ŠIAURĖS ATĖNAI

Šiaurės Atėnai. 2008-02-01 nr. 879

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |

ZETA. Apie rašymo baimę ir malonumą (193) • KĘSTUTIS NAVAKAS. Kur mano šiukšlė? (19) • DMITRO PAVLYČKO. Duona-kp-. Sekmadienio postilė (3) • ALI SMITH. Pasakojimo įkarštis (3) • JŪRATĖ BARANOVA. Intelektualioji proza: personažas kaip skaitytojas (15) • SIGITAS GEDA. Pražilę varnėnai (2) • MILDA ŽVIRBLYTĖ. Maratonas sapneANDRIUS ŠIUŠA. Eilės (3) • CASTOR&POLLUX. Verba de verbis (27) • GILBONĖ. Tiltai (10) • ROMUALDAS GRIGAS. Dienoraščio fragmentai (5) • RŪTA BIRŠTONAITĖ. Sunkus gyvenimas, lengvas kinasFluxus perlai kiaulėms (8) • 2008 m. vasario 8 d. Nr. 6 (880) turinys (19) •

Apie rašymo baimę ir malonumą

ZETA

[skaityti komentarus]

iliustracija
Autorės nuotrauka

    Visa humanitarijos verslo esmė – realybe nepamatuotuose, nepagrįstuose žodiniuose triukuose.
    Toto, 2007 04 16
        www.culture.lt/satenai


Visas svarbiausias naujienas man žmonės pasako dainuodami. Kaip Jane Birkin: Tua – ir paskiau kažką ilgai pasakoja. Mua! – ir vėl ilga įdomi istorija. Nesvarbu, kad tarpais nesuprantu tų žodžių, jie vis tiek nusėda atminties plyšiuose, kad paskiau būtų užrašyti. Be jokių racionalaus proto pastangų įsivaizduodama šitą lunatišką pokalbį, uždedu ranką ant juodos kompiuterio klaviatūros ir gėriuosi akto simbolika. Noriu kalbėti apie rašymo baimę ir malonumą.

Dar spėju pagalvot, kad niekada nesimokiau rašyti, nelankiau kompozicijos kursų ir nesmailinau pieštukų filologinėse peryklose. Nekvėpavau rašalo garų pritvinkusiu oru ir niekad, o niekad liūdnai nežiūrėjau pro humanitarinio išsilavinimo grotas. Tik kartą, atsitiktinai sučiupta knygų mugėj, parimau ant parapeto, kad paklausyčiau Alessandro Baricco. Jis pasakojo apie rašytojų mokyklą. Visiškai rimtai, primerkęs žibančią akį, lyg kalbėtų apie Hogvartsą ar kitą neįtikėtiną vietą. Viskas prasideda nuo sugebėjimo fiksuot detales, sako Baricco, čia pat pasišaukia nekaltą auką iš auditorijos ir paprašo kuo tiksliau apibūdint objektus, esančius už nugaros, – su visom spalvom, šešėliais, mažiausiom smulkmenom. Pasirodo, reikia išmokti stebėti aplinką ir kaupti milžinišką kartoteką galvoj – kaleidoskopinius įvykius, beveik nematomus judesius ir virpesius, vienu žodžiu, tai, kas neprieinama ir net nerūpi susikaupusiems ir disciplinuotiems žmonėms, užsiimantiems savo kasdieniais reikalais. Truputį kreivai žiūriu į tokią metodiką, nes manau, kad išmokyt rašyt yra neįmanoma. Žinoma, detalių fiksavimas ir interpretavimas reikalauja dėmesio, tai yra matematikos. Bet kad galėtum žvilgsniu stumdyt stiklinę ant stalo, turi būt gimęs stalkeriu. Kartais atrodo, nukirstum Edgarui Poe ar Evelynui Waugh pirštą – ir iš jo bėgtų kas? Rašalas. Arba mėlynas kraujas.

Ką reiškia „rašyti“? Anot Laimos Muktupāvelos, tai momentas, kai žmogus virsta vilkolakiu. Taip, rašymas – tai tas paslaptingas bendravimas pasislėpus už širmos, šešėlių teatras, begarsė vaidyba. Kai esi nei nuogas, nei apsirengęs ir bemaž užspringęs žodžiais. Rašymas, kaip ir kiekvienas nusikaltimas, turi savo motyvus. Tai visuomet yra ryšių (net nebesvarbu, pozityvių ar negatyvių) ieškojimas, blaškymasis po pavojingas vietas, delikatus ekshibicionizmas it vos vos praskleidžiamas lietpaltis slogią vasaros naktį kur nors nuošaliam parke, spalvas slopinančioj prietemoj. Kai ore tvyro baimė būti pagautam. Sučiuptam su varvančia plunksna rankoj...

Taip pat rašymas neįmanomas be tam tikros nebylystės arba bent dislalijos, savotiško negrabumo ir nesugebėjimo išsireikšt judesiais bei tariamais žodžiais. Nežymus nepataikymas į nesamą kakofonijos ritmą ir, kas be ko, dar nuodingos vienatvės geluonis, neištraukiamai įlindęs kur nors į tarpupirštį, irgi yra pusiau būtinos sąlygos.

Rašymo galių prabudimas taip pat yra labai specifinis momentas. Lyg kvėpuotų ir dūsautų ugnikalnis, lėtai, metų metais ir šimtmečiais stengtųsi pramerkt vieną akį, bandydamas nubusti iš letargiško miego. Kad vieną dieną pats sau sušuktų į ausį: rašyk! Garsas taip ryškiai perdreskia erdvę, kad kaipmat nutyla paukščiai, muzika, rietenos, gatvės triukšmas, monotoniškas kasdienybės gaudesys – ir tuomet išsilieja žodžiai. Bet čia viskas tik prasideda. Nes iš tikrųjų egzistuoja nedidelis tarpelis tarp gabumų ir nežaboto talento. Ir vargšai tie, kurie to nejaučia ar kažkaip nenuspėja. Nevykėlio amplua labai nemalonus, ypač kalbant apie kūrybines ambicijas.

Šiaip jau daug kas priklauso nuo savęs vertinimo, nuo galėjimo ar negalėjimo rašyti ar nerašyti, eksponuotis, publikuotis ar būti vertinimų aky. Talento kanarėlė, uždaryta narvely, naktim pasiverčia pelėda ir laksto po nepažįstamas erdves, nieko neužkliudydama. Įgimtas kūrybinis gracingumas gali būt priešpriešintas vidutiniokų sugebėjimams mėgdžioti, kopijuoti ir vilktis iš paskos. Ir vieni, ir kiti turi savo svitą, lygiai taip pat kaip šalia egzistuoja aliejinė tapyba ir reprodukcijų kultūra, hobitai ir goblinai ir dar daugybė nesuderinamų dalykų. Bet viskas yra subjektyvu, vertinimai visuomet šališki, kritika irgi. Šitoj vietoj, šalia talento, labai svarbu nušlifuotas profesionalumas, dalyko išmanymas ir vertinimų pagrįstumas, kitaip nieko niekada neatsirinktume. Tikras talentas labai matosi. Blizga inteligencijos šviesa, net kai realybės vaizdavimo diapazonas išsiplečia nuo antiestetikos iki lygaus nešališko įvykių atspindžio. Turbūt būtent čia ir išryškėja tas tarpelis tarp šiaip gabumų ir nesužeidžiamo žinojimo, kad gali daugiau nei kiti. Taip pat žavi atkakliai rašančių nujautimas: net jeigu esu visiškai vienas ir negražus – esu neužmušamas. Nekalbu apie lengvai nusijojamus grafomanus. Turiu galvoj tikro talento gimimą, tą persilaužimo momentą, kai undinėlė netenka balso ir įgyja kojas, o netekties sukrėtimas išsilieja sepijos rašalu. Yra ir kitų kraštutinumų – daugybė žmonių kalba ir rašo nesuprantamai. O ir dirbtiniai kalbos padailinimai literatūrinėm priemonėm neišgelbės skęstančių, skaitančių, rašančių vidutinybių. Šokiruojantys išsišokimai – irgi tik reklaminis triukas, Castoras su Polluxu vargu ar kada prilygs didžiajam spjaudytojui ant kapų Borisui Vianui. Tie, kurie rašo gerai, žino, kad rašo gerai. Tas žinojimas neatšaukiamas. O visi kiti tik blaškosi aplinkui, reprodukuodami savo pačių beviltiškas pastangas. Ir niekas nuo nieko nepasislėps, nes visgi literatūra yra ta veidrodžių karalystė, kur žmonės vaikšto nuogi.

Rašytinė kalba, be abejo, yra gerokai intymesnė: kai, spaudžiami aplinkybių, žodžiai užsibarikaduoja burnoj, mintis dar gali vaikščiot aplinkiniais keliukais. Pavyzdžiui, ištekėt pro išsiskėtusią parkerio plunksną, jei senoviškai. Jei šiuolaikiškai – tylus klaviatūros klanksėjimas įsispaudžia į momento kontekstą, prasimuša pro rūpesčius, muziką, pelių cypimą, verksmą už sienos, čia ir dabar vykstančią dramą, tragediją ir komediją ir su Chagallo teptuko jėga nusklendžia virš Vitebsko, Vilniaus ir visų kitų geografijų. Atsiranda įstabus partnerystės jausmas – kai su žodžiais gali daryt ką nori. Ir atvirkščiai.

Rašyti nėra lengva, nes tai procesas, reikalaujantis atsiribojimo ir autokorekcijos, sugebėjimo perskaityt tekstą iš šalies ir kartais atsisakyt daugybės gražių, tiesiog estetiškai tobulų sakinių. Nesunku įsivaizduoti verkiantį kino režisierių, karpantį filmą, – atsišliet nuo to, kas jau padaryta, gali būt labai sunku, kaip ir rašyt be jokių juodraščių – beveik neįmanoma. Bet blaivus protas ir intuicija dažniausiai padeda neužsimiršt, nes gerai parašytas tekstas nemėgsta eklektikos, kad ir kokia graži ji būtų.

Labai gaila, bet iš esmės poreikis rašyti nereiškia nieko gero. Kitaip tariant, tai reiškia, kad verbalinė komunikacija žlugusi, melodika nebeegzistuoja, kažkuris emocinio pašto skyrius, o gal ir visi – uždaryti. Rašymas mintyse ir net miegant tik parodo niekingą dvigubo agento gyvenimą, vykstantį tarp realybės ir fantazijos, ir atspindi šiek tiek sutrikusio perbėgėlio filosofiją. Geltona Dovydo žvaigždė per audinį įauga į odą ir iš esmės tik pažymi taikinį.

Šiaip jau daug kas prasideda nuo žodžių. Bet galbūt jie nieko nereiškia. Dažnai tik klaidina. Nes jiems nėra universalių interpretacijos taisyklių. Niuansai išmuša iš vėžių. Nutylėjimai suteikia klaidingos informacijos. Žodžių perteklius nuvainikuoja karalių, stygius – uždeda karūną kvailiui. Žodžiai yra išdavikai. Nes vienu metu pasitelkiami kaip aštriausi stiletai, bet ir be gailesčio apnuogina naivumą ir bejėgystę. Bjauriausi yra nepasakyti žodžiai – slapukai, mulkiai, bailiai. Visi melai yra iš žodžių, tokių apsimetėlių tigrų ėriuko kailyje. Žodžiai uzurpatoriškai valdo mintis, be jų nėra išėjimo. Nebent iš proto. Žodžiai yra pavojingi. Ypač kai skiriasi nuo veiksmų. Žodžiai labai sunkūs, kartais tokie sunkūs, kad negali kvėpuot. Jie dar būna labai skirtingi savo reikšme, kaip augalų ar vabzdžių rūšys. Jie apsimeta, kad sutinka su visokių Paganelių klasifikacija, bet ištrūksta pirmai progai pasitaikius. Jie nepatikimi: sakai viena – reiškia kita. Be žodžių paprasčiau. Liūdniau. Niekaip.

Bet iš tikrųjų žodžiai yra viskas, absoliutas. Mirtina klaida būtų to nepastebėti. Kalbinė priklausomybė, žodyno auginimas ir puoselėjimas reflektuoja nuo veidrodinio minčių paviršiaus. Ir emocijos suauga su savo verbaline išraiška tiesiog neatplėštinai. Tapyba, muzika, bebalsis kinas ar kvapą gniaužianti architektūra atsiduria užriby, jei paliekami patys sau. Raidės, smulkūs padarai, trasuoja tarp objektų, taip suteikdamos jiems ryšį ir egzistencijos prasmę net per didžiausią atstumą. Disleksija šitoj Jeano Paulio Sartre’o ir kitų žodžio apologetų paskleistoj šviesoj atrodo kaip skaudi Dievo rykštė. Negebėjimas atpažinti, sujungti ir interpretuoti. Kaip „Babelyje“, Alejandro Gonzálezo Iñárritu filme, kur viena siužetinė linija plėtojasi Japonijoj. Kurčnebylė mergaitė šoka diskotekoj, mirtinoj tyloj, tarp lazerinių blyksnių, groteskiškai atsiliepdama į negirdimą ritmą. Toj absoliučioj tyloj, išvengusioj verbalinės komunikacijos triukšmo, išsivysto alternatyvios gyvybės formos – keistos, beveik neatpažįstamos, besiliejančios per kraštus, bauginančios savo intensyvumu. Tai yra atspindys tos kitos mūsų pusės, pasireiškiančios tikroj ar menamoj izoliacijoj. Šitam kontekste galvoju apie vertimo fenomeną kaip apie beveik matematiškai suplanuotą veiksmą, siekiantį priartinti transformuotą žodį prie kuo tikslesnės jo pradinės reikšmės. Atrodytų, kad programinė nesėkmė beveik garantuota, nes neegzistuoja viena kitą idealiai atitinkančios žodžių matricos. Bet bandymai prie jų priartėti nesiliauja ir muša į krantą su nepavargstančios jūros jėga. Visgi visa ko pradžioje buvo žodis. Gal net neartikuliuota figūra, stebėtinai panaši į raidę aleph.

