įrengtą tualetą... Jis buvo bene pirmoji šių nelemtų laiptų auka.
Leidykla „Tyto alba“ šiemet „pakėlė“ A. R. beveik į klasikus (rinktinė „Vasario upės“) šalia J. Kunčino, S. T. Kondroto ir R. Gavelio.
Gyvas, beje, tos garbės nesulaukė. Tai kas, kad Lietuva jau buvo „nepriklausoma“. O ir kitų rašytojų pripažinimas nelabai siejasi su sistema, laiku etc.
Žmonės yra žmonės, kūryba – kūryba. Norėjau pasakyti, kad kokie nors naujovių ieškotojai, keistuoliai, pasakoriai, bohemininkai visad turėdavo (ir turės) išlaukti.

Nyksmo estetika


1965 m. liepos 4 d. viename iš Fluxus vakarų susitiko japonė Shigeko Kubota, Jurgis Mačiūnas ir Johnas Fare, kurio tėvai, beje, iš Vilniaus į Paryžių išvyko 1936-aisiais...
Kubota atliko performansą „Vaginos tapyba“. J. Fare norėjo įkalbėti J. Mačiūną prisidėti prie jo performanso. Mačiūnas įsikarščiavo ir ėmė šaukti:
– Tai beprotybė! Žmogau, tu išprotėjai! Tai perversija!
1964–1968 metais Fare atliko keletą autochirurgijos operacijų. Ir organų transplantacijų.
Žiūrovų akivaizdoje jam buvo amputuoti du rankų ir aštuoni kojų pirštai, išimta akis, nulupta nemažai dešiniosios rankos ir kitų kūno dalių odos, į jų vietą įmontuota keisti dekoratyviniai pakaitai.
1968-aisiais Fare atliko savo radikaliausią performansą – nusižudė žiūrovų akivaizdoje – robotas (asistentas) nukirto jam galvą.
Ar menininkas tikrai tada nusižudė – tebesiginčijama. Jo kūnas nerastas, palaidojimo vieta nežinoma.
Užrašiau tai tik todėl, kad bene 1980-ųjų pradžioje pas Mintautą ir Birutę Daulenskius įtikinėjau Kostą S. nusipjauti pirštus. Tai, girdi, būsiąs geriausias teatras. Kostas spruko į šalį, aš irgi stovėjau apstulbęs...

Naujausi (?) anekdotai


60 metų vyriškis eina paupiu. Šalia tako pūpso varlė...
– Paimk mane! – prašo varlė.
Vyriškis paima ją ir įsikiša į kišenę. Eina toliau, ūmai varlė pradeda kalbėti:
– Vesk mane! Aš pavirsiu tau į gražuolę...
Vyriškis tyli ir eina. Varlė kartoja tą patį. Tada vyriškis neištveria ir sako:
– O kam man gražuolės reikia? Man geriau kalbanti...
P. S. Dar gražiau! Staiga atgimė kalbos apie sraigių dvilytiškumą...

Apie Nobelio premiją


Dėl jos tiek aistrų daugelyje šalių, betgi jau ne pirmą kartą girdžiu ir ją gavusiųjų balsą. Antai austrų rašytoja Elfriede Jelinek:
– Viena vertus, žinoma, jaučiuosi pagerbta. Nes juk net ir batsiuvys džiaugiasi, kai jo darbas įvertinamas. Tačiau, kita vertus, man tai – kančia. Nes noriu gyventi ramiai. Nuo to laiko, kai gavau Nobelio premiją, beveik nedrįstu išeiti iš namų. Nebegaliu važinėti metro, nes negaliu pakęsti, kai kas nors mane užkalbina. Bet koks dėmesys, net ir teigiamas, man prilygsta kūno sužalojimui. Į kavinę taip pat negaliu nueiti.
Kitur ji prisipažįsta esanti „kvaila“, o režisierė Yana Ross, statanti jos „Bembilendą“ Lietuvos nacion. dramos teatre, sako apie jos humorą:
– Taip gali juokauti tik žmogus, kuris atvirai žiūrėjo mirčiai ir beprotybei į akis.
Pati autorė, klausiama apie pjesę, sako, kad „tai gali būti įdomu jaunai valstybei, kurioje sotus ir storas amerikietis moko gyventi kitus...“
Šiaip jau – „Bembilende“ smerkiamas karas Irake.

