ŠIAURĖS ATĖNAI

Šiaurės Atėnai. 2003-08-16 nr. 664

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |

Koks dabar amžius? (64) • GINTARĖ ADOMAITYTĖ. Pobedos ir jaguarai (6) • -gb-. Pasirūpinimai atostogų tema (1) • ROMUALDAS OZOLAS. Supratimai: kasdienės mintys (18) (20) • GINTARAS BERESNEVIČIUS. Germanai, baltai, alanai: burtų technikų paralelės (9) • SIGITAS GEDA. Tai kurmio kosuliai (10) • GINTARAS PATACKAS (5) • SONATA ŽALNERAVIČIŪTĖ. Europos mainytinis (8) • AUDRA BARANAUSKAITĖ. Siena (2) • RIMA POCIŪTĖ. Įgyti tai, ko galėtų būti pavydima (20) • BRONIUS KAŠELIONIS. Apie Joną Reitelaitį (6) • JONAS REITELAITIS. Vestuvėse (8) • ANTANAS LAPĖ. Mano televizorius (ir radijas) (6) • LIŪNĖ JANUŠYTĖ. Korektūros klaida (7) • Laiškai kitiems, sau ir el. redakcijai (56) •

Europos mainytinis

SONATA ŽALNERAVIČIŪTĖ

[skaityti komentarus]

iliustracija

Į kokias tik avantiūras leidžiuosi, kad per savo gyvenimėlį apeičiau svietą. Galiu vilkti 20 kg kuprinę, kad paropinėčiau kalnų ožių takais. Pavergauti Dublino oro uoste. Šįkart prisiplakiau prie žemaičių ir su tautine vėliava, dainom ir šokiais leidausi į Europos Sąjungą. Žemaičių misija (dviprasmiška) buvo Prancūzijoje pristatyti lietuvišką folklorą. Kaip ir tikėjausi, mane aptaisė tautiniais drabužiais ir, kaip eksmuzikantei, įbruko primityvų instrumentą. Labai nesipriešinau. Kostiumą pakoregavau sava skrybėle ir tamsiais akiniais. Tad trigarsiais skrabalais kaukšėdama polkeles, trikampiu skimbčiodama valsiukus, galėjau nekaltai stebėti prancūzus.

Supažindinti prancūzus su būsimais ES nariais pradėjome kurortiniame Vitelio miestelyje. Publika iš Cartier Bressono fotografijų turėjo kažkaip praleisti sekmadienio popietę. Golfo aikštyne ir hipodrome tuo metu buvo karšta, o parkelio pavėsyje, mini estradoje – pats tas. Mūsų pastangos buvo įvertintos kultūringais plojimais, per pasirodymą net neužgeriant Vitelio šaltinių vandeniu. Prancūzai negalėjo nesižavėti lietuvaičių šokėjėlių karūnomis ir klubų kraipymais, o nuo žemaičių vyrų dainų pašiurpdavo net prancūzių rankų plaukeliai.

Vakare stadione koncertavome tūkstantinei miniai, kuri laukė stulbinančių Bastilijos paėmimo minėjimo fejerverkų. Kol danguje skleidėsi ugniniai fontanai ir visi sutartinai aikčiojo, vienas prancūziukas isteriškai klykė. Gal jis buvo karališkosios šeimos palikuonis. Motina to nežinojo.

Liunevilyje, ieškodami savo (kultūrinės) vietos, pamatėm daug istorinių vertybių. Tarp jų ir generolus su medaliais (švenčiančius tą pačią Bastilijos dieną). Turizmo informacijos centre mums įbruko renginių lankstinuką, kuriame buvo parašyta ir apie nemitologizuotą rytiečių merginų grožį, ir apie lietuvių baleto grupės "A" gracingumą bei dinamiškumą. Taip sužinojome, kad XVII amžiaus dvaro parkelyje mūsų laukia trys koncertai.

