ŠIAURĖS ATĖNAI

Šiaurės Atėnai. 2009-08-07 nr. 951

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |

RENALDAS REIVYTIS. Ora et labora (13) • GIEDRĖ KAZLAUSKAITĖ. Altorių šviesoj (53) • -gk-. Sekmadienio postilė (3) • AUDRA BARANAUSKAITĖ. Žinau, ką veikei tomis vasaromis... (10) • RASA JESKELEVIČIENĖ. Eilės (10) • SIGITAS GEDA. Skruzdėlė ir vertikalė (3) • EGLĖ MIKALAJŪNAITĖ. Tiesiog kita kultūraIGNAS BASIJOKAS. Eilės (11) • CHARLES EISENSTEIN. Visa apimanti apgaulės matrica (17) • RENATA ŠERELYTĖ. Knygų apžvalga (4) • ALDONA GEDVILIENĖ. Lembo sodybos (2) • NERIJUS LAURINAVIČIUS. Auksinė formulė (5) • NERIJUS LAURINAVIČIUS. Imperijos laikrodininkas (1) • ar noretumet, kad spielbergas nusisautu su tokiu scenarijum?.. (239) •

Altorių šviesoj

GIEDRĖ KAZLAUSKAITĖ

[skaityti komentarus]

Banalu, bet vakarais vis grįžtu prie Vinco Mykolaičio-Putino, su kažkokiu saugumietės akylumu knaisiojuosi po eilėraščius. Šit atradau, kad nerašė jis poezijos mylimosioms, o jei ir esama kokios tariamos meilės lyrikos, tai, kaip ir Maironio atveju, nežinia dar, kas toji jo eilėraščių mūza – gal užmaskuota tėvynė arba pati poezija. Užtat nemažai rašė apie miegą, nes kentėjo nuo nemigos. Pavyzdžiui, eilėraštyje „Užmik“ (1917) įtaigiai meldžiamasi menamam Hipnui: Užmigo žemė ir dangus, – / Užmik ir tu; beveik galima naudoti terapiniais tikslais. O štai „Lopšinė“ (1912 – seminarijos metai!), nors ir pagardinta intymiais kreipiniais, irgi vargu ar galėtų būti tapatinama su moters balsu: Užmik, mylimasis, saldžiai / Kol dar kūdikystės sapnų / Neblaško vargai, rūpesčiai / Nei audros jaunystės dienų – parašyta sau, ne kam kitam. Iš meilės trūkumo, troškimo, ilgesio – daug kas su pasitenkinimu sakytų, narcisizmo. Bet kaip aš nekenčiu to termino: netikiu tuo psichologistiniu mėšlu, kurio šiandien pilni visi laikraščiai ir vadinamieji psichologijos žurnalai. Narcisizmo temos eskalavime mane labiausiai purto tai, kad žiniasklaida įpratusi jį naiviai ir nesitikrindama, tiesiog iš inercijos (juk rėkia apie tai bendras choras) vaizduoti kaip kažkokiems išskirtiniams niekšams būdingą recidyvizmą. Bet jeigu reiktų tuos niekšus pirštu parodyti (bent vieną), rašantysis galėtų besti pirštu nebent į save. Net Freudą sukramčiusi šiuolaikinė psichoanalizė patvirtintų, kad jis būdingas kiekvienam iš mūsų, taškas. Tai kam tada kaltinti kažkokį mistinį trečiąjį asmenį. Kai pavasarį lankiausi Kačerginėje – apžiūrėjau tik pušų viršūnes, kurias matydavo Putinas savo kieme, jei tik buvo kada užvertęs galvą į dangų tarsi Mikelandželas. Kadangi vasarnamis, kuriame jis gyveno, šiuo metu yra privati nuosavybė, pamačiau vien tuščią balkoną, visiems žinomą iš garsiosios paskutinės nuotraukos. Joje jis moja tarsi atsisveikindamas. Nedrįsau pasiprašyti, kad namo savininkai įleistų į kambarį, kuriame jis mirė, drovėjausi tokios gėdingos jausmų ir patirčių kolekcionavimo aistros.

