ŠIAURĖS ATĖNAI

Šiaurės Atėnai. 2004-04-24 nr. 698

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |

Su psichologe DANUTE GAILIENE kalbasi Audra Baranauskaitė. Nelaikšiai ant Golden Gate tilto (53) • ARVYDAS JUOZAITIS. Pasitikėjimo badas (25) • GINTARAS BERESNEVIČIUS. Dingulių atostogos (23) • Senoji lietuvių poezija. Elgetų giesmė karaliui Fridrichui (5) • JOSIF BRODSKIJ. Ką regi Mėnulis (8) • Kviečiame į pristatymąJOY DAVIDMAN. Pirmiausia Dievas (24) • MARIUS IVAŠKEVIČIUS. Mano Skandinavija (65) • VITA MOZŪRAITĖ. "Naujasis Baltijos šokis ’04" – mintis, išreikšta judesiu (8) • NERIJUS TURSA. pasagėlė (3) • VITALIJA AVERINCEVA. Eilės (9) • INA KAGANAVIČIŪTĖ. Eilės (3) • VYTAUTAS VYČAS. Tarnauju Tarybų Sąjungai (3) • SAULIUS SPURGA. Pamokos pavasarėjantiems politikams (2) • Marcelijaus Martinaičio testamentas (4) • ARŪNAS VAICEKAUSKAS. Pergrubrinės, Perkūninės, Jurginės (5) • GIEDRIUS BERNATAVIČIUS. "Per šventų Jurgį žamės nejudzyk, ba gyvuliai neisis" (5) • Ištikimieji "Šiaurės Atėnų" skaitytojai! (4) • VITALIJUS MAZŪRAS švenčia 70-metį. Zuikių galvos ant siūliukų (4) • laiškas tau (149) •

Dingulių atostogos

GINTARAS BERESNEVIČIUS

[skaityti komentarus]

Kažkas tokio su daiktais vyksta; mažiausiai vienas daiktas namie būna dingęs. Tai taisyklė. Plaukų šepetys, lygintuvas, žirklės, batas. Daiktas būna dingęs nuo pusdienio iki pusės metų ir atsiranda tik tada, kai jau būni pamiršęs ar apsimeti, kad jis tavęs nebedomina – bet tokius triukus daiktai žino. Ir neišlenda specialiai. Tyčia jie taip daro. Apie knygas išvis nėra ką sakyti. Dingusių knygų namų bibliotekoje yra gal penkiolika, ir ne apie visas tai žinai. Kad knyga dingusi, paaiškėja ėmus griozti lentynas; ten, kur ji nuolat būdavo, tuščia ir ji tikrai kažkur snūduriuoja tose pačiose lentynose. Dažniausiai detektyvas įlindęs tarp enciklopedijų, o žodynas gyvena savo gyvenimą už storų žurnalų komplektų; o tie komplektai visiškai pilni, tačiau juose visada trūksta kaip tik to numerio, kurio ūmai užsigeidei. O žodyno dingimas ypač nervina. Žodynas teikia ypatingo saugumo pojūtį, tegu ir rumunų kalbos. Juk nežinai, kada ko prireiks.

O kraupiausia, kai užsimanai "ko nors lengvo". Knygų aibė, lentynos nuo lubų iki žemės, tirštai pritvatintos, bet niekaip neįmanoma rasti "ko pasiskaityti". Sunkūs seniai perskaityti romanai, – negi skaitysi Faulknerį ar Joyce’ą ar Kafkos "Procesą" antrą kartą? Turiu visą Borgesą, bet ir šis jau nebepakandamas. Jis kiaurai pergraužtas ankstyvoje jaunystėje, su žiauriu malonumu ir pavydu. Yra neperskaitytų knygų iš serijos "Atidėta vasarai", bet jos nuobodžios. Kol kas. Yra aibė veikalų apie mitologijas, bet tai darbas, ne pasiskaitymas. Tad ką tik teko vėl perskaityti Josepho Hellerio "22-ąją išlygą", paskui po penktą sykį visas mano Harry Harrisono kolekcijos knygeles; dar kartą Kurtą Vonnegutą, atmintinai žinomą. Perskaičiau net "Karlsoną, kuris gyvena ant stogo". Kėsinuosi į savo vaikų "Trolius mumius". Bet vis tiek nėra ką skaityti. O jei susigalvoji ką surasti, tai ta geriausioji ir vienintelė koketiškai ar piktdžiugiškai būna pasislėpusi ir su visos šeimos bei taburetės pagalba prie jos priartėti neišeina. Nėra. Tai yra ta knyga perėjo į dingimo būseną ir su tuo telieka taikytis. Ką ir kalbėti apie dingstančius pieštukus ar tušinukus, jų dingę daugiau, nei turėjau. Bandžiau su bėgliais kovoti, pirkdavau po keturis rašiklius, bet tai nepadeda. Jie vis tiek prapuola. Ir nė nemėgink jų ieškoti standartinėse vietose – ant šaldytuvo, po lova, prie telefono ar dokumentų šūsnyse, ką ir kalbėti apie stalčius.

