ŠIAURĖS ATĖNAI

Šiaurės Atėnai. 2010-03-12 nr. 980

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |

DAINA OPOLSKAITĖ. Daiktų skambėjimas (6) • LAIMANTAS JONUŠYS. Knygos Vilniuje ir Amerikoje (9) • CHARLES MOORE. Nelygybė nėra socialinė liga, kurią reikia „gydyti“ (7) • AUDRONĖ GIRDZIJAUSKAITĖ. Aristokrato žingsniu (5) • SIGITAS GEDA. Dainos, kurių išmokė motina (15) • Su dailininke IEVA RADZEVIČIŪTE-STANKEVIČIENE kalbasi Dovilė Aleksandravičiūtė. Akimirkų tąsa ir begalybė (1) • DŽALALIS AD DIN RUMIS. Pelė ir varlė (2) • TADEUSZ DĄBROWSKI. Eilėraščiai iš rinkinio „Juodas kvadratas“ (9) • RASA JESKELEVIČIENĖ. Saga apie moters letargiją (4) • REGINA RAGAUSKAITĖ. Sušalęs paukštis (2) • INGA MANELYTĖ. Ovalioji rožių poezija (1) • -lj-. Penki sakiniai apie mūsų kalbą (4) • JUOZAS ŠORYS. Pranciškutė iš Pilypų (3) • ETNOGRAFĖ. Juostos iš Marcinkonių apylinkės (4) • PRANĖ STUKĖNAITĖ-DECINIENĖ. Kai kurie pavasario papročiai Vilniaus krašte (13) • JONAS KIRILIAUSKAS. Asmenybės politinė krizė (6) • VAIVA GRAINYTĖ. Eilės (9) • Gerbiamieji skaitytojai! (4) •

Juostos iš Marcinkonių apylinkės

ETNOGRAFĖ

[skaityti komentarus]

Juostų audimas šioje apylinkėje yra plačiai žinomas. Seni žmonės pasakoja, kad šiais laikais mažiau yra audžiama juostų negu seniau. Įvairiaspalvių ir įvairiaraščių juostų surasti šiandien galima daugiausia pas senas moteris, kurios audė būdamos jaunos. Šių dienų mergaitės mažiau užsiima juostų audimu.

Šįmet atlankiau šiuos sodžius: Marcinkonis, Darželius, Zervynus, Žiūrus, Trakiškę, Bižus, Šunupį, Kašėtas ir Mardesavą.

Šiuose sodžiuose, o taip pat ir kituose, dar iki šių dienų užsiliko audimo juostų paprotys. Kiekvienos jaunos mergaitės pirma pareiga yra išmokti austi juostas. Seniau dar mažos mergaitės, ganydamos galvijus, ir paaugusios kiekvienu laisvu laiku ausdavo juostas, sukdavo į kamuolius ir kraudavo į kubilus.

Marcinkonių apylinkės juostos audžiamos pagalba mažų nytinių stovukų. Visų pirma apmetami siūlai ant įvarytų į sieną kuolelių, arba „an kojos“. Metmenys sudaro uždarytą ratą, kurio apskritimas sudaro juostos ilgį. Plotis priklauso nuo apmestų siūlų kiekio.

Metmenis audėja prisiriša prie savęs, o kitą jų galą prikabina prie sienos, tvoros arba medžio. Taip pasiruošus galima pradėti austi. Ant tam tikrų medinių šakučių uždedamas kas antras neporinis siūlas taip, kad vienas siūlas eitų į viršų, kitas į apačią. Prie neporinių siūlų pririšama medinis pagalėlis, vadinamas skietas. Pakeliant šį pagalėlį darosi žiotys, pro kurias perkišamas siūlas, vadinamas „audmeninis“. Siūlas suvejamas į mažą kamuolėlį arba ant medinės adatėlės. Raštai susidaro pakeliant arba nuleidžiant metmenų siūlus.

Dažniausiai audžiamos juostos iš naminių lininių siūlų, primaišius vilnonių, arba – tik iš vilnonių įvairiaspalvių siūlų. Audžiama ir iš pirktinių siūlų.

