ŠIAURĖS ATĖNAI

Šiaurės Atėnai. 2003-06-07 nr. 655

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |

ANDRIUS MARTINKUS. Sugrįžtančio Dievo belaukiant (61) • SIGITAS PARULSKIS. Vasaros kūnas (22) • LAIMANTAS JONUŠYS. Šio to daugiau (8) • ERNST JANDL (2) • Liana Ruokytė, LR kultūros atašė Švedijoje, kalbasi su leidėju, švedų literatūrinio žurnalo "Ariel" redaktoriumi, literatūros kritiku ir vertėju MIKAELIU NYDAHLU. Stokholmas. Pašnekesiai (2) (3) • GINTARAS BERESNEVIČIUS. Okultizmas ir pragmatinis mąstymas (28) • Indėnų giesmės ir dainos (5) • CZESŁAW MIŁOSZ (1) • ALFONSAS ANDRIUŠKEVIČIUS. Nebekvepiančios (man) estampų gėlės, arba Good-bye to All That (14) • KASPARAS POCIUS. Viduramžių juokas: veidrodis, tiltas ir durys (6) • ROB BRINER, RAY PRITCHARD. Kas kalba tavo vardu? (2) • VYTAUTAS BERENIS. Katės ir žmonės (3) • ALA NIKITINA. Mitologizuoto gegutės įvaizdžio specifika (7) • RASA RAMONAITĖ. Paprastos dienos netikras vakaras (4) • Mums rašo (2) • JURGIS JANAVIČIUS. Kafka buvo mūsų kaimynas (2) • -vp-. Imperialistai ir kapitalistai (12) • ANDRIUS ŠIUŠA. Sizigijos (XXI) (1) • Laiškai kitiems, sau ir el. redakcijai (131) •

Sugrįžtančio Dievo belaukiant

ANDRIUS MARTINKUS

[skaityti komentarus]

iliustracija
Rogier van der Weyden. Skaitanti Magdalena. Altoriaus detalė

"Nesu tikintysis, nors tuo anaiptol nesigiriu..."
Iš 1843 metų Tocqueville’io laiško Gobineau

"Vadinasi, Amerika yra ateities šalis, kurioje vėliau, galbūt kovoje tarp Šiaurės ir Pietų Amerikų, turi atsiskleisti pasaulinė istorinė reikšmė; šios šalies ilgisi visi tie, kuriems nusibodo senosios Europos istorinis muziejus. Sakoma, kad Napoleonas pasakęs: šita senoji Europa įvaro man nuobodulį. Ameriką reikia išskirti iš tų kraštų, kurie iki šiol buvo pasaulinės istorijos arena". Kai Berlyno universiteto profesorius Georgas Wilhelmas Friedrichas Hegelis rengė ir skaitė "Istorijos filosofijos paskaitas", Europa artinosi prie savo militarinės galios ir įžūlaus pasitikėjimo savimi zenito. Dar nebuvo išblėsę prisiminimai apie mėginimą Paryžiaus Dievo Motinos katedroje vietoj Nukryžiuotojo įvesti Proto kultą, o ant Proto altorių (kas yra giljotina, jei ne puikus racionalizacijos pavyzdys?) tebegaravo kraujas, pralietas per ancien régime ir Révolution šalininkų skerdynes. Po kelių dešimtmečių Nietzschės visam pasauliui paskelbs apie Dievo mirtį, Marxas siūlys atsisakyti "opijaus liaudžiai"; praėjus dar pusei amžiaus, neaprėpiamose platybėse nuo Baltijos iki Ramiojo vandenyno bus sprogdinamos krikščionių šventovės, o teritorijose nuo Reino iki Nemuno jaunimui bus kalama į galvą, kad Dievas esąs vokiečių kraujas... Beribio ir įžūlaus pasitikėjimo savimi epocha... Berlyno universiteto profesorius nėra linkęs spėlioti apie ateitį. Jis žavisi didinga Europos praeitimi ir dabartimi, todėl iš karto po anksčiau cituotų eilučių prideda: "Visa, kas iki šiol ten (Amerikoje – A. M.) vyko, yra tik Senojo pasaulio aidas ir svetimo gyvastingumo išraiška, o kaip ateities šalis ji mūsų apskritai čia nedomina; juk istorijoje mums rūpi tai, kas buvo, ir tai, kas yra, – o filosofijoje – ne tik tai, kas tik buvo, ir ne tai, kas tik dar bus, o tai, kas yra ir yra amžinai – protas, ir šito mums visiškai pakanka" (Georgas Hėgelis, Istorijos filosofija, V.: Mintis, 1990, p. 113–114). Vis dėlto net didžiausias Vakarų filosofijos istorijoje racionalistas ir europocentristas nedrįso atmesti galimybės, kad galbūt kada nors ateityje "senoji Europa", tas "istorinis muziejus", nustos buvusi "pasaulinės istorijos arena" ir užleis vietą kitoms politinėms bei dvasinėms realijoms, kuriose turės "atsiskleisti pasaulinė istorinė reikšmė".

Tai, kas Hegeliui buvo neaiški ateitis, šiandien mums yra dabartis, mūsų laikotarpio duotybė, mūsų pasaulio faktas. Ne visi yra pakankamai tvirti ir vyriški šį faktą pripažinti. Šioje vietoje norisi prisiminti garsųjį, regis, Metternicho posakį, girdi, tas, kuris nepažino ancien régime epochos (t. y. epochos iki Prancūzų revoliucijos), nepažino ir tikrojo gyvenimo džiaugsmo (arba kažkaip panašiai). Labai ironiška tai, kad sukilimų ir revoliucijų mieste, Paryžiuje, mieste, kuriame prasidėjo ancien régime žlugimas, dar ir šiandien kai kas įsivaizduoja, kad politinės pasaulio orbitos centras yra Eifelio bokštas. Aišku, ilgesys yra labai žmogiškas jausmas. Todėl suprantamas yra senojo pasaulio, ancien régime ilgesys. Kita vertus, Paryžius yra ne vien revoliucijų, bet ir kontrrevoliucijų, kontrreformacijos ir Restauracijos miestas, Baltramiejaus nakties miestas.

Tačiau šis rašinys yra ne tiek apie dabartinį "ateities šalies" ir "senosios Europos" nesusikalbėjimą, tiksliau, ne tiek apie jų paviršutinišką politinę retoriką, kiek daugiau apie patį Europos mąstymą, apie Europos savęs pačios ir savo vietos pasaulyje šalia kitų politinių ir kultūrinių realijų supratimą, apie Europos savirefleksijos eigą. Deja, toji refleksija yra grindžiama keliomis klaidingomis prielaidomis, o pats savo vietą pasaulyje ir istorijoje bandantis identifikuoti mąstymas bent keliais aspektais yra tiesiog ydingas, konservatyvus, ancien régime ilgesiu alsuojantis mąstymas.

