ŠIAURĖS ATĖNAI

Šiaurės Atėnai. 2009-08-07 nr. 951

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |

RENALDAS REIVYTIS. Ora et labora (13) • GIEDRĖ KAZLAUSKAITĖ. Altorių šviesoj (53) • -gk-. Sekmadienio postilė (3) • AUDRA BARANAUSKAITĖ. Žinau, ką veikei tomis vasaromis... (10) • RASA JESKELEVIČIENĖ. Eilės (10) • SIGITAS GEDA. Skruzdėlė ir vertikalė (3) • EGLĖ MIKALAJŪNAITĖ. Tiesiog kita kultūraIGNAS BASIJOKAS. Eilės (11) • CHARLES EISENSTEIN. Visa apimanti apgaulės matrica (17) • RENATA ŠERELYTĖ. Knygų apžvalga (4) • ALDONA GEDVILIENĖ. Lembo sodybos (2) • NERIJUS LAURINAVIČIUS. Auksinė formulė (5) • NERIJUS LAURINAVIČIUS. Imperijos laikrodininkas (1) • ar noretumet, kad spielbergas nusisautu su tokiu scenarijum?.. (239) •

Sekmadienio postilė

-gk-

[skaityti komentarus]

XIX eilinis sekmadienis (Ef 4, 30–5, 2)

Ir neliūdinkite Šventosios Dievo Dvasios, kuria esate paženklinti atpirkimo dienai. Tebūna toli nuo jūsų visokie šiurkštumai, piktumai, rūstybės, riksmai ir piktžodžiavimai su visomis piktybėmis. Verčiau būkite malonūs, gailestingi, atlaidūs vieni kitiems, kaip ir Dievas Kristuje jums buvo atlaidus.

Būkite Dievo sekėjai, kaip jo mylimi vaikai, ir gyvenkite meile, nes ir Kristus pamilo jus ir atidavė už mus save kaip atnašą ir kvapią auką Dievui.

Pralinksminti Šventąją Dvasią

Su Šventąja Dvasia nesutariu jau seniai: nei ji moteris, nei vyras, nei asmenybė. Dievas Tėvas ir Dievas Sūnus turi bent jau charakterius, yra tapę konkrečiais Biblijos veikėjais, prakalbėję žmogaus balsu. Šventoji Dvasia mano recepcijoje lieka nevisaverčiu personažu; apie ją nuolat šnekama lyg apie kokį naminį augintinį arba pažą. Nenoriu jos liūdinti, bet visi tie charizmatikų būrelių plepalai, siekiantys daugmaž išaiškinti, kas ji yra, o rimtesniais atvejais – dar ir ją prisišaukti, varo į protą. Turint galvoj, kad išprotėjimas yra arčiau tų visų apeigų negu racionalus atstumo laikymasis. Psichikos „išlaisvinimo“ procese, jeigu pats to labai nori, ir be Šventosios Dvasios pagalbos gali įeiti į kone šamanišką transą. Katalikai, žinoma, tokių vengia, bijodami piktųjų blogio jėgų, nelabųjų dvasių. Pabendrauti su tariamais dievais (nors iš tikrųjų – vien su savo pasąmone) įmanoma ir somos, kurią vis rekomenduodavo G. Beresnevičius, dėka. Gi Šventoji Dvasia, remiantis vien Pauliaus aprašymais, kuriais aklai seka visa katalikybė, atrodo tokia jautri, greit įsižeidžianti, be ironijos ir humoro jausmo. Lyg kokia vėjo perpučiama vienuolė ar kritikai alergiška pirmūnė perfekcionistė, apsižliumbianti nuo kiekvieno aplinkinių tiesos žodžio nesėkmės atveju.