Manding, čia pasireiškia pasaulio ir buities entropija. Pasaulis negali išlaikyti tiekos daiktų daiktelių ir kartais jie dingsta, fizika jų nepaneša ir užmeta truputėlį.

O gal tai daiktų atostogos? Manome, kad jie turi, privalo būti pasiruošę tarnystės paslaugai kiekvieną akimirką. Tačiau daiktai greičiausiai pažįsta nuovargį ir kartkartėmis išeina atostogų. Jos nėra perdėm ilgos, bet tuo metu jie būna kažkur kitur, gal daiktų sanatorijoje, gal pas kokį Mažmožių dievą. Kas žino. Nors kai kada atostogos įtartinai ilgos. Tarkime, dingo vienas vaikiškas batelis – ir suvisam. Žinia, gali sakyti, kad reikalinga tvarka. Bet daiktai nelabai tą tvarką mėgsta. Be to, tvarka – tai ne sistema, tai tiesiog aistros nebuvimas. Tvarka – tai daiktų rikiavimas taip, kad jie niekad nebūtų naudojami. Netvarka yra aistringa sistema. Tarkime, joje nėra rikiuotės, bet viskas turi savo vietą, kuri pagrįsta ne logika, o aistringu fiziologiniu lietimu; ranka pati atsimena, kur yra reikiamas diskelis, išrašas, popierius... Kol netvarkiau knygų lentynų, viską žinojau; apsitvarkęs pagal sistemą, daug dažniau ėmiau neberasti knygų; ar jų paieškos užtrukdavo vis daugiau laiko. O juk pačių knygų neperkame skaityti. Daugybės knygų perskaičiau po skyrių ar keliolika puslapių ir atidėjau. Tam lemiamam laikui, kai knyga reikiamame puslapyje pati įšoks į rankas, kai jau būsi subrendęs vienai ar kitai minčiai ar mintijimo posūkiui, ar kad tiesiog pasakytų, jog gal net elgiesi teisingai. Ar atvirkščiai – padarei klaidą. Knygos nutaiko akimirką. Gal jos pasislepia, kad atsirastų judviejų tarpusavio ilgesys ir aistra; iš ilgesio visa tai, ar ne. Knyga iššoka, atsiranda tada, kai ne ji tau pasirodo reikalinga, o kai tu priaugi prie jos sakinio, skyriaus, visumos ir kada ji daugiausia tau gali pasakyti. Gal tai ir yra knygų atostogos, bet jos reikalingos; gal absurdiška būtų panorėjus savo bibliotekoje aptikti knygą ir nieko daugiau; knyga nori būti ne paimta nuo lentynos, o atrasta. Rėkiant iš džiaugsmo ir nustebimo. Ir pats knygų pirkimas yra gana aistringas užsiėmimas; labai retai jis būna sąmoningas, planingas, tvarkingas. Jis irgi turi kiek pašėlimo. Knygos pirkimas – tai maginis veiksmas. Yra specialiosios knygos, romanai ar poezija. Parsinešęs į namus knygos beveik niekad neskaitai. Juolab tų knygų, kurias įsigijai pats negalėdamas paaiškinti kodėl. Jos ateis į tavo rankas, kai jų gyvybiškai prireiks, sulaukusios akimirkos, kai išties turės tau ką pasakyti. Ramiai žiūriu į dingusias knygas. Joms atostogos. Jos esti ypatingu būdu. Ir tai reiškia, kad ruošiatės susitikimui, kai reikiamą akimirką iššokusi iš lentynos knyga su trenksmu primins apie save ir atsivers reikiamame puslapyje, ir atrasi mintį, kurią kurpei savaites ir mėnesius, bet tau trūko žodžio, formuluotės, vardo. Pasimatymas tik atidėtas.