Vis dėlto pradėkime keliomis pastabomis apie pastaraisiais mėnesiais didelio atgarsio susilaukusią retoriką apie nova ir vetera. Politiniame ir istoriniame diskurse sąvokos "sena" ir "nauja" gali turėti tiek teigiamą, tiek neigiamą krūvį, o gali būti vertybiniu atžvilgiu neutralios. Kalbame apie senųjų, viduriniųjų, naujųjų ir naujausių amžių istorijas, kurių nė viena nėra nei gera, nei bloga. "Senasis" ir "naujasis" pasauliai gali būti tik nuorodos į geografinių atradimų chronologiją, bet gali reikšti ir aiškias vertybines preferencijas. "Senasis" (suprask – garbingesnis, istorinės patirties turtingas, išminties kupinas, kultūros, meno ir filosofijos lopšys) versus "naujasis" (nebrandus, nesusiformavęs, istorinės patirties stokojantis, gilių kultūrinių šaknų neturintis). Arba, priešingai, "naujasis" (į ateitį orientuotas, jaunatviško entuziazmo ir idealizmo kupinas, laisvės, iniciatyvos ir vilčių pasaulis) versus "senasis" (išnaudojimo, priespaudos, tironijos, netolerancijos pasaulis, konservatyvus, negyvos tradicijos pasaulis, gyvybę naikinantis ir laisvę smaugiantis pasaulis). Maždaug tokios prasmės buvo (o kartais ir dabar yra) suteikiamos sąvokoms "senasis" ir "naujasis", kai jos buvo taikomos Europai ir Amerikai. Aišku, nebūtinai "senasis" ir "naujasis", kaip vertybinės kategorijos, turi būti antagonistinės kategorijos. Patirtis ir tradicija iš vienos pusės ir idealizmas bei iniciatyva iš kitos gali papildyti vienas kitą. Deja, kelių pastarųjų mėnesių politinėje retorikoje antagonistiniu šių sąvokų potencialu buvo naudojamasi kur kas efektyviau nei jose glūdinčia susitaikymo ir viena kitos papildymo galimybe.

Ne vien amerikiečiai yra kalti dėl to, kad tokiu nepatogiu Europos Sąjungai ir kandidatėms į ją metu buvo prabilta apie "senąją" ir "naująją" Europą. Jau beveik penkiolika metų kalbama apie "senąsias" ir "naująsias" demokratijas, jau beveik penkiolika metų šiuo atžvilgiu Europa yra suskaldyta. "Naujosios" – tai tos, kurios neturi istorinės demokratijos patirties, kurios nesukūrė brandžios pilietinės visuomenės, kurios nieko neišmano apie rinkos ekonomiką. "Naująsias" reikia mokyti. Ir ne vien ekonomikos, bet, pasirodo, ir gerų manierų. Jas reikia auklėti, o kartais – ir pabarti. Ir visai nesvarbu, kad Lenkija ir Lietuva, imant visų amžių summa summarum, tos istorinės demokratijos patirties turi ne mažiau už Prancūziją ir Vokietiją. O kuo prastesni čekai ir slovakai, vieni iš nedaugelio iki pat Miuncheno sąmokslo tarpukaryje išsaugoję demokratinę santvarką, už, tarkime, ispanus, portugalus ir graikus, tik prieš tris dešimtmečius įstojusius į "senųjų" demokratijų klubą? Todėl žmogiškai visai suprantamas kai kurių "senųjų" sumišęs su nusistebėjimu pasipiktinimas, kai iš už Atlanto nuskambėjo kitokia "seno" ir "naujo" interpretacija. Kas įvyko? Nieko naujo išrasta nebuvo. Tiesiog į "sena" ir "nauja" buvo įdėtas kitoks vertybinis turinys. Anot šios daug ką papiktinusios interpretacijos, "senoji" Europa – tai ne išminties buveinė ir kultūros versmė, ne demokratijos tvirtovė, bet ancien régime bastionas, tai Europa, nematanti (arba tokia apsimetanti) ir nenorinti pripažinti, kad pasaulis tapo kitoks.

Tokia interpretacija yra teisėta – ji turi teisę į egzistavimą. Nesiimu atsakyti į klausimą, ar ji yra teisinga, nors kai kurių "senųjų" demokratijų flirtas su atvirai ancien régime besiilginčia Maskva (prisiminkime garsius Rusijos prezidento žodžius: "Tas, kuris nori atkurti buvusią Tarybų Sąjungą, neturi proto; tas, kuris neapgailestauja dėl jos žlugimo, neturi širdies") gundo atsakyti teigiamai. Ancien régime nebūtinai tapatintinas vien su politine realybe. Vidaus ir užsienio politika labai dažnai būna visuomenės dvasinės būklės arba, jei norite, dvasinės negalios simptomas. Intelektualinė kultūra, mąstymas irgi gali turėti savo ancien régime.

Kai Vakarai (o intelektualinės Vakarų galaktikos centru dar ir šiandien dažniausiai laikoma Vakarų Europa) Nietzschės lūpomis skelbė nuosprendį Dievui, didžioji dalis islamo pasaulio ir Indija buvo Europos valstybių kolonijos. Šiandien taip nebėra, tačiau anais tolimais laikais, Europos militarinės ir ekspansinės galios "aukso amžiuje", Nietzschės bepročiui atrodė (ir tai visai natūralu), kad pasaulis sukasi aplink Europą, todėl siaubingą žinią apie Dievo mirtį beprotis yra linkęs interpretuoti kaip visuotinę tiesą, kaip pasaulinio masto katastrofą: "Kas davė mums šluotą, kad nušluotume visą horizontą? Ką mes padarėme, atkabindami žemę nuo savo saulės? Kur ji dabar skrieja? Tolyn nuo visų saulių?.. Ar dar yra viršus ir apačia?.. Ar nedėbso į mus tuščia erdvė?" Dievą nužudžiusioje Europos mintyje bepročiui vaidenasi visos žmonijos dvasinio universumo žlugimas. Įžūliai savimi pasitikinčiai ir nuo Descartes’o laikų solipsizme ir subjektyvizme skendinčiai Vakarų minčiai kitas yra kažkas visai nereikšminga. Ypač jei tas kitas yra kažkoks berberas, aborigenas, arabas, olandų Indonezijos, anglų Indijos arba prancūzų Alžyro gyventojas. Mes pašalinome sau iš kelio mūsų Didįjį Kitą, mūsų Dievą, galingiausią Dievą (nes jis buvo mūsų, Vakarų, Dievas), tad negi dabar terliosimės su antrarūšiais kitais (anot Nietzschės, "vergais" ir "silpnaisiais") ir jų juokingais stabais bei dievukais? Bet šiandien situacija yra kitokia.

