ŠIAURĖS ATĖNAI

Šiaurės Atėnai. 2008-02-01 nr. 879

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |

ZETA. Apie rašymo baimę ir malonumą (193) • KĘSTUTIS NAVAKAS. Kur mano šiukšlė? (19) • DMITRO PAVLYČKO. Duona-kp-. Sekmadienio postilė (3) • ALI SMITH. Pasakojimo įkarštis (3) • JŪRATĖ BARANOVA. Intelektualioji proza: personažas kaip skaitytojas (15) • SIGITAS GEDA. Pražilę varnėnai (2) • MILDA ŽVIRBLYTĖ. Maratonas sapneANDRIUS ŠIUŠA. Eilės (3) • CASTOR&POLLUX. Verba de verbis (27) • GILBONĖ. Tiltai (10) • ROMUALDAS GRIGAS. Dienoraščio fragmentai (5) • RŪTA BIRŠTONAITĖ. Sunkus gyvenimas, lengvas kinasFluxus perlai kiaulėms (8) • 2008 m. vasario 8 d. Nr. 6 (880) turinys (19) •

Eilės

ANDRIUS ŠIUŠA

[skaityti komentarus]

iliustracija
Be pavadinimo. 2007
Andrius Šiuša




              Mes sustojome vienas prieš kitą
                          gerai padaryta?
              mes sustojom lyg būtumėm skridę ilgai

              mes sustojome vienas prieš kitą
                          naktį tai buvo ar rytą?

              ir pridengę lūpas spalvotais sparnais

              taip svingavome vienas prieš kitą





    Begalybė


              Vaikas vakare skaičiavo
              viena saulė
              su dangum perpus

              vaikas ryte skaičiavo
              vienas sapnas
              su lėle perpus

              vaikas dieną skaičiavo
              vienas žaidimas
              su kiemu perpus

              vaikas naktį skaičiavo
              vienas aš
              motinai tėvui perpus





              Po mėnuliu lyg nejudrus šuva gulėjau
              jo slėnyje nuo formos ir šviesos apakęs
              į veidą man kažką šnabždėjo didelės plaštakės
              ir žuvys smalsiai į mane žiūrėjo

              ar liko mano tie namai kuriuos gimiau ir augau
              tokių jaukių ramių sekmadienių svetainėj
              tik laikas – įžūlus praeivis – šimtą kartų mainė
              tikslus kuriuos turėjau – privalėjau – saugot





              Tas ilgesys visiems vienodas
              kita spalva jo niekas neaprengs
              toks pat pavasarinis baltas sodas
              prie tekančio lyg ašara vandens

              sakysi vėl jis mus aplanko
              kažin gal paskutinįkart liūdnai
              iškris lyg spurdanti širdis iš rankų
              to ilgesio raudoni pelenai





              Žuvis atsikelia labai anksti
              užkuria ugnį ir verda arbatą
              pažadina mažus žuviukus
              įjungia radiją
              susišukuoja žvynus
              žvilgteri pro langą
              kas naujo kieme
              ir tylėdama mąsto apie likimą
              apie keistą žuvišką dalią




    Užkariautojas ruduo


              Lietus, atšokęs nuo galvos,
              Pavirto vėl į nieką.
              Nubėga vaikas už kalvos
              Ir vėl atbėga.

              Taip žaidžia su savim gamta,
              Numirštanti be kraujo,
              Lyg apsirikus – ta ne ta...
              Ir nesiliauja

              Ruduo, įklimpęs į gatves –
              Spalvotą skėčių chorą –
              Vaidinti piktąjį save –
              Konkistadorą.






    Dualizmas


              Filantropo kirviu užsimojęs kertu
              Nugenėtą poezijos medį.
              Ten aukštai ant šakos sėdžiu aš, sėdi tu,
              Ir bepročio kirtėjo mes gedim.

