ŠIAURĖS ATĖNAI

Šiaurės Atėnai. 2006-11-25 nr. 822

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |

Turinys (16) • GEORGE BLECHER. Sveikame kūne – liguista siela EGMONTAS JANSONAS. Tausokite erudiciją (1) • LINA SABAITYTĖ. Eilės-js- . Sekmadienio postilėSu turistinių kelionių gidu DARIUMI VILKANECU kalbasi Aistė Birgerė. Apie lietuvių keliavimo ypatumus (4) • ARVYDAS J. GALGINAS. Eilės (1) • SIGITAS GEDA. Iš mėlynųjų mansardų IIMARKAS ZINGERIS. Mano močiutė ir Ana KareninaHENRI MICHAUX. Daina labirinteWOLFGANG HILBIG. SkaitytojasCASTOR&POLLUX. Verba de verbis (111) • Sunkūs klausimai Otarui JoselianiuiLUANA STEBULĖ. Prie Veršvos – apleistas Linkuvos dvaras (2) • ANDY HAGEN. Padėkos dienos išvakarėseMINDAUGAS NASTARAVIČIUS. Kajus (20) • VAIVA GRAINYTĖ. Gazo ruožas (64) • DANGĖ ŠERMUKŠNYTĖ. Orgazmas (1) • LAIŠKAI (611) •

Turinys

[skaityti komentarus]


GEORGE BLECHER. Sveikame kūne – liguista siela
www.spiked-online.com
Vertė Vitalijus Šarkovas
Dar plačiau pritaikyta, ši teorija apie rūkymą ir tapimą suaugusiuoju padėtų geriau suprasti ir kai kuriuos Šekspyro personažus. Pabandykime įsivaizduoti, kurie iš jų būtų galėję rūkyti, o kurie – ne. Ledi Makbet tikrai būtų rūkiusi („Išnyk, prakeikta dėme! Išnyk, aš tau sakau!“), o Makbetas – vargu. Polonijus veikiausiai būtų ne tik pats nerūkęs, bet ir draudęs rūkyti šeimos apartamentuose, o jo duktė Ofelija tikriausiai būtų kasdien slapčia traukusi dūmą už pilies kampo. Hamletas, aišku, nebūtų galėjęs nei mėgautis šiuo įpročiu, nei jo atsikratyti. Jagas būtų rūkęs ir mėgavęsis kiekvienu dūmu, Dezdemona būtų slapčia traukusi dūmelį, bet niekada nebūtų išdrįsusi užsirūkyti Otelo akivaizdoje – tas vargšelis būtų dusęs nuo dūmų. O kaipgi pats Šekspyras? Neabejoju, kad jis būtų rūkęs pypkę.

EGMONTAS JANSONAS. Tausokite erudiciją
(Jei tai erudicija)
„Leninas sakė, kad virėjos gali valdyti valstybę“. Leniną galima kaltinti kuo nori, bet jis tikrai nebuvo kvailys ar bent kvailesnis už tuos, kurie jį „cituoja“. Leninas sakė... atvirkščiai: „Mes ne utopistai. Mes žinome, kad bet kuris juodadarbis ir bet kuri virėja nesugeba tuojau pat imti valdyti valstybę“. O toliau reikalauja atsisveikinti su prietaru, kad valdyti valstybę gali tik turtingieji, ir nedelsiant pradėti mokyti sąmoningus darbininkus ir kareivius valdyti valstybę. Pripažinkime, kad ne tokios kvailos tos mintys ir pasiūlymai. Vienas dalykas, kai valstybę valdo to pasimokę statybininkai, restauratoriai, gamtosaugininkai, ir visai kitas, kai tai daro nesimokę lakūnai, suvirintojai dujomis... Ar ne?

