ŠIAURĖS ATĖNAI

Šiaurės Atėnai. 2008-04-04 nr. 887

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |

DANUTĖ KALINAUSKAITĖ. Meilė ir kt. (25) • -ab-. Dingę (19) • NIKOLAJ GUMILIOV. Užburtas smuikas (4) • -js-. Sekmadienio postilė (12) • DAINIUS RAZAUSKAS. Senųjų girių slengo reliktai lietuvių kalboje: mikroteksto lygmuo (17) • SIGITAS GEDA. Užuolaida ir žalias vazonėlis (17) • AISTĖ BIMBIRYTĖ. „Atsiunti Tu savo Dvasią...“RASA BARČAITĖ. Kristinos Inčiūraitės „Šokis“: nuo taškelių iki V. Nabokovo (17) • STASYS STACEVIČIUS. EilėsCASTOR&POLLUX. Verba de verbis (4) • VALENTINAS SVENTICKAS. Łėk, sakałėleSAULIUS ŠERMUKŠNIS. Didieji lūkesčiai (8) • LAIMANTAS JONUŠYS. Kuo lietuviai gyveno sovietmečiu (4) • RIČARDAS ŠILEIKA. n...u...o...g...i...r...d...o...s (11) • ANDRIUS ŠIUŠA. Sizigijos (XLI) (2) • iš pirmų lūpų (353) • 2008 m. balandžio 11 d. Nr. 14 (888) turinys (23) •

Užuolaida ir žalias vazonėlis

SIGITAS GEDA

[skaityti komentarus]

iliustracija

2006

Sausio 23, pirmadienis

Perskaičiau a. a. Rimvydo Šilbajorio paskutinį straipsnį „Mirtis ir žodis poezijoje“.

Čia pat užrašiau (laisvai) jo cituojamą R. M. Rilkę.

Gal ir galėtų būti?


        Sukuos apie mirtį, senovinę pilį,
        tas tūkstančio metų lekiojimas,
        sukuos ir lig šiol nežinau,
        kas tai – sakalas, viesulas ilgas
        ar vienas didingas giedojimas.

Tai, žinoma, sau pačiam.

Ir citata iš jo str.:

„Kaip tik poezijos skaitymai mumyse ir pažadina tą paslaptingą nuostabios visatos ir savęs buvimo pajautą, kuri, poeto žodžio paliesta, atsiskleidžia tarytum žiedas kiekvienoje gyvenimo smulkmenoje. Taigi per poeziją mes iš tikrųjų mokomės būti. [...]

Gal tai ir būtų mirties surastas vardas – poeto Žodis.“

Čia paneigia prieš tai savo paties išsakytą abejonę:

„Kartais atrodo, jo (Mackaus) poezijos tikslas – aiškiai parodyti, kad gyvenimas ir mirtis yra svarbesni už žodį, kad menas iš tiesų nėra tarpusavių žodžių santykių suformulavimas, bet gilus ir tragiškas tikrovės pajautimas, įgalinantis žodį sakyti tiesą.“

(„Metai“, 2006, sausis)

Iš Liūto Mockūno pasipasakojimų apie velionį man labiausiai patiko, kad anas labiausiai poezijoje vertinęs „metaforiškumą ir daugiaprasmiškumą“, o ne, pavyzdžiui, anglosaksams būdingą žodžio lankstumą, dinamiškumą, šmaikštumą. Būtent dėl šios savybės atsisakęs recenzuoti Vl. Šimkaus rinkinį „Bitės pabėgėlės“, kurį L. M. labai vertinęs.

O ir apskritai Rimvydas imdavęsis rašyti tik apie tuos autorius ir knygas, kurie jam pačiam patikdavę. Apie kitus, tegul ir garbintus, atsisakydavęs rašyti. Poetams būdavo atlaidesnis, o savo kolegoms, kritikams nevengdavo įgelti.

Matyt, poezija buvo jo meilė, o lit. tyrinėjimai – profesija.

