ŠIAURĖS ATĖNAI

Šiaurės Atėnai. 2008-04-04 nr. 887

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |

DANUTĖ KALINAUSKAITĖ. Meilė ir kt. (25) • -ab-. Dingę (19) • NIKOLAJ GUMILIOV. Užburtas smuikas (4) • -js-. Sekmadienio postilė (12) • DAINIUS RAZAUSKAS. Senųjų girių slengo reliktai lietuvių kalboje: mikroteksto lygmuo (17) • SIGITAS GEDA. Užuolaida ir žalias vazonėlis (17) • AISTĖ BIMBIRYTĖ. „Atsiunti Tu savo Dvasią...“RASA BARČAITĖ. Kristinos Inčiūraitės „Šokis“: nuo taškelių iki V. Nabokovo (17) • STASYS STACEVIČIUS. EilėsCASTOR&POLLUX. Verba de verbis (4) • VALENTINAS SVENTICKAS. Łėk, sakałėleSAULIUS ŠERMUKŠNIS. Didieji lūkesčiai (8) • LAIMANTAS JONUŠYS. Kuo lietuviai gyveno sovietmečiu (4) • RIČARDAS ŠILEIKA. n...u...o...g...i...r...d...o...s (11) • ANDRIUS ŠIUŠA. Sizigijos (XLI) (2) • iš pirmų lūpų (353) • 2008 m. balandžio 11 d. Nr. 14 (888) turinys (23) •

Dingę

-ab-

[skaityti komentarus]

Dar visai neseniai jaučiausi kitaip. Na, bent jau atrodė, kad žmonės mato mane. Sėdint kur nors kavinėje kitapus staliuko mane tikrai išgirsdavo, o padavėjos ir pardavėjos žiūrėdavo į akis. Pamenu, kaip viena mano draugė skųsdavosi, kad atėjus jos eilei visada sugesdavo kasos aparatas, o poliklinikoje registratorė būtinai čiupdavo seniausiai plyšaujančio telefono ragelį. Tada man jos skundai atrodė juokingi...

Pirmą kartą supratau, kad ir su manimi kažkas nebe taip, iš karto po Vėlinių. Susiruošėme į svečius pas vyro gimines. Pakeliui užsukome į prekybos centrą, ir aš pasiėmiau morkų sulčių. Striukę buvau atsisegusi ir begeriant keli oranžiniai lašai užtiško ant šviesaus megztinio. Nuėjusi į tualetą bandžiau tą vietą praplauti, tačiau dėmė tik išplito. Persirengti nebuvo kada, todėl, nuėjus į svečius, atsisėdau nugara į langą. Tai buvo veiksminga, ne tik megztinis – aš pati virtau tamsia dėme lango fone ir iš pradžių džiaugiausi, kad į mane niekas nekreipia dėmesio. Paskui tylėti man nusibodo, todėl bandydavau įkišt savo trigrašį. Lyg ir išgirsdavo – pokalbio tema pasikeisdavo, tačiau į mano pusę niekas nepasuko galvos.

Kitą rytą pastebėjau, kad gatvėje nebepagaunu jokio atsitiktinio žvilgsnio.

Susidūriau kaktomuša su vienu pažįstamu, po pietų užsukau pas mamą, grįždama laiptinėje susitikau kaimynę. Su visais trumpai pasišnekėjau, bet mačiau, kaip jų žvilgsniai kaskart nuslysdavo nuo mano veido, lyg ieškodami apčiuopiamesnės atramos.

Vieną vakarą pas mus užėjo senas šeimos draugas. Atsinešė riešutinio pyrago. Užplikiau arbatos ir mes susėdome aplink mažą staliuką. Tas vyrukas sėdėjo per vidurį, aš ant fotelio iš dešinės, mano vyras – iš kairės... Begeriant arbatą staiga supratau, kad mūsų bičiulis visą laiką sėdi pasisukęs į kairę. Kai kelis kartus bandžiau pašmaikštauti, jis suklusdavo, lyg norėdamas identifikuoti seniai pažįstamą garsą... Bet tuoj pat, užmetęs koją ant kojos, dar labiau nusisukdavo.

Galų gale pasidaviau. Nuėjau į kitą kambarį skaityti knygos. Skaičiau dvi valandas, tikėdamasi, kad manęs pasiges. Nepasigedo, nors girdėjau, kaip tris kartus žmogus į balkoną ėjo rūkyti. Išeidamas su manimi neatsisveikino.

Kitą rytą nusipirkau palaidinę – liepsnojančių morkų spalvos. Niekada nenešiojau ryškiaspalvių drabužių, tačiau apsivilkau ją tą pačią dieną. Buvau antrai valandai užsirašiusi daryti manikiūro. Manikiūrininkė, gal keturiasdešimties metų moteris gražiu, kiek pavargusiu veidu, man patiko. Užeidavau čia retai, tačiau mes smagiai pasišnekėdavom. Kai reikėdavo rinktis laką, sakydavau: „Aišku, bespalvį. Bespalvėms moterims – bespalvis lakas.“ Ir mes kvatodavom.