Visada įtariau, kad semantiniu požiūriu turėtų būti kokie nors kūrybos / žodžio vertinimo kriterijai. Bet kartu jie labai neapčiuopiami. Gal dėl to, kad esam labai skirtingai išmokyti vertinti reiškinius, ypač estetinėj plotmėj. Literatūra turbūt yra vienintelė sritis, kur be jokių ypatingų pastangų ar kriterijų galima šokinėt iš mėgėjų į profesionalų lygą, pasitelkiant įgimtą žavesį ir beveik neklystančią klausą. Bet čia ir prasideda nesutapimai – kas vienam apreiškimo šukėm susminga į delnus, kitam pasirodo svetima, nepažįstama, neverta dėmesio. Būtent čia iš už kampo turėtų pasirodyti tamsi, sparnuota, lyg ir angelo pavidalo kūrybos kritiko figūra. Kritikai lyg ir privalėtų išmanyt vertinimo kriterijus bei mokėt motyvuot savo pasirinkimą.

Tačiau tie kriterijai taip pat turi vandens augalų savybių – modifikuojasi čia ir dabar, priklausomai nuo srovės krypties ir stiprumo. Šitam neapibrėžtume matau vieną kūrybos motyvą: kai supranti, kad turi jėgos ir galių parodyt kitokį, kartais efemerišką ir labai individualų pasaulį, nepretenduojantį į monumentalumą ir išlikimą, bet keistą, įdomų, nesuvaržytą, savotišką kultūrinį palimpsestą, pilną atpažinimo ženklų. Būtent tas orientyrų atpažinimas kitų kūryboj teikia didžiausią džiaugsmą, kurį būtų galima prilygint tai dienai, kai Robinzonas sutiko Penktadienį, ir vienatvė atleido savo geležinius gniaužtus.

Tarp daugybės rašymo žanrų, nuo haiku ir trumpučių novelių iki epinių romanų su begaliniais tęsiniais, norėtųsi atskirai paminėti eseistų pasaulį. Tai yra keisti žmonės, rašantys lyg ir apie nieką, beveik nesilaikantys pasakojimo konstravimo taisyklių ir neklydinėjantys fantazijų džiunglėse. Eseistai, manding, yra beveik tas pats kas estetai – miniatiūrininkai, graveriai, lengvais plunksnos perbėgimais iliustruojantys nematomą kasdienybės pusę. Esė negali būti parašyta grubiai, atmestinai ar priešokiais. Ten negali būti duobių ar tuščių vietų, mintys, tos iliuzinės machos ar olimpijos, turi gulėt gražiai išsipleikusios ant sofų. Pradžia gali būt lygi, beveik beveidė, bet kažkur per vidurį reikia paslėpt intrigą, suvyniotą į raudoną blizgutį, kad matytųsi. Rašant esė dar reikia tam tikros narcisistinės nuostatos, nes aprašomasis objektas visuomet yra tas pats – autorius. Kūrinio apimtis neturi reikšmės. Siužetas kartais gali būt vos gyvas. Visa esmė yra konteksto ir svetimos emocinės patirties atpažinimas. Esė žanras atpalaiduoja nuo herojiškos įtampos – ten gali būt pavargęs ar kartais nelabai vykęs. Nematomam bendravimui tai suteikia intymumo. Žanro meistrystė reikalauja patirties, o vidinė akis kartais turi būt negailestinga. Pasitaiko, kad paskaitai ir net nežinai, kaip padaryta – kai kurios žodžių girliandos tiesiog turi magiškos galios.

Kartais įdomu stebėt neskaitančius ir nerašančius, ypač tokius pusvaikius, prižiūrimus biurgerių tėvų ir vidutinybių mokytojų. Kamuoja kokią knygą metų metus, paskiau neprisimena, nei kur pradėjo, nei kur baigė, kol galų gale išdrįsta sau prisipažint, kad nelemta, ir paskui jau niekada į tas vietas nebegrįžta. Užauga normalūs žmonės, dirba savo darbą, moka palaikyt pokalbį, netgi demonstruoja įgimtą ar įgytą humoro jausmą – viskas gerai. Užtai ir keista, kad nieko neatsitinka. Skaitymas ir rašymas – tai kas? Nelikviduojamos kalbos sprogimo pasekmės? Sielos akiduobių krateriai? Nedemonstruotini pranašumai ar trūkumai? Viso labo bendro išsilavinimo dalis, kurios gali ir nebūti. Netgi ne relišeris tarpusavio santykiuose. Rašytinė kalba, panaši į begarsį kiną, gali būt traktuojama kaip nevisavertė. Vargšė giminaitė, išlaikoma atlaidžių globėjų ar prisiplakėlių. Požiūris priklauso nuo vartotojo kalbinio pamaldumo. Kalbos aplinkoj visuomet pilna pamišėlių ir fanatikų, atsidavusių sąjungininkų, priešų ir žudikų. Bet daugiausia turbūt indiferentiškų praeivių. Nepaisant nieko, ne tokia jau ji vargšė. Galima sakyti, tai yra vienintelė komunikacijos priemonė tam tikros rūšies ribose. Protingai skaitančių ir įdomiai rašančių rūšis reta, nykstanti, bet labai graži. Kaip saulėj žvilganti gaidžio plunksna.

Dar pagalvoju, kad rašymas būna kartais vienintelė dovana, kurią kai kas gauna savo gimimo dieną. Iš pradžių nesupranta, paskiau pastebi. Kai sakau „rašymas“, turiu galvoj rašytinės kultūros supratimą plačiąja prasme, panašiai kaip žmonės gauna muzikinę klausą – nėra tai ypatingas talentas, bet suteikia vertinimams tikslumo. Prielankumas gramatikai ar jos išmanymas irgi yra įgimta savybė. Arba turi, arba neturi. Panašiai kaip balsas. Galima pralavint, bet analitikai be intuicijos niekada nebus geri čiuožikai ant šito ledo. Galima nelavint. Tuomet tiesiog taisyklingai rašai, bet tai nėra tavo profesija. Kaip ir nebūtina dirbt vertėju, mokant keturias ar penkias kalbas. Kalbos nuojauta ir gramatikos griežtumas suteikia gyvenimui stilingumo ir subtilumo, lyg mokytumeisi kaligrafijos. Kantrybė, estetika, aiškios linijos – viskas yra gramatikoj. Padaryčiau išimtį sintaksei – neužtenka balso, reikia klausos.

Norint išlipti iš buitinio rašymo lygmens, prisideda kur kas daugiau reikalavimų: rašymas turi būti ne tik ganėtinai paprastas, bet ir įdomus, kitaip taip ir liks rašymu į erdvę. Čia jau kaip vaiduoklis iškyla paties rašančiojo asmenybė su visom ambicijom, egoizmu bei ekshibicionizmu ir iškart pakliūva į patirties ir egzistencializmo pinkles. Sutrikę mėgėjai kartais bando mest rašyt. Bet ta nepaaiškinama trauka į smulkių nusikaltimų vietą išlieka. Situacija apgailėtina – tikras, įdomus rašymas turi būt paliktas profesionalams. Bet mintys raštu, juodu ant balto, labai disciplinuoja gyvenimą. Toks jausmas, lyg turėtum skalikų būrį. Ir dresuotum juos prieš medžioklę. Lyg ir beprasmiškas užsiėmimas, nes medžioklė niekada neįvyksta. Bet kai rašai, ypač tyloj, beveik gali išgirst elektrą tekant laidais. Apima azartas. Toks keistas pojūtis – sugebėjimas pasakyt, pasukt žodį šonu, išgaut blizgesį, nuvalyt nuo triukšmo. Kas yra tas kalbėjimo būtinumas, priklausomybė nuo žodžių? Lyg būtų kalėjimo numeris – kad ir kur nueitum, kad ir kas būtum, pašauktas visada atsisuksi. Išsiduosi. Būsi atpažintas ir savų, ir priešų. Iš esmės tai yra blogai. Iš kitos pusės – vienintelis komunikacijos šansas. Vieną dieną gali sau suduot per nagus. O kitą dieną pasigriebsi Uždraustą Plunksną ir nubėgęs prirašysi ant sienų. Savikritika gal dar kiauksi ką silpnu balsu, bet niekas jos nebeklauso. Labai neįprasta priklausomybė. Bet ji egzistuoja.

Rašymas, sugebėjimas keisti vardą, veidą, kalbos manierą ir kiti vaizduotės siautėjimo reiškiniai dažnai išlaiko glaudžius ryšius su magiškos nerealybės pasauliu. Išgalvoti įvykiai ir neegzistuojantys žmonės susitinka, būna, susipina, gyvena savo gyvenimus, susikrausto į skaitančiojo atmintį ir pasąmonę ir tūno ten tol, kol vieną dieną ištrūksta keisčiausiais pavidalais.

Rašančių fokusininkų pasaulis egzistuoja pagal savas taisykles. Niekas nesidalija paslaptimis ir iš tikrųjų nėra fakyrų mokyklų, viską turi atspėti pats, o nesėkmingi eksperimentai kainuoja reputaciją arba net literatūrinę gyvybę. Išsekus jėgoms ir rašalui, apšepus plunksnoms, lėtai, bet nenumaldomai žingsniuojant link nebūties ir atėjus tai akimirkai, kai reikia susikoncentruot į vieną, patį paskutinį žodį, svarbiausią sakinį prieš sepuku, kartuves, elektros kėdę ar palaimingą išnykimą iškrakmolytose paklodėse, ką tikimės iš jų išgirsti? „Meilė išgelbės pasaulį“? „Nieko nesigailiu“? „Priimk mano sielą“? Tiek to, nebūkime naivūs. Paskutinis, vos girdimas rašančių (ar kariamų, kaip Christopherio Priesto romane) fokusininkų atodūsis, išsprūstantis su nusivylimu, gargaliavimu ir pašaipa, visuomet reiškia vieną ir tą patį:

ABRAKADABRA.

 

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Sausio

PATKPŠS

 1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

 

Skaitytojų vertinimai


109328. po palme2008-02-06 06:06
kazkaip savanaudiskai tikejausi ko nors "literaturiskesnio", tokio zetisko. Cia labiau rimta studija. O pagaliau kodel gi ne.

109346. kvailutė zetai2008-02-06 16:44
na, ir kaip dabar galima ką nors sakyti. atrodo, lyg prasižiosiu ir iš kart būsiu demaskuota nusikaltimo vietoje. kaip neturinti teisės žodžių žingsniams. todėl tik tyliai paklausiu (jei galima, žinoma. net jei ir negalima): kaip tu dabar jautiesi? kas pasikeitė (ar pasikeitė?), kai ne tik pati spausdini, bet ir tave spausdina? klausiu dabar, kol mėlynos bangos dar šnara tavo nutaukšėjusių žodžių aidu, kai išskleistos plunksnos jau glosto baltųjų debesų keteras.

109347. eik kvailutei2008-02-06 17:19
perskaityk ese pavadinimą. ;)

109349. krankt2008-02-06 17:56
rasymo baimiu ir malonumu yra tiek, kiek yra rasanciu. pats rasymo procesas, manyciau, nera didele vertybe ir gali buti idomus tik siauram paciu rasanciuju ratui. svarbu, koks "motoriukas" varineja zodzius deliojancia ranka. Galvoju, kad ir rasymo mokyklos ar pamokos nera toks jau visai bergzdzias dalykas, rayti tikrai galima ismokti, blogiau ar geriau, lygiai, kaip ir galima ismokti piesti. vienas toks meninykas yra net pasakes, jog ir bezdzione galima ismokyti piesti. jei yra norinciu ismokti rasymo kulturos, tai labai gerai, nes tie zmones, jei ir nebus rasytojai, tai bus tikrai imlesni skaitytojai. pikasas yra pasakes, kad menas ir per mela isreiskiama tiesa. iseitu, kad geriausi kurejai yra geriausi melagiai. ;)

109350. krankt2008-02-06 18:01
na, stai - taip ir nutinka, kai teksto neslifuoji. turi buti menas yra per mela isreiskiama tiesa.

109351. toto2008-02-06 18:20
Uoj uoj, nuo cukasa iki mukasa - daug kas ten ką sakė :),
tik nereikia pamiršt, pikasa dar ir darė (tą meną).

Zetai - Valio!


109355. krankt totui2008-02-06 18:39
taigi ta ir sakau. :) pikasas buvo ir teber vienas didziausiu meninyku.

109356. mie2008-02-06 18:59
kiek ismokytu geru pieseju ir geru lipdytoju nusmigo i nezinia.

109358. cc2008-02-06 19:42
Kadangi nieko neišmanau apie rašymo meną, baimę ar malonumą, tai ir nekomentuosiu. Dar nevisai suprantu ką, bet Zeta turi kažką - savito, originalaus, įdomaus, moteriško.

109359. cc - Ckiukui2008-02-06 19:46
Ar žodis originalus reiškia alaus šaltinį?

109362. balionas2008-02-06 20:22
va ir vėl puikus tekstas pirmam puslapy

109363. zeta>kvailutei2008-02-06 20:57
Iskart neatsakiau i nuosirdu klausima ne todel, kad esu arogantiska ar slapstausi, bet todel, kad visa diena dirbau kaip pasiutus.
Kaip jauciuosi, kai mane spausdina? Gerai jauciuosi, del dvieju priezasciu ;) Pirma, visai idomiai parasyta, antra, norit tikekit norit ne, bet uz isspausdintus zodzius moka pinigus. Galbut tai yra garsieji skatikai is Buratino Kvailiu lauko, lyg koks nepelnytos garbes simbolis ir ekvivalentas, bet kazkodel malonu tuos laisvalaikiu uzsiaugintus pinigus skinti ir kistis i kisenaite.

