ŠIAURĖS ATĖNAI

Šiaurės Atėnai. 2004-06-12 nr. 704

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |

GINTARAS BERESNEVIČIUS. Mėnuo Europoje (94) • ARVYDAS JUOZAITIS. Neregimas lietuvių pasaulis (37) • GABRIELĖ KLIMAITĖ. Kapas ir aš (14) • KĘSTUTIS KEBLYS. Kaip aš ištvėriau jubiliejinį PoPa ’04 (6) • BOGDAN POPESCU. Dualistinis Augustino mąstymas – žingsnis dabartinio mąstymo link (35) • MARIUS IVAŠKEVIČIUS. Mano Skandinavija (15) • RASA JUKNAITĖ. Poezija (16) • PETRAS RAKŠTIKAS. Veisiejų plenero paveiksliukai (11) • JUSTINAS KUBILIUS. Pabaigos pažadas (2) • SIGITAS GEDA. XIX amžiaus lietuviai (3) • JŪRATĖ VISOCKAITĖ. Žinios iš Maskvos (5) • Iš tremtinio Juozo Grigo prisiminimų. Pekla, cikra pekla... (12) • DARIUS POCEVIČIUS. Literatūra mirė (16) • VYTAUTAS VYČAS. Tarnauju Tarybų Sąjungai (2) • VALDAS STRIUŽAS. Asmens kodas (3) • JELENA TREGUBOVA. "Linksmos" laidotuvės (6) • laiškai (82) •

XIX amžiaus lietuviai

SIGITAS GEDA

[skaityti komentarus]

*


Ten, kur tarp girių mūsų Nemuns teka,
Kur ant jo vandenio šimtai laivų plauko,
Tenai mielosios mano yr nameliai, –
Ten kožną kartą mąstis mano seka,
Ten mano širdies balsas šaukia.
Ten, kur gimtinės slėnės ir kalneliai,
Tenai aš gimęs esu, ten mirt noriu, –
Kur mano tėvas, močia žemėj guli,
Kur užgirdau aš pirmkart kalbą savo,
Kur visi broliai man kapuos ir trobos’.

*


Laukai žaliuoja, miškai puškuoja,
Totoriai joja, jojant kalbėjo:
"Gražūs yr dvarai Lietuvos žemėj,
Nes vyrai stiprūs ir žiobriai piktūs".


Kaip tuos vyrus pergalėt?
Kaip tuos žiobrius išnaikinti?!

Milžinai vyrai, galiūnai žiobriai,
Niekas su jais nepasiramuosis,
Gana dūmoti, gana kalbėti,
Marias perplauksi, uosį sulenksi,
Bet anų vyrų nei žiobrių
Niekaip nepergalėsi.

KOMENTARAS. Eduardas Daukša (1836.V.13–1890) priklauso vadinamajai lietuvių poezijos bilingvizmo mokyklai. Kaip ir K. Praniauskaitė, K. Kairys, rašė lenkiškai ir lietuviškai. Gimęs Biržuose, čia jo tėvas triklasės reformatų mokyklos mokytojas Kazimieras Kristupas Daukša, pirmosios lietuviškai parašytos lietuvių kalbos gramatikos ir žodyno autorius, mokė "bambizų" mažutėlius... Dėl to Eduardas nuo vaikystės įgijo visai kitokias nei, tarkime, Strazdas, pašiepęs kitatikius, pažiūras. Studijavo Maskvos ir Dorpato, vėliau Karaliaučiaus universitetuose, buvo labai plataus išsimokslinimo vyras, pravardžiuojamas "Berlyno akademiku". Labai kategoriškai nusiteikęs lietuvių ir lenkų unijos atžvilgiu. Kratėsi vyraujančios anuo metu lietuvių poezijos, dėl to stovi savotiškai vienas visoje XIX amžiaus panoramoje. Mokėjo kelias kalbas, dėl to jo dainynėlyje apstu nuorašų iš kitakalbės poezijos – ne vien lietuvių dainų ir patarlių, išrašų iš L. Jucevičiaus, T. Narbuto, J. Jaroševičiaus veikalų, bet ir A. Mickevičiaus, J. Slovackio, L. Kondratovičiaus-V. Sirokomlės, J. B. Zaleskio, V. Polio, R. Bervinskio eilėraščių.