LINA SABAITYTĖ. Eilės

-js-. Sekmadienio postilė
Kristus ir toliau savo viešpatavimą lengvai leis priskirti nusenusių kunigų fantazijoms. Ar svajonių sričiai, glostomai Vatikano radijo lopšinių. Po to, kai vieną rytą viskas šioje istorijoje buvo sudėliota į vietas, jis nuolat dangstys savo tikruosius bruožus. Anokia čia būtų jam meilė ir atsidavimas, jeigu jis būtų nešiojamas gatvėmis karaliaus neštuvuose ir kiekvienas žinotų, kad nenusilenkęs jam bematant kris negyvas. Anoks ir karaliavimas, kada tik tiek tesugebi.

Apie lietuvių keliavimo ypatumus
Su turistinių kelionių gidu DARIUMI VILKANECU kalbasi Aistė Birgerė
– Na, kaip su tais kultūriniais projektais... Mane kartais siutina faktas, kad lietuviai visko tikisi už dyką. Aš nekalbu apie žmones, kurie priversti ilgai taupyti kelionei šimtą litų, bet iš esmės... lietuviai neskuba daug mokėti – jie greiti viską gauti kaip už aukščiausią kainą. Štai sugalvoja kolektyvas pasivažinėti siauruku. Viskas gerai, užsakysim. O razbainikai bus? Jeigu pageidaujat, užsakysim. O jie ką, mokami? Tada nereikia... Arba kitas atvejis. Kitados važiavau kaip gidas kultūriniu alaus keliu. Iš tiesų tai intriguojanti, labai įdomi tema: istorija, tradicijos... Yra ką ir papasakoti, ir parodyti. Bet tai buvo pirmas ir paskutinis kartas. Gal ir būtų galima alaus kelią organizuoti nuolat, jeigu ne lietuvio mokumo problema. Kaip jau sakiau, lietuviai įsitikinę, kad visur viską turi gauti nemokamai. Antra, jeigu jau už kažką susimoka, tai pasistengia savo sumokėtos sumos nepamiršti. Todėl jau pirmajame punkte alus pradedamas „ragauti“ tokiais kiekiais, kad paskutiniame (arba net priešpaskutiniame) turistai vaikšto keturiom. Buvo tokių. Čia faktai... Net nesinori daugiau tokiais maršrutais važiuoti. Beje, toks lietuvių „kultūringumas“ pastebimas ne tik Lietuvoje. Tik užsienyje lietuviai būna šiek tiek kuklesni. O tėvynėje jie atsiskleidžia.

ARVYDAS J. GALGINAS. Eilės
Tokie stalčiuje likę eilėraščiai, rašyti grynai sau, todėl neapdailinti, su tarmišku kirčiavimu, rūstus pokalbis su savimi. Štai ką pats Arvydas viename laiške man rašo: „Eilėraščių nuotaika ir mintis apskritai prieštarauja tiek religiniam, tiek pasaulietiškam požiūriui į gyvenimą: vienatvė, beprasmybė, bejėgiškumas, laikinumas, kančia, mirtis. Bet viena gyvenimo pusė tokia ir yra... Noriu tikėtis, kad nebus per alsu juos skaityti“.
Albinas Bernotas
    [...]
    Tai ir likau
    toks neaiškus, įskilęs:
    nei kirtėjas,
    nei dainius.

    2005.XII.1

SIGITAS GEDA. Iš mėlynųjų mansardų II
Pamiršti žodžiai
Pagaudas – geresnių rūbų dėvėjimas esant kokiam reikalui. Pavyzdžiui, pas panas, pas valdžią...
Gal be jo ir galima apsieiti, užtat pagautė – labai gerai tiktų vietoj anais laikais išplitusio „kalymo“. Pajamos iš šalies, staigus uždarbis.
Murksa – niūrus, paniuręs žmogus.
Murkso vėjų pagairėje!