109365. archyvaras2008-02-06 21:43
Ai, pinigai šitie šitoke vargani grašiukai. O tekstas gyvas,"išjaustas", įtaigus, konceptualus.

109367. r2008-02-06 22:14
pelenu diena tokius perlus zarstyt ar ne nuodeme?

109368. sipik. .tyt2008-02-07 01:11
zeta, jus sau labai patinkate, ar ne? turetu but gan isdidu viska zinoti...

109369. krankt2008-02-07 01:16
baikite siame numeryje visi apie perlus verkti. perlai pries pelenus yra sudas sudziausias, anot varnos. :)

109373. bridaugilos2008-02-07 01:23
Džiaugiuos, kad ir hiiki nebuvo balsas tyruose. Zetos tekstuose visuomet randu tą bendrąjį vardiklį, be kurio rašiniai ateina ir išeina, nepalikę nė sakinio nuotrupos atminty, nei raibulių dūšioj sukėlę. Perskaičius Zetos negaliu šiaip nustriksėti į kitą puslapį. O vieną kartą labai išsigandau. Vos ne archetipinį geležtės šaltį pajutau, kai Zeta rašė apie finkas ir kitokius galąstus daiktus. Buvo baisu, lygiai kaip arachnofobui ant sienos pamačius vorą kryžiuotį... Įtaigumo ir trims plunksnoms užtektų.

109383. ivs2008-02-07 06:53
o kodel dvi pastraipos prasideda vienodai? kaip subalamutino mane! kaip puoliau blaskytis pirmyn - atgal, ar jau skaiciau, gal ka praleidau, gal neisidemejau, kaip cia dabar yra, ar cia ta pati ar kita? korekturos klaida? nu ka yra? paskui sau pasakiau: siaip jau visos pastraipos galejo prasidet tuo "siaip jau".

109384. kvailutė nudelbusi akis murma sau panosėj2008-02-07 08:45
į klausimą "kaip jautiesi?" atsakyti: "gerai" - vadinasi nieko nepasakyti...

109385. šaškė2008-02-07 09:21
zetai reiktu humanitarinio profesoriaus laipsni suteikt, kad nesusimandravotu;)

109398. S. (irgi murmu sau panosėj)2008-02-07 12:10
Iš viso šio baltai-mėlyno puslapio (tiesa, viso baltumo [dar] neperskaičiau, tik šen-ten žvilgterėjau) man tai labiausiai patiko 109346. Kv. paskutinis sakinys; gera tokius skaityti. Baltosios dalies paskutinis sakinys - nemaloniai bauginantis.

109400. dehumanitaras2008-02-07 12:15
smagu kaip zetute adoruoja pirmaji humanitaro honorara,o kai pabaigs- vel isbegs i menesiena prasegtu lietpalteliu rodyt virpancios plunksneles ir sukaus: saviskis, saviskis- ARBA DAK ARBA:)

109403. achyvaro netekstinis variantas2008-02-07 12:57
Ot prašausiu - neprašausiu: Zeta yra balzakiško amžiaus moteris, parašiusi šį tekstą, kuris yra keliariopas įrodymas, ir pirmiausia - įrodymas pačiai sau: 1) esu galioje bei patirtyje teoretizuoti; 2) galiu rašyti grožinius bei eseistinius tekstus; 3) be to, perskaitys ir visi kiti, kuriems buvau, esu ir liksiu įdomi;

109407. zeta>pik tytojui2008-02-07 15:01
Nu. Del to patikimo paciai sau tai kaip cia pasakius...Siandien, pavyzdziui, iskeikiau save paskutiniais zodziais, nes pameciau leidima, be kurio negaliu nei ieit, nei iseit is darbo. Tai dabar viskas, chana, tpsknt, smaksosiu prie sito kompo kol kas nors kitam simtmety atras nubalusius kaulus mazam kambariuky, tam kur is juros puses, nes iejau is ryto kartu su visais, o dabar tie visi kazkur nunyko ir likau ziauriai izoliuota vienatveje savo. Palauksiu dar kuri laika, gal prajos koks princas ant juros arkliuko ir isvaduos mane is situ painiu aplinkybiu. Jau toks piktumas ima, kad net negaliu. Dar paskiau, beerzeliuodama ant kedes ir apsimestinai ramiai beskaitinedama si bei ta, prisiminiau, ka sake archyvaras, kad esu balzakisko amziaus moteris (tai ir elgtis tureciau atitinkamai), tai ne, vos nepuoliau prie veidrodzio ziuret, ar nepasidariau isoriskai panasi i Monsieur Honore. Tokioje stai dramatiskoje situacijoje prieina pasipiktines skaitytojas ir klausia "na, ir kaip jus sau patinkate?" Atsakysime jums atvirai, nepatinkame mes sau visai, ypac kai papuolame i keblias situacijas ir beveik matome savo galva besiritancia nuo esafoto (pamest leidima i kosmodroma tai jums ne troliko taloneli prazudyt!)

109409. re: 109407. Zeta2008-02-07 15:16
Ne tokia ir bloga ta vienutė, jei ir Internetą turi; bent jau nėra problemos "NETURIU KĄ VEIKTI!..." Susiinstaliuokit SKYPE`ą ir prisiskambinkit viršininkui :-)

109410. p.s.2008-02-07 15:18
įdomu: ar mūsų malonioj kompanijoj yra mėgstančių patekti į keblias situacijas?.. Patarkit ką nors Zetai

109411. archyvaras2008-02-07 15:21
Neliūdėkite, Zeta, netrukus prie Tamstos prisiartins išvaduotojai ufonautai ir leidimas į kosmodromą nebeteks galios anei realumo.

109419. po palme(leidzia sau)2008-02-07 17:39
nedora taip apie autores diskutuoti, archyvarai, parseli tu, juolab kad zeta yra tiksli Tinkerbell kopija :).

109427. mie2008-02-07 20:38
ar negalima apie save gerai galvoti?

109428. zeta2008-02-07 20:51
Na ka gi, gerieji biciuliai, siaip ne taip is tos nevilties buvau isvaduota, tada kuo greiciausiai lekiau i toki punkta fotografuotis naujiems dokumentams. Tai spekit is dvieju kartu, ar pavyko ar ne. Be abejo, atspejot kaipmat, nes nepavyko niekaip. Kadangi visa pusdieni buvau atskirta nuo savo rankinuko, tai mums susivienijus pastebejau nedideli trukuma - jame nebebuvo kuklaus banknoto, droviai kysojusio pro kisenuko krasta. Likau smarkiai pribloksta, nes nesitikejau, kad tokie ziaurus paprociai vyrauja kosmodromuose su simtais sargybiniu ir uztrenkiamu duru. Taip kad del laikinu finansiniu nepritekliu fotografijos seansas neivyko. Uztai net neisivaizduojat, kiek tremties metu perskaiciau apie ejaku kalba. Faktas, kad ji isnyko kaip dumas pries septyniolika dienu kartu su paskutine kalbetoja, vardu Udach`Kuqaxa`a`a`ch`, neturi reiksmes. Lingvistinis pasaulis nuolat siurbia mane lyg butu kokia traukos spinta is mokyklinio chemijos kabineto. Sestadieni stai esu pakviesta i vieno antropologo gimimo diena, tai mintyse aiskiai nesiuos pokalbi apie ejakus. Ejaku kalbos mirtis man primine kita istorija. Labai seniai, kai teko integruotis germanisku kalbu kulturoj, leidau jaunas dienas Kopenhagoj. Ten sutikau tokia mergaite is Grenlandijos, vardu Arnajaraaq. Man vardas neatrode niekuoo ypatingas, vienas is daugelio svetimos kalbos garsu, kurie atsispaudzia atminty, kad pasiliktu ten desimtmeciams. Bet kaip tik tuomet pastebejau ir isidemejau mazu kalbu zudymo irankius. Tos mergaites tikruoju vardu niekas nevadino, visiems gerasirdziams trumpadanciams danams ji buvo Anna. Taigi, pirmiausiai pakeiciamas tavo vardas, nezymiai taip, nepastebimai, kad tau paciam butu lengviau... Paskiau siek tiek pataisomas alfabetas. Po to uzdaromos kelios mokyklos ir nebelieka motyvacijos mirstancios kalbos mokyt vaikus. O juk kalbos mirtis yra tikroji mazuju tautu apokalipse. Iki siol nesuprantu, kaip nenusmegom i pragaisti po 1863-iuju sukilimo, dusinami kirilicos, o ir veliau, kai mano pacios namuose mazdaug 1920-30 metais buvo snekama tik lenkiskai. Kulturinis genocidas vos nenuslave nuo zemes katalonu ir maoriu. Ejakams is vis nepasieke, o ir klimatas pasipriesinimui pasitaike nepalankus - visgi Aliaska. Reiks nuejus i ta gimtadieni papurtyt antropologa uz atlapu ir pareikalaut paaiskinimo. Ir kad atsiprasytu uz imperines proteviu nuodemes. Bet su atsiprasymais gal jau tiek to, as gi ne Vyzentalis koks. Tiesiog nuolat stebesiu budria akim savo genties kalbos metamorfozes. Puoselesiu visaip grazius budvardzius ir retus veiksmazodzius. Neniekinsiu pusdalyviu ir padalyviu. Siuo metu galiu didziuotis, kad bent keli svetimkalbiai yra ismokyti svarbiu lietuvisku zodziu: "miegok", "buciuoju" ir "maldauju" (du praktiski, vienas tiesiog grazus). Kombinacija gal kiek ir neiprasta, bet niekada negali zinot, ko gali prireikt gyvenime. Amzinatilsi ejakams, tiems jau nebeprireiks nieko.

109430. piktines > zetai2008-02-07 22:00
gaila, kad ir vel viska zinote...

109431. tota zhe2008-02-07 22:19
Zinant isties juk nerasoma - tik piktinamasi:)

109432. S.2008-02-07 22:21
Paskiau siek tiek pataisomas alfabetas
Zeta, Zeta: o pati kokia abėcėle rašot?... :-(((

109434. Gavrošas2008-02-07 22:41
Puiku, zeta. Reveransas.

109437. Artūras iš Vilniaus (Jerichono Rožė)2008-02-07 23:20
siaubas, Zeta, kaip tu susileidi prieš podlyzas. Net nupurtė.

109447. zeta>piktiniui (ir palmei tuo paciu)2008-02-08 01:24
Melas. Turejau eit i interneta ir ziuret, kas yra Tinkerbell.

109448. AišV zetai2008-02-08 01:50
labas Zeta, Aš nesu mainstreame, bet kažkaip neįsigilinęs, galiu constatuoti kažką SAU, - netgi.

Netikiu, kad tai pabaiga. Nors užmušk, netikiu.

109450. AišV vonsmo, nocheval, išioraz2008-02-08 02:26
.. o toto, man yra miręs - nes vagia, Zeta. Tau gal jis ištrauks kokį segmentą gyvenimo, bet žinok, retas pamaiva ilgai laikosi. Jaučiu pavargai nuo "išmintingų" patarimų, nutarei laikytis "krūvoj", -- na, na.

O aš siūlau nepataikauti toto, po to, kai jis tapo supūvęs. Anskčiau jis buvo tobulas - o dabar karbiuratorius only. Ir Tu, kaip patelė, tik dabar pastebėjai, kad jį padulkino kažkas, ir jis tapo euche ehe (gal dar babkių apturėjo).

o kodėl Tu su mani nešneki? kažkada Tau sakė, kad nereikia, bet Tavo Aistra šnekėdava su Manim ... ir kas iš to anasyk ir kas Tavoji omerta dabar?

109451. aha AišV2008-02-08 02:37
isterinei RK pliūpniai (gana bailūs ir nesavalaikiški) like me, yra paprasčiausiai vienatvės Labai plataus neišsi ... Mūsų banalybė, balansine prasme, yra krūtesnė už Jūsų counthillus - patikėk. Tai gali būti Tavoji Gulbės giesmė, kaip toto.

Klausimas archyvarui: Ar toto jau įstengia kažkuo Mus nustebint ar Mes kinkuosim jam galveles, kaip kiaulaitės.

109453. re: 109447. Zeta2008-02-08 02:57
spėju, kad ne ten pažiūrėjot: panašu, kad turėta omenyje fėja iš Piterio Peno

109454. gal norite pažiūrėti TinkerBell namų puslapį? (su įvairiausiais aleph`ais)2008-02-08 03:06
http://www.cyberworks.co.jp/tink/

109456. AišV kelia bokalą2008-02-08 03:40
.. soldafonų apimtyje Aš bejėgis, vidutinė klasė pagaliau stiprėja Lietuvėlėj (matyt davatkos netenka valdžios) ir užšaldytos bridaugihos jau gali tiksėt. aha, a ne. Zeta, dar po bokalą už praeitį (kur kas labiau infrasketriptenę) .. ir gal nereikia liai lai.

109457. ivs :)2008-02-08 03:45
nu bet koks jus neatidus, Sauliau. Manote, kad zeta paneige savo panasuma i TinkerBell? Nei paneige, nei patvirtino, tik papriestaravo piktiniui, kuris sake, kad ji viska zino. o ne viska.

As irgi turejau su atviortka greztis i kompiuterio vidurius, kad surasciau Tinker Bell. Radau stai cia*
Kas galejo pagalvoti, kad toks is isvaizdos nykus tipazas, galetu buti gan idomus tipas? Tik pagalvokite:
    Though sometimes ill-behaved and vindictive, at other times she is helpful and kind to Peter (for whom she apparently has romantic feelings). The extremes in her personality are explained in-story by the fact that a fairy`s size prevents her from holding more than one feeling at a time. Tinker Bell, like other fairies in Barrie`s works, can make it possible for others to fly, by sprinkling them with fairy dust.
    Barrie`s fairies are dependent on the belief of others to survive. In one famous scene, she is dying, but will survive if enough people believe in fairies.
Nu? Tai panasu i zeta ar ne? Kas pasakys?