Iš tiesų, poezijos šerdyje meilė ir glūdi.

Sausio 24, antradienis

Dar kartą apie žmonių „atgimimą“

„Pragaro“ 29-oji. Ovidijaus „Metamorfozėse“ pasakojama apie baisų marą, nusiaubusį Aiginos salą. Žuvę visi žmonės, paukščiai ir žvėrys. Tada karalius Eakas (Ajakas), Dzeuso ir nimfos Aiginos sūnus, kreipėsi į tėvą, kad duotų jam tiek piliečių, kiek skruzdžių veisiasi šventajame ąžuole... Štai iš tos dovanos ir atgimusi veislė – „iš naujo skruzdėlyno...“.

(Skruzdėliniai žmogučiai, skruzdėdos, skruzdžiai... Tėvynė Skruzdija su sostine Skruzdžiu...)

Mirusiųjų pasimatymai

Geriau būtų – mirusiųjų gyvenimų... kas? Turiu omeny tai, kad po ketvirčio amžiaus sutiktieji draugai ir bičiuliai kelia mums skaudžių mintijimų.

Šiandien parduotuvėje „Iki“ laukdamas savo eilės apsimokėti pamačiau užmaukšlinta kepure L. Jo žmoną atpažinau iš profilio... Jis laukė, kol jinai išlįs iš eilės su pirkiniais.

Net nenutuokiu – matė, atpažino jis mane ar ne? Galop koks skirtumas.

Prieš ketvirtį amžiaus kalbos užtekdavo dienoms ir naktims, bent jau iki išnaktų.

Taip išsiskiria upės, vandenys, medžiai. Ir – žmonės. Lyg ir norėjau prieiti, bet kažkokia galia stabdė. Išvidinė.

Taip buvo (keista, bet toje pat „Iki“) ir su vienu daktaru. Pasprukau paskutinę akimirką.

Taip bus ir pomirtės pasauly. Jokio ryšio su buvusiaisiais.

Mirimas prasideda tada, kai trūkinėja saitai, sąsajos, sąlajos.

Ryšiai. Ir paguodai – užsimezga koks nors naujas ryšys. Tarkim, su pakylančia anapus Neries saulute. Per mėnesį ji jau pašoko, išlindo, o per šv. Kalėdas – švytuliavo beržų guote – Briedynėje.

Atkopianti saulė yra mūsų draugas ir draugė, guodėja, bičiulė, ramintoja.

Keisčiausia, kad Dante savo „Pragare“ vedamas mirusiojo, t. y. Vergilijaus. Nė vieno gyvėlio, visi negyvėliai.

Tą mirimą (gyvųjų), ko gero, bus patyręs ilgose savo kelionėse, tremty. Netektį – vaikų ir artimųjų.

Kada tai buvo? Prieš 700 metų, o, regis, vakar ar užvakar.

Šiandien ir visados.

Iš pasikartojančio sapno


        Esi sugrįžęs ir eini per kiemą,
        aplink matai: naktis tokia šviesi,
        mėnuo danguj, pavasaris
        ir vyšnios žydi...
        Sveikas, o begalinis liūdesy!

Etimologiniai lizdai

Yra visos prielaidos sieti Žilviną iš mitologinės pasakos su tokiais žodžiais kaip Želvio (vėžlio!) sūnus; to paties galo būtų ir Slibinas (sen. germanų Silber – sidabras). Balkšvai žalias ar sidabriškai žalias – Šiaurės drakonas, vienas amžinybės simbolių, antgamtės ženklas, vandenų pabaisa ir karaliūnas, už kurio išteka žemės mergelė.

Žemės, medžių, žmonių ir vandenų gyvūnijos sutartis ir metamorfozės.

Pagal dieviškąją formulę kūrimas itin paprastas, bet pasekmės – komplikuotos.

(Reliktiniai žodžiai: žemaičių pavardė Žilva, aukštaičių bažnytkaimis Želva ir t. t.)

Trumpiniai

Tūksmetis – tūkstantmetis.