MARKAS ZINGERIS. Mano močiutė ir Ana Karenina
Bet labiausiai mamą užgaudavo, kai močiutė grynais niekais palaikydavo jos aviečių kompotą, kurį švytėdama statydavo šventadieniais ant stalo! Esą anais laikais kompotas Kauno šeimų svečiams būdavo patiekiamas stiklo ir pinto sidabro vazelėse, kai po pietų pereinama prie ledų, cigarų, politikos.
Išgirdusi apie kažin kokias vazeles mama šmaukšt nutėkšdavo ant kėdės prikyštę.
– Nuo šiol, miela ponia, vaikščiosi į turgų pati! – Ir atsisukusi į mane: – Aš nuo pat ryto ir prieš prasidedant darbui – į turgų, o po darbo, sutemus, kvapo neatgaudama, bėgu, būdavo, tavęs atsiimt į darželį, o ši ponia vien tik kaukšt kaukšt – į biblioteką. Bindzinėja po Laisvės alėją kaip mielių į užpakalį prisikimšus!
Anytai jau besitraukiant atatupstai pro duris, būdavo, pažeria:
– Pamanykite, Kauno ponai! O ar, Markeli, žinai, kaip juodu su dieduku po karo išlipo Kaune iš traukinio? Ji su lape per petį, o tavo diedukas cimpina šalimais peronu vien tik su pižama, ir ta be sagų. Kurortuose žmonės iš jų tik juokėsi – ji su perlais ausyse, o jam per skylėtas kojines kulnai šviečia. Šaisė* tos Jūsų manieros, mama.

HENRI MICHAUX. Daina labirinte
Vertė Ramūnas Kasparavičius
    [...]
    Niūrūs kaip kreiseris be oro eskorto, vakare, šalia priešo pajėgų, kai tesigirdi triukšmai danguje, kurių negalima identifikuoti, kurie dar kol kas silpni, bet jie didėja taip siaubingai greitai, ir kreiseris išnyksta, zigzaguodamas kaip nevykęs sakinys, nesuradęs istorijos lovos.
    Niūrūs... ir nesibaigiantys.
    [...]
WOLFGANG HILBIG. Skaitytojas
Vertė Vilija Gerulaitienė
Skaitytojas, jei jis egzistuotų, būtų tokia būtybė: žvelgiant iš nugaros, žmogus, kuris pasilenkęs sėdi prie stalo, po ryškia lempa, dažniausiai nejudantis, su akiniais arba be jų, su akimis arba be jų, galva matosi arba nesimato.

CASTOR&POLLUX. Verba de verbis
Kultūros barai. Kultūros ir meno mėnesinis žurnalas. V.: 2006, Nr. 10 (503).

Krantai. Meno kultūros žurnalas. V.: 2006, Nr. 3 (119).

Naujoji Romuva. Iliustruotas kultūros gyvenimo žurnalas. V.: 2006, Nr.3 (556).
Naujasis Židinys-Aidai. Religijos, kultūros ir visuomenės gyvenimo mėnraštis. V.: 2006, Nr. 9–10 (189–190).

Sunkūs klausimai Otarui Joselianiui
Gruzinų režisierius, kuriantis Prancūzijoje, atvežė į Maskvą naują filmą „Rudens sodai“
Pagal „Izvestija“ (X.27) ir „Nezavisimaja gazeta“ (XI.3) parengė Jūratė Visockaitė
Ar ministras Vensanas iš jūsų naujojo filmo „Rudens sodai“ turi prototipus? Rėmėtės Saltykovu-Ščedrinu, Gogoliu ar vis dėlto Prancūzijos realijomis?
– Mąsčiau apie visą tą bjaurastį, kuri supa valdžią. Bepročiai, – jie praranda laiką, praranda gyvenimus. Kine aš galiu leisti sau išvyti juos visus... į laisvę, tegul pradeda gyventi iš tikrųjų, kaip mes. Štai tokia patraukli idėja. O kas toks mano pagrindinis veikėjas – ministras ar ne ministras – nesvarbu. Manau, visi turto prisigrobę žmonės labai nelaimingi. Kol Vensanas yra valdininkas, tol jam bloga.
Kodėl šiame filme sau išsirinkote sodininko vaidmenį?
– Tai personažas, kuris nekuria blogio.
Jūsų personažas ant sienos piešia žirafą...
– Tai nuostabi būtybė. Gamta leido žirafai pasiilginti kaklą, kad galėtų skabyti lapelius nuo medžių, o ne pasilenkusi kaip avis rupšnoti žolę.