Vakarų mintis nusigręžė nuo Dievo tada, kai Europa pasijuto esanti sau pakankama, kai bet koks kitas (o pirmiausia Didysis Kitas, Dievas) egoistiniu individualizmu užsikrėtusiai Vakarų minčiai pradėjo rodytis ne kaip Vakarų egzistencinis partneris ir Vakarų būties palaikytojas, bet kaip konkurentas, kuris pavojingai kėsinasi į Vakarų būtį, neleidžia jai laisvai skleistis ir todėl privalo būti apskritai pašalintas iš Vakarų būties. Kita vertus, Dievo pasitraukimas iš intelektualinės Europos būties sutapo su tuo Europos istorijos trajektorijos tašku, kuriame iki tol sparčiai kilusi Europos pasaulinės galios, kultūrinių inovacijų ir demografijos kreivė pradeda lenktis ir, negailestingos likimo jėgos tarsi žemės traukos veikiama, praėjus dar keliems dešimtmečiams, pradeda leistis, tiesa, ne taip sparčiai, kaip kadaise kilo, bet ne mažiau akivaizdžiai ir nenumaldomai. Tokie taškai, kuriuose istorijos trajektorija keičia savo kryptį, gundo tiek marksistinės, tiek idealistinės istorijos proceso interpretacijų šalininkus. Vakarų mintyje įvykusią Dievo mirtį Marxo sekėjas yra linkęs traktuoti kaip nebereikalingos idėjos, neatitinkančios visuomenės socialinės ir politinės struktūros bei jos pasiekto ekonominio išsivystymo lygio, mirtį. Tokį interpretatorių labiausiai domina tai, kas buvo iki lemtingo taško. Jo oponentas idealistas, Dievo mirtį laikantis ne tik rezultatu, bet ir atskaitos tašku, po kurio prasideda nuosmukis, atkirstų savo priešininkui, kad Dievo mirtis yra Europos pasaulinės galios netekties pradžia, jos demografinės krizės, grasinančios demografine katastrofa, pradžia. Toks idealizmo šalininkas galėtų apeliuoti ir į šiuolaikinio islamo pasaulio faktą ir teigti, kad Dievo idėja nėra priešinga visuomenės modernizacijai, kad, negana to, būtent ši idėja yra pagrindinė beveik milijardo planetos gyventojų identiteto formavimo priemonė, kad būtent ši idėja yra stuburas galingo šalia mūsų esančio kito pasaulio, su kuriuo, priešingai nei Nietzschės laikais, jau nebegalima nesiskaityti.

Islamo pasaulis yra nepatogus faktas sekuliarizuotam Vakarų mąstymui, nesugebančiam įveikti ancien régime inercijos. Ką daryti su iš Vakarų būties išvarytu Dievu, grėsmingai manifestuojančiu save kito realybėje, islamo pasaulio realybėje? Anksčiau, kai kitas pasaulis Europos valstybių kolonijų pavidalu sukosi aplink visatos centrą Europą, viskas buvo paprasčiau. Nežinia, ką šiandien pasakytų Marxas, bet pagrindinis klasikinio marksizmo principas skelbia, kad, keičiantis galios santykiams ir jų proporcijoms, keičiantis bazei, neišvengiamai turi keistis ir anstatas, ideologija. Bet, anot to paties Marxo, ideologija yra konservatyvi. Dominuojanti ideologija siekia palaikyti status quo. Ideologija visada gina ancien régime. Sekuliarizuotas Vakarų mąstymas – ne išimtis.

Šitas mąstymas vis dar negali atsisveikinti su įsivaizdavimu, kad Vakarai yra visatos centras. Aišku, Vakarų "kairieji intelektualai", išgirdę tokį teiginį, tik nusijuoktų. Juk akivaizdu, pasakytų jie, kad ne mes, filosofai, menininkai, universitetų profesoriai ir dauguma paprastų europiečių, bet agresyvi JAV administracija vis dar bando primesti pasauliui savo valią. O koks nors agresyvus pacifistas (esama ir tokių) tiesiai šviesiai pareikštų, kad Vakarai yra dvejopi. Yra "gerieji" ir "blogieji" Vakarai. "Gerieji" – tai, aišku, "senoji" Europa. "Blogieji" – tai Amerika, jos sąjungininkės ir visi tie, kuriems patinka Amerikos imperializmas. Kaip jūs drįstate sakyti, kad mes vis dar manome, jog Vakarai yra pasaulio bamba?! Ne, mes pasimokėme iš praeities klaidų, mes žinome, kad didžiausias blogis pasaulio istorijoje kilo kaip tik iš Vakarų, todėl mes kovojame su to blogio likučiais, su agresyviais Vakarų instinktais, kurie šiuo istorijos momentu prasiveržė paskutinėje Vakarų imperijoje ir ypač jos prezidente. Foucault mus išmokė, kad reikia būti opozicijoje bet kokiai valdžiai.

Taip kalbama. Galbūt daugelis taip kalbančių nuoširdžiai tiki tuo, ką sako. Bet, ačiū Freudui, mes žinome, kad yra ne vien sąmonė, bet ir pasąmonė. O pasąmonėje yra štai kas.

Pasąmonėje tūno giliai įsišaknijęs save garbinantis ir savo paklydimų pripažinti neįstengiantis europocentrizmas ir individualistinis solipsizmas, kurio nuo atidaus žvilgsnio neįstengia paslėpti net tūkstantinės solidarumą su agresijos aukomis turinčios įrodyti pacifistų demonstracijos ir Vakarų (t. y. JAV) "agresorius" smerkiantys plakatai. Giliai pasąmonėje išsikerojęs europocentrizmas išduoda save keistu įsitikinimu, kad jei net Europa (toji kultūros buveinė, proto tvirtovė ir humanizmo tėvynė), kaip parodė istorija, nebuvo verta būti ginkluota, tai juo labiau neturi teisės švaistytis ginklu kažkoks Amerikos cowboy. Senasis Europos mąstymas vis dar grindžiamas prielaida, kad Europos patirtis yra universali, todėl visas pasaulis privalo mokytis gyventi iš Europos istorijos vadovėlio. Bet gal tai, jog kai kurie europiečiai, Beethoveno ir Wagnerio gerbėjai, su ramia sąžine galėjo varyti į dujų kameras kitus europiečius, gal tai yra ne viso pasaulio, bet pirmiausia Europos problema? Tačiau senasis mąstymas vis dar atkakliai laikosi įsivaizdavimo, kad Europa yra visa – kadaise buvusi absoliutaus gėrio ir absoliutaus blogio pasaulio istorijoje gimdytoja, patyrusi viską, ką tik įmanoma patirti, ji neva įgijusi teisę kalbėti visuotinai privalomais teiginiais, tiesa, privalomais ne visada fizine prasme (dabar ne Nietzschės laikai), bet moraline prasme – privalomais visiems ir visada.