109463. pasi2008-02-08 12:33
Rasote: "dirbtiniai kalbos padailinimai literatūrinėm priemonėm neišgelbės skęstančių, skaitančių, rašančių vidutinybių. [...] Tie, kurie rašo gerai, žino, kad rašo gerai. Tas žinojimas neatšaukiamas. O visi kiti tik blaškosi aplinkui, reprodukuodami savo pačių beviltiškas pastangas." Idomu, kuriems is dvieju aibiu priskiriate save?

Marods, reikalas daug sudetingesnis. Esu skaites nuostabiai (mano skoniui) rasanciu klaikiu vidutinybiu. Kita vertus, pazistu viena tipa, kurio neilga straipsni turejau skaitineti pusantru metu, kol galiausiai manausi suprates, ka noreta pasakyti, ir tai, kas atrode beprasmisku chaosu, tapo nuostabiu paveikslu. Literaturos (kaip ir nelyginant muzikos) rasymo rezultatas yra tik negyva konstrukcija, kol ji neatgyja skaitanciojo samoneje. O kas vienam skamba, kitam tik tuscias, ikyrus, bjaurus triuksmas. Va to skaitytojo jusu tekste ir pasigendu, nes rasyma suabsoliutinote. Tik ir tiek...

109464. re: 109457. Ivs2008-02-08 12:42
nesiginčinu, tik mėginu pasiteisinti: argi įmanoma būti atidžiu tokiu laiku, tokioje laiko juostoje?... :-|

109474. latras2008-02-08 18:45
teisingai rasytojas - kileris, kietas profas...auka - naivus, patiklus skaitytojas, neapdairiai ryjantis skaitala. laikas juos sukeisti vietomis!

109475. 132008-02-08 19:26
o yra tokiu, kurie raso blogai, bet galvoja kad gerai

109477. cc2008-02-08 19:54
Labai geras Pasi komentaras. Labai.

109478. latras2008-02-08 20:16
sakote, rasytojas - auka, skaitytojas - auka...tai kas tuomet grobuonis?

109480. krankt latrui2008-02-08 20:24
grobuonis - leidejas. :)

109481. krankt > cc2008-02-08 20:24
sutinku, tikrai dalykiskas komentaras.

109483. latras > pasi2008-02-08 20:36
super komentaras! reikia i kurini "isikirsti" ideti darbo, pastangu, bet niekas nenori arti...stai ir rezultatas...jei kurinis "ikertamas" is pirmo apziojimo - visi juokiasi - meslas...o jei "neisikerta" is pirmo bandymo - nesamone...nonsensas...kliedesys...

109484. cc - Krankt2008-02-08 20:48
Labas

109486. zeta>pasi2008-02-08 20:54
Nesutinku su dalykiniu Jusu komentaru, nes skiriasi musu filosofines sistemos, jei tokias turime. Sakinys "esu skaites nuostabiai (mano skoniui) rasanciu klaikiu vidutinybiu" priestarauja mano logikai. Jeigu zmogus kazka sugeba padaryt isskirtinai, o ypac jeigu gali nuostabiai rasyt, tai jis jau niekada nebus vidutinybe. Gali atrodyt baisiai, kalbet visiskas nesamones, nenusimanyt nei inzinerijoj, nei politikoj, bet jeigu jau yra apdovanotas bent viena ypatinga savybe - viskas, nebeatimsi. Isoriskai tokie tipai gali but pilkesni uz pele, o viduj daznai buna uzsiveise visa Borgeso biblioteka. Nesusipratimu saltinis yra musu nepazinumas, o ne ju nemokejimas atsiskleisti.
Klausiate, kuriai is dvieju aibiu priskirciau save? Nesu tiek parasius, kad sokineciau po aibes. As komentuoju gyvenima, lyg koks siuolaikinis inuitas - labai epizodiskai ir gal ne visai tiksliai ir net nustembu kartais, kai kas nors sukteli "hiiki!" is paskutines eiles.

109487. r2008-02-08 21:23
tavo spalvoti uzraitymai zeta yra su niekuo nesulyginami jei koks nors kurpius nores juos padailint tvok nedvejodama ir rasyk kaip TAU reikia

109488. krankt zetai2008-02-08 21:26
ka turi galvoje, sakydama "nuostabiai rasyti"? nepriimk asmeniskai ir nesupyk, tikrai neturiu jokiu piktybisku intenciju, bet is tavo opuso sito taip ir nesupratau.

109489. zeta2008-02-08 21:29
Maldauju (koks grazus zodis!, ir jus nesupykite, bet neturiu kada veltis i pasakojimo etimologijas, nes iseinu i sokiu pamoka.

109491. krankt2008-02-08 21:47
smagaus pasisokimo. p.s. krankt ant graziai rasanciu nepyksta. ;)

109497. pasi > zetai2008-02-08 22:42
rasote:

"šalia talento, labai svarbu nušlifuotas profesionalumas, dalyko išmanymas ir vertinimų pagrįstumas, kitaip nieko niekada neatsirinktume. Tikras talentas labai matosi. Blizga inteligencijos šviesa, net kai realybės vaizdavimo diapazonas išsiplečia nuo antiestetikos iki lygaus nešališko įvykių atspindžio."

Po to rasote:

"Nesusipratimu saltinis yra musu nepazinumas, o ne ju nemokejimas atsiskleisti."

Ar Jums neatrodo, kad siedu teiginiai vienas kitam priestarauja? Kaip ir visas jusu tekstas, kuri paskaicius, per visus isvinguriavimus vis vien nesimato, anot krankt, kas gi noreta pasakyt? Jums labai sekasi trumpi tekstai...

109501. cc2008-02-08 23:21
Net žymiausi rašytojai, dailininkai, kompozitoriai yra prigaminę niekalo, o koks nors nežymus kompozitorius, rašytojas yra sukūręs 1, bet puikų kurinį. Pasi teisus tą teigdamas.

109503. krankt2008-02-08 23:27
man patinka musu tautos ismintis, kuri rupiai sako - be sudo nebus grudo. :)

109510. zeta (skyletom nuo sokiu kurpem)>pasi2008-02-09 01:52
Hm, nesuprantu, kodel Jus su tokiu entuziazmu kisate galva liutui i nasrus. Dabar stai painiojate mano teksta su savo komentarais ir ieskote teisybes. Dar paieskokite, gal ir atrasite. Dar karta Jums kartoju, proto bokste, nepazistu "nuostabiai rasanciu" vidutinybiu, o jeigu Jus per savo nesugebejima atpazinti tuos "nepaprastus rasytojus" laikote vidutinybem tai as nieko negaliu padaryt. Jusu kriterijai, jusu vertinimai ir galite apsivozti jais tartum skrybele. Man idomiai ar "nuostabiai" rasantys zmones is vidutinybiu apibrezimo iskrenta tiesiog by default. O jei mano tekstas, pasak Jusu, pats sau priestarauja, tai sveikinu papuolus i pinkles... nes zodziai yra niekas. O gal viskas? Zinokit, viskas priklauso nuo to, kuria aki primerkes ziuresit ;)
Tarp kitko, pasigedau Jusu virtualios egzistencijos. Kur sitiek simtmeciu buvot dinges??? Pasirodo, is urvo imanoma issiviliot tik pripaisius nesuprantamu tekstu...

109517. pasi2008-02-09 10:00
jei zodziai yra niekas, tai kam tiek demesio ir vargo ju naudojimo tariamai kokybei apibudinti?

109518. xy2008-02-09 10:31
Taip, miela Zeta, pritarčiau Pasi, jūs pasiklystate visumoje, nors, neužginčysi, esate stipri mikrostruktūrose.

109520. textas2008-02-09 12:49
Kodėl apie Zetos kūrinį nieko nepasako ragana Kornelija, kaip žadėjusi? Diplomatiška laikysena? Ar dar nesubrendusi nuomonei?

109521. archyvaras2008-02-09 13:09
Zeta talentingai paspendžia spąstus tarp loginių argumentų ir grynai literatūrinių metaforų, šitoks talentingas ir rišlus dualistinis jos rašymo supynimas į vientisą tekstą ir klaidina, mus, logizuojančius, arba vien besižavinčius metaforomis, o jai pačiai leidžia išsisukti, tarkime, kad ir iš Pasi pateiktų argumentų bei nuosavų nenuoseklumų.

109522. pasi > archyvarui2008-02-09 13:40
Na jau, kas gi cia ka spendzia, gaudo, issisukineja, ir pan. Kalbames, ir tiek. Nereiketu nenuoseklumo vadinti dualizmu, nes dualizmas, kaip ir daugybines sasajos (multi-referentiality), vis vien pagristi sarysinga logika, kad ir netiesine, o ne vien tik, hm, maldauju dovanoti, logoreja. Na, paziurekime kad ir i sita:

"Labai gaila, bet iš esmės poreikis rašyti nereiškia nieko gero. Kitaip tariant, tai reiškia, kad verbalinė komunikacija žlugusi, melodika nebeegzistuoja, kažkuris emocinio pašto skyrius, o gal ir visi – uždaryti. Rašymas mintyse ir net miegant tik parodo niekingą dvigubo agento gyvenimą, vykstantį tarp realybės ir fantazijos, ir atspindi šiek tiek sutrikusio perbėgėlio filosofiją. Geltona Dovydo žvaigždė per audinį įauga į odą ir iš esmės tik pažymi taikinį."

Visiska savo beprasmybe sis pasazas man primena Ilfo ir Petrovo sarkastiskas parodijas is "Aukso versio".

109523. zeta>archyvarui2008-02-09 13:50
Labai smagu, kad pagavot ta dualistini priestaravimu punktyra, nes apie tai ir norejau papasakot. Apie neryztinguma ir akiplesiskuma vienu metu. Apie baime ir malonuma. Apie geliu prazydejima tamsoj.

109524. zeta>pasi2008-02-09 14:09
Ak, gaila man tu sakiniu, istrauktu is teksto, ir lyg pakaruokliai kabanciu ant telegrafo stulpu. Bet tegul kabo, tegul plevesuoja. Kazkaip lyg ir niekinga protingam zmogui aiskint kiekviena metafora ar pasaza, todel priimu jusu nuostata "nepatiko tekstas" ir lekiu i miesta, i kuri siandien, zinokit, is pat ankstaus ryto atejo pavasaris!

109525. pasi > zetai2008-02-09 15:32
Na, ir diskutuok tu, zmogau, kai kita puse tikisi vien pagyru. Jei norejote papasakoti apie koki nors dualizma, o dar ir "priestaravimu punktyrus" - tai kodel to nepadarete, o paniekinamai kvaksejote apie filologijos peryklas? Stai ir apsisuko ratas. Dabar aisku, kuriai aibei save priskiriate, rasanti fokusininke, pilna prabudusiu gracingumo galiu, blizganciu inteligencijos sviesa, ir apie ka sis opusas.

"Žodžių perteklius [...] uždeda karūną kvailiui"

109527. dualizmas, kuriam ką tik su beisbolo lazda numušė karūną 2008-02-09 15:58
Pasi, pasirašau po Jūsų nuomone.

109529. po palme2008-02-09 17:47
tai ir sakau, kad zeta yra TinkerBell: uzbarsto ant dalyku stebuklingu milteliu ir jie (daiktai), nors tai ir pries ju prigimti, pradeda skraidyti.

109531. ivs2008-02-09 18:36
man tai labai noretusi, kad pasi isvardintu bent viena "nuostabiai (jo skoniui) rasanciu klaikiu vidutinybiu" ir nurodytu ta tipa ir jo neilga straipsni, kuri turejo skaitineti pusantru metu.

109532. pasi > IVS2008-02-09 18:57
Prasom. Straipsnio naujesne, lengviau skaitoma versija jums pasiunciau, malonaus skaitymo. Nuostabiai rasanciu pazistamu vidutinybiu cia, suprantama, neivardinsiu, butu neetiska, bet priminsiu Jums istorija apie isimylejusi tenora :) Galbut, jei persoksime nuo rasanciu i dainuojancius, sutiksite - pazistu paprastu, netgi siek tiek pretenzingu vyruku ir moteryciu, kurie, kaip personazai asmeniniame gyvenime yra niekuo neissiskiriantys. Taciau, kai atveria gerkle po gero dirigento batuta, is ten smogia nuostabaus meno jega (neturiu omenyje Paul Potts, jei ka :)) Jie apie ta mena nedaug supranta, kai svarstai pokalbiuose, bet va... dainuoja, kaip dievai.

109533. ivs2008-02-09 19:20
Aciu uz strpsn. Hezau, skaitysiu dabar gal septynerius metus po septynis. O sokinejant nuo dainuojanciu prie rasanciu, ar ne tai zeta norejo pasakyti ir apie "filologines peryklas"? Jeigu trynys be to raudono taskiuko, tai perink neperines, kad ir geriausioj perykloj - vistiena niekaip nesigaus, tik kiausiniene.

109536. bri2008-02-09 19:37
Mane labai nustebino pasi komentarai, pasirinkta leksika. Kvaksėti... Zeta nekvaksi, ji čiulba, jei net ir pro šalį (jei taip Jums atrodo). :) Ir "koks nors" dualizmas tekste kuo puikiausiai perteiktas, nors gal ir nėra to vienintelio sakinio, kurį galima būtų ištraukti iš konteksto ir pakabinti ant sienos - "čia apie dualizmą." Zeta nerašo atskirais sakiniais, kuriuos, kaip pagautus partizanus, būtų galimą tempti po kritikos prožektorium tardymui. Arba priimate tą neardomą audeklą, arba ne.