Trumpam sugrįžusi į Vilnių, buvau apžiūrėti japonų, ir jie man kone patiko – turbūt dėl to, kad buvau gerai nusiteikusi. Ir A. Valiauga visai nieko; kaip pasakytų L. Jonušys, valiaugiškas. Taip Japoniją ir turi matyti lietuvis: suskaidytą į detales, susiraukšlėjusią, asocijuojamą faktūromis. Yayoi Kusamos „Taškelių manija – begalybės veidrodžių kambarys“ priminė vaikų poreikį statydintis žaidimų namelius arba palapines, ieškoti sau privačių erdvių, atsiriboti nuo suaugusiųjų. Nedidelėje patalpoje esantys veidrodžiai suskaldo kamuolių taškus ligi begalybės. Jeigu būčiau infantė, užsiprašyčiau tėvų tokio žaidimų kambario, ir jis skatintų mąstyti apie matematiką. Juk matematikai reikia labai daug vaizduotės: daug daugiau negu poezijai. Aišku, ne tai praktinei matematikai, kuri tarsi sportiniai pratimai kemšama į smegenis mokykloj, o tai tikrai matematikai kaip filosofijai. Poezijai tuo tarpu reikia ne vaizduotės, o talento. Įsivaizduoti begalybę, taip pat ir visus kitus skaičių srautus, ką ir kalbėti apie lygčių, funkcijų ir visokio kitokio gero įvaizdinimą sąmonėje – tam įgalus ne kiekvienas kvailys. Maloniai nustebau ŠMC skaitykloje radusi daug Žižeko (ateisiu paskaityt), o krautuvėlėj vos neprisipirkau visokių fluxus daikčiukų už nežmonišką kainą. Paskui patraukiau „Arkos“ galerijon, labai mat buvau išsiilgusi miano. Vasarinis Vilnius – tai nebent galerijos, kuriomis pamažu iriesi Hado link, plukdydama į tapetų ritinį susuktą važtaraštį apie savo dvasinį gyvenimą. Dar, tiesa, lauko kavinės, kuriose galima rašyti. Po lietaus, kai išlenda saulė ir lepūnės kavinių savininkų katės, kantriai laukiančios gardesnio kąsnelio.

Vaikystėje tėvas arba motina vesdavosi mane į „Arką“ – tas keistas erdves girgždančiomis grindimis. Vesdavosi ir į kitas galerijas, bet siauras „Arkos“ patalpas prisimenu geriausiai. Kaip tik todėl joms puoselėju daugiausiai sentimentų, kas ten bekabėtų. Neatsimenu paveikslų, tiksliau, atsimenu tik kai kuriuos anuomet apžiūrėtuosius (galvą guldau dėl matytų Š. Saukos „Laiptų“). Vis dėlto ir dabar ten grįžti masina aliejaus blizgesys senose drobėse. Jo ir ateinu. Aliejaus blizgesys, beveik sakralinė (liturgijoje kai kurie sakramentai taip pat turi šį komponentą) estezės patyrimo forma. Amžinybė, susitraukusi į tokius menkus laiko vienetus. Žmonių šūkalojimai iš lauko kavinės, atsklindantys pro pradarytą balkoną. Suvokimas, kad žmonės ligi aliejinės tirštumos laimingi, kai jie laisvi. Jeigu kada turėčiau vaikų, nuolat vedžiočiausi juos po visas dailės galerijas. Nes tapyba yra tai, kas tikra: jokia virtualybė jos neišstums. Tai įvaizdinta spalva, labiausiai kondensuotas autorių supančio pasaulio dvelksmas. Arba net ne spalva, o lakaniškos tikrovės įtrūkiai, regimi lyg veidrodyje. Galima visaip bjaurėtis Dailės akademija, niekinti nieko nesugebančius jauniklius ir rožytiškų pažiūrų senimą, bet tapybos mokykla mūsų krašte vis dėlto yra. Parodos kuratoriai buvo teisūs: aš irgi daug ko nemačiusi, nebuvo ligi šiol surinktas tas reikalas į vieną vietą, sieną, albumą. Man ekspresionizmas – tai pirmiausia austrai: erotiškasis Egonas Schiele ir švelnusis Georgas Traklis. O mūsų akių geismas ir švelnybės – A. Petrulis, D. Kasčiūnaitė (kuriai ekspozicijoje visgi netinka apšvietimas), K. Zimblytė, A. Skačkauskas, S. Teitelbaumas. Bei visi kiti, ir taip mylėti: šituos įsimylėjau antrąkart. Ir, žinoma, L. Katinas, jo stambūs balsvi potėpiai: galima sakyti, teptukinis sielos glostymas.

