ŠIAURĖS ATĖNAI

Šiaurės Atėnai. 2008-04-04 nr. 887

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |

DANUTĖ KALINAUSKAITĖ. Meilė ir kt. (25) • -ab-. Dingę (19) • NIKOLAJ GUMILIOV. Užburtas smuikas (4) • -js-. Sekmadienio postilė (12) • DAINIUS RAZAUSKAS. Senųjų girių slengo reliktai lietuvių kalboje: mikroteksto lygmuo (17) • SIGITAS GEDA. Užuolaida ir žalias vazonėlis (17) • AISTĖ BIMBIRYTĖ. „Atsiunti Tu savo Dvasią...“RASA BARČAITĖ. Kristinos Inčiūraitės „Šokis“: nuo taškelių iki V. Nabokovo (17) • STASYS STACEVIČIUS. EilėsCASTOR&POLLUX. Verba de verbis (4) • VALENTINAS SVENTICKAS. Łėk, sakałėleSAULIUS ŠERMUKŠNIS. Didieji lūkesčiai (8) • LAIMANTAS JONUŠYS. Kuo lietuviai gyveno sovietmečiu (4) • RIČARDAS ŠILEIKA. n...u...o...g...i...r...d...o...s (11) • ANDRIUS ŠIUŠA. Sizigijos (XLI) (2) • iš pirmų lūpų (353) • 2008 m. balandžio 11 d. Nr. 14 (888) turinys (23) •

Senųjų girių slengo reliktai lietuvių kalboje: mikroteksto lygmuo

DAINIUS RAZAUSKAS

[skaityti komentarus]

Šių metų sausio 25 d. „Šiaurės Atėnuose“ paskelbiau mokslinį straipsnį „Senųjų girių slengo reliktai“, kuriame mėginau parodyti, kad žodis kiškis – tai sangrąžinio veiksmažodžio kištis vienaskaitos liepiamoji nuosaka, pagal prasmę atitinkanti jo priešdėliuotąją lytį susikišk. Panašiai zuikis – sangrąžinio veiksmažodžio zuitis vienaskaitos liepiamoji nuosaka (dėl šio veiksmažodžio žr. „Lietuvių kalbos žodyną“ [toliau LKŽ], XIX, p. 1085–1086, kur pateiktos šio veiksmažodžio reikšmės „smarkiai visur lakstyti, bėginėti, sukinėtis“ ir „uoliai ieškoti“; verti dėmesio pavyzdžiai: Mano gončas [medžioklinis šuo] kad z u j a, kad z u j a po mišką! Kalnalis, Kretingos r., tarkime, gaudo z u i k į; ir Pasidedu, užmirštu, paskum zuju po visas k i š e n e s Viešintos, Anykščių r., taigi ieškau ko nukišto tarsi k i š k i o; dar plg. vedinį zujikas „nenuorama, nepasėda“ ir pan.). Ir galiausiai triušis arba archajiškesne lytimi triuškis (būtent! pavyzdžiai iš LKŽ minėtame straipsnyje) – tai sangrąžinio veiksmažodžio triuštis vienaskaitos liepiamoji nuosaka. Taip pat pamėginau bendrais bruožais rekonstruoti aplinkybes, kuriomis pakito šių žodžių gramatinė kategorija ir iš veiksmažodžių jie virto daiktavardžiais – įprastais nūn kalbamo gyvūno pavadinimais. Situacija galėjo būti maždaug tokia: eina vilkas (variantai: meška, lapė) mišku ir pamato zuikį. „O tu kas toks? – klausia ir čia pat priduria: – Tuoj aš tave...“ Kiškis atrėžia atitinkamai: „Kiškis!“ (t. y. susikišk, nepagausi!), „Zuikis!“ (užsizuik, nepagausi!) arba „Triuškis!“ (nusitriušk, nepagausi!) ir pasprunka. Vilkas palaiko atsakymą prisistatymu, ir žodžiai kiškis, zuikis bei triuš(k)is girioje ilgainiui imami suvokti kaip šio gyvūno pavadinimai. Taigi jie gali būti laikomi savotiško senųjų girių slengo reliktais lietuvių kalboje.

Džiugu, kad mano iškelta hipotezė ne tik sulaukė plataus pritarimo, bet ir, pasirodo, gali būti esmingai išplėtota, praplėsta į mikroteksto lygmenį. Antai šių metų kovo 1 d. kiškologijos konferencijoje, surengtoje vieno žymaus mokslo mecenato pirtelėje Labanoro girių prieigose, kolega Jonas Vaiškūnas atkreipė mano dėmesį į tai, kas iš pirmo žvilgsnio atrodo kaip būdingi kiškio ir zuikio epitetai, bet pažvelgus giliau pasirodo esą savotiškos formulės, dvinariai (mažiausi įmanomi) tekstai, pasiekę mūsų laikus, kaip pamatysime, iš to paties senųjų girių slengo – tai kiškis piškis ir zuikis puikis. Akivaizdu, kad jie verti kuo atidesnio tyrimo.