 

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Sausio

PATKPŠS

 1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

 

Skaitytojų vertinimai


15468. Lorca :-) 2004-04-26 12:40
Oi kaip visa tai artima ir pažįstama:)))Ypač apie knygas,kurios matyt turi kažkokių stebuklingų nuojautų...papulti į rankas tada,kada labiausiai reikia :)

15472. Gvntj :-) 2004-04-26 12:50
Bet būna, kad dinguliai ir apgauna... Prisimenu vaikystėje dingo man tėvų duoti buto raktai. Išgriozdinau visus kampus, tada dar kartą viską išrausė tėvai. Nėra nėra. Na ką - pametė vaikas. Tėvukas ėmė keisti spyną, jau tą buvusią iškrapštė, man sako: "atnešk tą mažąjį atsuktuvėlį iš siuvimo mašinos". Atidarau stalčiuką - o ten mano raktai... Bet kad jau senoji buvo išlupta, vis tiek turėjo keist... Išdūrė paprasčiausiai jie mus:))

15487. MM2004-04-26 15:33
Ir mano daiktus labai daznai bildukai nujoja. Ir darbe tas pats. Aistringi mes zmones. :)

15491. Gvntj ->> MM :-) 2004-04-26 15:54
O tai pagal daiktų kiekio dingimą aistringumo koeficientas skaičiuojamas? Ar kaip? :)

15492. lietuvis2004-04-26 15:57
Prie ko čia aistra, tai visiškai nesuprantu, kaži koks manipuliavimas beprasmėm sąvokom. A siužetas taip nukopijuotas iš H. Hessės "Burtininko vaikystė".

15543. frau2004-04-27 12:56
O aš irgi turiu rumunų kalbos žodyną - turbūt tą patį. Jis niekad nebuvo išėjęs atostogų, nes žino, koks man yra brangus.

15556. MM to Gvntj2004-04-27 15:34
O kam skaiciuoti sausuolius koeficientus? Ir ko pykti del netiketu jungciu - aistros ir mielos bei tik sau vienam pavaldzios betvarkeles? Ne apie lytine aistra gi kalba eina. Jos prie bilduku gal ir nepripaisysi. Kalbam apie aistra gyvenamam, o ne stebimam gyvenimui.

15560. Gvntj->>MM2004-04-27 16:16
Prašom nereaguoti taip griežtai... Aš irgi už gyvenamą gyvenimą... Žodžiu, kalbam apie tą patį... Gyvenimas - tai druska, ko gi ja nepasibarstyti?:)

15613. ėĖ2004-04-28 05:00
indai sugalvojo nulį prieš 3000 metų, europiečiai abstrakcija/kintamąjį x prieš 1500 metų tik tam, kad žmonės geriau orientuotųsi be daiktų manipuliavimo. o Tu ką - siunti tuos atradimus px. Tikrai neoriginalu

15624. lietuvis2004-04-28 09:52
Prie ko čia atradimai, jų neįmanoma pasiūsti px ar dar toliau, na to jie ir atradimai, ale autorius man primena šarlatanus, populistus ir t.t. kurie iš nenorėjimo ar neturėjimo ką pasakyti vaizduojasi rašą nepaprastai protingai, prirašo nesuprantamų sąvokų, apibrėžimų ir išvedžiojimų, bet ir patys gerai supranta, kad visa tai tėra tuščia pigi manipuliacija žmonių jausmais, t.y. jei kažkas kažką parašo taip, kad nesuprantu, vadinasi jis protingesnis, vertesnis. daugel teko tokių skaityti ir klausyti. Ta prasme autoriui ir taip pat tamstai ėĖ palinkėčiau, atsiminti pora esminių sampratų, kad genialu yra tai, kas paprasta. Jei tavęs niekas nesupranta, tai dar nereiškia kad esi menininkas ir tikrai nereiškia, kad esi mokslininkas :)

