ŠIAURĖS ATĖNAI

Šiaurės Atėnai. 2004-04-24 nr. 698

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |

Su psichologe DANUTE GAILIENE kalbasi Audra Baranauskaitė. Nelaikšiai ant Golden Gate tilto (53) • ARVYDAS JUOZAITIS. Pasitikėjimo badas (25) • GINTARAS BERESNEVIČIUS. Dingulių atostogos (23) • Senoji lietuvių poezija. Elgetų giesmė karaliui Fridrichui (5) • JOSIF BRODSKIJ. Ką regi Mėnulis (8) • Kviečiame į pristatymąJOY DAVIDMAN. Pirmiausia Dievas (24) • MARIUS IVAŠKEVIČIUS. Mano Skandinavija (65) • VITA MOZŪRAITĖ. "Naujasis Baltijos šokis ’04" – mintis, išreikšta judesiu (8) • NERIJUS TURSA. pasagėlė (3) • VITALIJA AVERINCEVA. Eilės (9) • INA KAGANAVIČIŪTĖ. Eilės (3) • VYTAUTAS VYČAS. Tarnauju Tarybų Sąjungai (3) • SAULIUS SPURGA. Pamokos pavasarėjantiems politikams (2) • Marcelijaus Martinaičio testamentas (4) • ARŪNAS VAICEKAUSKAS. Pergrubrinės, Perkūninės, Jurginės (5) • GIEDRIUS BERNATAVIČIUS. "Per šventų Jurgį žamės nejudzyk, ba gyvuliai neisis" (5) • Ištikimieji "Šiaurės Atėnų" skaitytojai! (4) • VITALIJUS MAZŪRAS švenčia 70-metį. Zuikių galvos ant siūliukų (4) • laiškas tau (149) •

"Per šventų Jurgį žamės nejudzyk, ba gyvuliai neisis"

GIEDRIUS BERNATAVIČIUS

[skaityti komentarus]

Senoliai porina, kad šitų dzienų neseka darbuic. Tųdien pyrmų rozų iš tvartų gyvulius išgydavo, storavinos juos nuog bėdų apsaugoc. Per Jurgines tepgi margindavo kiaušinius. Tai dar viena šventė, kadu kiaušinius margino. Prauda, tai darė ne tep gražai kap per Velykas.

Istorija ir poringė

Žinių apie šv. Jurgį nedaug. Gyveno jis, kadu Romos imperatorus buvo Diokletianas (284–305 m.). Tėvas jo buvo persas, motina iš Kapadokijos. Pats nuog jaunumės buvo Romos legionierus, paskum garnizono vadas. Kadu Romos imperatorus pradėj persekioc krikščionis, karaiviai turėjo būc paklusnūs ir apieras duoc pripažyciems dzievam.

Tuoj čėsu Jurgis, būdamas garnizono vadu, savo bagotystes išdalino biedniems. Jį vertė atsisakyc krikščionių vieros, bet jis nepakluso ir buvo nužudytas. Ciek istorinių žinių apė šv. Jurgį.

Krikščioniškan menan šv. Jurgis vaizduojamas su šarvais, raudonu rūbu, graitai jojancis an arklio ir iecim nudurancis smakų.

Ca tepgi yra poringė apė šv. Jurgio atvažnumus ir gerumų. Vienan raistan gyveno smakas, katris rijo žmones, daugiausia mergaites. Vienų rozų atajo ailė ir miesto nacalnyko dukterai. Jų raikėj smakui atduoc. Apė tai sužinojis Jurgis. Jis palaukė, kadu iš raisto išlindo smakus, ir nukirto jam galvų.

Jurgis – žamės atrakytojas

Jurginės – pavasaro pradzia. Seniau žmones mislijo, kad neseka žamės darbų darbuic ik Jurginių. Yra ir giesmelių, katros šv. Jurgiui skirtos. Kap kur giedoj apžūrinėdami rugius, kitur vakari ant tvoros paslipėjus. Tankiausia moteros giedojo. Jurgio žmonės prašė duoc raktus žamelei atrakyc.


Jurgi, tėvas šaukia,
Jurgi, tėvas šaukia:
– Jurgi, paduok raktus,
Jurgi, paduok raktus.
Žemelį atrakintie,
Kad žolalė užaugtų.
Jurgi, paduok raktus,
Jurgi, paduok raktus.
Žemelį atrakintie,
Kad lietutis palytų.

(Petrikų k., Gervėčių apyl.)

Kitur da iš vakaro vyrai ajo per kiemus, baladojo languosna ir linkėjo, kad gyvuliai sveiki būt ir gerai augtų. Gaspadorai duodavo jiem kiaušinių, lašinių, pinigų (Venciūnai, Alytaus r.).

