ŠIAURĖS ATĖNAI

Šiaurės Atėnai, 2010-03-26 nr. 982,
www.culture.lt/satenai/

šviesa dėmėtų akių

MINDAUGAS NASTARAVIČIUS

[skaityti komentarus]


              todėl ir turiu pasiteisint – neįstengiu žiūrėti ilgai į baltą, spindulius
              laužantį, save patį atspindintį sniegą, paskutinį, iškritusį netikėtai,
              parudavusį, dėmėtą, bet vis tiek, baltomis akimis, baltai, spindintį

              apie žvilgsnį, ką daugiau apie žvilgsnį, juk sakiau, kad šviesa,
              kad ir kaip į ją bežiūrėtum – spindi tamsa, akių, primena naktį,
              kai žiūrėjau į savo, neapakdamas, neatsimerkęs, tada – į tavo

              ir nelengvas klausimas,
              ką sako tavo akys, nelengvas ir tas kitas –
              kodėl taip žiūri, kai mano akys tesako tik tai, ką tesako, o matau
              tik tai, į ką ir žiūriu, todėl ir turiu pasiteisint, todėl ir sakau

              kad žmogaus žvilgsnis, kad mano žvilgsnis tai ir tėra mano akys,
              nieko daugiau, tik rudų akių šviesa, tik juodų, mėlynų, nežinau,
              kažkokių kitokių, kai šviesa ir tamsa, kai be didelio skirtumo

              kitaip nei reklamoje, kai prie tavęs prieina, išsitraukia iš už nugaros
              valiklio buteliuką (galvoju, negi jie visada viską su savimi nešiojasi),
              užpila neatsiklausę – tik dėmes, pone, audinio tikrai nesugadins

              neištampys, nereikės prisimerkti, ir leidžiu, bet dvejoju sakydamas,
              kad jaučiu skirtumą, bijodamas, kad bijau, abejodamas savo abejone,
              nesuprasdamas savo pasirinkimo, skirtumo tarp juodų akių, mėlynų

              tada, švariomis, išbalusio žmogaus žvilgsniu, žiūriu apsimetęs,
              kad tai mano paties žvilgsnis, toks skaidrus, toks, kaip būna, paprastas
              žvilgsnis, nekaltas, neprašantis supratimo, net nevertas tavo galvojimo

              ir matau, kaip ilgiesi tamsos šviesoje, juodų, tamsios šviesos, kai žiūri
              į mane, prašydama, kad susigrąžinčiau, ką išsivaliau, išmirksėjau,
              ir atleidi už mano akis, ir dėmes už akių paskutinio pavasario sniego


 

Skaitytojų vertinimai


188296. vejas (jei pameni)2010-03-30 20:32
mindaugai, prisimenu rasyk.lt laikus... ziuriu, isaugai i tikra poeta, nors jau tada, pries kokius seserius metus, tavasis „nepriekastingi kunai/ zudo vienas kita“ man labai isimine. graziai rasai, jauciasi, kad rasai. grazu

Rodoma versija 45 iš 69 
13:29:27 Jan 31, 2011   
Jan 2010 Jan 2012
Sąrašas   Archyvas   Pagalba