Laikrodis rodė dvi, o ji tebesikrapštė apie kitos moters nagus. Po dviejų dešimt... Pagaliau baigė, tačiau jos abi užsidarė šoniniame kambarėlyje. Po dviejų penkiolika... Atsivėrė durys, manikiūrininkė išėjo, pasiėmė nuo staliuko žurnalą ir bandė prasmukti atgal. Tada labai garsiai pasakiau, kad ilgiau laukti nebegaliu. Ji pažvelgė į mano pusę, manęs nematydama, paskui staiga siaubingai išblyško ir, atrodė, tuoj susivems. Nejučia žvilgterėjau į priešais esantį veidrodį ir išvydau save. O tiksliau – palaidinę, kuri kirpykloje buvo pati ryškiausia dėmė – dėmė, rėkianti iš nevilties... Sugriebiau striukę. Sprukau lauk. Man ėmė trūkti oro.

Užėjau į parduotuvę. Pasiėmiau kopūstą, papriką, maišelį prieskonių. Kai pagaliau atėjo mano eilė, sugedo kasos aparatas. Mergina pasišaukė kitą kasininkę ir jos abi kurį laiką prie jo knibinėjosi. Už manęs susidarė ilgoka eilutė. Įsispoksojau į vieną porelę ir staiga išgirdau, kaip kasininkė pasakė kitai: „Žiūrėk, kažkas paliko kopūstą... Pone, ar ne jūsų maišelis su prieskoniais?“ Už manęs stovintis vyriškis atsakė: „Ne, jau kurį laiką čia guli. Maniau, kad matėt...“

Iš parduotuvės išėjau. Apsukau visą kvartalą ir mokyklos stadione prisėdau ant suoliuko. Norėjau persivarstyti aulinį batą, nes buvo susisukę raišteliai. Staiga iš kažkur šalimais atsirado didžiulis, baltas ir turbūt labai senas šuo. Be antkaklio.

Susitvarkiusi su raišteliais, patraukiau miškelio link. Jaučiau, kad šuo seka man iš paskos. Ėjau vis gilyn, ir jis nuo manęs nesitraukė. Nežinojau, kur einam, tik apėmė džiugesys, kad esu ne viena. Kopdama į stačią ir slidų šlaitą, bato kulnu netyčia tarkštelėjau vargšui į pasmakrę, taip stipriai, kad didžiuliai dantys net subarškėjo. Išsigandau. Maniau, kad griebs ir perkąs man blauzdą... Bet jis lyg niekur nieko ramiai bidzeno šalia. Šuo, kaip ir aš, buvo DINGĘS.

 

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Sausio

PATKPŠS

 1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

 

Skaitytojų vertinimai


113997. ivs2008-04-09 04:25
uzmanymas man patiko.

114000. krankt2008-04-09 05:40
hm.

114002. ivs > krankt2008-04-09 05:44
ka hm?

114004. krankt2008-04-09 05:46
mh.

114006. ivs > krankt2008-04-09 05:53
man uzmanymas patiko. ispildymas nelabai.

114008. krankt2008-04-09 05:58
kazko man cia truksta, bet nezinau, ko. tai ir pasakiau "hm", cia buvo mano toks uzmanymas. :)

114012. ivs > krankt2008-04-09 06:02
man cia labai aiskiai truksta meistro rankos. kokio surrealisto. kokio S. T. Kondroto ar Gabriel Garcia Marquez.

114015. krankt2008-04-09 06:12
man cia truksta marichuanos. :)

114016. ivs2008-04-09 06:19
man kazkaip primine septinta su puse auskto is Being John Malkovich.

114089. ai2008-04-10 00:05
užkabino tekstas, visą perskaičiau (kas man retai pasitaiko), bet pabaiga tai nuvylė. Lost, blemba.

114092. ai2008-04-10 00:11
o kas yra -ab-, tarp kitko?

114101. laumė2008-04-10 10:32
ab yra Albina Brazauskaitė, pradedanti rašytoja - iškart supratau.

114103. laumė2008-04-10 10:34
ivse, negalima sakyti "užmanymas". tu terši gimtąją kalbą iš tos pergedusios amerikės. ir su "išpildymu" irgi.

114109. ivs > laumei2008-04-10 13:36
ir "uzmanymas" ir "ispildymas" yra gryni perlai. atsivezti is Lietuvos, is teatralu.

114124. seklys morka2008-04-10 15:57
myliu tave, audrosha, nepradink.:)

114134. cc2008-04-10 20:01
mhm?

114470. sekmes autorei2008-04-14 22:28
o , kad kokios, nenusimink - kitas autorius vabalu pavirto

114558. komisaras2008-04-15 16:50
ir galai i vandeni, ane?

114590. ajoj :-) 2008-04-15 19:37
nedink, juk myliu :-) ir visuomet matau tave, tik kad labai jau retai susitinkam :-)

Rodoma versija 25 iš 26 
14:09:52 Jan 31, 2011   
May 2008 Sep 2013
Sąrašas   Archyvas   Pagalba