Pirmosios formulės ar pirmojo mikroteksto antrasis narys piškis LKŽ (X, p. 39) apibūdinamas kaip paprasčiausias „rimo žodis“ kalbant apie kiškį, tačiau reikia atsižvelgti ir į atitinkamus ištiktukus: pyšku „pykšt, pokšt“; pyškum paškum ar pišku pašku trimis reikšmėmis: „paukšt (šovimui nusakyti)“ (pvz.: Šovė anie pišku pašku zuikelį bernelį iš A. Juškos dainų rinkinio), „taukšt (trenksmui nusakyti)“ ir „tykšt (bėgimui taškantis nusakyti)“ (pvz.: Strielčius šaudo tišku tašku, aš per balą pišku pašku, zuikelis zuikelis iš buvusios Lietuvių mokslo draugijos archyvo rankraščių). Juoba sunku būtų neatsižvelgti ir į atitinkamus veiksmažodžius: piškėti ar pyškėti „kelti triukšmą, pokšėti“ ir pan.; piškinti ar pyškinti „poškinti, tauškinti“ bei „pykšėti, poškėti“, bet ir „šaudyti“ (pvz.: Pripyškino kiškių iš raštų) (LKŽ, X, p. 36–39). Gal dar plg. pikšti (pyška, piško) „pyškėti“ ir pikšti (piškia, piškė) „pyktis, bartis“ (pvz.: Boba širdinga buvo, susipiškė su vyru ir pabėgo Azierkai, Gardino r.); pykšti (pykšta, pyško) „pykšėti“ ir kt.1 Tačiau šiuo atveju mums svarbiausia tai, kad ir tariamąjį kiškio epitetą piškis iš tikrųjų galima suprasti esant vienaskaitos liepiamosios nuosakos sangrąžinį veiksmažodį kaip ir kiškis. Taigi ir visa veiksmažodinė formulė kiškis piškis gali būti laikoma senųjų girių slengo reliktu, būtent pasiūlymo susikišk (tik šįsyk, panašu, jau skirto nebe vilkui ar meškai, o medžiotojui) ekspresyviu sustiprinimu – maždaug susikišk ir susipyškink!

Panašiai puikis LKŽ (X, p. 853) apibrėžiamas kaip „puikuolis, gražuolis (zuikio epitetas)“, bet ir jis akivaizdžiai susijęs su veiksmažodžiu puikti „darytis puikiam, išdidžiam“, tad irgi gali būti laikomas sangrąžinio veiksmažodžio puiktis vienaskaitos liepiamąja nuosaka kaip ir zuikis, o visa formulė zuikis puikis tąsyk reikštų maždaug užsizuik ir užsipuikuok – nepagausi ir nepašausi!

Patraukia dėmesį tai, kad šių formulių antrieji nariai liudija kur kas aukštesnį kultūros lygį (pirmosios formulės antrasis narys skirtas nebe plėšrūnui žvėriui, bet žmogui medžiotojui, o antrosios – nukreiptas nebe į fizinę, bet į psichinę, moralinę veiklą), taigi priklauso istoriškai vėlesniam senųjų girių slengo raidos etapui. Kitaip sakant, mūsų rekonstrukcija įgyja istorinį matmenį.