Grįžusi provincijon, rūšiavau džiūstančius žirnius, mama sakė, kad atrodau lyg Mendelis, skaičiuojantis genų požymius tarp žalių ir geltonų. Paskui šveitėm senus atsilaupiusius dažus nuo lauko durų, pasiguldę jas ant varstoto. Pasijutau kaip Jėzus Kristus pas tėvelį Juozapą. Čionai visai tiktų kišti kaltinimus mesianizmu, bet aš tiesiog taip įsivaizduoju Jėzaus vaikystę, be jokių poskiedrinių minčių. Dar maldelę tokią prisiminiau, iš šveicariškos maldaknygės su paveiksliukais: „Džiaugiasi Jėzus, galįs / Dirbti kaip tikras stalius, / Nors dar mažytis jis, / Nėr nieko geriau, kaip galėti / Tėvui, mamai padėti, / Tik reik norėti vis.“ Vėliau reikėjo skinti serbentus, rauti svogūnus, nukirpti aguonų galvutes, išrauti jų stagarus, palieti cukinijas ir panašiai. Šiame geografiniame kampe visi labai koncentruojasi į daiktus ir pragmatinį jų panaudojimą: pavyzdžiui, taip prisiriša prie sulūžusių buities rakandų, kad niekaip negali jų išmesti, ir tai atskleidžia didžiulį emocinės patirties stygių. Bręsdamas tokioje aplinkoje žmogus esi priverstas mažiau mąstyti apie idėjas, daugiau apie fizinius kūnus. Bet, ačiū Dievui, gyvename laike, kai visų namuose jau egzistuoja laptopų altoriai, prieš kuriuos meldiesi po dienos triūso. Nors monotoniški darbai ir verčia kurti įvairius siužetus, altoriai yra daug didesnis naratyvas. Jų šviesoje tampame nebeatskiriami vieni nuo kitų, pasmerkti neišardomai minčių komunai, jausmų sąvartynui, idėjų laužui. Čia esi daug labiau su žmonėmis negu bažnyčioje. Ir jie dekonstruoja V. Mykolaičio-Putino aprašytuosius. Nėra jokių „nenarcizų“. Altorių šviesoj kiekvieną be išimčių ištinka visuotinė kunigystė. Visi ligi vieno labiausiai trokšta vien meilės ir dėmesio, o tavimi domisi tik iš pareigos; dar kartais iš suinteresuotumo laimėti amžinąjį gyvenimą.

 

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Sausio

PATKPŠS

 1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

 

Skaitytojų vertinimai


167788. Luria2009-08-12 10:36
Kazin, kazin...

167803. Artūras iš Vilniaus2009-08-12 14:37
žinot gerbiamieji, Gierė pateikė DUV RAKTAŽODŽIUS. Mokytis (laiko prasme visą laiką šūdo, nes ... hmm. .... žinios pradvista greičaiu. Bet žinios IŠLIEKA JEI JOS YRA ŽINIOMIS. Dabzar Aš nelabai orientuojuois kas yra žinios, bet tiesiog kaip mano vanos laukiu iš dangaus elementaraus apibrėžimo - what hell is that. Liaudiškai kalbant nieko neusprantu. Ir pri