Nepaisant demonstratyvaus gatvinio solidarumo su kitu, senasis Europos mąstymas yra lygiai toks pat abejingas kitam ir jaučiasi esąs lygiai toks pat sau pakankamas kaip ir anais tolimais Nietzschės laikais. Tiesą sakant, kyla rimtas įtarimas, kad antiamerikanizmo ir europocentrizmo tame mąstyme yra daugiau nei solidarumo su kitu. Senasis Europos mąstymas pasirodė visiškai bejėgis islamo iššūkio akivaizdoje. Pastarojo dešimtmečio įvykių sūkurys nubloškė intelektualinį Europos pasaulį į labai nepavydėtiną padėtį. Tame intelektualiniame pasaulyje Dievui vis dar neatsiranda vietos, kita vertus, tas pasaulis jau nebėra visas pasaulis, nors ne visi yra pribrendę tai pripažinti. "Kairiųjų intelektualų" atstovaujamas senasis Europos mąstymas širsta dėl to, kad kažkam senojo žemyno nuomonė apie pasaulio reikalus pradėjo rodytis nebe tokia svarbi, kokia ji atrodė XIX a. pirmojoje pusėje; kita vertus, senasis mąstymas yra priverstas stebėdamasis stebėti kylančius pusmėnulį ir žvaigždę. Nemalonu, kai netenki anksčiau turėto autoriteto, o tavo ambicingos pranašystės neišsipildo. Nemalonu tai pripažinti, nemalonu pažvelgti Realybei į akis. Atrodo, kad antiamerikanizmo, pasipūtusio europocentrizmo, pavydo ir buvusios didybės ilgesio senajame mąstyme yra daugiau negu užuojautos ir solidarumo su "agresijos" aukomis. Juk kaip galima paaiškinti tą faktą, kad senasis Europos mąstymas lygiai kaip ir prieš šimtą metų yra visiškai abejingas tam, kas jo (neva) ginamam kitam yra šventų švenčiausia? Į daiktus orientuota vartotojiška egzistencija negali, o gal ir nenori pripažinti, kad šalia iškilo visai kitoks dvasinis ir intelektualinis pasaulis (jis, aišku, egzistavo ir anksčiau, tačiau šiandien atsirado kaip intelektualinė problema, kurią Vakarų mąstymas, norėdamas būti sąžiningas, turi spręsti), kuriam didžiausias įžeidimas yra ne bombarduojami miestai, bet Dievo neigimas. Intelektualines madas pasauliui įpratęs diktuoti mąstymas nepraleidžia progos įgelti "storžieviui" Bushui, tačiau nenori girdėti baisių Usamos bin Ladeno žodžių: "Pasaulyje yra tūkstančiai jaunų musulmonų, kurie trokšta numirti už savo idėjas taip, kaip amerikiečiai trokšta gyventi". Nenori girdėti, nes Europa trokšta gyventi ir vartoti ne mažiau už Ameriką, bet aukotis dėl idėjos... Šio be saiko savimi pasitikinčio mąstymo ambicingas projektas, žinia, buvo nugalabyti Dievą ir kartu su visomis kitomis didžiosiomis idėjomis išmesti jo lavoną į kultūros istorijos sąvartyną. Senasis mąstymas buvo įsitikinęs (ir dar šiandien labai norėtų būti įsitikinęs), kad jis yra vienintelis ir išrinktasis nužudyto Dievo palikuonis. Bet Dievas gali pažadinti sau vaikų ir iš akmenų (Lk 3, 8). Senojo mąstymo nuostabai ir didžiausiam siaubui, tie pašauktieji net trečiojo tūkstantmečio pradžioje sugeba aukotis. Senasis mąstymas apsiskaičiavo.

Bet jis vis dar nenori to pripažinti ir visai kaip tolimame XIX amžiuje vis dar bando vaidinti universalų žmonijos protą, visatos ašį, aplink kurią skrieja tiek "naujasis", tiek islamo pasauliai. Tas dėl ancien régime ašaras liejantis mąstymas bando sutramdyti savo anksčiau buvusią politinę ir intelektualinę koloniją, lošia islamo pasaulio korta, manipuliuoja tuo pasauliu tarsi kokiu daiktu (senas materialisto įprotis), kartu išlikdamas visai abejingas ir hermetiškai uždaras pagrindinei to išties didaus pasaulio vertybei.

Bet Dievas jau stovi prie Vakarų mąstymo slenksčio. Nenoriu pranašauti, nors, atiduodant duoklę "pabaigos" madai, būtų galima arogantiškai drėbtelėti, kad senajam mąstymui, jei tik jis nesiteiks padaryti reikšmingų išvadų ir nesiryš esminėms reformoms, gresia tikra pabaiga (atsivertusių į islamą "senojoje" Europoje daugėja). Istorija mus išmokė aklai nepasitikėti pranašystėmis. Dabar ne XIX amžius, todėl nepranašausime, ar Dievas dar kada nors sugrįš į Vakarų būtį. Tačiau tik visiškai aklas ir solipsizme paskendęs intelektas gali nematyti jo Realybėje. Dievas yra ir bus Vakarų realybėje tol, kol jis bus gyvas bent vieno musulmono būtyje. Ir ne tik musulmono. Jis bus Vakarų realybėje tol, kol bus gyvas bent vieno žmogaus, nesvarbu, gyvo ar mirusio, būtyje, bet kokio kito būtyje. Jis bus Vakarų realybėje tol, kol bus epochų, kurių būtyje jis buvo. Realybė pulsuoja tiek esatimi, tiek nesatimi, tiek būtimi, tiek nebūtimi. Pusmėnulio ir žvaigždės patekėjimas tamsiame Vakarų Dievo nesaties danguje yra Dievo apsireiškimas Vakarų realybėje. Tų nakties šviesulių šviesa, akinanti, stebinanti ir bauginanti senąjį mąstymą, yra kelis amžius trunkančio Vakarų solipsizmo teismas, savimi patenkinto, sau pakankamo ir kito giliausiai esmei uždaro mąstymo teismas. Gali būti, kad pasakymas "Dievo nėra" ateityje bus laikomas didžiausio tamsumo ir blogo auklėjimo požymiu. Ir ne vien pasakymas, bet ir neišsakytas įsitikinimas. Galbūt kada nors ateityje, kai senąjį solipsistinį mąstymą pakeis naujasis, kitam atviras, mąstymas, bus suprasta, kad net jei Dievo nėra man, jo Realybė liepsnoja jau vien todėl, kad jis yra kitam.