15640. ebola2004-04-28 12:47
Lietuvi neburnok, padek i sali ta liniuote kuria visus matuoji. Geras straipsnis....ir siaip dienos grazios.Is esmes viskas cia tusciazodziavimas...pramoga kazkokia. Nebent brangiai sumoki kad cia uzeit..:)O jei ne, tai ko cia pypaut? Man irgi truksta dusia skebinanciu minciu kartais, tai einu i paupi, bet ne prie kompjuteriaus ...

15641. -ak- :-) 2004-04-28 13:04
Grazus tekstas. Gyvenimas (tekstuose)grazus. O dinguliu irgi pasitaiko daznai. Kartais knisi visus namus ieshkodamas zirkliu, ishverti viska susiveles nuo siautulio ir galop prarades vilti rasti - pamatai, kad zirkles laikai rankose... Daiktai kartais slepiasi po kazkokiu shydu, kad imi galvoti, jog jie tikrai gyvi. Ir knygos slepiasi, idant po kiek laiko papultu i rankas ir nustebintu dziaugsmingai. Ir butent tuo metu, kai esi pasiruoses atversti ja. Visada truputi pykstu ant destytoju, kurie liepia butinai perskaityti desimtis knygu iki tam tikros dienos ir visai nesvarbu jiems, kad nesi subrendes vienai ar kitai knygai, nepasiruoses "pasimatymui"...Sunku taip mokytis, oi kaip sunku...

15643. lietuvis2004-04-28 13:37
Aha pritariu -ak-, pažįstamas man tas sunkumas :)))
Nepyk ebola, ko tai nuotaika prasta buvo, paburnojau :) Prisipažįstu, negeras, pavydus ir piktas esu :)

15649. cikada2004-04-28 15:55
...o man dazhnai dingsta akiniai...uzhsimushant ieshkai ju, kai labiausiai reikia, kai veluoji kur ishlekt ar panashiai...ir jau kai pradedi keiksnoti ne panosej, o visais perkunais, priesh tai triskar karishkai ishrikiavus sheimyna, zhvilgt- ogi shtai blizga jie, nekaltuchiai, vypsodami apverstom aukshtyn kojelem...ir chia prisiminiau savo dieduli, kuris irgi nuolatos ieshkodavo dingstanchiu akiniu: "ir kas gi juos galejo nujot?"- vis klausdavo nepiktai, su nuostaba, o ash dar labiau stebedavausi, kad akiniai tai ne koks kumeliukas, kad juos galima nujoti...o shiandien kazhkaip gailu ir geda pasidare, kad mes praradom ta ramu filosofini pozhiuri i daiktus, kad ne mes daiktus jodom, o daiktai mus... atsiprashau uzh nuoboduma, jeigu ka:)

15664. ėĖ2004-04-29 00:57
neįsigilini nei į beresnevičių nei kitus gerb. lietuvi - daiktų manipiliacijos krizė prasideda jau nuo pačios kaitų dinamikos - pažiūrėk į kačiuką -> kaip jis ugdo informaciją stebėdamas musę, klausydamas krebždesio, bet ne lakstydamas kaip tarakaškė ir tiek. Kačiukui yra išnykę daiktai anaiptol neentropiškai, tiesiog nesąmoninis nulis x - DAIKTŲ JUK NEREIKIA

čia Aš šiaip tarp kitko, grįžau iš draugės vadovaujamo vaikų darželio su nuosėdomis kur veda vaikus susidievinę turtingi elitovscai - siaubas pagalvojus, kokią tarakaškių (kietų kaip chitininė danga) genofondą atneša tie vadinami s dengami (nors ir spaudžia savo tarakoniukus jau 3jų metukų skaityti, rašyti - vis tik jie nesižiūri, nors ir esu moteris - taip sakant, neutrali). Tarakonai nors ir su akiniais liks tarakonais (pažiūrėkit į šaunuolius vostok - mAsiulį, moOtieką, vAlatka, lOpata, ir t.t. Tiesa tarp jų yra ir nusišėrusių kačiukų - Zuokas, Paksas, Adamkus ir t.t. Bet ir juos suvalgys deginančio kauno hunų ordos. Ir liks apsitešliavę su gorilomis vieni tarakonai.