167817. xX2009-08-12 19:56
sakau - girtam prie klaviatūros sėsti nederėtų. Noriu dėl narcizmo dabar pasitart, vėliau dėl kitų megakonstrukcijų metavertinimų. Tarp kitko, šis opusiukas labai jau padvelkė provincija, nesvarbu, kad Vilnius minimas. Taigi, pacituota Jonušio "išmintis" "Valiauga - valiaugiškas" galėtų būti saviironiška, jei nebūtų simptomiška. Iš čia ir Jonušio narcizmas, negrynas, aišku. Matyt, susitikus galima ir susimirksėt - tu cituok mane, aš tave, o narcizmas mano irgi nemėgiamoj psichoanalizėj yra nurodomas bifurkacinis, dviejų rūšių, jei pasidomėtum. Sveikas n. yra viena jo rūšis, patologinis n. - kita. Vienas gali pereiti į kitą, o sveikasis reiškiasi ir bujoja narcizui palankioje jį palaikančioje aplinkoje. Sveikame n. mezgasi ir išsaugomi produktyvūs/intensyvūs ryšiai su kitais žmogeliais, nesutrūkinėję grįžtamieji ryšiai stimuliuoja saikingą saviraišką. Patologiniam n. būdinga gynyba, pasikėlimas iki tiek, kad su "žemesnioidais" net nenorima bendrauti. Matyt, grynų narcizų nėra, visi daugiau mažiau miksai, išskyrus mane. Aš esu superpatologinis (patologinis pi laipsniu) n. - niekinu kitus, juos nuvertinu, esu agresyvus, kurstau visa naikinantį įniršį.

167831. Lorca2009-08-12 21:24
Tikrai, mielas Artūrai, whats up?

167843. džiugu žiūrėt įsi... xX`ą, (AišVas)2009-08-12 22:40
aha, puikiai čia parašei xX`e, lenkiu galvą, ir kaip ten su girtumu prie klvatetūros ar TAI YRA ĮMANOAMa.

Lorca, brangioji, pasiimk iš HJūratės nuostabų atviruką Jums.

167845. rabarbaras2009-08-12 22:48
ir ko tas narcizas visiems ant liežuvio?

167850. po palme2009-08-13 04:45
noreciu ta nuotrauka pamatyt, ar yra kur internete, busiu labai dekingas, turiu VMPutina prie lovos pasidejes,vienas is geriausiu kur turejom

167856. Lorca2009-08-13 11:54
Mielas Artūrai,esu visa apžavėta būsimu atviruku. Labai mėgstu dovanas, kurios kaip Prusto keksiukai pakvimpa istorijomis:) Tik va kaip pasiimti...

167861. Girdas2009-08-13 13:51
Kad Giedrė, su „kažkokiu saugumietės akylumu“ knaisiojiesi po Vinco Mykolaičio-Putino eilėraščius, galėtumei pasiknaisioti ir po Z.Zinkevičiaus „Kalbos istoriją“, kur nurodo, jog Daukantas buvo parašęs „Palangos Petrį“, gal sulyginus rašybą atsektumei, jog tai tas pats „Palangos Juzė“, kurio autorystę vyskupo pataikūnai netyčia supainiojo.

167865. jona2009-08-13 15:10
Apsaugok Viešpatie! Man šitiek metų ant pečių, tačiau, kaip gyva nesu sutikusi kito, taip savimi patenkinto ir taip agresyviai savo intelektą reklamuojančio žmogaus, kaip panelė Giedrutė... Japonai turėtų jaustis labai pagerbti, kad Giedrutei beveik patiko...

167867. Balys2009-08-13 15:46
A.Petrulis, žinoma, nepaprastai jautrus spalvai, bet kaip dailiai Giedrė apibūdino jo tapybą - O mūsų akių geismas ir švelnybės – A. Petrulis.