Jei Europa nori ne vien vaidinti taikos balandį, bet iš tikrųjų susitaikyti su kelis amžius pagal jos dūdą šokdintu pasauliu, toks supratimas turėtų būti pirmas žingsnis geidžiamo tikslo link. Aišku, jo neįmanoma žengti neatsisakius senojo mąstymo arogancijos, bet kokį kitą paverčiančios Vakarų mąstymo manipuliacijos objektu... Reikia atsisakyti to arogantiško mąstymo, kuris kitame yra pasirengęs atpažinti bet ką, tik ne patį kitą (nes "pats" šiam mąstymui yra pažįstamas tik kaip "aš pats"). Senajam mąstymui kitas yra kažkas, kas egzistuoja tik tam, kad Vakarai galėtų realizuoti save: priešas, kurį reikia pašalinti ir nugalėti, arba auka, prieš kurią reikia nuolat jausti istorinę kaltę (ir taip įprasminti savo egzistenciją bei slapta pamaloninti savo garbėtrošką). Senajam mąstymui kitas yra priešas arba auka, su kuriais kovojama, kurių gailimasi ir kuriems neatsiveriama. Ne nesibaigiantis virimas savo paties sultyse ir beviltiškas savęs paties dekonstravimas (grindžiamas, be jokios abejonės, savimeilę glostančia prielaida, kad Vakarų mąstymo tradicija yra labiausiai verta būti dekonstruota, nes yra galingiausia (ir kartu pavojingiausia) tradicija žmonijos mirties istorijoje), o nuolankus kito kitoniškumo savarankiškos vertės pripažinimas ženklins senojo mąstymo peržengimą ir naujojo mąstymo, Realybės epochos mąstymo, pradžią. Ir tada, kai mano Dievas liausis uzurpavęs Dievo teises, kai kito Dievas naujojo mąstymo bus pripažintas Dievu, tuomet Dievas atgaus savo teises.

 

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Sausio

PATKPŠS

 1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

 

Skaitytojų vertinimai


3660. virusas2003-06-09 09:03
Tikrai geras straipsnis. Butu gerai ji isvertus prastumti ir uzsienio spaudoj. Ypac tos salies, kurios prezidentas kazkada praleido gera proga patyleti;)

3672. Vetustis2003-06-09 15:09
Autorius rašo kaip tikras europocentristas - jausdamas Europos kaltę visam pasauliui - bet kitaip, ko gero, ir neįmanoma - juk esame europiečiai, ir nieko čia nepadarysi. Tarp kitko - Dievas juk Europoje niekada nebuvo neigiamas visuotinai, kaip galima suprasti iš teksto. Kas, kad Nyčė ar prancūzų revoliucionieriai ir intelektualai jį atmeta - bet tai nėra visuotinė Europs tendencija. Šiaip straipsnis tikrai neblogas.

3674. Vetustis2003-06-09 15:13
Dar viena pastaba (neesminė) - autorius rašo:"koks nors agresyvus pacifistas (esama ir tokių)..." Manau, žodžius skliausteliuose autorius tikrai galėjo praleisti. Nemanau, kad ŠA skaito tokie žmonės, kurie nežinotų, jog pacifistų būna ir agresyvių.

3678. v.d.2003-06-09 15:40
Mą irgi neteko sutikti neagresyvių pacifistų...Politinę autoriaus intenciją suprantu ir visiškai jai pritariu. Tačiau jo rašymo ir "kalbėjimo" maniera - švelniai tariant - yra labai prasta. Nelogiškumai painiojasi su neapibrėžtom miglybėmis (pvz. ancien régime sąvoka naudojama iš pradžių istoriškai netikslia prasme, o po to jau tampa vidujai prieštaringa išskydusia metafora; kitoje vietoje: "konkurentas...pavojingai kėsinasi į Vakarų būtį, neleidžia jai laisvai skleistis ir todėl privalo būti apskritai pašalintas iš Vakarų būties" - ką tai reiškia? jei sakytume, kad "konkurentas kėsinasi į autoriaus žoną, todėl privalo būti apskritai pašalintas iš autoriaus žmonos būties" ar tai taptų aiškiau?. Įkyrus pranašautojo tonas vargina, juokina ir nervina. O galiausiai rašinio pabaigoje autorius pac susipainioja savo barokiniuose išvedžiojimuose. Įdomu, keik autoriui metų? ar jis dar turi šansų išmokti gero stiliaus ir mąstymo disciplinos? (o ne tik laikytis teisingų politinių pažiūrų?)

3681. mm2003-06-09 16:50
sunkiai paskaitomas tekstas pritariu v.d.

3683. Teksto stiliaus netinka adresatui2003-06-09 19:04
Stilius is niekur neatsiranda, aukstasis zargonas buvo ir yra isplites. Valdininku taip rasys ilgai, o Martinkui matyt uztektu apsipresti nustoti kalbeti "protingai", atsisakyti to privalomo barokinio "mokslisko" iforminimo, turetu pavykti. Jis gi ne biurokratas, ir tekstas skirtas ne jiems. Galima kalbeti naturaliai. Nereikia nei slepti, nei uztamsinti, nei atrodyti "solidziai".

3700. keule2003-06-10 08:50
Kartais dantų šepetukai valo susiriesdami, kartais autoriai rašo susiriesdami.

3734. woozle :-) 2003-06-10 22:34
Dirbtinis straipsnio "sunkumas" vargina. Vargina ne del to kad "sunkumas" ber del to kad "dirbtinis". Na o tai,kad pribaige vargsa Dievuli likom patys nuogom subinytem ir taip aisku...

3735. Permaina2003-06-10 23:53
Ivyko permaina, o permaina-ne galas. Jei pasikeis regejimo ir kalbejimo skiriamoji galia, isvysim si ta naujo, jei susilpnes, vaizdai bus subliure_. Dirbtinumas ir reiskia, kad nera pakankamo ryskumo. Objekto, apie kuri kalbama, nesimato.