LUANA STEBULĖ. Prie Veršvos – apleistas Linkuvos dvaras
Atsiranda vienas kitas žmogus, juntantis būtinybę apie tai kalbėti, bet, deja, žodžiai Dievo ausies nepasiekia. Linkuvos dvaro tema teko kalbėti daugiau nei su šimtu įvairių specialistų. Ypač esu dėkinga prof. habil. dr. J. Bučui, architektei D. Puodžiukienei, arkivyskupui S. Tamkevičiui, šie žmonės ne tik suteikė įdomios ir vertingos istorinės medžiagos, bet ir jų dėka niūri pokalbių mozaikos spalvinė gama pakito, atsirado šviesių, švytinčių spalvų, spinduliuojančių tikrąją poeziją, kuri, anot A. Nykos-Niliūno, galbūt yra vienintelė absoliuti vertybė, paguoda ir pasaulio siela.

ANDY HAGEN. Padėkos dienos išvakarėse
„The Lutheran“, 2004, lapkritis
Vertė Kęstutis Pulokas
„Į Tavas rankas, gailestingasai Išganytojau, atiduodame Tavo tarną...“
Pro karstą voromis nuvingiuoja žmonių minia, atiduodama velionį bičiulį Dievui. „Štai!“ – šūkteli Ronas, dėdamas puikiai įtaikytą paskutinę lentelę. „Štai“, – taria gydytojas, paduodamas Adamui nerūdijančio plieno virbą. Emė pramerkia akis. „Kur?“ – sušvokščia ji. „Štai!“ – atsiliepia jos vyras, parodydamas rausvą kūdikį, gulintį inkubatoriuje. Važiuoju namo, jausdamasis bejėgis ir viltingas, nevertas ir dėkingas. Štai už kiek daug jau galime dėkoti!

MINDAUGAS NASTARAVIČIUS. Kajus
Moterys prigimdo vaikų. Dar jos ravi daržus, tada valosi panages, kai kurios prisigėrusios prisipažįsta visą gyvenimą mylinčios Davidą Hasselhoffą, jos eina į sporto klubus, veidrodyje kasryt pasižiūri į savo užpakalius (reikia daug dirbti, kad galėtum nusipirkti didelį veidrodį), kai kurios būna drąsios, karjeristės, išmintingos, madingos, kai kurios renka uogas, po namus vaikšto basos, šokinėja į vandenį žemyn galva, kitos kalba labai mažai, yra kuklios, bet rytais tu nepaeini nuo dubens raumenų skausmo, kai kurios plaukus šukuojasi tik sekmadieniais, valgo morkas (kasdien bent po dvi), būna ir tokių, kurios niekada neverkia ir moka kastruoti šunis, bet moterys – gelia į paširdžius, smūgiuoja taikliai. Nesitiki, bet nujauti.

VAIVA GRAINYTĖ. Gazo ruožas
– Tebus mūsų gyvenimas amžinas gazas. Ar tekėsi už manęs, raliste Liudvika? – sušnabždėjo stuburų karalius.
Kodėl falas ją pavadino raliste, nesuprato nė daug gyvenimo mačiusi Venesuela. Reiktų pasakyti, kad ji, matydama tokį pusseserės triumfą, griebė ant broilerio besišildantį soliterį ir juo mirtinai pasisprangdino. Liudvika, įvertinusi ją ūmai aplankiusią likimo dovaną, pasiklojo minkštų žarnokų patalą, apsikaišė širdžių pagalvėmis ir su jaunikiu Mykolu leidosi į amžino gazo karalystę.

DANGĖ ŠERMUKŠNYTĖ. Orgazmas
Pajutau, kaip iš apačios energija plūsta aukštyn plonytėmis linijomis, tarsi kompozitorius natas rašytų skersai vertikalios penklinės, o jos savaime giedotų, kildamos aukštyn. Galiausiai mano smegenyse išsiliejo malonumas švelniomis bangų klostėmis, jam net neprisilietus. Galvoje išsiplėtė orgazmas tokia alsia bosanova, nerandu čia tinkamo žodžio aprašyti tam jausmui be kito kūno prisilietimo ir trinties. Juk logiška būtų: ugniai įžiebti reikalingas titnagas. O jo įrankis ramiai ilsėjosi kelnėse, kaip jogas šavasanos poza.