109537. bri2008-02-09 19:42
Dainuojančius turėtumėte lyginti su aktoriais, o ne tekstų autoriais. Kompozitoriai ir rašytojai gal ir lygintini. Pažįstu ir aš vieną skaitovę - aktorę, kuri nuostabiai perteikia mintinai išmoktus tekstus, bet pati nesugeba nė sakinio padoriai suregzti. Bet tai jau ne į šią temą.

109538. ivs > pasi2008-02-09 20:14
toks ispudis, kad tam strpsn kalbama apie sventa trejybe.

109539. zetai2008-02-09 20:57
Puikus tekstas. Labai skaniai isvedziota.

109540. cc2008-02-09 21:34
Matyt yra skirtumai tarp vyro ir moters. Ir abu teisūs.

109541. pasi2008-02-09 21:43
Na na, advokatu atsirado :))) Kaip Vilniaus Prekybos Liova: arba musu variantas, arba jokio... Vilkis, mazdaug, kelnes, ir nesiok, o, jei klyna verzia, o uzpakalis kabo, tai kentek tylom, o kad ne, tai maukis zemen ir vaiksciok plika subine. Tiek to, tada ir as prabilsiu svetimomis alegorijomis:

Попрыгунья Стрекоза
Лето красное пропела;
Оглянуться не успела,
Как зима катит в глаза.
[...]

"До того ль, голубчик, было?
В мягких муравах у нас -
Песни, резвость всякий час,
Так что голову вскружило".-
"А, так ты..." - "Я без души
Лето целое всё пела".-
"Ты всё пела? Это дело:
Так пойди же, попляши!"

109542. pasi > IVS2008-02-09 21:45
Puiki mintis! Kazkaip niekada nepagalvojau :) Brava!

109543. dualizmas, nors ir be karūnos, bet už parankės su strekoza2008-02-09 21:48
Nu, Pasi, Jūs nemirtingas(a) :)))

109544. pasi > cc2008-02-09 21:49
Dabar mano eile pasakyt, kad su jumis sutinku. Kantrybes reikia nezmoniskos.

109545. dar dualizmas2008-02-09 21:52
man tik gaila, kad Zeta savo vėriniais-nėriniais nusunkė dalį Kęstučiui priklausančių komentarų. Dabar gi ten "tik kelios pušelės apykreivės liko"...

109546. mie2008-02-09 21:54
kokios dar kantrybes?

109547. pasi > dualizmui2008-02-09 21:55
Kestucio tekstas analizes nereikalauja. Perskaiciau su pasimegavimu, visai negalvodamas apie rasyma, o tik apie tai, kas parasyta... o gal pasakyta?

109548. pasi > mie2008-02-09 21:56
Kokios kokios... Juk rasiau - nezmoniskos!

109549. mie2008-02-09 21:58
tik ne tai pusei reikia kantrybes. su jumis, tiesiu liniju staciu kampu diedais reikia kantrybes.

109551. pasi > bri2008-02-09 22:01
I tema, i tema. O del leksikos, tai cia jau Kurkulas su Razma tegu gincijasi. Mano zodyne "kvakseti" nera izeidziama. O va filologus galejo izeisti chunveibiniski pasitaskymai seilemis, mazdaug, sa, vidutinybes, na ir kas, kad moketes penkis metus, tikras talentas svarbiau.

109552. ivs2008-02-09 22:23
bet juk zeta sako, kad "...šalia talento, labai svarbu nušlifuotas profesionalumas...". turbut jokioj kitoj srity riba tarp profesionalumo ir megejiskumo nera tokia isskydusi. tarsi bandytum nustatyti, ar slapio smelio ruozas priklauso jurai, ar sausumai.

109553. ivs :)2008-02-09 22:29
bet vis tik mane labai nustebino pasi ivykdyta sakinio metamorfoze:
    "Žodžių perteklius [...] uždeda karūną kvailiui"
Kaip mitraus zonglieriaus triukas.

109555. pasi > IVS2008-02-09 22:37
šalia talento, labai svarbu nušlifuotas profesionalumas :)))

109556. mie2008-02-09 22:38
kas taip sako?

109557. pasi > mie2008-02-09 22:44
zeta

109558. ivs :))2008-02-09 22:44
jus zetos sakinius paimat ir persukat, tarsi mobijaus juosta ir tai, kas tiesu ir aisku, tampa sukta ir kontroversiska.

109559. mie2008-02-09 22:45
o kas yra nuslifuotas profesionalumas?

109562. ivs > mie2008-02-09 22:50
tai juros bangu nuskalautas smelis. sausas byra pro pirstus, o slapias lieka saujoj.

109563. pasi > IVS :)2008-02-09 22:53
tokie jau genai

109565. krankt2008-02-09 23:27
Yra tokia viesa paslaptis. Tiek geresni, tiek prastesni rasytojai taip pat yra nepasotinami knygu grauzikai. Nera tokio zmogaus, kuris, neperskaites ne vienos knygos, pats ka gero parasytu. Kaip nera lietaus be debesu. Taigi net tie, kurie ir neiseina is filologiniu peryklu, rasyti ismoksta is savo pamegtu autoriu, samoningai arba ne. Patys zodziai neturi jokios menines vertes, kaip kad parduotuves lentynoje sudelioti dazai, teptukai ir drobes. Zodziams reikia zmogaus esybes. Be skaitytojo rasytojas taip pat yra niekas, nes zodziai yra bendravimo ir minciu, jausmu perdavimo priemones. Tad situacija komplikuojasi, prasideda dvieju juostu judejimas. Grazus zodziai – grazu. Estetinis pasigerejimas yra tikrai svarbi emocija. Bet ar to pakanka? Priklauso nuo skaitytojo reiklumo, jo paziuru i gyvenima. Viename is Smithsonian muzieju yra eksponuojama nuostabi brangakmeniu kolekcija. Akinancio grozio, gluminanciu kainu. Paziuriu ir nueinu, o pati puosiuosi gan negrabiai padaryta indenu gamybos juvelyrika – sidabras ir turkis. Skonio reikalas? Tikriausiai. Pamenu perskaityta L.S.Cerniauskaites knyga „Kvepavimas i marmura“. Toks pat jausmas, kaip apsilankius minetoje brangakmeniu parodoje. Kalbos grozis liejasi per krastus. Ir uz tai nusiimu kepure pries rasytoja. Taciau kazko as ten pasigedau, ne, ne kazko, o emocines autientikos. Viskas is pavirsiaus lyg ir zeri, bet knyga siek tiek „knygiska“, be gyvybes pipiru. Dabar esu ipusejusi puikia knyga apie Afganistana. Stai nediduke istraukele: „Mammy was soon asleep, leaving Laila with dueling emotions: reassured that Mammy meant to live on, stung that she was not the reason. She would never leave her mark on Mammy‘s heart the way her brothers had, because Mammy‘s heart was like a pallid beach where Laila‘s footprints would forever wash away beneath the waves of sorrow that swelled and crashed, swelled and crashed.“ (K.Hosseini, „A Thousand Splendid Suns“). Kare su priesu abu sunus praradusios moters skausmas palyginamas , regis, gana girdetais zodziais, bet visa pastraipa pastumia toliau, nei tikiesi. Nejucia mintimis persoki per seimos tragedija link siaubingu visos afganu tautos patirciu, imi mastyti apie religijos vaidmeni, prisimeni Lietuva, jos bedas. Atrodytu, toks neisraiskingas buvo tas prieangis, bet kazkokiu nesuprantamu budu atsiduri desimties juostu greitkelyje, i nevilti ir sumaisti varancius minciu kamscius. Iseinu pasivaikscioti su sunimi, o ta knyga eina saligatviu is paskos ir kalba. Kalba man, kai net jos nesu atsivertusi. Tada sakau sau: Khaled Hosseini yra paveikus rasytojas. O apie si Zetos opusa galiu pasakyti stai ka: zaizaruoja, zeri, blyksi meistriskais saules potepiais ezero pavirsius giedra diena. Mirgejimas uzburia, bet nematau pacio ezero, neiziuriu, koks jis didelis ir labai, labai gilus.

109566. kiskis p2008-02-09 23:39
einu miegot, nors tie deimantai neduos ramybes. nereikejo skaityt pries nakti.

109567. bri>ivs2008-02-09 23:49
Pasi gerai sektųsi politikoje su tais mobijiškais persukinėjimais ir ekstrahuotomis citatomis. Ir jo palyginimai tokio paties lygio - gruboki ir paviršutiniški. Gaila, nes galvojau, kad vienišas keliauninkas būsiąs kiek subtilesnis.

109568. ivs > krankt2008-02-09 23:54
nebepamenu, kur visai neseniai skaiciau, kad teksto vertė gali būti matuojama tuo laiku, kai pakeli akis nuo knygos. kuo dazniau paklei akis ir nukeliauji kazikur - tuo vertesnis tekstas.

109569. ivs2008-02-09 23:56
dar man labai idomu, ar ta stora haiku knyga (koks paradoksas!) is tiesu prirakinta prie grindinio, ar toks autores sumanymas?

109570. bri2008-02-10 00:13
Rašyti apie rašymą išties labai nedėkinga tema. Nėra vienos absoliučios tiesos apie kūrybos procesą, kaip neegzistuoja ir visiškai objektyvi rezultato kritika. Kiekvienas vis suvokiame savaip. Zeta gi išdrįso labai zetiškai perteikti kaip ji jaučia rašymą, ką jis jai reiškia. Jei tai kam nors nuskambėjo kaip pretenzija į vienintelį įmanomą rašymo interpretavimą, tai jau ne autoriaus, o skaitančiojo problema.
Beje, nors filologyne praleidau daugiau nei penkerius metus, palyginimas su peryklomis manęs nė truputėlio nesupykdė.

109571. toto2008-02-10 00:25
Man rods, bri ir leksika gruboka ir argumentacija paviršutiniška. Ir ką? - Tingiu prasidėt.
:)
P.s. Be to, šiandien krankt diena.

109572. krankt > bri2008-02-10 00:30
perykla nera jau tokia baisi ir bloga vieta, jei zmoniskai uzlaikoma. :)

109573. krankt2008-02-10 00:35
berods, niekas Zetos nekaltino "pretenzija i vieninteli imanoma rasymo interpretavima". ji issake savo supratima, o kai kurie komentatoriai - savo, kiek kitoki. taip ir turi buti.

109575. krankt > ivs2008-02-10 00:58
geras kriterijus. tik gal daug geru knygu skaityti negalima, nes tuomet stogas galutinai nuvaziuos. :)

109576. ivs > krankt2008-02-10 01:02
kai stogas vaziuoja, reikia palenkti galva i kita puse.

109577. krankt > ivs2008-02-10 01:13
ir skaityti lietryti. :) bet tuomet akyse aptemsta.

109578. bri > toto2008-02-10 01:18
Pasiseke man, kad tingite :)

109579. toto2008-02-10 03:11
Gudrus möbius. Lingvistinis. Perdėm :).

Aš, va, nesuprantu atoveiksmio „pasisekė“ be priežasties, bri. Iš emės.
Iš kitos emės, bri, jei kam realiai asisekė, tai man. Aš rimtai.
Be jokios abejonės - pasisekė, nes tingiu (...). Žiūr., vienos krypties reality: pergalės (sėkmės) piliulė praryta, euforija užplūsta, lydosi į žodžiais nepaaiškinamą pasitenkinimą (savimi), slopina galvos skausmą (smegenis), visu svoriu užgula instinktus (kaip ausis) apatija, išsivysto išsėtinė tuščios eigos (kalbos) poreikio gangrena, ir norisi šventai tylėt, kaip rašė ivs, = [pozityvaus tingėjimo/lindėjimo savy atsiradimo išaiškinimas, I stadija, by toto] :).
- Priežastis? - Yra - „pasisekė“. - O tingėjimas, net ir tas visų gerų darbų uodegoj besivelkantis tingėjimas(!) - amžina pasekmė.

Taigi. Džiaugiuos :). Nors nesuprantu, kaip ten tau galėjo pasisekt be priežasties... Bet džiaugiuos :).


109580. cc2008-02-10 08:07
Kiek minčių, nuomonių sužadino Zeta!