3750. Permainai2003-06-11 00:48
Na jei nesimato objekto tai is kur zinai, kad jo nesimato mat negli zinoti kas tas objektas juk jo nesimato.

3759. -->102003-06-11 01:17
Logiska. Bet vistiek mes ieskome butent tu dalyku, kuriu "nematome", jie idomiausi. Ieskotojai neabejoja, nors ir klysta, ir atranda tai, ko nezino. Vien logika neidomu, ji tik matymo dalis, ji- kokybes pozymis.

3791. Tevas2003-06-11 07:24
Puikus,saziningas straipsnis.Gerai,kad ir visuotines euroeuforijos,ypac Rytu Europoj,metu atsiranda zmoniu sugebanciu pazvelgti REALYBEI i akis ir pasakyti tiesa. 20mln.musulmonu Europoje - tai ne 6mln. zydu,kuriuos "pavyko" sugrusti i osvencimus ir buchenvaldus.Prie Europos vartu juos sergeja dar 1mlrd. 200000mln. tokiu paciu Europos ismesto Dievo pasekeju ir SAUGOTOJU.Ne ant tos "publikos" si syki Europa uzsoko!!!Situ "apzioti" ko gero jau nepavyks!

3799. Artojas2003-06-11 10:42
Besiskundziantiems teksto sudetingumu siulyciau pasieskoti ko nors pagal savo intelektualini lygi."Moters savaitgalis" pvz.

3810. Tezes apie Europa2003-06-11 11:55
Sis tekstas yra nesudetingas, bet paskelbtas, pareikstas, "duotybe", ir autorius jame beveik anoniminis, isnykes. Tai yra siokia tokia problema ne tik vyrams bet ir moterims. Reikia uzimti ipatinga "nesavaitgaliska" pozicija ji skaitant. Ne visi panores, nors ir galetu.

3814. kirvis2003-06-11 17:58
Jeigu straipsnio autorius straipsnyje "išnykęs", tai yra tik straipsnio pliusas. Juodai sux pižonai, kurie straipsnius rašo, ar šiaip ką nors organizuoja, siekdami išryškėti patys, o ne išryškinti aptariamą objektą. Perskaičius straipsnį, aplankius parodą ar koncertą, turi likti tik paties renginio padarytas įspūdis/informacija, o visokie organizatoriai privalo likti už kadro. Nebent, kaip jau minėjau, jie tėra tik išsiXXsinėtojai.

3815. Artojui2003-06-11 19:12
kas toks busi, intelekto galiune? speju, kad esi galiunas tik tuo atveju, jei "intelekta" matuoji pagal s...malimo apimtis. O tavo mylimas textas nera sudetingas intelektine prasme, jis tiesiog prastas ir neskoningas formos bei stiliaus poziuriu

3833. Autoriaus atsspaustas tekste2003-06-11 21:50
Ne-autoriniai tekstai: tai reklama, skelbimai, ideologija, jie- neidomus. Kol zmogus neturi "dangiskuju galiu" jo darbai pazymeti jo zenklu, kurio niekaip neistrinsi. Kazin ar pavyks irodyti, kad to asmenio atspaudo tekste nera. Todel geriau nesislepti. Jei matau, kad parase Martynas, o ne virtualus kompiuteris, kad jis savo teksto neissigyne, nusizemino, prisipazino, kad tai jo darbas, ramiau.

3836. kirvis2003-06-11 22:44
Teksto ar kitų darbų išsiginti niekam nelinkiu. Tiesiog tekstas (jame esančios mintys) aplinkiniams už to teksto autorių turėtų būti daug svarbesnis... Tik tiek ir tenorėjau pasakyti;)

3841. -->182003-06-11 23:50
taip, suprantu/sutinku.

3842. sakuda2003-06-12 00:15
Keisti išvedžiojimai apie susvetimėjimą, nuolankumą bei maištą, bei pykinančiai paprastas susitaikymo receptas: pripažink kaimyno kliedesių pagimdytą dievą, nusilenk kaimynui ir paguldyk savo lovon (gal greta žmonos?)... Europos sumaištis kyla iš suvokto bejėgiškumo (nėra idealaus praktinio sprendimo) bei prakutusiems ar sotiems intelektualams būdingo kaltės jausmo. Sumaištis kilo ir iš to, kad neurotinė Europos dvejonė sutapo su dalies politikų verslo interesais. Nėra paprasta jausti, kad pranašumas nėra galia. O būtų smagu?

3855. cikada2003-06-12 11:55
shiais laikais taip viskas sumishe... jau seniai nera brukshnio tarp "Nauja" ir "Sena"...nes niekam nepaslaptis ,kad "Nauja" tai yra seniai pamirshta "Sena"...ir Materija imasi misijos apginti Dvasia, o Dvasia parsidavineja Materijai... matote, net Dievas jau yra privatizuotas... liudna, merginos- pasakytu O.Marija bin B.

3861. xX2003-06-12 15:20
Kas man galit paaiškinti trumpai šio teksti idėją? Skaičiau, bet nesupratau, nepagavau sistemos. Gal mano protas šitaip netiesiogiai prašosi atostogų?

3862. Visvaldas2003-06-12 15:36
Pamastyti yra apie ka. Autoriaus mintys artimos istoriko Gumiliovo idejom (kurios, beje, laikomos nemokslinem). Siulau pasidometi mineto istoriko darbais, jei sudomino sitas straipsnis. Jeigu sukompiliavus siu dvieju autoriu mintis i viena fraze, tai _bet koks_ "dvasinis" (kabutes, nes dvasinis prasme kad tai gyvuoja samoneje) dideles mases zmoniu ikvepimas sukuria didele jega/optimizma/ikvepima, ar tai butu tikejimas, ar kova uz nepriklausomybe, ar netgi pvz. didele salies kosmine programa.

3863. xX2003-06-12 15:43
Su jėga sutinku, bet kodėl taip niekinama dabartinė išmintinga Europa ir taip aukštinamos vaikėziškos JAV?

3872. Tevas2003-06-12 18:26
Jei nesunku,gal paaiskintumete kame gi tas Europos "ismintingumas",kaip jus ji vadinate ir kaip jisai konkreciai pasireiskia(su konkreciais pavyzdziais pageidautina). Is anksto dekoju.