              Vėl ateina naktis, vėl išaušta diena,
              Lesa paukščiai skurdoką peizažą.
              Ir tuksena mintis galvoje tik viena –
              Ar iškirsiu skiedrelę nors mažą,

              Kad galėčiau sugrįžt ir padegti erdves,
              Mėnesienoj sušalusią širdį,
              Nuo viršūnės nušokt ir tave parsivest,
              Ir garuojančiu nuoviru girdyt.





    Kelionė į turgų ekmadienio rytą


              Į paplentę žiopso kaimas
              smenga baltas senas dvaras
              senis krenkščia
              ir pavaro
              savo bobą ant arklėko

              lietūs pila
              kaip ir pernai
              Dievas medy
              o gal varna
              taip gražiai dainas dainuoja

              šviečia žemės labirintai
              tiktai turgaus neprašokim
              melskis motin
              ir sustokim
              jau prasikiša bažnyčia







              Gražiaplaukis tuščias miškas
              jeigu tu žinai kur jis
              feniksas ten šaltas tupi
              melodingai teka upė
              laimina jinai tave

              ak nežinom kur tas kraštas
              rodos miręs jis seniai
              žilas kerdžius liūdnas grįžta
              nakčiai varo galvijus

              miega uogom
              svyrąs kryžius
              pasunkėjęs nuo lietaus
              šventos giesmės gaubia žemę
              nusileidžia iš dangaus





              Yra laikai, kai rašosi poemos,
              Rikiuojasi į eilę vaizdiniai.
              O ši naktis kietai mane suėmus
              Į juodą nagą: kam dieną gadinai?

              Ir ką veikei, jei laiko netgi pasikarti
              Nesuradai tarp bėgančių darbų,
              Juk nereikėjo tau nei sėt, nei arti,
              Ir laikas žuvo tarp tuščių kalbų.

              Ieškojau pasiteisinimo dienos prisiminimuos,
              O Viešpatie, nekaltas, o Naktie, atleisk.
              Pakišo koją man kvailių pynimas –
              Kurio net tau aš negaliu atskleist.

              Tikėjausi naudos, nukalti gryną pinigėlį,
              Sočiau pavalgyt, nužiūrėt batus,
              Bet viską sugadino blausios vėlės:
              „Tau skirtas Dievo laikas, jis ne privatus...“

     

    Kultūros kalendorius
    nuo 2011 m. Sausio

    PATKPŠS

     1 2
    3 4 5 6 7 8 9
    10 11 12 13 14 15 16
    17 18 19 20 21 22 23
    24 25 26 27 28 29 30
    31  

     1 2 3 4 5 6
    7 8 9 10 11 12 13
    14 15 16 17 18 19 20
    21 22 23 24 25 26 27
    28  

     1 2 3 4 5 6
    7 8 9 10 11 12 13
    14 15 16 17 18 19 20
    21 22 23 24 25 26 27
    28 29 30 31  

    Nuorodos


    Kultūros diskusijų forumas,
    Kultūros vartai,
    Kultūros institucijos,
    Meno galerijos,
    Meno bankas 
    DAILĖ“, „VILNIUS“,
    7 MENO DIENOS“,
    ŠIAURĖS ATĖNAI“,
    LITERATŪRA IR MENAS“,
    NEMUNAS“,
    UŽUPIO ŽURNALAS
    Lietuva internete

     

    Skaitytojų vertinimai


    109389. Petras 2008-02-07 10:32
    Na va, ir kažkas parašyta, po sizigijų. Sveikinu.

    109418. latras2008-02-07 17:28
    uzdara sistema poetas nakti rimavo vienas eilerastis castor ir pollux perpus gėrimui skirtas laikas...jis ne privatus... patiko! geros eilės!

    109496. krankt2008-02-08 22:36
    paveiksliukas saunus

    Rodoma versija 28 iš 28 
    14:11:27 Jan 31, 2011   
    May 2008 Sep 2013
    Sąrašas   Archyvas   Pagalba