109581. pasi > bri2008-02-10 08:43
atsiprasau, kad apvyliau, parodziau tikraji veida :)

109582. r2008-02-10 10:15
normalus tas pasi veidas o kad moterisku nesupranta-jo bedos man visko uzteko zetos str ir spindejimo ir gilumo tik ta sekme kad nesusuktu galveles

109583. ebola2008-02-10 11:23
viska idemiai perskaiciau ir noriu tik paklausti. Kas visame sitame analize idomaus? Manksta kazkokia? Ar sitas... writing is good for your health *writers write
writing is good medicine
writing is made easier with our
writing is interdisciplinary
writing is a social act
writing is done on deadline" done on deadline"
writing is for you
writing is on the
writing is murder
writing is easy
writing is different
writing is expected?
writing is thorough and efficient
writing is used to teach and extend word identification skills
writing is therapy
writing is the winner
writing is to
writing is where your find it
writing is functional
writing is indispensable to success in today`s world
writing is not nearly so difficult as reading the writing is like house painting
writing is therapeutic
writing is a mothefucker
writing is an art
writing is a sensation
writing is on the whiteboard for traditional training service
writing is an ideologically constrained set of practices
writing is when i was five years old
writing is on the wall for fossil fuels
writing is rewriting
writing is histrionic and the best that could be said about
writing is one of the most difficult tasks for a college student
writing is an aid to memory"
writing is an act of fre
writing is the breath of life
writing is on the wall for coins and paper mone
writing is in their blood
writing is one of the most easy
writing is rewriting by charles deemer
writing is good for your health
writing is finding moments of truth
writing is easy with our music software
writing is not enough
writing is never a waste of time
writing is never a waste of time › › › online copywriting & editing
writing is good therapy
writing is a slow
writing is a mess
writing is done on deadline" a conversation with don murray
writing is
writing is on the wall; chem students synthesize success the décor of the chemistry laboratory in room 416 of chamberlin hall has been transformed over
writing is just the beginning
writing is on the screen the boss demands that you send a client a note
writing is important
writing is a winding road
writing is just part of the process
writing is easy author
writing is different by janet roberts
writing is on the web for science journals in print
writing is expressionistic
writing is therapeutic by rose l
writing is not the result of obedience to prescriptive rules
writing is on the wall patrick overlie
writing is still good writing
writing is therapy by princess86729
writing is important from a community of writers by peter elbow and pat belanoff
writing is clear and forceful
writing is to inform the reader of something; the style should further that purpose
writing is on the wall
writing is my escape
writing is to demonstrate the result of your research process or inquiry
writing is `real mccoy`
writing is as easy to follow as your favorite pizza recipe
writing is good medicine research on writng and tips on getting started on journaling for healing from tmc chronic fatigue guide
writing is a craft
writing is a special internet
writing is very important
writing is a motherfucker
writing is the business of ascribe
writing is the business of proof
writing is on the whiteboard for traditional training service providers
writing is a notable career
writing is the key to success in advertising writing is life itself
writing is an emotional activity
writing is on the wall" for
writing is an aid to memory
writing is a matter of degrees
writing is a process
writing is an act of free choice?
writing is helpful for healing
writing is on the wall for coins and paper money writing is in their blood 3

109586. mie2008-02-10 12:00
pries uzmigdama sugalvojau, kad profesionalumas - kai tavo gatavas darbas visiskai atitinka eskiza. bet siandien suzinojau kita nuomone: profesionalas yra tas kuris priklauso konkreciai gildijai ir turi tai patvirtinanti dokumenta.

109592. ebola>mie2008-02-10 15:09
profesionalas yra tas, kuris gyvena is profesijos, t.y. tai yra jo tiesioginis darbas - very zimple.Todel priklausymas gildijai dazniausiai yra pozymis, jog zmogui neuztenka jo profesionalumo, jam dar reikia shaikos, kuri padetu jam isgyventi.Yra zmoniu, kurie yra tiek profesionalai, kad kuomet uzsimini jiems apie gildija, jie sako - as ir taip turiu perdaug blogu iprociu.Geriausiai sekasi profesionalams, kurie turi klausa, bet neturi skonio.T.y. neturi esminiu principu.Tuo tarpu skonis ir klausa labai retai randa vietos viename kuzove.

109615. bri > pasi2008-02-10 18:21
;) Smagu, kad dar i satenus uzeinate!

109625. pasi > bri2008-02-10 19:01
watashi mo, ar kaip ten :)

109628. bri > pasi2008-02-10 19:57
Butent taip! Arba - kochira koso :-)

109629. Mikas Rurkis2008-02-10 20:17
Aš jau ilgiuosi Zetos šv. žodžio. Kur ji taip ilgai užtruko - dar vis šoka? Ar po miestą skrajoja?

109630. ivs2008-02-10 20:20
taip. ir mes vis uzeiname paziureti yra-nera. nera :(

109631. eiline zeta>pulkininkui pasi2008-02-10 20:25
Uoj (demaskuota Tinkerbele sustingsta is nuostabos). Panasu, kad dabar man galas: Satenai, apsiziureje ka spausdina, atims honorara, o pasipiktine skaitytojai ekskomunikuos nuo interneto. Reikia kazkaip trauktis, neprarandant garbes ir garderobo detaliu. Nieko nebeliks, teks ieskotis uzuovejos tarp antropologu, archeologu ir ir kitu archangelu. Visgi ima durnas juokas - kaip koks samurajus, penkiais plunksnos/kardo brukstelejimais izeidziau visus, ka pasiekiau. Nu, blyn, dar taip nebuvo. Malonus netiketumas, tpsknt. Kazkodel siandien noreciau pasirasyt Sikoraksa, bet tiek jau to - visuomet Jums istikima, zeta ;)

109632. pasi > zetai2008-02-10 20:39
Atvira, nuosirdi kritika yra pagarbos kritikuojamo objekto autoriui zenklas. O siuo atveju - dar ir nuosirdaus susirupinimo, kad TinkerBell`e nepavirstu JingleBell`e. Manes jus niekuo neizeidete, ego te absolvo a peccatis tuis.

109633. cc :) - Pasi2008-02-10 21:20
Moterys nemėgsta nei pagarbios, nei geranoriškos - JOKIOS KRITIKOS.

109634. Mikas Rurkis2008-02-10 21:27
Lytis čia niekuo dėta. Dauguma savimylų diedų, beje, taip pat - nemėgsta JOKIOS KRITIKOS.O Zeta tiesiog jautri būtybė, kaip ir šimtaprocentinė dauguma rašančiųjų...

109636. megapasi2008-02-10 22:10
argh. taip, mielasis cc, as zinau, bet kuprota tik grabas pagydo. siandien nebegalu daugiau rasyti. troskinau krosnyje avies blauzdas su cavolo rapa (lietuviskai turbut griezciai?) raudoname vyne, nes dabar cia, salose, ju derlius. dabar negaliu judeti, ir dar kuri laika negalesiu, nes labai sotu, issipuciau ir smegenys aptingo... patiksiu dabar moterims, nes ju kuri laika nekritikuosiu. esu nugrieztas, pajegsiu tik dar taure di tavola ir i dusa.

109637. Vienisu sirdziu klubui2008-02-10 22:28
Gydytoja Zeta parase apie savo trauma - nerasyma. Ko jus susijaudinot? A?

109640. zeta>Mikui Rurkiui ( jusu labai grazus vardas)2008-02-10 23:34
Zinot, ne taip seniai rasiau vienam draugui: niekas manes negali ismust is vyzdziu, isskyrus zemes drebejimus ir kitas katastrofas. Ir tai yra labai netoli tiesos. Savo tekste "Apie rasymo baime ir malonuma" pasakiau tai, ka norejau pasakyti ir neatsiimu ne vieno zodzio. O mano biciulio pulkininko pasi komentaruose sikart kazkaip neiprastai daug tuzmasties. Kodel? Nezinau. Matyt, gyvenimas toks.

109646. Artūras iš Vilniaus2008-02-11 01:48
o siaubas cc, ką Aš esu moteris? (109633)

P.S.Labiau norečiau būti bent jau fizine prasme - grožėčiausi savimi, nesišlykčiausi ir t.t. ir pan.

109650. krankt zetai2008-02-11 02:07
mieloji zeta, ne vienas komentatorius tavo opusu nepasipiktino, niekas tau cia blogo nelinkejo. tiesiog idomi tema, o nuomones skiriasi. juk pati supranti, esi pakankamai issilavimusi moteris. nereikia bijoti zmoniu, kurie galvoja kiek kitaip. jie nebutinai yra tavo priesai. :) pasi labai graziai parase #632. juk negalime visi vienodai galvoti, busim vieni kitiems nebeidomus, ir satenu kromelis uzsirauks. buk sveika ir kurybinga. :)

109651. krankt > cc2008-02-11 02:08
ka, ka ten apie damas parasei?! einu ieskoti musiamuses...

109653. Artūras iš Vilniaus > krankt2008-02-11 02:30
.. tai ir užsidaryk krankt.

Iš pradžių buvo šios koncepcijos "šeiminkas" toks tūlas xX`as (cenzūra, pamokslai, beprotiškas psip9timas, baimė) - tik neseniai išlindo iš Tokio didelio gauruoto užpakalio (išmetė, nes Leo`ui nebereikia tokio senio) ir nurimo. Po To jųjų beproto daug - "šaunuolė" ABR, "podlyza" IVS ..., net sunku išvardinti kiek jų būta. Dabar tavo periodas. Gal užsidaryk.

Nes dažnai iniciatyvūs tokie kaip tamsta man sukelia neviltį - kur, kaip, kodėl ir svarbiausia kas (what)

109655. krankt > AisV2008-02-11 02:43
malonu girdeti, kad sukeliu tau nevilti, bet noreciau ko dar blogesnio. kad sukelciau tau vezi arba aids. baranovos puslapyje tau kazka parasiau, ko nuo siol ir laikysiuos.

109656. ragana Kornelija2008-02-11 03:01
pagaliau antrą kartą, jau atidžiau, perskaičiau zetos esė. pirmasis skaitymas būna toks rijimas: tik am! – ir jauti, ar skanu, ar ne. nuojauta pasako neklysdama, tačiau jos šiušenimą reikia perversti į užrašomą (ar bent jau ištariamą) tekstą, ir pageidautina – argumentuotą. tai kas man nepatiko šiame straipsnyje? viena – tai egzaltuotas rašymo dovanos garbinimas. rašymą zeta prilygina nusikaltimui ar net prigimtiniam pasmerktumui (ten, kur apie geltoną Dovydo žvaigždę), o man tada norisi sakyti: na, kam taip dramatizuoti. tiesa, čia toks diskusinis dalykas, labai subjektyvus, kaip ir kitos zetos mintys, su kuriomis visai nesutinku arba ne visai sutinku, ir reikalaujantis tiek laiko, kiek jo neturiu, tad apie jas nutylėsiu, o pasakysiu ką kita.
skaitant susidaro įspūdis, tarsi zeta nesiryžtų apsispręsti dėl rašomo teksto paskirties – ar ji nori filosofiškai apmąstyti ar perteikti estetinį emocinį įspūdį. nors teksto pavadinime ir pirmojoje pastraipoje aiškiai užsiduoda filosofinę kryptį: „Noriu kalbėti apie rašymo baimę ir malonumą.“ beje, sakyčiau, nuo temos nukrypsta: baimė ir malonumas lieka labiau potekstėje, o tekste svarsto, kas yra rašymas, tad visa esė tampa tarsi užsitęsusiu įvadu, kuriame man kliūva ta pati zetos smerkiama eklektika: „gerai parašytas tekstas nemėgsta eklektikos, kad ir kokia graži ji būtų“. zeta ir pati nujaučia tam tikro (!) vientisumo būtinybę, tik aiškiai dar nėra įvaldžiusi šio instrumento: „Rašyti nėra lengva, nes tai procesas, reikalaujantis atsiribojimo ir autokorekcijos, sugebėjimo perskaityt tekstą iš šalies ir kartais atsisakyt daugybės gražių, tiesiog estetiškai tobulų sakinių.“ ko gero, per savo didelę meilę estetikai ji ir nepajėgė pasirinkti (kaip ta šatėnams gerai pažįstama ir graži, ir protinga beždžionė :) ir pabandė persiplėšti, t.y. filosofiją ir estetiką sujungti į viena. gink dieve, nesakau, kad tai neįmanoma. tik gal reikėtų daugiau meistriškumo, pagrindžiančio tą jausmą, „kai su žodžiais gali daryt ką nori. Ir atvirkščiai“. kai su žodžiais gali daryti, ką nori, parašai gerą filosofinį tekstą. kai „atvirkščiai“ – žodžiai su tavimi daro, ką nori (kai „kalba per tave kalba“) – atsiranda poezija: „Ne mano, ne mano yra tai, ką rašau“ (Fernando Pessoa). ką čia bepridėsi, stulbinantis reiškinys. zeta jau įrodė, kad žaižaruojančiai rašyti ji gali – bent jau komentarus. tai kodėl gi negalėtų parašyti didesnės apimties žaižaro? siūlyčiau jai panaudoti tą kūrybos motyvą, „kai supranti, kad turi jėgos ir galių parodyt kitokį, kartais efemerišką ir labai individualų pasaulį, nepretenduojantį į monumentalumą ir išlikimą, bet keistą, įdomų, nesuvaržytą, savotišką kultūrinį palimpsestą“. o kas liktų iš zetos teksto, jei žaižaruojančios estetikos ji atsisakytų, – čia kitas klausimas. norėtųsi (kaip ir kranktei), kad liktų skaidri minties gelmė. šį kartą minties skaidrumo galėtų būti daugiau.
pirmas įspūdis, perskaičius tekstą, buvo „silpnokas“. be abejo, nuojauta tai kuždėjo apie filosofinę teksto pusę. ir iš tiesų: nieko naujo nepasakyta, atpažinimo džiaugsmo skaitytojui ne kažin kiek – nes kokių nors gilių įžvalgų ir nėra. tiesiog paprastas subjektyvus kalbėjimas apie subjektyvią ir kolegoms grafomanams (o kitiems tai ir neįdomu :) daugmaž pažįstamą patirtį, ir tiek. pavadinčiau tai autorės brendimo tekstu, nes jis primena paauglio nuostabą atrandant netikėtus nuosavo kūno pokyčius. zeta atranda savo sielos pokyčius ir jai norisi apie tai kalbėti. ir tegu, manau – pasaulis nuo to nesugrius. svarbiausia, kad ji susivoktų ir suvestų savo galėjimo galus :). tada ir noras sudrausminti savo mintį ir pašlifuoti savo kalbėjimą atsiras. o jie zetai būtų ne pro šalį, nes, pvz., kai kuriose vietose prasimuša prasčiokiška buitinė kalba (taigi nesudrausmintos minties atspindys), nederanti nei prie filosofinio esė matmens, nei prie estetinio žėrėjimo. kas tinka interneto komentarams, ne viskas tinka popieriniame puslapyje išspausdintam tekstui (banalybes šneku, aišku, bet gal zeta pamiršo ir reikia priminti? :).
iš teksto atima grakštumą (pirmiausia minties!), o gal jį net suluošina, pasakymai apie „pusvaikius“, jų tėvus ir mokytojus, „filologines peryklas“ ar „humanitarinio išsilavinimo grotas“. padvelkia nemotyvuota panieka ir neapykanta. ir netgi dar blogiau. kiek susidūriau su „filologyno“ nekentėjais, pastebėjau, kad jie tiesiog pavydi, nes patys nėra ten „trynęsi“, ir filologija jiems atrodo kaip koks amžinai trokštamas ir amžinai nepasiekiamas vaisius, galėjęs jų pretenzijas būti rašytojais (baisiausia – kad nesėkmingas) paversti tikrove. iš čia ir visas pyktis. tarp kita ko, stebiuosi bri, kurios neužgavo pasakymai apie „filologines peryklas“. mane užgavo. ir nemaloniai nustebino, nes iš zetos to tikrai nesitikėčiau. kaip ir visi kiti, filologijos fakultetai nieko niekada neišmokys to, kuris šioje srityje yra beviltiškas. kaip ir niekada neužgoš to tikrojo talento, kurį mini ir zeta.
o pačiai zetai profesionali tekstų kūrimo treniruotė tikrai praverstų – kad ji nedarytų pačių negražiausių kalbos klaidų (tokių kaip „nuvalyt nuo triukšmo“) ir patobulintų stilių, į kurį įeina juk labai daug kas. pvz., ši pastraipa: „Prielankumas gramatikai ar jos išmanymas irgi yra įgimta savybė. Arba turi, arba neturi. Panašiai kaip balsas. Galima pralavint, bet analitikai be intuicijos niekada nebus geri čiuožikai ant šito ledo. Galima nelavint. Tuomet tiesiog taisyklingai rašai, bet tai nėra tavo profesija. Kaip ir nebūtina dirbt vertėju, mokant keturias ar penkias kalbas. Kalbos nuojauta ir gramatikos griežtumas suteikia gyvenimui stilingumo ir subtilumo, lyg mokytumeisi kaligrafijos. Kantrybė, estetika, aiškios linijos – viskas yra gramatikoj. Padaryčiau išimtį sintaksei – neužtenka balso, reikia klausos.“ tikriausiai ir pati zeta sutiks, kad tai daugiau loginis samprotavimas nei tekstinis objektas, kurio paskirtis – estetiškai žavėti. bet kai panori suprasti paskutinį sakinį (apie sintaksę), kažko pritrūksta, tenka grįžti į pastraipos pradžią, įjungti ir loginį mąstymą, ir gebėjimą asocijuoti... ir galiausiai pripažinti, kad sakinys apie sintaksę sau, o visa pastraipa – sau: loginė samprotavimo sąsaja silpna, o visa pastraipa – šiek tiek kratinys. ir tai ne vienintelė prastai „sukabinta“ vieta.
kitas panašus pvz.: „Siužetas kartais gali būt vos gyvas. Visa esmė yra konteksto ir svetimos emocinės patirties atpažinimas.“ pirmas sakinys ir prieš jį einantieji kalba, koks turi (ar gali) būti tekstas, t.y. išeities taškas yra tekstas. po žodžio „gyvas“ mintis liuokteli ir apsigręžusi 180 laipsnių kampu žygiuoja priešinga kryptimi: iš (atpažįstančio) skaitytojo taško. ir apsunkina supratimą. jau įsivažiavusi skaitytojo mintis stabteli ir klausia: „pala, tai kas čia atpažįsta – tekstas ar skaitytojas? a, skaitytojas“ – vyksta visiškai nereikalingas techninis aiškinimasis, nes tarp sakinių nėra perėjimo.
tiesą sakant, nesupratau, kaip būtent zeta galėjo nepajusti žodžio „išsipleikusios“ prasčiokiško atspalvio ir nederėjimo arba parašyti „kažkur per vidurį“.
dar vienas pavyzdys: „Jie apsimeta, kad sutinka su visokių Paganelių klasifikacija“. čia vėl pritrūko kalbos jausmo subtilumo: jei jau daug „visokių Paganelių“, tai ir jų klasifikacijų daug.
„emocijos suauga su savo verbaline išraiška tiesiog neatplėštinai“. neatplėštinai (kai reikėtų neatplėšti) ar neatplėšiamai (kai neįmanoma atplėšti)? prasmės skirtumas didelis.
neaišku ir čia: „pakliūva į patirties ir egzistencializmo pinkles“. ar tikrai egzistencializmo? o gal – egzistencijos (t.y. būties), apie kurią toliau ir kalbama?
žodžiu, tekstą reikėtų dar daug šlifuoti, įvairiais būdais. ir kai kur būtinai pridėti nukąstas žodžių galūnes, kad kalbėjimas būtų lygesnis, sklandesnis – tai norėjau sakyti jau prie ano zetos straipsnio, bet tikėjausi tobulėjimo, tad patylėjau :).
nors prirašiau daug kritinių pastabų, bet bendrai prie šito teksto dedu pliusą ir tikiuosi zetos tobulėjimo. nu, per didelės viltys – aišku, raganos asmeninė problema :).
na štai, įveikiau savo tinginį rašyti. per plauką.
po tuo ir pasirašau: niekinga dviguba agentė, rašanti „mintyse ir miegodama“.