3873. Tevas2003-06-12 18:28
25 kreipimasis skirtas xX

3875. xX2003-06-12 20:57
Prieš 10 savaičių kažkas čia, ŠAtėnų komentaruose, išvertė P.Coelho laišką Didžiąjam Vadui Bušui. Jis buvo lyg ir situatyvus, tačiau išmintingas. Apgaules galima dangstyti, audeklą tam gamina propagandinė mašina, varoma mūsų pačių pinigais, ir kažkas patiki tais kreivai susiūtais audeklais. Toks įspūdis, kad ir šio straipsnio autorius pateko į eilinių lengvatikių parterį. Ir man atrodo, kad jis pats nesupranta, ką nori pasakyti.

----------------------- [ Paolo Coelho ] -------
Ačiū jums, didysis vade Džordžai Bušai

Ačiū, kad visiems parodėte, kokį pavojų kelia Sadamas Huseinas. Gi nemažai tokių, kurie baigia pamiršti, kad jis panaudojo cheminį ginklą prieš savo žmones, prieš kurdus ir iraniečius. Huseinas --- tikrai kruvinas diktatorius, ryškus šių laikų blogio isikūnijimas.

Tačiau ne tik už tai aš jums dėkoju. Per pirmus du 2003 metų mėnesius jūs parodėte dar daug ką. Ir už tai aš jums dėkingas.

Kaip tame vaikystės eilėraštuke, "noriu pasakyti `ačiū`".

Ačiū, kad visiems pademonstravote, kad Turkijos tauta ir jos parlamentas nėra parsidavėliai, net ir už 26 milijardus dolerių.

Ačiū, kad parodėte, kokia gili praraja skiria galingųjų valią ir paprastų žmonių norus. Ačiū, kad parodėte, kaip Chosė Maria Aznaras ir Toni Bleiras nekreipia nė mažiausio dėmesio į savo rinkėjų valią, ją paniekindami. Aznarui nieko nereiškia ignoruoti tai, kad 90% ispanų yra prieš karą, o Bleiro nejaudina pati didžiausia demonstracijoje Anglijoje per pastaruosius 30 metų.

Ačiū, kad privertėte Toni Bleirą atnešti į Britanijos parlamentą suklastotą bylą, parašytą tūlo studento prieš 10 metų, ir pakišti ją kaip "įtikinančius įrodymus, surinktus Britanijos specialiųjų tarnybų".

Ačiū, kad sudarėta progą Kolinui Pauelui pasirodyti visišku idiotu, kai jis parodė SNO Saugumo Tarybai nuotraukas, kurias kitą savaitę viešai pavadino niekinėmis Hansas Bliksas, vyriausias ginkluotės Irake inspektorius.

Ačiū už jūsų atkaklią poziciją, dėka kurios plenarinės sesijos metu Prancūzijos užsienio reikalų ministro Domeniko de Vilpeno antikarinė kalba buvo sutikta plojimais: kiek aš žinau, visoje SNO istorijoje taip atsitiko tik vienintelį kartą--- po Nelsono Mandelos kalbos.

Ir dar dėkoju jums už tai, kad po visos jūsų karo propagandos šiaip jau susiskaldęs arabų pasaulis pagaliau susivienijo paskutinę vasario savaitę Kaire, bendrai pasmerkęs bet kokią invaziją.

Ačiū jums už iškalbingumą, nes po jūsų frazės "SNO dabar turi galimybę parodyti savo reikalingumą" net ir labiausiai dvejojančios šalys pasipriešino invazijai į Iraką.

Ačiū jums už jūsų užsienio politiką, kuri išprovokavo Britanijos užsienio reikalų ministerijos sekretorių Džeką Strou pasakyti, kad 21-jame amžiuje "karui gali būti moralinis pateisinimas", ir šitaip prarasti bet kokį pasitikėjimą.

Ačiū už pastangas suskaldyti vienybės siekiančią Europą: tai perspėjimas, kuris neliks užmirštas.

Ačiū už tai, kad suvienijote milijonus žmonių visuose žemynuose kovai už tą pačią idėją (nors ta idėja ir priešinga jūsų skelbiamai). Tai pastarajame šimtmetyje yra pavykę tikrai nedaugeliui.

Dėkojame už dar vieną progą pajusti, kad, nors mūsų žodžio ir nesiklausoma, bet tai, kad jis yra tartas, suteiks mums stiprybės ateityje.

Ačiū, kad ignoruojate mus ir verčiate mus, kurie jums nepritaria, atskalūnais, nes būtent atstumtiesiems priklauso ateitis Žemėje.

Ačiū už suteiktą progą suprasti mūsų galią susitelkti. Šį kartą ta galia, matyt, tikslo nepasieks, bet neabejotinai pravers vėliau.

Dabar gi, kai nebėra jokios vilties nutildyti karo būgnus, pakartosiu žodžius, kuriuos kažkada senosios Europos karalius pasakė savo šalies užpuolikui: "Teišaušta tau gražus rytas, tegu saulė ryškiai atsispindi tavo kareivių šarvuose, nes popiet aš tave nugalėsiu".

Mes,--- bevardžių armija, išėjusi į gatves sustabdyti paleistą vyksmą,--- dėkojame jums už galimybę patirti bejėgiškumo jausmą, kovoti su tuo jausmu ir paversti jį į kai ką kita.

Taigi, džiaukitės savuoju rytu, ir tebūnie jūsų ta garbė, kurią jis jums atneš.

Dėkojame, kad negirdite mūsų ir rimtai nežiūrite į mus, bet žinokite: mes jus girdime ir jūsų žodžių neužmiršime.

Ačiū jums, didysis vade Džordžai Bušai.

Labai ačiū.


3877. Esminis klausimas2003-06-12 22:25
Ne Gandzio laikai, bet vis tiek butu idomu suzinoti, ka jus mylite?

3878. nuomonė2003-06-13 08:20
Būčiau buvus laimingesnė, jei JAV 1945 būtų atėję į Lietuvą.

3879. xX2003-06-13 08:57
... Bet jie neatėjo, nes Lietuvoje naftos nebuvo. Atėjo po gero puššimčio metų (ir išbėgo) - ar tapote laimingesnė?
Ne Gandžio laikai, bet ateitį verta matuoti praeitimi.

3880. nemadinga nuomonė2003-06-13 10:44
jau geriau tegu ir dėl naftos eina, negu dar vieną Stalino įpėdinį užsiauginti. ir šiaip, man atrodo, yra paprasčiausia suversti viską ant naftos kortos. viskas nėra taip paprasta, kaip norim, kad atrodytų. pagarbiai

3883. xX2003-06-13 11:02
Viskas nėra taip paprasta, sutinku. Tačiau jūs siūlote iš dviejų blogybių rinktis mažesnę. Man sunku būtų pasakyti, kuri mažesnė, jos greičiau to paties svorio, tik skirtingai apsirengusios. Todėl ir verta kalbėti apie naują kelią. Ne dogmatiškai, bet kūrybingai ir išmintingai.