167886. Anushka 2009-08-13 21:21
Tiek Petrulis, tiek Zimblytė yra ganėtinai toli nuo ekspresionizmo, smagu kad "surinktas tas reikalas į vieną vietą, sieną, albumą", galima nagrinėti sąsajas su ekspresionizmu, jo apraiškas ir jų darbuose, tačiau naudoti tekste kaip charakteringus menininkus mažų mažiausiai keista

167915. Ic :-) 2009-08-14 10:55
Be laiptu(saukos) buvo ir vementis(saukos),prie didelio braskinio rutulio .ir...

167916. Katė2009-08-14 11:36
Netiesa. Yra sonetai. Pvz., Dėkoju tau už džiaugsmo valandėlę, ji saulėtom dienom mane atlanko, veide nublanksta liūdesio šešėliai, kai pajuntu delne aš tavo ranką... Cituoju iš atminties. Kuo toliau, tuo panašiau, kad Giedrė žongliruoja pasiėmusi tarptautinių žodžių ir jų junginių krepšį, norėdama sukurti žinovės įvaizdį.

167921. Katė2009-08-14 12:06
Pasiilgau Jonos.

167922. jona2009-08-14 12:29
Kate, o aš kaip tik Jums ir rašinėjau, bet atėjo anūkė padėti man patvarkyti virtuvę /su visais baldelių perstūmimais/, todėl turiu mesti visus žaidimus ir einu keisti "interjerą"... Vakare parašysiu...

167923. katė Jonai2009-08-14 12:36
Vakare vėl būsiu miške. Bet kai tik grįšiu, parašysiu. Nors per atostogas noriu pabūti su ropliais, medžiais, paukščiais.

167947. po palme>Girdui2009-08-14 19:05
geras, cia tai atradimas, dekui, tuojau patalpinsiu savo bloge:rolandaskausas.blogspot.com

167953. jona,2009-08-14 21:55
Kate, aš t.p. Jūsų pasigedau. Ačiū, kad mane prisiminėte... Gal ir negerai, kad aš taip ušsipuoliau tą pakankamai gerai rašančią mergaitę, bet kai kuriuose savo rašiniuose /skaitau jos rašinėlius ir "Bernardinuose"/ ji prikiša tiek daug "savo pažįstamų" garsenybių pavardžių, kad iš kart žmogus pasijunti persivalgęs ... ir tas kategoriškumas ką nors neigiant... Manau, kad rašant neužtenka vien gabumų- reikia dar ir brandos ir išminties... Labanaktukas- tikiuosi dar susirašysim...

168023. jona- katei2009-08-16 15:56
Atėjau. Neradau. Nuliūdau.Išėjau...

168030. taip2009-08-16 18:28
O man patinka!! Viskas!Ir nekreipkite, Giedre,demesio i tas susirasanciasias,viena kitos pasiilgusiasias. Ach, ach, ir tas ne taip ir anas blogai... Geras straipsnis!

168033. npl2009-08-16 19:25
gk yra viena trijų draugių, kurias gyvenime turiu (vau, kaip garsiai pasakiau), išskyrus, žinoma, žmoną. ką gk padaro - visada yra gerai. ne dėl to, kad draugė, dėl to, kad nerealiai čiotka. visais parametrais:) super, giedre, super.

168037. jona- 2009-08-16 21:01
..."Džokonda" P.Geniušo fortepionas, Čiurlionis, F. Ruščisas, Dabušinskis, Kairiūkštis, D.Narkevičiaus "Batai", Prusto pyragaitis, Musteikio "Įkyrios mintys", Breigelis, Renuaras, Sutkus, Sartras, Simone Beauvoir /sulietuvinti nemoku/,Sartrienė, O.Wildeo "Laimingasis princas", Saliamutė su šauktukais, Giote ir dar Maironis... tai, berods, visi, su kuriais mus Giedrutė supažindino prieš pora savaičių "Atėnuose" viename lape... Super, super ir dar kartą super...

168038. ivs > npl2009-08-16 21:10
labai neciotka formuluote "išskyrus, žinoma, žmoną" - nesuprast, ar zmona nebe drauge, ar nepadaro visko taip ciotkai, kaip gk, ar isvis nebeturi zmonos. ir aplamai, jeigu as tureciau tokia drauge, kaip zeta, tai kitu dvieju man nereiktu.