Balandžio 17, antradienis


Praeitis


Ne mano, o kino rež. Jimo Jarmuscho – „Sulaužytos gėlės“. Vyras, kuris susiruošia aplankyti savo keturias jaunystės drauges. Viena augina jo 19-metį sūnų... Visos praėjusios meilės galų gale virsta slogiais fantomais. Linksma pradžia – niūri pabaiga.
Žmonės nemėgsta susitikti net su nekalčiausių savo nuotykių personažais.

Julia Kristeva,


gyvenanti Paryžiuje, abu tėvai – iš Bulgarijos. Tai jai priklauso mintis, kad šiuolaikinę visuomenę yra užvaldę paranoikai.
Mums irgi būtų pravartu apie tai pamąstyti.
Apie iškrypėlius ji sako, kad jų pasitenkinimo šaltiniai paslėpti nuo visų kiaute, kuriame ji su malonumu užrakintų ir jus – svetimšalį, žūtbūt norintį turėti namus, net jei už tai reikėtų atsilyginti seksu ar tarnyste.
Beje, vieni svetimšaliai tiki ir svajoja, kad ir kur nublokšti būtų, atkakliai siekia to, ko niekada nebus. Kiti per kančias išrauna iš savęs viską (kas buvo ir ko nebus). Lieka tuštuma. Šie tampa itin ironiški.
Ir vienu, ir kitu atveju lieki „kitas“, tavo tvirtovė – tyla.

Poetinis jausmas


Labai laki būsena, viską jis neša... Niekas neturi prasmės, bet jame viskas nugrimzdę. Nei meilės, nei mirties, nei Dievo, nei Dienos, o viskas, viskas jame.
Vėjas, paukščio sparno plazdenimas, debesys.

Škotai (mirštantys)


Vienas buvo jau visai „prie smerčio“, dūsta, akimis ir gestais rodo, kad žmona prieitų. Toji mano – gal ką svarbaus pasakys, o tasai švokšdamas tik viena kartoja:
– Skylutė, skylutė, skylutė...

Jazminiumas –


toksai vienuolynas, kur vienas vyras kvepia ievomis, antras – trešnėmis, trečias – kaip žydinčios slyvos...

Taisytinas vyriškis


Kai gydytojai pažada jam atauginti ir plaukus, ir penį:
– Nenorėčiau tokio gyvenimo, kuriame galvodamas, kaip pastatyt pimpalą, dar turiu rūpintis, kaip neišbarstyt plaukų...

Džiūgaujantis...


– Kaip gerai, kad esu vyriškis! Penio apylinkės man gerai pažįstamos...

Jo draugužis


– Jeigu nori žinoti, kas moters viduje, tai baik galvoti pimpalo galvute...
                      („Grožio peilis“)

Ten pat


Tėvas, stumiantis vežimėlį su tamsiaplaukiu, garbanotu vaikiuku:
– Tuoj pažiūrėsi, kaip tėvukas stumia raudoną vežimuką į gauruotą garažiuką...

Laisvoji


– Orgazmas parėjo tada, kai išėjo motina!

Balandžio 18, trečiadienis


Modernizmas lietaus šaly


Tokiu pavadinimu gavau dovanų R. Pociūtės knygą. Skaitydamas apie B. Pūkelevičiūtę ir A. Škėmą (gerų gabalų čia daug!), pagalvojau, kad mūsiškei Vytauto Didžiojo metinių, t. y. 1930-ųjų, generacijai labiausiai kenkė ne sąlytis su socializmu, o „kolchozinis optimizmas“. Juo jie užkrėtė ir ne vieną jaunesnį menininką. Tas užkratas veikė iki 1988-ųjų, kai prasidėjo sujudimas, teko keisti kailį...
Šis terminas yra A. Škėmos. Jis rašė apie tai, kad „kolchozinis optimizmas“ sutapo su primestiniu optimizmu.
Beje, visi mes išsiplėšėme iš tenai, nė vienas negimė „modernistu“ ar „postmodernistu“.
Skirtumas: kiekvienas savaip, iš skirtingų kampų ir pašalių.

Škėma ir... antikinė filosofija


Ironiškai pacituoja paskutinį Sokrato sakinį (prieš mirtį): „Kritonai, aš skolingas Asklepijui gaidį. Ar nepamirši atiduoti skolą?“
(Areštinėje I.20 labiausiai skundžiausi, kad antra para namuose užrakintas mano šuniukas... Tai sukėlė gardaus juoko policininkams.)