Bet jeigu jau senųjų girių slengo reliktai kiškis ir zuikis aukštesniame raidos etape aptinkami veiksmažodinėse liepiamosios nuosakos formulėse kiškis piškis ir zuikis puikis, tai atitinkamos formulės lauktume ir reliktinei leksemai triuš(k)is, o kadangi abiejų turimų formulių antrieji nariai prasideda priebalsiu p ir atliepia pirmųjų narių šaknies vokalizmą, tai pagrįstai galima tikėtis, kad tuo pat priebalsiu prasidės ir pirmojo nario šaknies vokalizmą atlieps ir lauktinas trečiosios formulės antrasis narys, kurį tad galima mėginti rekonstruoti kaip *puškis, o visą trečiąją formulę – kaip triuš(k)is *puškis. Ir tikrai, tokio žodžio lietuvių kalboje esama: kaip daiktavardis, tai puškis (arba pūškis) „spuogas, puškulys“ ir „verksnys, rėksnys (apie vaiką)“, akivaizdžiai susijęs su būdvardžiu puškinas „puškuotas, spuoguotas“ (plg. žinomo poeto pavardę), ištiktukais pūški bridimui taškantis žymėti ir pušku sustenėjimui žymėti (pvz.: Pušku pušku ir ein puškėdamas Kuršėnai, Šiaulių r.) ir, žinoma, tokiais veiksmažodžiais kaip puškėti „traškėti, braškėti“ (pvz.: Kad eit par mišką, trat, pušk Grūšlaukis, Kretingos r.) ir „darytis burbulams (rūgstant, verdant...), gurguliuoti, pukšėti“ (pvz.: Puškėjo puškėjo ir pratrūko „bezdėjo bezdėjo ir pirstelėjo“ Leipalingis, Lazdijų r.; Kubile puška apsiputojęs, o kai išlipa – šeimyną pasotina „kopūstai“ Viduklė, Raseinių r.); puškinti „valgyti, ėsti su garsu, t r i u š k i n t i [!], triaukšti“; pūškinti „sunkiai eiti, klampoti, bristi“; pūškuoti „sunkiai bristi per vandenį, sniegą, purvus“ (pvz.: Nebijo nė sniego, pūškuoja sau be kelio ir gana Kupiškis; Girdžiu – per balą kažkas atpūškuoja, ogi žiūriu – vilkas Ėriškiai, Panevėžio r.) ir „sunkiai, garsiai kvėpuoti, dvėsuoti, šniokštuoti“ (pvz.: Gyvi daiktai, turėdami plaučius, pūškuoj ir kvėpuoj A. Kašarauskis) (LKŽ, X, p. 1110–1115); taip pat pukšti (pūška, puško) „berti spuogais, puškais“, iš-pukšti „išberti pūslėmis“ ir „pasipūsti, supykti“ (taigi iš-p u i k t i [plg. zuikį puikį!]), su-pukšti „išberti pūslėmis“ ir „pasidaryti nestipriam, negalingam, subliūkšti“ (pvz.: Jau tas vaikas supuško „apsiblausęs, mieguistas“ Varduva, Plungės r.); pūkšti (pūškia, pūškė) „sunkiai kvėpuoti, šnopuoti, stenėti“ ir „sunkiai klampoti, bristi, pūškuoti“ (LKŽ, X, p. 869–870) ir kt.2 Taigi ir puškis gali būti suprantamas kaip liepiamosios nuosakos vienaskaitos sangrąžinis veiksmažodis, reiškiantis maždaug „kad tu uždustum beklampodamas (iš paskos)!“ arba „kad tave spuogais, pūslėm nubertų!“, arba, įtikimiausia, „kad tu apsiblaustum ir apsibezdėtum!“. O visa formulė triuškis puškis tad ekspresyviai atitiktų nusitriušk ir apsipušk („apsipersk“)!3

Taigi turime tris senųjų girių slengo veiksmažodines formules, tris panašios reikšmės reliktinius mikrotekstus – kiškis piškis, zuikis puikis ir triuškis puškis, – šiuolaikinėje lietuvių kalboje išlikusius atitinkamo gyvūno pavadinimo ir jo epiteto junginių pavidalu.

Pabaigoje nebent dar galima pridurti minėtoje konferencijoje J. Vaiškūno pasakytą mintį, kad pirmõsios formulės antrojo nario šaknies -š- galėjo atsirasti vietoj pirminio *-s- dėl tabu, ir piškis tad esąs paprasčiausias eufemizmas. Visa formulė tad labai sklandžiai reikštų susikišk ir užsi... (siekdami aktyviau įtraukti į mokslo procesą, žodį paliksime užbaigti skaitytojui).

Šiame tyrimų etape sunku pasakyti ką nors tikra, nors hipotezė, reikia pripažinti, itin viliojanti. Juoba kad ir bezdėjimas lietuvių tradicijoje turi ryškių seksualinių konotacijų: plg. vienoje pasakoje iš J. Basanavičiaus rinkinių patarimą neturintiems vaikų vyrui su moteria, kad reikią į grūstuvę (piestą – J. Basanavičiaus pataisa) bezdėti, teip ir turėsite vaikų (Lietuviškos pasakos įvairios, II, Nr. 85). Tiesa, kalbamoji hipotezė reikalauja atsisakyti griežtos formulių fonetinės struktūros. Betgi šių formulių fonetinė struktūra savaime yra linkusi kisti: tai liudija kad ir variantas kiškis biškis (paliudytas kreipiniu kiški biški pasakoje Nr. 197 iš to paties rinkinio), kuriame biškis veikiausiai netapatintinas su germanizmu biškis „truputis“, bet sietinas vėl su veiksmažodžiu biškenti „smulkiais žingsniais bėgti, bidzenti“ (LKŽ, II, p. 854). Taigi kiškis biškis reikštų maždaug „susikišk ir bidzenk (bizdenk, bezdenk, byzdink?) iš čia“.