________________________________
Mieli šatėniečiai!
Visuose Lietuvos paštuose priimama kultūros savaitraščio „Šiaurės Atėnai“ prenumerata.
Metų prenumeratos kaina – 84 Lt, pusmečio – 42 Lt, ketvirčio – 21 Lt.
Mūsų indeksas 0109.
Prenumeruoti pigiau nei pirkti kioske. Be to, ir 2007 m. interneto svetainėje galėsite perskaityti tik
3 savaitraščio publikacijas.
Metų prenumerata į užsienį kainuoja 276 Lt, 80 eurų arba 100 JAV dolerių.
Užsisakyti galima per įgaliotus asmenis redakcijoje arba paštu atsiųsti čekį redakcijos adresu
VšĮ „Šiaurės Atėnų fondas“, Mėsinių g. 4, 01133 Vilnius, Lithuania.
Primename, kad jau penktadienį apie 12.30 val. „Šiaurės Atėnus“ galima rasti trijuose Vilniaus
knygynuose: Pilies, Katedros, „Akademinė knyga“.

 

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Sausio

PATKPŠS

 1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

 

Skaitytojų vertinimai


68202. kiskis p2006-11-23 14:08
pats pirmas - ar tai raginimas nesimankstinti? nudziuginote, nes dabar kur tik einu ten ir tampausi i visas puses. labai noriu kad griztu judesiu laisvumas kaip sako reklama. o pasirodo be reikalo.

68203. kiskis p2006-11-23 14:13
klaida. sermuksnyte, sako nuojauta, o ne velniai zino kas. sita butinai idekite, pavadinimas daug zadantis. grynai edukaciniais tikslais idekite.

68204. m2006-11-23 14:14
nepykite ant kiskio, laukia takso, visas nesavas, nenusedi ant uodegos. atleiskite kvailam gyvunui.

68240. ragana Kornelija2006-11-23 20:35
nu ką, nu ką - savaitgalį skaitysim. tik kad niekas iš pavadinimų nepatraukė. Kastoras su Poliuksu iš anksto aišku, ką pasakys, Grainytės Gazo ruožas pigiu humoru atsiduoda, eilėraščių kažkada neblogų buvo patiekusi, bet šitos užsiduoties, jaučiu, neištemps. gal Skaitytojas bus neblogas daiktas...

68250. snobas2006-11-23 22:13
Ir ko prašyti. ko neprašyti.sunkūs klausimai.pasirinkimas dar sunkesnis. tebūnie kas bus.

68266. piškiui2006-11-24 11:21
Dangė tai antroji Jelenik.

68273. snobas2006-11-24 11:56
Jautri Dangės Orgazmo pasakotoja.tantrinio intymumo šermukšnėlė.

68338. ragana Kornelija2006-11-24 21:28
nu, buvau tame "Pilies", nusipirkau. ir niekas nepatiko.

68355. virusas2006-11-25 10:57
tas interviu su gidu geras.

68493. raganute :-) 2006-11-26 13:06
mes kaip tikri lietuviai sokame prie krastutinumu, o ar ju reikia?

68497. ragana Kornelija2006-11-26 14:20
nu bet kad tikrai šiame numeryje niekas nepatiko :((

68969. moksliuke :-( 2006-11-30 17:24
as vistiek nesuprantu kas tas moralizmas?

69004. e - 68969 moksliuke2006-12-01 07:57
idemiau skaityk ežero depesas.

69046. UV2006-12-01 15:10
Blogai su siuo numeriu. Neisigijau ir dziaugiuosi. Maziau reikia apskritai leisti pinigu satenams.

69109. vardas pavarde2006-12-02 11:45
Burbekliai, jus, burbelkiai...

69174. gabrielįė :-) 2006-12-03 13:07
labai smagu

Rodoma versija 180 iš 204 
13:29:19 Jan 31, 2011   
May 2008 Sep 2013
Sąrašas   Archyvas   Pagalba