Juostos ilgis siekia nuo 2 iki 4 mtr., o plotis – nuo 2 iki 8 cm. Spalvų suderinimas – gana įvairus. Dažniausiai betgi sutinkame baltą spalvą, derinamą su įvairių atspalvių raudona, baltą su žalia, baltą su fijoletine, geltoną su žalia, baltą su juoda ir t. t. Randame taip pat trispalves juostas iš žalių, geltonų ir raudonų siūlų.

Raštai dažniausiai geometriniai, rečiau imami motyvai iš gamtos. Galime pamatyti įvairių žvaigždučių, kvadratų, rombų, spindulių, grėblelių pavienių ir dvigubų ir t. t.

Taip pat vartojami raštai gėlių, lapelių, šakučių, gyvulių ir t. t.

Juostų galai užbaigiami kutais įvairių spalvų siūlų, o kartais ir kaspinėliais.

Juostas dažniausiai juosi vyrai ant viršutinių drabužių. Kartais daromos iš juostų vadelės, kurios vartojamos važiuojant į atlaidus, piršlybas ir į kitas iškilmes. Juostos ypatingai vartojamos per vestuvių apeigas. Kiekviena mergaitė prieš tekėsiant prisiaudžia keletą kamuolių juostų, vėliau važiuodama kaipo nuotaka į vyro namus sustoja prie kiekvieno pakelės kryžiaus ir jį sujuosia. Tai yra dovana Kristui prašant, kad Jis laimintų ją naujame gyvenime.

Seniau, o taip pat ir dabar, nuotaka, atvažiavus į vyro ūkį, juostą užmeta ant vartų, kurią pasiima vaikinai. Įėjus į pirkią padeda juostą ant vadinamos duobės, kurioje laikomi pelenai su žarijomis, kitą pakabina ant samties. Juostomis apdovanoja vyrą ir vyro gimines. Kada susirinkusios moterys vestuvėse pradeda nuotakai dainuot dainas, vadinamas „juostaitėmis“, toji moka joms juostomis. Juostomis apdovanoja šokėjus, kurie ją pašokdina. Antrąją vestuvių dieną jaunoji juostomis apdalina susirinkusius. Pirkioje padeda juostą ant šluotos, kurią pasiima tas, kas šlavė pirkią, kitą padeda ant šaukštų, toji tenka šaukštų mazgotojai.

Geresnes ir platesnes juostas gauna vyras ir jo broliai, siauresnes ir menkesnes jaunoji išdalina moterims ir vaikams.

Juostomis naudojamasi ir kai kuriose magiškose praktikose. Ūkininkas, kurį apvagia, kryžiumi sujuosia „inčiavocine juostaiti“ stalo kojas, kad vagis nenuneštų pavogtų daiktų ir kad lengviau būtų jie surasti.

Kalėdų pirmosios dienos rytą šeimininkės padaro iš juostos ratą, papila grūdų ir lesina vištas, kad vasaros metu vištos nemėtytų kiaušinių patvoriuose, o eitų dėti į vieną vietą.

Užgavėnių vakarą piemuo surenka šaukštus ir surišęs juosta drauge su samčiu padeda į kampą, kad galvijai laikytųsi kartu ir nekriktų.

Šie gražūs mūsų liaudies papročiai pamažu nyksta. Seniai dar ir šiandien jų laikosi, bet jaunoji karta neseka savo tėvų pėdomis. Tai tikrai liūdnas reiškinys. Visus gražius papročius jaunoji karta turėtų saugoti ir palaikyti.


„Kalėdų žvaigždė“. Vienkartinis leidinys.
Vilnius. 1938 m. gruodžio mėn.

 

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Sausio

PATKPŠS

 1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

 

Skaitytojų vertinimai


186360. Jonas2010-03-17 15:50
Juostas audžia iki šiol, pavyzdžiui, Ašašnykų ir Kabelių moterys.

186395. asta2010-03-17 21:24
Viena kita jaunesnė iš jų dar ir mokosi.

186531. nojus2010-03-18 18:18
zervynos, mardasavas, trakiškiai - oi, galvojau straipsnis šiemet rašytas. galvojau, kaimų pavadinimus iškraipo. turiu nuotraukų, kur praėjusį rugsėjį audė.

186604. Ema2010-03-19 11:18
Juokingas tas Mardesavas! Juk tikrasis kaimo pavadinimas Mardasavas.

Rodoma versija 25 iš 26 
14:10:17 Jan 31, 2011   
Jan 2010 Jan 2012
Sąrašas   Archyvas   Pagalba