1863 metų sukilimui įsisiūbavus, o vėliau atslūgus, vienas iš jo vadų kunigas A. Mackevičius karo lauko teismui yra liudijęs, kad jam padėjo Judėjimo komitetas, sudarytas iš jaunimo, kuriam priklausė ir "Biržų dvasiškio giminaitis". E. Daukša buvo įsijungęs į E. Liutkevičiaus būrį. Šis buvo sutriuškintas. E. Daukša suimtas ir nuteistas 16 metų katorgos, paskui bausmė sumažinta iki 12 metų. Kalėjo Tobolske, po amnestijos raštininkavo Pavolgio geležinkelyje. Į tėvynę grįžo 1884 metais. Neilgai pagyvenęs pas gimines, klajojo po Lietuvą, apsikrovęs įvairių kalbų (lietuvių, lenkų, rusų, vokiečių, net hebrajų, neminint prancūzų) knygomis... Šį tą rašinėdavo, į pranašus niekad nesigviešė. Po šešerių metų tokios piligrimystės 1890 metų žiemą jį rado sušalusį pakelėje netoli Biržų. Žardinių valstietis čia jį ir palaidojo.

Regina Mikšytė, tyrinėjusi jo ir daugelio kitų šio laikotarpio poetų kūrybą, rašo, kad istorija neišsaugojo netgi jų "kapų kauburėlių".


EDUARDAS DAUKŠA

Čia parinkti du trumpi E. Daukšos eilėraščiai. Abu jie atspindi nemenką autoriaus talentą, aukštą sąmoningumo lygmenį (po jo kalbos, pasakytos L. Kondratovičiaus-V. Sirokomlės laidotuvėse 1862.IX.19, kilo politinė demonstracija). Rašė biržėnų tarme, dėl to pasitaiko žodžių trumpinimo, tarmybių. Tiesa, "mąstis", regis, jo paties pasidarytas žodis, reiškiantis "mintį". Skaitytojas nėra toks neišmoningas, kad nesuvoktų, jog paskutinį pirmojo eilėraščio žodį reikia skaityti kaip vietininką:

Kur visi broliai man kapuose ir trobose...

E. Daukša mėgo 11–13 eilučių silabotoninį eilėraštį, kartais poetinės technikos nelabai paisė, kaip kad ir rimų. Dėl to jo poezija iškrenta iš dainuotinės tradicijos, dėl to paties ir skamba kiečiau, "vyriškiau".

Dėl vyriškumo: E. Daukša laikomas lietuvių meilės lyrikos pradininku. Jis pirmasis įtvirtino požiūrį į eilėraštį kaip į vidinio gyvenimo išraišką.

Man pačiam iš jo palikimo gražiausi gal ne tiek "Ant upės krašto blindelė auga", kiek "Vieversėlis" ir čia pateikiamas "Laukai žaliuoja, miškai puškuoja..."

Žiobriai, ko gero, yra stumbrai. Tiesa ir tai, kad Karaliaučiuje studijuodamas E. Daukša susipažino ir su L. Rėzos užrašytomis Pamario lietuvių dainomis... Žiobriai yra ir tokios gražios bei plėšrios žuvys. Uosis – šventas medis, negirdėta metafora apie marių perplaukimą ir uosio sulenkimą gali būti atėjusi irgi iš Rėzos arba nūnai pamirštų priežodžių.

Svarbiausia betgi tai, kad pati žmogaus, poeto laikysena čia dažnu atveju visai kitokia – išdidi, nepriklausoma, be jokių verkšlenimų. Mat šalia tėvo didžiausias autoritetas E. Daukšai buvo ne kas kitas, o didysis bažnyčios reformuotojas Martynas Liuteris.

Taigi turime lietuvių liuteroniškos pasaulėžiūros ir poezijos pavyzdį.

 

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Sausio

PATKPŠS

 1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

 

Skaitytojų vertinimai


18222. Korra2004-06-15 08:31
Žiobriai - žuvys, bet nelabai jau plėšrios, greičiau primena kuojas. Tik atplaukia iš jūros.

18260. ???!2004-06-15 19:09
"Gimęs Biržuose, čia jo tėvas triklasės reformatų mokyklos mokytojas..."... "Taigi turime lietuvių liuteroniškos pasaulėžiūros ir poezijos pavyzdį". Tai liuteronas jis buvo ar reformatas? Kiek galima painioti šias dvi protestantiškas konfesijas?

18426. sodas2004-06-18 08:05
ji (kaip ir skeberdi) puikiai yra analizaves virginijus Savukynas. Gedai geda, kad jis net nezino to...

Rodoma versija 25 iš 25 
14:08:05 Jan 31, 2011   
Jan 2010 Jan 2012
Sąrašas   Archyvas   Pagalba