Tų dzienų storavinos žamės darbų nedaryc: nesėjo, nearė, neakėjo. Dzūkai nuog Seirijų mislino, kad Šv. Jurgio dzienų neseka su gyvuliais darbuic, ba tai jų šventė. Šv. Jurgis gali užširsc, o gyvuliai pradės gaišc. Apė Aukštadvarį porina, kad Šv. Jurgio dzienų neseka arklio darban imc, pavelyta cik kampinykų pervežc. O kad arkliai būt gražūs, Šv. Jurgio rytų juos maudė. O Veisiejuosa, kad arkliai žibėt, Šv. Jurgio rytų juos išprausdavo an bėganco vandenio.

Pyrmas gyvulių išginimas

ir Jurginių kiaušiniai

Pyrmų rozų išgydavo gyvulius per Jurgines. Išgenanc juos aprūkydavo verbos šakeli, vierydami, kad tep kvarabos neužpuls ir gyvuliai bus sveiki ir gražūs.

Ko cik nedarė žmones, kad galėt gyvulius apsaugoc. Pyrmų rozų laidzant gyvulius ganyklosna raikėj po tvarto slankscu pakasc porą kiaušinių. Per tuos kiaušinius pervaro gyvulius. Tep darė, kad apsaugoc gyvulius nuog ligų ir nuog vilkų. Tuos kiaušinius atduoda pirmam atajusiam žebrokui (Merkinė). O Liškiavon pyrmų rozų išlaisdami po slankscu pakasa kiaušinį ir pervaro per jį visus gyvulius iš tvarto tvartan. Paskum tų kiaušinį paėmį iš žamės duoda žebrokui. Tep darė, kad karvės riebios būt.

Dzūkas Petras Zalanskas, aprašydamas pyrmų išginimų, mini, kad gaspadorus atriekia dzidelį lustų duonos, insdeda maišukan, pasima keturis kiaušinius ir verbelį. Kiaušinius padeda po tvarto slankscu, kad gyvuliai jų nesutrintų. Paima tan maišalin spynų atrakytų. Gaspadorus, vaikščodams apė savo gyvulius, sukalba in šv. Jurgį saptynerus poterus, kad šv. Jurgis išganyt visus gyvulius, kad jų vilkai nepapjautų. Paskum vėl su švencytu verbeli pervaro, vėl kiaušinius padeda po slankscu. Atajis pirkion ir parsinešis kiaušinius juos paznočina, kad nesumaišyt. Per Šv. Jurgio atlaidus gaspadinė, nuviajus bažnyčion, juos padeda an altoraus. O duonų žebrokam atduoda. O tų spynų tai gaspadorus užrakina ir pakavoja visiem metam – vilkam nastrus užrakina. To gaspadoraus gyvulius vilkas ir nakcu nepjaus.

Per Jurgines, kap ir per Velykas, mušė kiaušinius. Liškiavon mergos ir bernai nešės juos aidami atlaiduosna. Paskum išsinešį mušė. "Jurgis tai ricierius an kumpanijų ir kiaušinių, tai kiaušinių kermošius". Tų rytų kožnas iš tėvų gaudavo po kiaušinių porų, o kap kadu ir po dvi poru. Vienų porų dėjo an šv. Jurgio altoraus ar palei abrozų kap apierus, o kitų dėl gyvulių, ba šv. Jurgis gano gyvulius. Jo šunes – tai vilkai. Per Jurgines da ir piemenys gaudavo porų margų kiaušinių.

 

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Sausio

PATKPŠS

 1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

 

Skaitytojų vertinimai


30324. skautas2005-02-17 16:25
Dzūkiškai nesuprantu o šios informacijos man galais negalais reikia

81104. ramune :-) 2007-04-19 19:54
jeigu kazkas nesupranta dzukiskos snekos taigi nereikia skaityt sito puslapio ir aplamai jeigu nereikia sito puslapio kokio velnio i ji list o po to piktintis ir trecias dalykas atsirinkit kokius puslapius skaityt

98364. kotka :-) 2007-10-08 09:29
labai gera informacija, apie jurgines kituose straipsniuose labai mazai info :)

114038. Onutė :-) 2008-04-09 11:51
Jei nori sužinoc, koki paprociai ir apeigos per jurgines buvo Dzūkijos kaimuose, tai šitas straipsnis - pac tas. Geras straipsnis.

Rodoma versija 22 iš 23 
14:07:36 Jan 31, 2011   
May 2008 Sep 2013
Sąrašas   Archyvas   Pagalba