ŠIAURĖS ATĖNAI

Šiaurės Atėnai. 2010-03-12 nr. 980

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |

DAINA OPOLSKAITĖ. Daiktų skambėjimas (6) • LAIMANTAS JONUŠYS. Knygos Vilniuje ir Amerikoje (9) • CHARLES MOORE. Nelygybė nėra socialinė liga, kurią reikia „gydyti“ (7) • AUDRONĖ GIRDZIJAUSKAITĖ. Aristokrato žingsniu (5) • SIGITAS GEDA. Dainos, kurių išmokė motina (15) • Su dailininke IEVA RADZEVIČIŪTE-STANKEVIČIENE kalbasi Dovilė Aleksandravičiūtė. Akimirkų tąsa ir begalybė (1) • DŽALALIS AD DIN RUMIS. Pelė ir varlė (2) • TADEUSZ DĄBROWSKI. Eilėraščiai iš rinkinio „Juodas kvadratas“ (9) • RASA JESKELEVIČIENĖ. Saga apie moters letargiją (4) • REGINA RAGAUSKAITĖ. Sušalęs paukštis (2) • INGA MANELYTĖ. Ovalioji rožių poezija (1) • -lj-. Penki sakiniai apie mūsų kalbą (4) • JUOZAS ŠORYS. Pranciškutė iš Pilypų (3) • ETNOGRAFĖ. Juostos iš Marcinkonių apylinkės (4) • PRANĖ STUKĖNAITĖ-DECINIENĖ. Kai kurie pavasario papročiai Vilniaus krašte (13) • JONAS KIRILIAUSKAS. Asmenybės politinė krizė (6) • VAIVA GRAINYTĖ. Eilės (9) • Gerbiamieji skaitytojai! (4) •

Pelė ir varlė

DŽALALIS AD DIN RUMIS

[skaityti komentarus]


                Pelė ir varlė susitinka kas rytą prie upės kranto.
                Tupėdamos nuošaliam kampelyje jos kalbasi.

                Kai jos pasimato kas rytą,
                lengvai atsiveria, seka savo pasakas, sapnus ir paslaptis,
                nejausdamos baimės, pasitikėdamos viena kita.

                Klausydamasis jųjų kalbos,
                supranti, kaip teisingai yra pasakyta:
                kai susitinka artimos sielos –
                Kristus yra tarp jų.

                Pelė juokdamasi primena pasaką,
                kurią penketą metų buvo pamiršusi,
                bet jai pasekti reikėtų dar penkerių metų.
                Tačiau neįmanoma sustabdyti kalbos tekėjimo,
                kuriame glūdi tokia energija,
                toks tikras artumas!

                Jokio kartėlio, jokio nepasitikėjimo
                nepajusi tarp jų.

                Dievo pasiuntinys Chidiras paliečia kepamą žuvį.
                Žuvis pašoka nuo keptuvės
                ir paneria atgal į vandenį.

                Draugas sėdi šalia draugo
                ir vienas kito kaktos raukšlėse,
                tarsi lentelėse įrašytas,
                skaito slapčiausias mintis.
                Bet vieną dieną pelė skundžiasi:
                Kartais aš trokštu dvasinio ryšio,
                o tu vandeny šokinėji ir manęs negirdi.

                Gerai – susitinkam sutartu laiku,
                bet juk yra pasakyta: mylintieji nuolat meldžiasi.

                Sykį per savaitę, per dieną, net penkis sykius per valandą...
                Neužtenka? Žuvys, kaip mes,
                ilgisi vandenyno.

                Ar kupranugarių varpeliai byloja:
                susitinkam ketvirtadienio vakarą?
                Jie nuolat skamba,
                jie kalba kupranugariams žingsniuojant.

                Tik pasakyk – ar tu dažnai susimąstai?
                Nesiginčyk ir nekalbėk pernelyg išmintingai.

                Einame į mirtį –
                mirdami atsakysim.

Iš anglų k. vertė Lidija Šimkutė

 

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Sausio

PATKPŠS

 1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

 

Skaitytojų vertinimai


186379. selė :-) 2010-03-17 17:52
Tiesiog nuostabu: varlė ir pelė. Ir jokio kartėlio, jokio nepasitikėjimo...

187062. NGGP :-) 2010-03-22 19:00
ypatingai

Rodoma versija 25 iš 26 
14:10:14 Jan 31, 2011   
Jan 2010 Jan 2012
Sąrašas   Archyvas   Pagalba