109657. krankt2008-02-11 03:55
raganiukste, na tu ir darbsti. hezau, hezau, itariu, kad ne siaip su sluota skraidai, o ka nors is NASA nugvelbei. ne kitaip. :)

109659. Nojė pasi2008-02-11 06:27
„ego te absolvo...“ Eik tik, snargliau.

109662. Katė2008-02-11 08:30
Labai daug ABRAKADABROS...

109664. pasi > Noei2008-02-11 09:09
Jus labai isteriska. Sakyti "as tau atleidziu Tavo nuodemes" nera jokia sventvagyste, kol neipainiojamas Dievo vardas.

109665. pasi > zetai2008-02-11 09:11
Va matote, genosse, nereikejo Jums uzkabinti peryklos :)

109668. ebola>labai protingoms moterims2008-02-11 09:36
isduokit man paslapti - kam jums reikalingi tie analizai? Ar po ju jauciates geriau? Juk is ju nieko neisplaukia ir niekas nepasidaro aiskiau. Po tokiu rasliavu juk turetu apimti jausmas, kad is tikro nieko gero taip ir neparasei - ar ne?

109669. mie2008-02-11 09:52
labai protingos moterys turetu ismokti reaguoti i kritika, geranoriska ir pamatuota. turetu stoveti ir tyleti nuleidusios galva ir krutinti kojos nyksti is kuklumo. o ne mosikuoti oriam kritikuotojui pries nosi.

109671. xy2008-02-11 10:03
Su daug kuo (nors ne su viskuo) Raganos pastebėjimuose turiu sutikti. Zeta,tik jau reaguokit ramiai.Išdrįsot eiti į viešumą, visada bus kritikų, ne tik glostinėtojų, - tai normalu. Nors žinau iš patirties,- žeidžia. Tačiau ir grūdina. Tik pagyros, deja, neduoda nieko:)

109673. mie - rk2008-02-11 10:15
kaltiniti "filologyno nekentejus" pavydu yra labai primityvu. nuostabu, kokius savo mokslo istaigos patriotus isugdo filologijos fakultetas. as sakyciau, "issilavinimo grotos", ne tik humanitarinio, yra tikras dalykas, taikliai pastebeta.

109676. prašalaitis2008-02-11 10:38
perskaičiau Raganos Kornelijos pastabas ir pamaniau sau - na tai dabar Zeta susitraumuos. Nesitraumuokit, čia, Šatėnuose, Jums ir taip sudarytos šiltnaminės sąlygos, visi Jumis nuolatos gėrisi ir glostinėja, o jei jau truputi pakritikuoja, tai taip, kad neužgautų, švelniai. Išėjus į platųjį pasulį, visi šitie draugų paramstymai dingsta. Parašėt gražų tekstą, bręstančio rašančiojo, kuris atranda sau svarbius dalykus,tekstą. Su kuo Jus ir sveikinam.Tik neužsigaukite ir nepradinkite ...

109677. re: 109673. Mie2008-02-11 10:48
Mie, jei jau ginat - tai, prašau, paaiškinkit: kas turima omenyje sakant "humanitarinio išsilavinimo grotos"? Kuo taip žmogų humanitarinis išsilavinimas sugadina, tarsi į kalėjimą amžiams įstumdamas?...

109678. S. -- 109668. Ebola2008-02-11 10:58
Po tokiu rasliavu juk turetu apimti jausmas, kad is tikro nieko gero taip ir neparasei - ar ne? Tai jau tikrai: ne. Suprimityvinai savuoju išvertimu į „ARBA juoda, ARBA balta“ kalbą. Pvz., jei kas nors parodo, kur sakinyje turi būti kalbeliai - tai tikrai dar nereiškia, kad jau teigia: „nieko gero taip ir neparašei“. Neskaitai ką rK rašo („nors prirašiau daug kritinių pastabų, bet bendrai prie šito teksto dedu pliusą“), o vietoj to tėški čia savo iš anksto paruoštą „išvadą“ :-)

109679. mie - S.2008-02-11 10:59
nemanau kad humanitarinis issilavinimas sugadina, jokiu budu. netgi jeigu veliau dirbi visai kitoki darba, hemanitarinis issilavinimas tarsi pamusalas lieka visam gyvenimui. turiu omeny grotas, kurias nori nenori uzdeda mokykla. stipresnis jas lauzo, o silpnesni jos apriboja. tai taisykles "galima- negalima". gal todel pati graziausia arbatinuka, ziurek, nulipdo skulptorius, nesimokes zanro taisykliu.

109680. mie - prasalaiciui2008-02-11 11:02
kazi kodel jums atrodo, kad zeta traumuojasi? man rodos, reaguoja labai graksciai ir blaiviai. kodel zmogus negali ginti savo pozicijos?

109681. re: 109680. Mie2008-02-11 11:05
valio: jau artėja atsakymas ir į mano klausimą! :-)

109682. mie - S.2008-02-11 11:06
tik spekit pasitraukti, kai jis bum! uzkris jums ant galvos.

109683. re: 109682. Mie2008-02-11 11:13
Na, gerai: traukiuosi; bet žiūrėkit: kad vakarop jau būtų užkritęs (kaip kad pažadėjot)! Iki

109684. prašalaitis - mie2008-02-11 11:15
Apie tai užsiminiau tik todėl, kad Zetos atsakymai į kritiką ją išduoda, net nenumaniau, kad ji tokia pažeidžiama, ir tik aklas gali to nematyti...O dėl pozicijos gynimo... Taip, poziciją ginti galima ir net reikia, kitas dalykas, kai imama ginti savojo teksto kokybė arba dėstoma, kas norėta pasakyti, o skaitytojai ar kritikai atseit blogai supratę. Visi raštininkai turėtų tik padėkot kritikai (jei ji ne piktybiška, ne iš noro įgelt), o ne ginti savo tekstus. Apgink jį kitu labai geru kūriniu, kad tai kritikai iš nuostabos žandikaulis atviptų ir ji nugriūtų amo netekusi..

109685. mie - prasalaiciui2008-02-11 11:27
gali buti ginama ne teksto kokybe, o pozicija. juk gali nesutapti skaitancio ir rasancio nuomone del ko nors. permeciau dar syki zetos atsakymus, nepamaciau nei skausmingo isizeidimo nei pykcio. tikriausiai ir kiti autoriai atsako i komentarus, kartias slapyvardziu o kartais ir tikru vardu.

109686. mie - S.2008-02-11 11:34
siek tiek pasimeciau, net nezinau ka cia tokio geresnio jums uzmetus iki vakaro. tai priklausytu nuo to, kuria puse butumet atsukes - minskta pukuota ar gelezine susriubuotaja.

109687. Grebo2008-02-11 12:22
Labai vertingi Pasi ir Raganos komentarai, bet noriu priminti, kad tai yra ese, ne filisofinis ir ne loginis traktatas. Tobulumui ribų nėra ir niekada tekstas nebus tobulas, kaip ir nera tobulo teksto. Dar man labai patinka Zetos anonimiškumas - tai išvaduoja mane nuo primygtinio etiketės prisiuvimo ir, mano, kaip skaitytojo ir suvokejo protas tampa grynesnis ir švaresnis prieš patį tekstą. Prisipažinsiu, kad tai pirmas Zetos rašinys, kurį skaičiau gyvenime ir jis teikia vilčių.

109688. re: 109686. Mie2008-02-11 12:47
prošal bėgdamas žvilgtelėjau -- žiūriu, klausiat. Tai atsakau:
ai, laikykit, kad „minkštą pūkuotą“. Ko čia mums muštis visų akivaizdoje.

109695. P.S.: Mie2008-02-11 16:31
Kaip čia man praslydo pro akis: juk į tą klausimą jau atsakėt 109679. Ot tas maniškis nepastabumas: per jį, kaip sakoma, „vos neužsiroviau ant“ (vos neprisiškaukiau) geležinio atsakymo...

109696. mie - S.2008-02-11 17:04
va matot, koks jus issiblaskes atsisriubaves.

109698. zeta2008-02-11 17:37
Mielai cia su jumis dazniau pasitraumuociau, bet ne visada turiu laiko. Ypac per tuos sokius. Galvoju, gal reiktu kada primest tango dienorascio apmatus, nuvalyt keleta zodziu nuo triuksmo - kad turetumet kuo pasidziaugt :) Buvo idomu skaityt komentarus, lygiai kaip ir jums buvo idomu skaityt teksta ;) Nepriimkite taip jau visko uz gryna piniga, nes beveik viskas sitam (ir anam) gyvenime yra fikcija, taip pat ir traktatai apie rasymo ekshibicionizma.
Del tu fiziniu ir moraliniu traumu irgi galime labai nepergyvent, nes zetos dantys padaryti is gan tvirto plieno ir nera taip lengvai ismusami, kaip prasalaiciams gali pasirodyt. Taigi su plieninio danties sypsenele visgi leidziu sau speti, kad "Satenai" honoraro neatims. Ir perduodu geriausius linkejimus puikiai laikrascio korektorei, kuri profesionaliai suseke netikslumus, bet diplomatiskai leidosi i derybas ir kompromisus su uzsispyrusia autore.