Nerūnas iš Vabalninko


O sako, kad mūsų krašte jau nėr smagių žmonių! Jo tėvelis tapo paveikslus, per Kaziuką apeina Vilniaus gatves, kur savo tepliones parduoda lietuviai, gudai, lenkai. Sako:
– Mano nė kiek ne prastesni!
Parašė vaikams knygučių. Pavyzdžiui, apie tai, kad kiekvienas skaičius turi atitinkamai kampų... Vienas (1), du (Z), tai kas, kad 2 panašus į raidę z...
Vabalninko bažnyčioje nuskilo angelo, renkančio aukas, rankelė. Tėvužis ėmėsi „restauravimo darbų“. Savaitę vaikščiojo apsigipsavęs ranką. Formą džiovino! Paskui pritaisė angelui. Tokią kaip jo... Dabar sako:
– Tas angelas mano delnu renka aukas bažnyčiai!
Išgėręs užtraukia iš klausos angliškai:
        Stend ab, okčembija,
        Stend ab!..
Taip pažadina pusę gatvės.

Kvaišuolė iš Vilniaus gatvės


Prašoma vis muistosi, suka akis:
– Kaip galiu nusidėti Švenčiausiajai Panelei!
Sutikusi be galo aikčioja, paskui paklupdo vyrelį ir meldžiasi:
– Aš paprašysiu Dievulį, kad jis paverstų tave į uolų kataliką...

Gydytojai


Vienas iš Ukrainos. Anksčiau taisė mašinas, dabar gydo žmones. Jurijus Merzlykinas, žolininkas. 30 g buteliukas vaistų kainuoja bene 70 litų.
Kitas (pavardės nežinau) – netoli Kernavės. Gydo tik moteris. Šviečiant mėnuliui, prileidžia „jūros vandens“ (sūdyto!) į bačkas. Ten lenda išsirengusios moterys. Kuri pageidauja, gauna ir raudonojo vyno. Neatsigina norinčių. Vienas įlindimas bene 20 Lt.
Dar yra gydymas... tylėjimu. Reikia važiuoti į Rygą. R. ten pabėgo nuo savo vaikų ir vyro bei penkių šunų.
– Neištvėriau, – sako.
Redakcija ieškojo visais būdais.
Tiesa, tylėjimo įžadus davę žmonės, t. y. kamalduliai, minimi ir Dantės „Diev. komedijoje“. Lietuvoje jų ordino būta Pažaislyje.
O J. M. sakosi savo vaistams naudojantis žolę vardu mauda (dėmėtoji nuokana). Labai stiprus nuodas. Sako, pats juo besigydąs, taigi lyg ir ne nuodas.
Rodo teliūskuojantį juodo skysčio stiklainį. Nors tu ką!
– Tai jums priklauso Nobelio premija, – sako žurnalistė.
– Kas man ją duos, – atšauna Jurijus.

 

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Sausio

PATKPŠS

 1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

 

Skaitytojų vertinimai


167764. archyvaras2009-08-12 01:11
Dar yra A.Malovička, Kaune, daktaras šamanas, "rimtas" konkurentas akademikams iš Kauno akademinių klinikų...Yapč "padeda" moterims su isterine neurozine migrena...Vien iš čionykščių, šatėniečių, galėtų išties pas Malovičką apsilankyti, gal taip visažiniškai nebeisterikuotų - cha cha cha chi chi chi...Kažkur Savanoriuose ar Krėvės prospekte, žinoma, Kaune, kur ir garsusis Henytė saktaras...Sakralinis miestas tas Kaunas, miestas slaunas.

167807. to archyvaras2009-08-12 16:34
na ir pasakykite, kaip/apie ka po sito teksto su jumis butu galima kalbeti? kuo cia detas Kaunas, ar jis kaltas, kad jame gyvena Malovicka? Vilniuje stai - ir Zuokas, ir Brazius, ir dar aibes kitu... ir nieko. O apie kabutemis isskirtus neva juokingus zodzius (tipo "padeda" moterims...) isvis nera ko sneketi

167936. nekaunietis2009-08-14 14:15
šiaip Kaunas kupinas tvirtos lietuviškos dvasios, bet niekinį įvaizdį kuria kažkokia smulkiamiesčioniškai grobuoniška dvasia - ko negalima nupirkti už pinigus, galima nupirkti už didelius pinigus.

Rodoma versija 30 iš 30 
14:11:48 Jan 31, 2011   
Jan 2010 Jan 2012
Sąrašas   Archyvas   Pagalba