ŠIAURĖS ATĖNAI

Šiaurės Atėnai. 2008-04-04 nr. 887

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |

DANUTĖ KALINAUSKAITĖ. Meilė ir kt. (25) • -ab-. Dingę (19) • NIKOLAJ GUMILIOV. Užburtas smuikas (4) • -js-. Sekmadienio postilė (12) • DAINIUS RAZAUSKAS. Senųjų girių slengo reliktai lietuvių kalboje: mikroteksto lygmuo (17) • SIGITAS GEDA. Užuolaida ir žalias vazonėlis (17) • AISTĖ BIMBIRYTĖ. „Atsiunti Tu savo Dvasią...“RASA BARČAITĖ. Kristinos Inčiūraitės „Šokis“: nuo taškelių iki V. Nabokovo (17) • STASYS STACEVIČIUS. EilėsCASTOR&POLLUX. Verba de verbis (4) • VALENTINAS SVENTICKAS. Łėk, sakałėleSAULIUS ŠERMUKŠNIS. Didieji lūkesčiai (8) • LAIMANTAS JONUŠYS. Kuo lietuviai gyveno sovietmečiu (4) • RIČARDAS ŠILEIKA. n...u...o...g...i...r...d...o...s (11) • ANDRIUS ŠIUŠA. Sizigijos (XLI) (2) • iš pirmų lūpų (353) • 2008 m. balandžio 11 d. Nr. 14 (888) turinys (23) •

Didieji lūkesčiai

2008 m. kovo 27 d. (Tarptautinė teatro diena). Nacionalinis dramos teatras

SAULIUS ŠERMUKŠNIS

[skaityti komentarus]

Iš vakaro epitafijų


Scenos centre įtartinai kybo neaiškios spalvos, grubokai geometrizuota, netašyta medūza (dailininkė Renė Petrulienė). Suprask – padidintas Auksinio scenos kryžiaus maketas. Demo versija. Murzina ir gliti. Gal rožinė, o gal labiau ružava. Koks skirtumas. Vis vien buduarinė. Spirituota.

Tarsi pirmaujančio kolūkio pasiekimus šlovinantys agronomai pragysta vakaro vedėjai – iki skausmo įgrisęs, akiduobes kruvinai išėdęs savipakankamas LTV „veidas“ Rolandas Vilkončius ir Juozo Statkevičiaus aptaisyta ir padažyta Rimantė Valiukaitė.

Be abejo, tas iškrakmolytas, gutaperčinis berniukas iš Suvalkijos lygumų – t. y. R. Vilkončius – neįsimenančia žudiko maniako fizionomija puikiausiai galėtų vesti ir Pasaulio artojų čempionato atidarymą, ir, pavyzdžiui, iškilmingą Žemėtvarkininkų profesinės šventės vakarą ar jubiliejinį Filatelistų asociacijos suvažiavimą. Tačiau Teatro diena – ypatingas ypatingos kastos žmonių susibėgimas, kur standartinis humoras ir pigūs juokeliai nėra ar bent jau neturėtų būti itin paklausūs.

Tačiau prityrusio masinių renginių režisieriaus, plataus profilio kultūros veikėjo, auksaburnio šokėjėlio dainorėlio, šio sezono LTV gulbino Vytenio Pauliukaičio supratimas apie daiktų ir reiškinių prigimtį kiek kitoks. Užsimano jis, pavyzdžiui, „išsikirpti“ keletą taktų iš Piotro Čaikovskio „Gulbių ežero“ ar „Spragtuko“, ir ką tu jam?.. Tuomet jokių alternatyvų nebelieka. O kai jų nebelieka, atsitinka taip, kad, daugybę kartų skambant vis tam pačiam išplėstiniam, patetiškai nusaldintam topinio P. Čaikovskio baleto prieštakčiui, trys apšiurusios, nučiuškusios, gašlios mažaūgės nabokoviškos gulbikės ant savo nugarų ir sėdmenų vis velka ir velka nominantų atvaizdus per visą šventinį vakarą tipendamos išilgai scenos (o tų atvaizdų poligrafinė kokybė labai jau šiaip sau, o nominacijų – net septyniolika, o nominantų – nei daugiau, nei mažiau – lygiai penkiasdešimt vienas, o gulbikės, kaip jau minėta, tik trys, ir, vaje vaje, šitiek va ir va kiek P. Čaikovskio...). Štai toks vienas pagrindinių V. Pauliukaičio režisūrinių fuetė specialiai Teatro dienai. Didysis kirtis. Pasisekė teatralams šįsyk. Bet ne jiems vieniems.