168039. mie2009-08-16 21:11
nu klausykit kaip jums negeda. ikyrios mintys yra jarosevaites ksenijos, klaipedoj parke stovi akmenine tokia pat skulptura.

168040. mie - ivsei ir nplui2009-08-16 21:12
i kelinta klase judu rudeni eisit? pagal mastysena tai i kokia ketvirta gal.

168041. ivs > mie2009-08-16 21:14
ka yra? paziurekite i savo keverzone!

168042. xX2009-08-16 21:37
šiandien kaitrios saulės šešėlių altoriuose žvakės degė kitokia liepsna. Jų šviesoje aš niekinau tuos, kurie kuria dėl pripažinimo. Neturi šiame pasaulyje ką pasakyti, bet sako, nes turi talentą sklandžiai sudėlioti beminčius žodžius. Saulė išnyko, ilgi šešėlių altoriai iškeliavo į dangų, o žvakės vis dar dega. Ir degs amžinai...

168043. Lorca2009-08-16 21:59
Nepraleisiu tokios puikios progos patylėti...

168046. npl2009-08-16 22:37
bliamba, panašu, kad xX įsimylėjo. niekad nemačiau, kad gelžbetonis įsimylėtų, bet why not. sveikinu, žaviuosi, žinau tą jausmą, itin gerai žinau. ir puiku, kad nesuskato toliau naudotis šatėnų resursais, o pritraukė iš šalies. puošiu abiem galvas pinavijom.

168047. xX2009-08-16 22:44
ei, nenukreipk kalbos į krūmus, jei gali ---

168053. ragana Kornelija 2009-08-17 09:53
a, tai xXas gelžbetonis? manau, kad aš mačiau įsimylėjusį gelžbetonį - praėjusią vasarą, kai nuėjau atsiimti savo užjūrio lėlės. ir manęs tai visai nenustebino, nes komentaruose seniai prasimušdavo tokia galimybė, gal nelabai dažnai, bet... būna - užtenka vieną kartą pamatyti kitokį žmogaus veidą, kad niekada jo nepamirštum, to veido.

168054. Anushka - npl2009-08-17 10:09
Manau, kad xX`as ir gelžbetonis - antonimai

168055. ragana Kornelija 2009-08-17 10:17
ai, nplas čia turbūt radi krasnovo slovca tą gelžbetonį įkišo :)

168057. xX2009-08-17 10:27
na, žiūrint su kuo lyginsi personų kietumus/minkštumus, jausmingumus/santūrumus, karštumus/šaltumus, meiles/abejingumus, ir apskritai - ar verta juos lygint ir ar galima palygint. Matyt, galima, o tada neįsivaizduoju, kaip kambario temperatūros plastilinas gali gyvenime turėti tik tris drauges:) mažoka, bet ... kodėl gi ne?

168063. kokios? 2009-08-17 11:28
...čia nesąmonės apie privačius jausmus? Kalbėkite i analizuokite, kas Giedrės Kazlauskaitės tekstelyje sudėliota ir pamąstyta, ponai ir ponios!

168064. mie2009-08-17 11:30
dar nepamirskite palaistyt vazoniniu geliu ir padaryti siusiuko.

168070. > kokios?2009-08-17 12:10
Pamąstyta? Kur?

168072. npl2009-08-17 12:30
uoj, skubu pasitaisyt: niekad nemačiau įsimylėjusio plastilino. xX, tu nesupyk, jei ką. juk trečia mano minėtų draugių tai tu;)