Žgus arba žmus – žmogus, plg. archajinį „žmuo“, sudarytą kaip „vand-uo“, „juosm-uo“, „akm-uo“.

Sausio 25, trečiadienis

Apytiksliai rimai

Šakniniai, tariami ir t. t. Jie atvėrė naujų galimybių lietuvių prozodijai.

Jau V. Mykolaitis-Putinas dejavo, kad jį kausto rimai. Žinoma, turėjo galvoje klasikinius, tradicinius (Jonas, ponas, plonas, šėtonas). Ir griebėsi laisvo eiliavimo, verlibro.

Rusų poetika drąsiau išnaudojo savo kalbą (Achmatovos, Mandelštamo, Pasternako ieškojimai).

Apytiksliai rimai įtraukia į savo zoną kalbą kaip masę, kaip visumą. Kalba ima „judėti“, gimsta nauja muzika.

Šitas išsivadavimas lietuvių poezijoje prasideda galbūt su K. Binkio pagalba, sykiu J. Žlabys-Žengė, S. Šemerys-Šmerauskas, Pr. Morkūnas... Sovietmečiu viskas pristabdoma, paskui vėl „atšoka“ – 7-ajame dešimtmetyje.

Kas turi ausis – teklauso!

Dantės 30-oji giesmė

Apie kraujomaišą (tiktų poniai, išleidusiai knygą...).

Iš 9-ojo rato, apytiksliai:


        Tai Miros čia dvaselė sprunka,
        dukros, kur andai kūniškų malonių
        gašlioj tamsoj ieškojo pas tėvuką.

Pažodžiui gi būtų: tos, kuri ištroškusi kūno (kamuojama geismo) netaisyklingu būdu apkabino savo tėvą...

Vokiečių filologiniam vertime:


        (...) die ihren Vater
        In andrer als als der rechten Lieb umarmte.

        savąjį tėvą
        kitaip negu teisinga meilė apkabino.

Taigi ponia Urban. degtų baisiame pragare. Netoli skruzdėlinių...

Malk, malk, malūne!

Taksistas – moteriškei, kurios mašina sulūžo sankryžoje:

– Tai ko jūs čia nervuojatės? Mes dieną naktį tokias traukom. Ar manote, kad tik jūsų genda?

Ir taip visur: visi mes manome esą „išskirtiniai“. Sulygina tik eilės pas daktarus, prie karstų, šermenyse... Prie butelio.

Mirties malūnas mala mėsą, daro pinigus. Vieniems skausmai, kitiems darbai, paskui – iš kito galo.

Bet: jeigu nėra To, kuriam mes esame? Tai po mirties nėra kas mato. Kaip sunku tikėti, kad pomirtė vis dėlto egzistuoja.

Išblėsusi vaizduotė – viskas tik čia.

Apie 1992-uosius

LDDP laimėjo rinkimus finansuojama EBSW koncerno, t. y. nusikalstamų struktūrų, kurias sukūrė ir kuriose dalyvavo KGB ir Lietuvos komunistai (buvusieji). Taip p. V. Landsbergis ir jį rėmusieji perleido Sąjūdžio laimėtą Nepriklausomybę ir Lietuvos ateitį. Paprasta kalba – grįžo tie, kurie valdė Lietuvą 50 metų.

Tai šit dėl ko laimėjus brazauskininkams iš džiaugsmo apsiraudojo pusė rašytojų komunistų.

– Valio, mama! Mes laimėjome!

Beje, vienas iš projektuojamų prezidentų buvo J. M. Gerai, kad žmogus atsisakė įkalbinėjamas.

Nėr ko (ir kuo) didžiuotis visiems Profesoriaus šalininkams ir čia, ir už Atlanto. Jie išdavė kraštą komunistams ir kriminalistams. Žmonės buvo apiplėšti, paskui jų pinigais laimėti rinkimai.

Pavydėtinas organizuotumas. Mulkiai – kas?