Esu girdėjusi: kai kurie žmonės teigė „praradę tikėjimą“ skaitydami „Bernardinų“ komentarus. Neva kaip gali būti krikščionys tokie bjaurūs, veidmainiški, agresyvūs. Silpnas, manyčiau, buvo tas jų tikėjimas, nes Kristus yra daug daugiau už bet kokią prisiplakėlių gaują ar buką minią, mosikuojančią jo vėliava. Bet Paulius ir čia išlenda su savo gerųjų savybių pasiūlymais: visi pažįstam žmonių Bažnyčioje, kurie bet kokias negatyviųjų jausenų sėklas atrodo tarsi išsioperavę. Tas glitus meilumas, kai žmogus arba gyvena po savotišku stiklo gaubtu, vengdamas patirti bet kokius konfliktus, arba lyg piktybinį auglį „išsipjauna“ savo tikruosius jausmus ir leidžia jiems prasiveržti nebent kokia apgailėtina savidestrukcija, pats jos nesuvokdamas kaip tokios. Taip, žmogus turi kontroliuoti savo emocijas ir jų raišką; juo labiau veiksmus. Štai kaimynas nuo paties ryto čaižiai čirškina savo balkoną elektriniu grąžtu ar kažkokiu pragaro prietaisu. Nesakau, kad užmušt man jį norisi, bet jis man padeda geriau suprasti Raskolnikovą, mat tas garsas atnaujina sinusito židinius. Didelės meilės plyštant galvai aš jam jausti negaliu. O niekuo dėtas žmogus blogo nė vienam nelinki. Ir liūdi Šventoji Dvasia, matyt, nedžiuginu jos. Atsibodę atrodo tie saldieji Pauliaus čiulbėjimai: nuvalkioti, daugybę kartų reprodukuoti, neįkvepia taip kaip Evangelija, priešingai – dvelkia kažkokiu bažnytišku pakalikų ugdymu. Daugybę kartų tariami mišių ar brevijoriaus valandų liturgijoje, jie gal ir įsėda į galvą, drausdami net fantazijose nužudyti triukšmingą kaimyną, bet praktinėje krikščionybėje yra dažnokai pamirštami.

Kai man buvo penkiolika, perskaičiau „Brolius Karamazovus“. Apsimečiau, kad ruošiuosi fizikos pataisai, ir skaičiau tą knygą ligi keturių ryto, kol supykusi močiutė įsiveržė į kambarį ir išjungė šviesą. Itin įstrigo man to romano epigrafas iš Jono evangelijos. Vis mąsčiau, kas norėta tuo pasakyti (visos Evangelijos ištisai perskaičiusi dar nebuvau). Ir tik neseniai, gulėdama lovoje, prieš miegą kažkaip netikėtai pagalvojau, kad pagaliau tos eilutės tapo man daugmaž aiškios (nors tai ir iliuzija) ir kad jas suprasti prireikė daugelio metų, grynosios mirties, beviltiškumo patyrimo – o žmonės išgirsta ką nors vieną kartą ne ligi galo ir skalambija interpretacijas, teigia šitaip save. Ir aš taip darau, kol laikas pakoreguoja supratimą. „Neliūdinkite Šventosios Dievo Dvasios“, – mandagiai prašo Paulius. Jeigu ji tikrai egzistuoja ir turi bent kiek genetinio panašumo į Dievą Tėvą ir Dievą Sūnų, tikiu, kad retsykiais ją netgi pralinksminu, ypač priešindamasi visoms taip aiškiai nustatytoms „meilės“ ir „aukos“ formoms.

 

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Sausio

PATKPŠS

 1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

 

Skaitytojų vertinimai


167900. po palme2009-08-14 05:37
kodel nieks nepagiria Giedres Kazlauskaites, juk pasvarste geriau uz visus kunigelius, tie temoka pusti i viena triuba ir uzmirsta seiles ispusti. O ji visai nebijo to kur upelyje gyvena. Juk ir parasyta zydu rastuos, kad JK prisikele ir pasirode moteriai, zinojo kad ivertins ir net lovoj svarstys ka pamacius.

167986. oba popalmei2009-08-15 22:18
pūsti reikia, o ne į save traukti, tai nebus baisu seilių;)

168032. po palme2009-08-16 19:03
kad tik seiles tebutu, tai dar nieko

Rodoma versija 30 iš 30 
14:11:45 Jan 31, 2011   
Jan 2010 Jan 2012
Sąrašas   Archyvas   Pagalba