109702. Mikas Rurkis2008-02-11 18:48
Būkit užsispyrus, Zeta, ir toliau, lauksim naujų tekstų...

109705. Nojė pasi2008-02-11 19:42
Durnai atrodo, kai tokiais atvejais vartojama nuodėmių atleidimo formulė, kurią kunigas kalba po penitento išpažinties: „Ego te absolvo a peccatis tuis.“ (Aš tave išrišu iš (a/ab) tavo nuodėmių.) Aš čia nekalbu apie tavo nuodėmę, bet apie tuštybę, ko gero. Dėl to mažumą susierzinusi taip nepatraukliai ir pavadinau, atleisk. Jokios isterijos:)).

109708. r2008-02-11 19:50
siandie maximkoj pirkaus isskirtinai skanius(ir brangius)obuolius vadinas golden o burnoj tirpsta kaip medus{tpfu medaus tarybiniu alkoholiku vaikai neprate valgyt nu bet as ribotos fantazijos telieka sitas palyginimas}tai va o vakar parsinesiau is rusio paskutinius vejo nuplaktus ir saules nubuciuotus is uosvio vienkiemio tokie mazuliukai susirauksleje pakirmije{reiskias valgomi} kurie geresni?isreklamuoti pagal taisykles modifikuoti ar tie rugstoki zieminiai?

109710. pasi > Nojei2008-02-11 20:00
nepavykes buvo juokelis, pripazistu. O ir is tustybes nelengvai sekasi vaduotis, bet cia tikrai ne tas atvejis. Pace :)

109711. ragana Kornelija2008-02-11 20:15
Grebo noriu priminti, kad esė audinyje visada turi būti filosofinio pluošto, kitaip tai nebus esė :). o filosofinis pluoštas visada turi būti suvaldomas - kuo geriau tai pasiseka, tuo geresnis tekstas atsiranda. mano subjektyvia nuomone, dar puikiau - kai prie to pasiseka vykusiai priderinti zetiškus žaižarus :). bet čia jau skonio reikalas.

109721. cc - r2008-02-11 21:24
Geriausi obuoliai yra mano išsiauginti. Skanūs, nerūgštūs, dideli, gražūs.

109725. ragana Kornelija2008-02-11 22:15
ale eik eik, zeta... ir taip skaitau tavo komentarus, ir kitaip - nu vis tiek, matyt, tik pagyrų tikėjaisi... eik eik ir tu, ragana, nugi matai, kiek ta zeta tegali. nu tai ir atstok nuo jos vieną sykį!

109732. ivs > raganai Kornelijai2008-02-12 04:50
ragana, tu, ragana. pastabos tavo idomios ir taiklios. jeigu mokeciau rasyti, tai dziaugciausi, jei kas taip kruopsciai isgvildentu. gal ne su viskuom sutikciau, bet juk idomu, be galo idomu butu pamatyti savo teksta kito akimis. man zetos tekstai net labai skaitosi, tepa gomuri medum. o stai Danutes Kalinauskaites tekstai man koroniu korone, nors siuzetai idomus, bet hezau, kaip nuobodziai parasyta. o zetos kita karta buna net visai neidomu apie ka parasyta (nu, kaip apie ta fotografe), bet visada idomu, kaip parasyta. lyg ziuretum koki juodai balta Rainer Werner Fassbinder filma. geriausiai Veronica Voss, ta vieta, kur parkas lietuje. juk is tiesu tai pochui, apie ka filmas, bet slapias juodai baltas lyg is pasalu apsviestas (aha ir zaizaruojantis) parkas jau niekad neisdisls is atminties. o, stai pvz., Petro Rakstiko prikrakamulinti balamutai ne mano skonio.

109738. S. -- rK2008-02-12 12:49
„vis tiek, matyt, tik pagyrų tikėjaisi“ - jei taip būtų, nebūtų tiek provokatoriškų kabliukų („filologinių peryklų“ ir pan.) palikus :-)

109739. archyvaras ( nei šiaip, nei taip jaučiasi )2008-02-12 12:56
" Pavariau" aš su Zetos " balzakišku amžiumi".Nuojauta klebena mane, jog klydau ir klaidžiojau. Atsiprašau. P.S: Popalmeri, dėkui už tą paršelį man. Priimu.

109742. Viole2008-02-12 16:07
Rasinelis primine tikra nutikima Plungeje pries kokia 16-17 metu. Romualdas Ozolas kalbejo kalbejo pilnoje saleje; prasidejo klausimu laikas. Atsistojo toks zmogelis, kepure gniauzydamas rankose ir isidrasines zemaiciuodamas paklause:"O pon Dieva ar Tamsta tiki?" Ozolas reiksmingai atsiduso ir nutese:"Siaip tai as agnostikas .." "Ve, koks protings",- teistare zmogelis ir atsisedo. Nors ne zemaite, ir as tegaliu pasakyti: "Oho, kokia protinga Zeta..."

109743. mie2008-02-12 16:38
ar reikia suprast koks ismintingas ir gudrus buvo senolis zemaitis ir kaip jis suriete kvaila ozola, ane? jau kad paklause tai paklause, vai vai.

109745. Katė2008-02-12 17:10
Analogija su Ozolu labai vykusi, nes tekste svarbiausia ne tema, o gražbyliavimas.

109746. toto2008-02-12 17:24
Tais laikais R. Ozolas nevalingai, nepiktybiškai kliedėjo - kaip ir dauguma sveiku protu nesuvoktos vertės tribūnoje staiga atsiradusių humanitarinės padermės fakyrų. „Gražbyliavimas“, - vargu, greičiau „pilstymas“.

109747. archyvaras2008-02-12 17:29
Zetos ikitekstinė savivoka yra galbūt reikšmingesnė nei jos rašytinis tekstas. Jis puikus ne logika ir ne žybsinčiomis metaforomis, o vidine suvokta savyje ir kitiems pateikiama savivoka apie kūrybą. Mes interpretuojame laisvanoriškai paviešintą privačią savivoką. Ačiū.

109749. Katė2008-02-12 17:48
Niekas čia nieko neinterpretuoja. Gal RK bandė giliau pažiūrėti. Bet irgi. Labai knaisiodamasis visada ką nors atrasi. Sakydama "gražbyliauja" aš turbūt norėjau pasakyti "mėgaujasi savo protu". Pertekliniai ir yra tie mėgavimosi žodžiai. Aš taip manau. Bet mano nuomonė nieko nereiškia. Man genialu tai, kas paprasta, nes aš jau išaugau iš visokių marškinėlių. Man patinka ir tai, kas modernu, nes nesu kažkokia surūgusi senė. Bet šitas tekstas man nelipo nors tu ką. Pabaiga ABRAKADABRA lyg ir sustatė viską į savo vietas. Bet ar kas nors tai pastebėjo? Todėl aš manau, kad Zeta už jus visus yra milijoną kartų išmintingesnė :))

109750. Katei nuo archyvaro2008-02-12 17:53
O kas prieštarauja dėl " milijoną kartų išmintingesnė?:)).

109751. "Maximos" bosas2008-02-12 17:54
Ar ne per daug garbės šitam textui?

109753. archyvaras2008-02-12 18:00
Vedamasis jis, - ar nesupratai, boseli?

109754. "Maximos" bosas2008-02-12 18:07
Hm...Vedamasis jis. Bet kad niekur neveda. Parpuolęs žodžių pertekliuje tūpčioja vietoj.

109762. Pjeras-Katei2008-02-12 19:50
Parasyk man, ka skaityti gero.

109780. zetai2008-02-12 21:24
na tarkite dar zodeli, kol nepakeite puslapio.

109781. zeta2008-02-12 21:55
Negaliu tarti ne zodelio, nes uz dvieju minuciu iseinu i naktini kina. Apie skafandra ir peteliske.

109785. archyvaras2008-02-12 22:26
Gero filmo, Zeta. Atia be žodelių. Nujaučiu, netrukus įkels naująjį ŠA numerį, ir basta. Beje, kaip Knygų balaganas/mugė Vilniuje? Taipogi tylomis, be žodelių?

109789. pakuros2008-02-12 22:43
Pagiezingos, sustabaejusi modeli atbambancios kritikos - tik blusos liuto karciuose; sunys loja, o zeta soka ir dainuoja.

109793. Artūras iš Vilniaus2008-02-13 01:32
.. visi patapo arturchaltureriais. Bet pakuroms, tik ir sėdėti be elektros. Zeta yra labai energina ir gudri moteris. Ji neprapuls net ir ..

109797. ragana Kornelija2008-02-13 02:43
apie miestės 109673 ir kt.: o man atrodo labai primityvu individą suvokti pirmiausia kaip kokios nors institucijos atstovą. jeigu jau užsigaunu dėl bandymo mane išvadinti produktu kažkokios niekingos ir netikusios peryklos, paverčiančios žmogų kaliniu – tavo supratimu, mieste, tai darau dėl tos institucijos, bet ne dėl savęs? tikrai keistas menininkės požiūris :). o dėl „išsilavinimo grotų“ mano nuomonė irgi skiriasi nuo tavosios. kiek pastebiu, patys stipriausi per jas eina kiaurai, jų beveik ir nepastebėdami, kiti pasikamuoja, kol sulaužo, o silpnajam jos yra išsigelbėjimas, nes taisyklės tampa jo atrama, kompensuoja nesugebėjimą pačiam kurti, užpildo (kad ir niekalu) vidinę tuštumą ir leidžia pamiršti savo nesugebėjimą. tiesa, kiekviena aplinka daugiau ar mažiau žmogų veikia, bet nematau jokio protingo pagrindo atsiliepti paniekinamai apie kokią nors aplinką ar kokį fakultetą vien dėl to, kad jis humanitarinis (arba techninis, arba socialinis ir t.t.). toks žmonių skirstymas (pagal gabumų kryptį ir pan.) tik parodo siaurą skirstančiojo mąstymą. o iš tikrųjų viskas priklauso nuo atskiro žmogaus, ir viskas yra mumyse – ir galėjimas laužyti grotas, ir noras į jas įsikibti, kad išsilaikytum. kartą dailės akademijos studentų darbų peržiūroje pastebėjau įdomų dalyką. visas kursas buvo nutapęs to paties modelio portretą – moters, nebe labai jaunos, bet ir nelabai senos, gal 30-40 m. visuose portretuose moteris buvo negraži, pavargusio veido, kai kuriuose – tiesiog atstumianti. nieko nuostabaus: studentų tarpe buvo madinga depresija. tik vienas vaikinas tą moterį buvo nutapęs visai gražią, simpatišką. vėliau sužinojau, kad jis „apskritai yra toks gerietis“.

109798. ragana Kornelija2008-02-13 02:46
dar sakyčiau, kad labai taikliai apie savo teksto gynimą pasakyta čia: „Apgink jį kitu labai geru kūriniu, kad tai kritikai iš nuostabos žandikaulis atviptų ir ji nugriūtų amo netekusi.“ įdomus paradoksas: autoriaus ir korektiško kritiko dvikovos paskirtis – padėti laimėti autoriui. tik tai įvyksta su sąlyga, kad autorius apsvarsto pastabas ir jomis protingai pasinaudoja. antraip jis pralaimi. akla ambicija autoriui – peilis po kaklu. savoje rankoje :).
ir katei norėčiau pasakyti: negi nepastebėjai, kad aš viso labo atidžiai perskaičiau tekstą ir pakomentavau, KAIP pasakyta, o ne KAS pasakyta? kažin, kodėl niekas nesiėmė diskutuoti apie tą KAS?

109802. toto2008-02-13 05:40
Nepasakysiu tau nieko naujo, raganaite. Šiaip esu geros nuotaikos :).

Taigi, manau, kad žmonių nereikia skirstyti pagal gabumus, aplinką ar kalvės pasirinkimą. Tai jie padaro patys. Pvz., iš mano kuklios patirties - pradedant bukiausiu pagal profesiją, pirmi būtų muitininkai, po to gydytojai, farai, teisėjai, prokurorai, aukštųjų dėstytojai, profesūra... karininkai, kunigai ir mokytojai jau apie vidurį... sorry, kad visų nepaminėjau, gi be žodyno neišvardinsi :), ir štai, ...pabaiga, priimkime, finalinė dalis, elitas (kokie 5-10%) - tie, kur pagal tave per grotas jau „eina kiaurai“. O gi kaip yra iš tiesų? - Pripažink, raganaite, šitiems nereikia iš niekur išeit, jie nebuvo patekę už grotų.


109820. sužavėtas :-) 2008-02-13 13:03
Esu sužavėtas, ZETA, Tavo opusu. Š.Atėnuose kaifuodavau ir tebekaifuoju nuo Radvilavičiūtės, Kalinauskaitės, Parulskio...., bet šitokio lygio jausenų ,,įdaiktinimo" nežinau kada teko skaityti.Dar ta intriga...- kas ta ZETA? Esu senas Satenų skaitytojas, bet tas vardas man nežinomas( teks užsiimti malonia laisvalaikio veikla-buitiniu špionažu...).Labai malonu, kad ir pati autorė dalyvauja forume. Ko palinkėti? DAR!

109847. Zetai2008-02-13 18:51
Negi nepasirodysite, mes čia vis dar užsukam...

Rodoma versija 29 iš 29 
14:11:36 Jan 31, 2011   
May 2008 Sep 2013
Sąrašas   Archyvas   Pagalba