Kiekvienam po lovelį

Sergejus Kovaliovas:

– 1991–1992 metais Maskvoje per mitingus į gatves išeidavo po pusę milijono žmonių. Kur jie dabar?

Valdžia suprato, kad ir KGB, ir cenzūros komitetai jau nereikalingi. Užtenka kiekvienam (arba bent jau daliai žmonių) leisti įsigyti, turėti savo lovį (arba lovelį).

Pavyzdžiui, tavo miegamasis ar tavo butas yra tavo lovelis, čia niekas tau nekliudo, šiukštu nelįsk, čia ne viešbutis!

Kiekvienas dabar suinteresuotas apginti savo lovį, totalitarizmas – tas pats, snukis kitas...

Dar apie 1992-ųjų rinkimus (antys?)

Veselka (ministras), Beriozovas (buvęs CK antrasis sekretorius), Brazauskas (CK pirmasis sekretorius) ėję prašyti pinigų rinkimų kampanijai pas tuometinį turčių ideologą Stašaitį („Holdingas“), tas atsisakė finansuoti, tada pas EBSW prezidentą Petriką. Šis sutiko.

Taip buvusieji su lietuvių tautą apiplėšusiais banditėliais sugrįžo atgal, t. y. nustūmė konservatorius. Šie ramiai gi buvo žiūrėję, kaip KGB sukurtieji kooperatyvai ir investicinės firmos prichvatizavo „liaudies turtą“.

EBSW susiglemžė daugybės įmonių turtą.

Taip Sąjūdis gavo paskutinį antausį. Visa kita jau buvo Profesoriaus konvulsijos. 1993 metais už tokius pat nešvarius pinigus Brazas tapo prezidentu.

Apie L. Rėzos „Karo dienoraščius“

Išleisti 1814-aisiais be pavardės.

Prancūzijoje, kur Rėza buvo su prūsų kareiviais (tarnavo karo kapelionu), vienas kunigas jį paklausė:

– Iš kur esi kilęs?

– Iš kuršių krašto, – atsakęs.

– O kur jis yra?

– Netoli Klaipėdos.

– O kur ta Klaipėda?

Čia Rėza ir neištveria:

– Prie Kaspijos jūros!

– O, – nusistebėjo kunigas, – kaip iš toli atklydai...

(Beveik kaip dabar, manau, situacija ta pati...)

Sausio 27, penktadienis

Povilas apie moteris

– Nesakyk apie moteris, kad jos paleistuvės... Pasileidėlės yra tos, kurios paima gerą maistą ir virtuvėje jį sugadina...

Konstantinas apie skulptorius

Dabar jam per 80. Dailininkų suvažiavime – atklibikščiavęs su lazdele – apmetė žvilgsniu visą minią ir tarė:

– Tiek daug dar gyvų!

Ar taip:

– Ir jie visi dar gyvi?!

V. Suvorovas (Rezunas) apie stalinizmą

Tai „tėvo“ Stalino buvo sumanyta nukariauti Europą. Kada toji mintis išnoko jo galvoje? Buvo toks ist. (ar karo strategas) Šapošnikovas, atradęs karo dėsnį – jeigu skelbiama mobilizacija, tai anksčiau ar vėliau kils karas...

Mobilizacija Rusijoje (SSRS) buvo paskelbta dar 1938–1939 metais. Per begalinius plotus iš Rytų pajudėjo traukiniai su ginkluote ir atsargomis. Aišku, kad atgal, t. y. į Rytus, jie negalėjo (nuostolinga!) grįžti tušti. Nuspręsta ištisus sąstatus užpildyti... tremtiniais. Tam, kad karui prasidėjus, t. y. žygiui į Vakarus prasidėjus, gyventojų nebūtų, vien teritorijos. Pasipriešinimo nebūtų.

Ideologinės prielaidos: sovietiniai istorikai pirmosios Lietuvos Nepriklausomybės laikotarpį (iki 1940-ųjų) vadino ne buržuazinės valstybės atkarpa, o užsitęsusia kontrrevoliucija. Pagal šį terminą visi Smetonos valdininkai buvo „nepribaigti kontros“ (juridiškai taip apiforminti 1940–1941 metų trėmimai į Sibirą).