Remiantis J. Vaiškūno iškelta hipoteze apie pirmosios formulės antrojo nario pirminę formą ir semantiką, pakitusias dėl tabu, ir atsižvelgiant į ką tik aptiktą formulių fonetinės struktūros variantiškumą (matyt, ir įgalinusį sporadišką eufemizaciją), įmanoma atlikti ir antrosios formulės antrojo nario pirminės lyties rekonstrukciją. Iš tikrųjų, tame pačiame J. Basanavičiaus pasakų rinkinyje (Nr. 59) aptinkame antrosios formulės variantą zuikis ruikis (paliudytą vėl kreipiniu zuiki ruiki), kurio antrąjį narį ruikis savo ruožtu reikėtų sieti ne su germanizmu ruikis „pakulinis sijonas (ppr. trumpokas, su klostėmis)“, bet veikiau su veiksmažodžiais, tokiais kaip ruikoti „daryti zigzagus, kreivoti“ (argi ne taip sprunka zuikis?), ruikti (= riūkti), be kita ko, „stenant sunkiai ką dirbti, nešti, p ū k š t i“ (žr. anksčiau trečiosios formulės antrojo nario rekonstrukciją) arba – o mūsų hipotezės atveju tai įtikimiausia – ruiktis „rujotis, vaisintis“, pvz.: Balandžio mėnesį z u i k i ai    r u i k i a s i Paežerėliai, Šakių r.; Andai mačiau kralikai ruikėsi ten pat (LKŽ, XI, p. 911) ir pan. Kaip matome, rekonstruotoji antrosios formulės antrojo nario pirminė lytis ruikis (matyt, dėl tabu eufemizuota į puikį) savo semantika visiškai atliepia J. Vaiškūno pasiūlytą pirmosios formulės antrojo nario sampratą, šitaip ją kartu rimtai paremdama. Ir pati antroji veiksmažodinė formulė zuikis ruikis pagal prasmę tad kone visai prilygsta pirmajai.

Pastarajame iš ką tik pateiktų gyvosios kalbos pavyzdžių, kaip matėme, „ruikėsi kralikai“, taigi lietuviškai – triušiai, o jų vislumas juoba žinomas, virtęs priežodžiu (plg.: Vaikų kai kraliko Duokiškis, Rokiškio r.; kralė „pasileidėlė“ ir kt. [LKŽ, VI, 408, 409], kur slavizmas kralikas triušio vietą užėmė irgi gal dėl tabu). Savo ruožtu trečiosios formulės antrojo nario puškis pradžios priebalsį p galima įtarti atsiradus dėl tabu vietoj pirminės priebalsių samplaikos *kr- (plg. ir aliteraciją su kraliku). Taigi ir trečioji rekonstruotoji veiksmažodinė formulė savo reikšme visiškai atitiktų pirmąją ir antrąją, o tai šią rekonstrukciją daro itin patikimą.

Bendrosios semantikos atžvilgiu šią rekonstrukciją netiesiogiai paremia ir galimi kiti senųjų girių slengo reliktiniai mikrotekstai, susiję su stambesniais žolėdžiais, kaip antai toje pačioje pasakoje Nr. 59 vėl kreipiniu (šįsyk ištartu katino lūpomis) paliudyta formulė briedi triedi, bet tai jau būtų atskiro, platesnio tyrimo užduotis.


___________________
1 Atsižvelgiant į dėsningą metatezę -- : -šk- šaknyje, gal verta šia proga atkreipti dėmesį ir į tokius daiktavardžius kaip pikšė „jėga“ ir pikšis „nelabasis, kipšas, pikčius“ (LKŽ, IX, p. 950–952), kurie, beje, prisideda ir prie kiškio paveikslo mūsų mitologijoje išsamesnės rekonstrukcijos (ypač turint omeny kiškio ir velnio sąsajas, atskleistas G. Beresnevičiaus).
2 Mitologijos atžvilgiu čia prisimintinas lietuvių ir prūsų dievas Puškaitis, pirmąsyk paminėtas apie 1520–1530 m. vadinamojoje „Sūduvių knygelėje“ kaip Puschkayts. Jo santykis su triuš(k)iais puškiais lig šiol, regis, netyrinėtas.
3 Priminsime, kad frazeologizmas zuikio bezdalai lietuvių kalboje reiškia „visiškai nieko“ (Frazeologijos žodynas, Vilnius, 2001, p. 850).