Norėdamos artimesnių santykių su prancūzais, lietuvių (t. y. žemaičių) šokėjėlės ryžosi pakviesti šokti vyrukus iš publikos. Vienas buvo su dirbtine koja, kitas – su širdies aparatu. Pagrindiniai žiūrovai buvo gretimos prieglaudos klipatėlės.

Mūsų pasirodymus keitė prancūzų popgrupė, dainuojanti (bet nekalbanti) angliškai.

Iš Prancūzijos viršaus nusileidom iki vidurio – Overnė provincijos, į Isua miestelį. Čia per penkias dienas folkloro festivalyje turėjome pasimainyti kultūromis (jausmais ir adresais) su skirtingų spalvų žmonėmis. Mainytiniai buvo alinantys, pažliugę prakaitu. Tačiau save atgaudavom bodleriškai svaigindamiesi.

Mūsų grupę globoti buvo paskirti aštuoniolikmečiai Anthony ir Aurelie. Tyrų, lyg Lazdijų muzikos mokyklos vaikai, sielų jaunuoliai angliškai mokėjo tik gerai gestikuliuoti. Miklinant liežuvį prancūziškai, minkštėjo smegenys.

Dar Lietuvoje norėjau surasti nors kokį kelionių vadovą, Prancūzijoje užvedantį ant pažinimo kelio. Nieko nepešiau. Rinkdamasi kelius aplink Isua, supratau, kad senojoje Prancūzijoje nesuklysi pasukęs bet kuria kryptimi.

Kartą suabejoję, stabtelėjom ir... susipažinom su žandarmerija. Vertėjo. Vienas žandaras mokėjo ne tik kalbėti, bet ir juokauti angliškai.

Žemaičių ansamblio "A" nuotrauka kelis kartus buvo išspausdinta regioniniame laikraštyje. Po viena buvome įvardyti bulgarais, po kita aprašyta mūsų slaviška dvasia. Gal tikrai pirmiausiai reikia susitapatinti su savim, paskui su europiečiais...

Patraukėm ten, kur van Gogho saulėgrąžos vienuoliškai nulenkusios galvas. Užkopę ant kalno, radome laukiančią Švč. Mergelę Mariją su kūdikėliu ant rankų. Palaiminti ir įsiamžinę, pasklidome žemyn į kaimą. Vietinės dailininkės dirbtuvėse buvo prikrauta Matisse’o stiliaus tapybos. Už kelių kiemų eksponuojamos vulkaninės plokštės su primityviais glazūruotais piešiniais. Viduramžišką kaimelį gaubė dvasinė ramybė.

Isua miestelio gatvėse ištisas dienas per garsiakalbius vietinis FIFI radijas tauškė apie metų įvykį – tarptautinį folkloro festivalį. Už sudrumstą ramybę miestelėnams buvo pasiūlytas alternatyvus reginys – festivalio mis rinkimai. Meksikietė, italė, kirgizė, čadė, prancūzė iš Provanso, slovakė, alžyrietė ir, aišku, lietuvė turėjo sušokti tris pramoginius šokius (salsą, pasodoblį ir šių dienų disko). Mūsiškė pasirodė puikiai, ją palaikė žemaičiai ir visi pietiečiai. Laimėjo politika.

Kultūrinę duoklę turėjom atiduoti ir prancūziškam kaimui. Šokėjai jau buvo nušokę batų padus, basedla patyrė fizinę traumą, smuikas dėl karščio nelaikė derinimo, tačiau ritminė grupė vis dar šypsojosi. Kaimiečiai, iš mandagumo paplodami, laukė, kol baigsim savo muzikas ir šokius. Tada sparčiai susėdo prie stalų vakarieniauti. Ilgai trukus ir mes sulaukėm atlygio už koncertą.

Karštis, aistros susikaupė naktiniame festivalio uždarymo danguje. Virš romaninės bažnyčios pablyksėjus žaibams, pratrūko lietus ir nuplovė svetimas kultūras nuo scenos. Atsisveikindami globėjus A. ir A. pravirkdėme paskutine žemaitiška daina, pagirdėme "Suktiniu", pavaišinom juoda duona su medum, padovanojom likusios lietuviškos dešros. Susitikti nepasižadėjom.