Žygio į Vakarus smaigalys buvo Lvovo sritis, kur sutelktos 5 tankų divizijos.

Hitlerį V. Suvorovas vadina plepiu, karikatūra (palyginti su Stalinu). Nesąmonė, kad Hitleris pradėjo karą. Karas jau seniai vyko (slapta).

V. Suvorovo mintims per televiziją pritarė dar gyvi išsilaikę sovietų generolai. Stalino planus žinojo labai siauras ratas ir tas ratas nuolat būdavo sudorojamas.

Taigi stalinizmas buvo trigubas ar penkiagubas fašizmas.

 

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Sausio

PATKPŠS

 1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

 

Skaitytojų vertinimai


114021. suvorovas2008-04-09 10:11
Kaip visaa yra geru dalyku.geda nemirtingas...

114024. kiskis p2008-04-09 10:16
saposnikovas turejo buti labai izvalgus zmogus. sekant juo, galetume nesunkiai nustatyti, kad jeigu pakyla saule vadinas bus diena.

114035. man2008-04-09 11:37
Galingai apie 1992 metų rinkimus parašyta. Sėdi Petrikas namų arešte ir kukuoja gražiai.

114036. man2008-04-09 11:41
"Apie 1992-uosius LDDP laimėjo rinkimus finansuojama EBSW koncerno, t. y. nusikalstamų struktūrų, kurias sukūrė ir kuriose dalyvavo KGB ir Lietuvos komunistai (buvusieji). Taip p. V. Landsbergis ir jį rėmusieji perleido Sąjūdžio laimėtą Nepriklausomybę ir Lietuvos ateitį. Paprasta kalba – grįžo tie, kurie valdė Lietuvą 50 metų. Tai šit dėl ko laimėjus brazauskininkams iš džiaugsmo apsiraudojo pusė rašytojų komunistų. – Valio, mama! Mes laimėjome! Beje, vienas iš projektuojamų prezidentų buvo J. M. Gerai, kad žmogus atsisakė įkalbinėjamas. Nėr ko (ir kuo) didžiuotis visiems Profesoriaus šalininkams ir čia, ir už Atlanto. Jie išdavė kraštą komunistams ir kriminalistams. Žmonės buvo apiplėšti, paskui jų pinigais laimėti rinkimai. Pavydėtinas organizuotumas. Mulkiai – kas? ". Istorikai Lietuvos, ar ne gėda dėl savo apsidraudėliškumo, dėl strutiško smėlio sąmonėje jūsų?

114044. Pagal 2008-04-09 13:12
Pagal Gedą ir kepurė. Politika jam - tamsus miškas, kitaip ko nėrė nuo valdžios lovio, juk ir pats buvo trumpai pripuolęs. Tik kad jėgos dirbt darbą pritrūko, vien šūkaliodamas Lietuvos neišgelbėsi. Reikėjo tada, Sigitai, mest arielkėlę lakus ir kelt šalelę ant menčių. Prašvilpei girtaudamas valdžią, o dabar rugoji visus, kurie ne taip, ir ne tą...

114047. man2008-04-09 13:37
Kokią dar valdžią S.Geda turėjo, Pagal ? Nacionalinių premijų komisijoje - taip. O kokią dar? Svarbu ir drąsūs S.Gedos pastebėjimai, akių atvėrimai kitiems, drąsūs demaskavimai.