Šventiniame teatralų vakare pasijutau tarsi visai neseniai Operos ir baleto teatre vykusiame Vasario 16-osios 90-ųjų metinių minėjime, kurį režisūriškai „apiformino“ tas pats V. Pauliukaitis. Tik ten siautėjo šlovingas klestinčio sovietmečio tradicijas menantis dainų ir šokių ansamblis „Lietuva“, tarytum netiesiogiai leidžiantis nujausti mūsų stiprėjančias geopolitines orientacijas į Rytus, o jam atitarė liaudiškais archajiniais skrabalais amerikietišką džiaziuką skeliantis ir mūsų magistralinę euroatlantinę kryptį į Vakarus, Europos Sąjungą ir NATO žymintis Remigijus Šilinskas.

Švenčiant Teatro dieną užsiiminėti panašiais piruetais lyg ir nebuvo reikalo, tačiau tam tikrų, ne tik struktūrinių, panašumų su Vasario 16-osios vakaru vis dėlto atsirastų. Tik „Lietuvos“ ansamblį, kurio meninė ir kūrybinė savastis galbūt būtų labiau tikusi kaimo tipo gyvenvietės pirtelės prieškambariu paverstoje Nacionalinio dramos teatro scenoje vešėjusių šlovinamųjų-ovuliacinių sveikinimų atmosferai esmingiau atsiskleisti, šiuo atveju pakeitė mušamųjų grupė „Giunter Percussion“ ir V. Pauliukaičio pilotuojamą vakarą išsviedė į absoliučiai netikėtas, netgi savaip baugias trajektorijas.

Šalia ritmo formulėmis periodiškai žongliruojančių mušamųjų juk ne nuodėmė avanscenoje pasireikšti ir pačiam režisieriui. Juo labiau kad šiuo metu jis, ko gero, tikrai sunkiai beatskiria buvimą kadre nuo viso kito. Tačiau vienui vienam pagrindinio šalies dramos teatro avanscenoje, kur palyginti nedaug kamerų, turbūt truputį nekuklu ir nepatogu būtų buvę stirksoti. Tad režisūriškai išprievartavęs ir į kompaniją pasiėmęs vakaro vedėjus ir dailininkę (tiesa, viso vakaro eigą įžūlokai ironizavusi (o kas jai beliko?..) R. Valiukaitė dar bandė iškalbingai guostis, kad tyčiojamasi ne iš jų vienų), į burnas jiems įbrukęs švilpynes ir lumzdelius V. Pauliukaitis sumeistravo cerebrinį neofolką ir taip bandė įkaitinti publiką.

Publika – tolerantiška, bet nekaito ir tiek: vis dėlto net per Teatro dieną nebuvo taip lengva persikūnyti į pono Vytenio vaikaičius ir truputį nusigandus su grauduliu žiūrėti, kaip nukvakęs senelis scenoje šposija. Tiesą sakant, protarpiais atrodė, kad tetrūksta Zitos Kelmickaitės su Jurijumi Smoriginu, ir tuomet jau su vėjeliu būtų nudundėjęs visiškai pilnas V. Pauliukaičio meilės traukinio sąstatas.

skrabaluotojo R. Šilinsko su savo liaudiškuoju muzikiniu padargu šįsyk režisierius pareikalavo ne kokios nors Johanno Strausso polkos „Trik trak“, kurią anas nė nemirktelėjęs išgliaudo per „Poezijos pavasario“ baigiamuosius vakarus, ar amerikietiško fokstroto, o į šventojo Ararato pusę linkstančios Aramo Chačaturiano pietietiškos „Lezginkos“ iš baleto „Gajanė“. Tarytum atitardama R. Šilinskui, Auksinių scenos kryžių žygį į Pietų ašigalį konceptualiai pratęsė slavišką raštuotą kimono užsitempusi (bet kažkodėl be tiubeteikos), atogrąžų matrioška pavirtusi Rosita Čivilytė, su „Giunter Percussion“ grupe ji atliko niurzglingą, tačiau turinio ir formos požiūriu nulinę improvizaciją situacijos „Afrika bunda“ temomis.

Šilumos tąvakar nepristigo – į sceną kopė ir legendinė grupė „El Fuego“: trys nenusakomos kartos Julio Iglesijo pusbroliai tarytum iš Kybartų ar Pagėgių užkardos su pilna fonograma, tačiau, be abejo, ceremonialo apogėjus buvo pasiektas pasirodžius šiais metais Lietuvai „Eurovizijoje“ atstovausiančiam Jeronimui Miliui su daina „Klajoklis naktyje“.

Kažin kodėl toptelėjo, kad Teatro dienos iškilmės kiekvienais metais panėši į eurovizinius mūsų rūpesčius ir didžiuosius lūkesčius. Niekada nežinai, ko sulauksi, į kokias režisūrines sutemas įpulsi, į kokį nenusapnuojamą nusamdyto ceremonimeistro vaizduotės ašigalį tave ši šventė nublokš. O juk galėtume turėti tradicinę, gerai sukaltą, paprastą ir stilingą laureatų apdovanojimo ceremoniją be jokių idiotiškų fokusų, nes, kaip negailestingai, bet ne mažiau kompetentingai išrėžė kultūros ministras, esame teatro šalis, kažkokio ten, atsiprašant, velniai žino kokia kryptimi mutuojančio organizmo, kurio vienos ląstelės apdovanojamos, o kitos – ne, sudedamoji dalis.