Patraukėm namop, link Cōte d’Azur. Mūsų dar laukė Monako lošimo namai, skurdus Italijos miestelio paplūdimys, Freudo nuvaikščiotos Austrijos Alpės, gimtasis Mozarto namo slenkstis Zalcburge.

Prabudau lyg audros laive nuo svaidymo autobuse. Važiavom debesyse. Kurį laiką veidrodėlyje stebėjusi vairuotojo A. akis, paklausiau, kaip jis neužmiega naktį. Atsakė, kad galvoja apie l’amour. Geriau įsižiūrėjusi, pamačiau Amūrą.

Naktį sustojus paklaidžioti po Prahą, nusprendžiau paieškoti Hrabalo. Nusėdus centrinėje aikštėje, įsitempusi klausiausi, ar neatžygiuoja pučiamųjų orkestras. Ne. Bet netrukus pasirodė Hrabalo personažas. Paskui save jis vilko visą gyvenimą (plastmasiniame konteineryje). Sustojęs priešais, išsitraukė du tuščius butelius ir pradėjo groti. Pajutau dvasinį artumą, – juk ką tik baigiau kaukšėti skrabalais. Pažirus vienam buteliui, muzikantas išsitraukė kirvuką. Dabar skambėjo aikštės grindinys. Iš nakties atbėgus velnio siųstiesiems, Hrabalo personažui teko susidėlioti savo gyvenimą į vietas. Kažko gurkštelėjęs iš pririšto butelio, jis nusliūkino paskui vilkdamas gyvenimą. Pavergta mano siela nutipeno paskui.

Važiuojant per Lenkiją, miško pakelėse gundė vairuotojo A. "klasiokės", prekiautojai grybais ir mėlynėmis. Mes skubėjom susigrąžinti savo tapatybę.

 

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Sausio

PATKPŠS

 1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

 

Skaitytojų vertinimai


5740. Benigna2003-08-16 23:32
super super kaip tobulas zvyras textas rieda

5767. Nagine2003-08-17 10:17
Vaizdinga, žaisminga, bet... Kaži kokie įspūdžiai atsiskleistų to žemaičių ansamblio A (autorės originalumas? paprastai visi tokiais atvejais X žymi) dalyvių lūpomis? Nes tie prisiplakėliai (pati autorė taip save įvardino) prie ansamblių, komisijų, komandų, delegacijų, komitetų etc., kokie šaunūs bebūtų, ir yra tik prisiplakėliai.

5792. Gyventoja2003-08-18 09:31
...rieda tekstukas rieda... Lengvai, be jokių rūpesčių. Tariamai. Jausmas vaiko. Rašymas - ne.

5899. Aqua :-) 2003-08-21 08:57
Smagus skaitymėlis.

5925. Sara2003-08-22 16:36
sugebejimas is atstumo pazvelgti i savo (socialini) vaidmeni ir ne susitapatinti su juo. Makiaveliska ideja:)

5945. woozle :-) 2003-08-23 15:18
visdelto verge Sonata laimi prisiplakelei prie zemaiciu

5948. Benigna2003-08-25 10:47
taip ir reikia su tais zemaiciais- grieztai, saltai ir grubiai ;]]]

5951. Inga2003-08-25 12:16
Stilius puikus, ypač patiko pabaiga. O komentarai man tik patvirtina, kar išsitapatinimas vietoje. Juk kažką užkabino, pyktis prasisunkė. Išsitapatinimas leidžia pamatyti ir suprasti nepanašius į save, tai tolerancijos pakopa. O jos trūksta...

Rodoma versija 30 iš 31 
14:09:16 Jan 31, 2011   
May 2008 Sep 2013
Sąrašas   Archyvas   Pagalba