114053. Dvil :-( 2008-04-09 14:01
Fuj...

114067. Saulius M.2008-04-09 16:38
LDDP laimėjo rinkimus finansuojama EBSW koncerno, t. y. nusikalstamų struktūrų, kurias sukūrė ir kuriose dalyvavo KGB ir Lietuvos komunistai (buvusieji). Taip p. V. Landsbergis ir jį rėmusieji perleido Sąjūdžio laimėtą Nepriklausomybę ir Lietuvos ateitį.
Nėr ko (ir kuo) didžiuotis visiems Profesoriaus šalininkams ir čia, ir už Atlanto. Jie išdavė kraštą komunistams ir kriminalistams.
ėję prašyti pinigų rinkimų kampanijai pas tuometinį turčių ideologą Stašaitį („Holdingas“), tas atsisakė finansuoti, tada pas EBSW prezidentą Petriką. Šis sutiko.
O tai ką - jūsų manymu - reikėjo daryti, kad taip neatsitiktų? Gal tada turėjot gerų idėjų, jas siūlėt, o jūsų neklausė? Ar bent dabar jau žinot: kaip tai reikėjo sustabdyti?
Lengva iš šalies kritikuoti; patogu turėti "atpirkimo ožį" visiems atvejams. Minėti valdžią paėmusieji "komunistai-kriminalistai" dabar jums neabejotinai ploja: "nesvarbu kas prichvatizavo, kas kam pinigų davė - tata jiems leido ir yra tikrasis kaltininkas!" :-/

114069. Saulius M. - 114047. Man2008-04-09 16:56
„akių atvėrimai kitiems, drąsūs demaskavimai.“ - nesupratau ką turite omenyje; kas čia jums nauja?...

114076. man2008-04-09 20:46
Taip, nesunku kritikuoti nesąžiningus galinguosius anąlaikius sukčius. O kas gali juos įtakoti iš pašalies? Kieno jie klauso ir klausiasi, ta ideologinė komunistinė mafija?

114129. Bravo Geda! :-) 2008-04-10 19:01
Ne visada man šitas jo dienoraštis patinka, bet šį kartą vinys tikrai sukaltos į dešimtuką!

114186. cc 2008-04-11 21:44
Valdžią Lietuvoje paėmė geriausiai organizuotų ,drausmingų, gudrių, veiklių, apsukrių,ryžtingų lietuvaičių grupė. Suskaičiavus juos , jų šeimas, draugus, gimines ,pavaldinius, susidarytų gal milijonas. Dar juos palaikė nac. mažumos.

114271. to man2008-04-13 09:32
Neapsimeskit, kad nežinot - Geda buvo Aukščiausiosios Tarybos deputatas, galėjo ir toliau prie valdžios lovio misti, bet per daug gėrė, o prisigėręs imdavo šūkalioti visokias nesąmones, be to, rengėsi emigruoti į Ameriką, bet irgi žmogui nepavyko. Tai ir širsta dabar ant visų, o ypač jam kliūna Landsbergis, man tikėtosios valdžios posto nedavė, šito Geda Vytautui neatleis, kol gyvas bus. Ir rašys, dergs, visaip niekins Landsbergį, mat labai piktas žmogus tas Geda.

114272. man2008-04-13 09:40
Profesorius V.L. irgi ne šventoji karvė, pridarė pakanka,ai klaidų, užtat TS tokius elitarininkus ir teturime. Visai kitaip turėjo būti puoselėjamas patriotiškumas Lietuvai. O Geda tebuvo vien SSSR AT deputatu "prie Gorbačiovo".

114286. to man2008-04-13 15:00
Taip, paskutinis deputatas nuo Sąjudžio, važinėjo po Alytų girtas. Nepriklausomybės akto signataras. Ir ne SSSR AT deputatas, o LTSR AT deputatas, jau Sąjūdžio tribūnas.

114333. studentas2008-04-13 19:25
Būtų gera tema santaros- šviesos suvažiavimui(ar kokiam kitam)-/lietuvių rašytojai ir besaikis alkoholio vartojimas/.Galima būtų išleisti stoooorą rinkinį ir apginti bent keletą doktoratų.

114341. man2008-04-13 20:23
Neeee-e, joks Nepriklausomybės Akto signataras S.Geda.

Rodoma versija 25 iš 26 
14:09:46 Jan 31, 2011   
May 2008 Sep 2013
Sąrašas   Archyvas   Pagalba