Nors, nevilties visiškos nėra. Draugė sako man moteriškai į ausį. Viskas!, besidievinančių tarakaškių tarakoniukų, sako mažiau nei abišalos laikais. Vadinasi viskas į gerą, -> atsidarė sienos ir atsiranda daugiau deguonies ir kačiukai atsigaus. O tarakaškėm vis tik Mes privalėsim mokėti pensijas (jie juk, nesakykit, irgi savotiškai gražūs)

Daiktų manipuliavimas yra rimta problema - mūsų elitas, kuris pagal Darviną sugebėjo praturtėti tik turėdami tarakoninę ištvermę bei chitininę dangą, šitos problemos motyvo net nesupranta (panašiai kaip įsiutęs lietuvis (vis tik pagarba jam)), o kad jau seniai laikas palikti daiktus ir veržtis į jos didenybę INFORMACIJA, nesupranta Beresnevičius. Paseno visi ir tiek

15670. MM2004-04-29 07:07
ėĖ kietu kaip chitinas (kas tai?) tekstu as nesuprantu. Ir kai kuriu vartojamu zodziu. Ka reiskia tarakaska? Gal tai rusiskas zodis? Reiks paieskoti rusu kalbos zodyno, jis kaip tik dabar nuo manes kazkur slapstosi. "s dengami" man skamba panasiai kaip kokio afrikiecio vardas. Dikembe. Mboma. Gal jau laikas grizti i Lietuva?...

15680. Rrrr2004-04-29 10:12
Dėstytojai - tiksliau gal programos? - ir mokytojai tikrai labai daug knygų sugadino, kurias reikėjo mirk gyvenk perskaityti, nors tuo metu absoliučiai buvo joms ne laikas, visai kitos buvo pasišovę okupuoti skaitymo laiką. Paskui keletą metų reikėjo iš naujo skaityti ir atradinėti tai, kas buvo nelaiku apgraužta. Ir iki šiol ne viską atstačiau į savo vietas.

15682. voke2004-04-29 11:57
Knygas skaityti ir man didelis malonumas.O kur jų gauti?Na kai buvo knygų mugė kažkas laimėjo 100 knygų.Gal galima būtų paprašyti.Pasirodo jis dirba ša redakcijoj,mėgsta sėdėti ant grindų. Vilnietis kaip ir aš.Dar ir parekomenduotų ką verta paskaityti.Bet ar galėčiau gauti.Tikrai tikrai gražinčiau.Man norosi kartais sveikintis su visais kai neatsimenu kur buvau susidūrus gyvenime.

15692. ebola2004-04-29 15:36
eE susirgusi pasiutlige!:D:D MM> Chitinine danga yra tai, kas traksteli kai uzmini tarakona. Jei spresti pagal tekstus, gali pasirodyti, kad jei prirakintum eE prie radiatoriaus vamzdzio, tai nusigrauztu ranka per minute..:D:D

15697. ABR ebolai :-( 2004-04-29 17:19
Nereaguok į artūrą (ėĖ, Vot)), jam tik to ir reikia. Žr. laiškų skyrių. Įsiūbuosi vaikiną, vėl turėsim bėdos. Užmėtyyyys mums naktinėmis paklodėmis.

15705. ėĖ2004-04-30 01:46
bandau rakintis tikrai idomu, gal pinigu ir vyru nereikes, po kiek laiko. A? indomu Iki mano mielie berniukai

15831. Rrrr2004-05-02 22:39
Ciao.

16252. bu2004-05-09 22:01
dar buna kad naminiai daiktai sulaukeja

Rodoma versija 22 iš 23 
14:07:35 Jan 31, 2011   
May 2008 Sep 2013
Sąrašas   Archyvas   Pagalba