Ką gi, būsimo mūsų eurovizinio žvaigždino J. Miliaus „Klajoklis naktyje“, kad ir netiesiogiai, ko gero, tiksliausiai atspindi vakaro režisieriaus dvasinę būseną ir virpulingas, čipendeiliškas psichofizines aspiracijas: atrodo, lyg ir šalis pažįstama, ir žmonės kažkur matyti, ir scenoje teko kokius du su puse karto buvoti, ir vieną kitą penklinę gyvenime paregėti, ir įvairiausius įtūpstus ar šuoliukus akies krašteliu kadaise užmatyti, bet per visą turtingą bei šlovingą kūrybinę biografiją sukauptas žinias ir patirtį prasmingai panaudoti bei sukurpti bent kiek pakenčiamą, rišlų šventinį reginį jokiu būdu neleidžia gero skonio pojūčio nesužalota ir rečiausia savybe į vieną krūvą suversti visiškai tarpusavyje nederančius daiktus apdovanota paslaptinga superchromosoma, kurios diktatui nusilenkia vieta, tema ir laikas. Ir genų inžinerija čia jau nebepadės.

Čia režisierius gali imti ir pagrįstai pyktelti sušukdamas: „O ką?.. Nebuvo linksma, pritrūko tikro meno?!.“

Buvo buvo, kaip nebuvo... Nieko netrūko. R. Vilkončius iš lapo sklandžiai skaitė pokštus iš teatro istorijos ir akimirkomis jau nebebuvo juokinga net kai buvo visai nejuokinga, o mūsų baleto primarijus Nerijus Juška su primadona Olga Konošenko atlikdami savo numerį atrodė nelyginant ufonautai, patekę į renginį per nelemtą kariaujančių planetų susidūrimą ir savo keistais pritūpimais bei gracingomis pozomis rizikuojantys sutepti, išniekinti ir aptemdyti pavasarinę vakaro stilistiką.

Jau po viskam pirmasis žiūrovų tuzinas dar spėjo sugriebti po taurę vyno. Kitiems nebeliko. Nieko nepadarysi, vakaras buvo brangus.

 

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Sausio

PATKPŠS

 1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

 

Skaitytojų vertinimai


113998. ivs2008-04-09 04:28
labai juokingai apie labai graudu.

114019. voras2008-04-09 09:50
Buvau teatro dienoj- viskas teisingai- meistriškas tekstas

114029. man2008-04-09 10:59
Nei buvau, nei mačiau, perskaičiau ironiškai groteskišką šį tekstą, savitai aprašytas "vaizdzialis", bet ar taip buvo tikrovėje - kas pasakys, kas pateiks kitą kitokį rengionio aprašą? Vargu bau.

114034. jfk2008-04-09 11:35
Labai teisingas Sermuksnis. Kada baigsis pinigu plovimas? Kur ziuri ministerija? Plika akimi matosi, kaip plaunami pinigai. Idomu, ar bus auditas? Ar Zygiene jau atsigavo?

114039. mie2008-04-09 11:55
kaip man patinka sitas autorius, sermuksnis.

114077. man2008-04-09 20:49
Šermukšnis - rūgšti uoga...

115622. vau2008-04-26 11:57
Priimkit mano uzuojauta. Aiskiai esat paskendes mesle iki kruminiu dantu ir taip matot pasauli kuris yra nuostabus tik reikia sugebeti tai matyti. Kreipkites i gydytoja nes aiskiai turite rimtu problemu...

115624. hakeem2008-04-26 12:05
provincialiu teatraliuksciu, sovietiniu principu nenorinciu nieko isileisti i savo kiema pasamdytas, o gal greiciau tik paprasytas us pusbonke (nes samdymui juk reikia pinigu)berniukas pagal iskvietima, arba profesionalus purkstautojas saulius sermuksnis parase straipsni. ryskiai persistenge, nes jei su tokia neapykanta kritikuojama absoliuciai VISKAS, tai jau zenklas kad kritikuojama neobjektyviai. kreiptis i gydytoja ponui sermuksniui nereikia, tiesiog galetu pakeisti profesija - naturaliu budu (vemdamas) galetu patresti Lietuvos laukus. visu pirma todel kas po pseudointelektualiu stiliumi atsiskleidzia kas sis raseiva nesugeba suregzti net keliu itikinamu risliu sakiniu. gal todel kad per daug piktas, o gal todel kad berastis....... Vytauto Landsebergio zodziais tariant, perskaiciu kai kuriuos dalykus norisi nusiplauti rankas. Ta mes ir padarysim.......

Rodoma versija 25 iš 26 
14:09:45 Jan 31, 2011   
May 2008 Sep 2013
Sąrašas   Archyvas   Pagalba