168088. xX2009-08-17 15:21
npl`e, na argi nepajutai, po velnių (=bliatj, kaip varna pasakytų), kad juodai užpavyduliavau. Ir kodėl aš tavo hareme ne pirma ar bent jau ne antra, o tik apgailėtina trečia?!! Ir kodėl ne vienintelė, seksualiausia ir kitokia -ausia?!! Štai ką pasakysiu, branguti - nevertini tu mūsų transcendentinės draugystės, visiškai nuvertini ją. galėtume būti puiki pora, kaip koks Илья Арнольдович`us Ильф`as su Евгений`u Петрович`u Петров`u arba Paul`as Simon`as su Art`u Garfunkel`iu. Man dabar stoti į konkurencinę kovą su GK? Žinai, kad sausai prapilsiu - ji ir gražuolė, ir, atrodo, aistringa, be to - ambicinga, gal tik per mažai savim pasitiki ir blaškosi paviršiais, o tiek nedaug trūksta iki gelmių, tiek nedaug...

168090. npl - xX2009-08-17 16:18
fainas tu, neslėpsiu simpatijų. aina nachui, kaip varna pasakytų, koks fainas. bet labai džiaugiuos, kad nesu pana ir nesirengiu už tavęs tekėti:) nes kai plastilinas išteka už gelžbetonio, tai gero nelauk. o simpatija tau - nuoširdi.

168091. ivs2009-08-17 16:20
as manau, kad gelzbetonis labai taiklus mazybinis superlatyvas.

168093. ei, XX-ai,2009-08-17 16:57
ką vaizduoji, gėjų porelę, pasiteisinsi taip prieš neurotikę ivsę? think again, tu atleisk man, AišVui, supistas žemaiti, nė gavnorius aip trydiškai nesielgė prichvatizacijoje, think again and again.

168095. xX2009-08-17 17:40
kas čia nori mane uždaryti į žodį? к вашему сведенью, esu visoks - ir toks, ir anoks, ir trečioks. o 168042 neatsiimu, kada nors padiskutuosim apie talentą, pripažinimą ir tuštumą, nepaleisiu tos temos iš rankos, nebent ji pati išnyktų. manau, jog per daug produkcijos už grašius reikalaujama iš talentų, kai kurie neatsispiria vergovei, dėl to ir čiuožia paviršiumi paviršiumi paviršiumi...

168097. na2009-08-17 19:48
skiedalai... Palaukia, kol Giedre ka nors parasys ir pradeda savo RAZUMA rodyt.

168098. xX2009-08-17 21:37
na, pasidalink savo įžvalgomis, juk turi nepaprastai gerą nuovoką, jei čia pradėjai lankytis pačioje balandžio pabaigoje - jaučiau tavo atsargų alsavimą, (gegužę išvis čia tavęs nebuvo - ką gero veikei?), ir jau pagavai tai, ko nei vienas iš senbuvių iki šiol napagavo. Taip paprasta ir taip taiklu!

168113. eik na-chui2009-08-17 23:40
durnius tas "na", nieko jis neturi k1 pasakyti, iks iksai, tu užverbuosi jį būti jčia? durnas NERAZUMNAS siekis, think again it.

168117. mie2009-08-18 08:00
tikrai, think again, xXai, negaudyk musyciu i savo tinkla, tai apgailetina.

168119. xX2009-08-18 08:29
hm, gal tikrai mano ironija kažkokia nebeironiška, jei net tu, mie, nebeįkerti? Gal šypsenėles pradėti dėlioti? Norėtum?

168126. musytė2009-08-18 11:03
oj, koks mielas xX tinklas, lekiu pasisūpuoti...

168143. Balys2009-08-18 14:57
Tai bent Giedrė, narsiai kritikuoja knygų autorius, ne vieną pravirkdė, o pati ne tokia jau narsi, nedrįso pasiprašyti namo savininko, kad įleistų į kambarį, kuriame Putinas mirė, mat drovėjosi tokios gėdingos jausmų ir patirčių kolekcionavimo aistros.

168144. ivs2009-08-18 15:08
ekshibicionizmas ir tiek. kaip visada gk rasiniuose.

168146. keverzojate ivs`e2009-08-18 15:20
beleką. Gavot pylos?

Rodoma versija 30 iš 30 
14:11:45 Jan 31, 2011   
Jan 2010 Jan 2012
Sąrašas   Archyvas   Pagalba