 

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Sausio

PATKPŠS

 1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

 

Skaitytojų vertinimai


113995. ivs :)2008-04-09 04:00
aij, nu tai kaip supratau, tai dar visai neseniai cia tas giriu slengo amzius buvo. puskino laikais lietuvoje misko zverys kalbejo tarpusavy. ir grynai lietuviskai. nu. nes jeigu tai butu paskojimai kokio kito subjekto, ne zveriu pokalbiai atpasakoti, tai juk turejo pasakotojas kazkaip pavadinti ta zvereli, kuris visiems liepdavo zuikti, puikti ir t.t. dar, kaip supratau is sio mokslinio straipsnio, veiksmazodziai yra garantuotai ankstesne forma, nei daiktavardziai. jeigu turime veiksmazodi, kuris panasu, kiles is kokios kitos kalbos, tai ir daiktavardis yra lietuviskas, o ne koks ten rusiskas ar vokiskas. tai kadangi turime zodi parkinti, tai ir parkingas yra ne kokia ten neteiktina svetimybe, o nuosaviu nuosaviausias zodis, ane? o briedi triedi tai cia irgi liepiamoji nuosaka? tokia biski su rusisku akcentu?

114022. kiskis p2008-04-09 10:13
priimu sita straipsni labai asmeniskai.

114070. išprotavimas > ivs :)2008-04-09 17:30
Kad jaunėlio istoriko Vorutos pilies atradimą Šeimininkėliuose kolegos pavadino briedu, tai gal moksliškai briedas būtų ne sapaliojimas, o nuosaviausias miško briedis.

114088. nznk2008-04-09 23:46
Nepribrendau iki teksto lygio ir apimties. Palauksiu kiškių beigi triuš(k)ių nuomonės.

114106. jooo2008-04-10 10:49
kaip supratau triušis tai nutriušęs zuikis, toks apšiuręs jo giminaitis

114107. kurmis2008-04-10 11:46
Na taip: jei jau kiškis - piš(s)kis, zuikis - ruikis, tai ir triuš(k)is - kruškis.
O dar. Susitinka vilkas mešką. Vilkas sako:
- Vilkis!(čia prasme "renkis, nusirenk")
O meška atkerta:
- Meškis! (čia prasme "mėžkis").

114126. medžiotojas2008-04-10 17:51
Niu, tai čia galima daug tokių mokslų pristumdyt, jei tik ant seilės yra. Visa disertacija išeitų.

114136. 123 :-) 2008-04-10 20:18
Bent atsigavau, tokia gryna kalbinininkiška intonacija, tai jau menas, o ne mokslas. Tiems, kas neįstengia šios meno rūšies kaip reikiant įvertinti dėl patyrimo stokos - neteko klausytis Zinkevičiaus, Mažiulio ar Girdenio - tiems gal geriau mėgėjiški kokio Žarskaus paistalai -"etimologijos" - ar pan.?

114170. Irena :-) 2008-04-11 13:15
Puikus 1 Aprilio pokštas

114185. cc - kurmiui2008-04-11 21:22
Negalima taip žmonių juokinti prieš miegą. Net žmona susirūpinusi atėjo pažiūrėti ko taip kvatoju.

114209. ivs2008-04-12 05:07
ar balandzio pirmoji perkelta i sausio 25?

114304. labai primena2008-04-13 17:45
psichoanalitikų anekdotus.

114449. o ar zinot , :-) 2008-04-14 20:35
kad baltieji kiskiai - buna , kad serga trichinelioze , kaip sernai? tai tikras faktas.

114451. kiskis p2008-04-14 21:09
uztat nereikia kiskiu medziot ir esti. o kas uzsikres to man negaila.

114499. ab2008-04-15 08:02
užsizuik ir užsipuikuok

114894. 449>kiskiui piskiui2008-04-18 23:20
neraginu baltuju kiskiu saudyti , bet , vistik -trishinelioze susergama nuo mesos , o ne nuo zoles .

115313. papildymas kurmiui2008-04-23 12:55
o jeigu susitinka vilkas mešką ir prisistato ne tik vardais, bet ir pavardėm. tada vilkas sako: - Vilkis Pilkis!(t.y. renkis ir įsipilk) Meška tada: - Meškis Peškis! (t.y. mėžkis ir apsipešiok :)

Rodoma versija 25 iš 26 
14:09:55 Jan 31, 2011   
May 2008 Sep 2013
Sąrašas   Archyvas   Pagalba