3884. nemadinga nuomonė2003-06-13 11:13
jeigu jau prakalbote apie naują kelią, tai koks jis galėtų būti?

3885. ->>> 24) xX2003-06-13 12:01
Todel, kad Europoje daug labiau negu JAV isbujojo sekuliarizmas:(

3886. 2 xX del 322003-06-13 12:07
Dedate lygybes zenkla tarp "vaikezo" Europos palikuonio (turbut neneigsite tiesioginiu amerikieciai istaku Europoje?) ir mongolu totoriu palikuoniu? Keista. Tai vistik Azija net ir uz Europa ismintingesne? Tai is karto taip ir sakykit, o ne priesinkit Europa su JAV. Sutaupysite dayug savo ir ypac kitu zmoniu laiko, jei daiktus vadinsite tikraisiai vardais, o ne kryptingai sofistika uzsiiminesit.

3887. Margarita2003-06-13 12:12
Oi,tik nesusipykit:)Šiandien 13-ta,nepamirškit:)

3888. xX2003-06-13 12:30
Nesipykstam. Važiuoju prie jūros, atia:)

3889. xX-ui su geriausiais linkėjimais2003-06-13 12:39
Labai smarkiai mane nervina liguistas, siaurakaktiškas xX-o antiamerikanizmas (kuris , matyt, kyla iš bendros intelektinės negalios ar iš ,jau anksčiau pasireiškusio, antisemitizmo. Šis asmuo nepakaltinamas, proto balsas jam nesuprantams. Todėl viska ką xX-ui galima pasakyti:nekišk mums po nosimi to savo literatūrinio šlamštmaisčio kurpiko - kažkokio Ciolko (ar Cielko`s?). Skaityk šiuos vargšo kliedesius pats, nes vargu ar kita tau yra įkandama.

3891. Maja2003-06-13 13:19
O, Delfio komentatoriai pasirodė.

3892. Vetustis2003-06-13 13:31
Irane studentai pakilo į kovą prieš autokratinį dvasininkų režimą. Tam juos padrąsino amerikiečių invazija į Afganistaną ir Iraką. Taip, amerikiečiai okupantai, pasigviešę naftos ir pasaulinės hegemonijos, bet kodėl tada jų "savanaudiški grobikiški" darbai įkvepia ištisas tautas laisvės vilčiai??? Giliai širdyje slypi įsitikinimas, kad gal ir neteisingai pasielgė amerikiečiai, bet ką būtų galima vietoj to KONKREČIAI pasiūlyti? Užtenka pažvelgti į džiūgaujančius irakiečius, džiaugsmingai sutinkančius "okupantus", ir pagalvoji - koks skirtumas - ras jie tuos slaptus ginklus ar ne - karas jau pateisintas - ir su kaupu pateisintas.
P.S. Tai amžina ir neišsemiama tema (kaip ir daugelis kitų), ir kalbu ne todėl, kad noriu kažką įtikinti "savo tiesa" (tai juk neįmanoma- kiekvienas galų gale turime SAVO nuomonę), o tik todėl, kad internetas suteikia nuostabią galimybę pareikšti visiems savo nuomonę (kad ir kokia kvaila ji bebūtų (ne mano, žinoma)).

3893. Vetustis2003-06-13 13:33
Irane studentai pakilo į kovą prieš autokratinį dvasininkų režimą. Tam juos padrąsino amerikiečių invazija į Afganistaną ir Iraką. Taip, amerikiečiai okupantai, pasigviešę naftos ir pasaulinės hegemonijos, bet kodėl tada jų "savanaudiški grobikiški" darbai įkvepia ištisas tautas laisvės vilčiai??? Giliai širdyje slypi įsitikinimas, kad gal ir neteisingai pasielgė amerikiečiai, bet ką būtų galima vietoj to KONKREČIAI pasiūlyti? Užtenka pažvelgti į džiūgaujančius irakiečius, džiaugsmingai sutinkančius "okupantus", ir pagalvoji - koks skirtumas - ras jie tuos slaptus ginklus ar ne - karas jau pateisintas - ir su kaupu pateisintas.
P.S. Tai amžina ir neišsemiama tema (kaip ir daugelis kitų), ir kalbu ne todėl, kad noriu kažką įtikinti "savo tiesa" (tai juk neįmanoma- kiekvienas galų gale turime SAVO nuomonę), o tik todėl, kad internetas suteikia nuostabią galimybę pareikšti visiems savo nuomonę (kad ir kokia kvaila ji bebūtų (ne mano, žinoma)).

3894. Vetustis2003-06-13 13:42
Irane studentai pakilo į kovą prieš autokratinį dvasininkų režimą. Tam juos padrąsino amerikiečių invazija į Afganistaną ir Iraką. Taip, amerikiečiai okupantai, pasigviešę naftos ir pasaulinės hegemonijos, bet kodėl tada jų "savanaudiški grobikiški" darbai įkvepia ištisas tautas laisvės vilčiai??? Giliai širdyje slypi įsitikinimas, kad gal ir neteisingai pasielgė amerikiečiai, bet ką būtų galima vietoj to KONKREČIAI pasiūlyti? Užtenka pažvelgti į džiūgaujančius irakiečius, džiaugsmingai sutinkančius "okupantus", ir pagalvoji - koks skirtumas - ras jie tuos slaptus ginklus ar ne - karas jau pateisintas - ir su kaupu pateisintas.
P.S. Tai amžina ir neišsemiama tema (kaip ir daugelis kitų), ir kalbu ne todėl, kad noriu kažką įtikinti "savo tiesa" (tai juk neįmanoma- kiekvienas galų gale turime SAVO nuomonę), o tik todėl, kad internetas suteikia nuostabią galimybę pareikšti visiems savo nuomonę (kad ir kokia kvaila ji bebūtų (ne mano, žinoma)).

3895. yY2003-06-13 14:42
Kazkodel xX antiamerikanizmas labiau sovietinis negu "europietiskas". Ka tai galetu reiksti?

3904. sakuda2003-06-13 17:14
Bušas jaunesnysis dar 1998 metais kartu su keliais bendraminčiais paskelbė neokonservatyvizmo doktriną. Vienas iš trijų bendraminčių spaudos gandais turi ne tik JAV, tačiau ir Izraelio pilietybę. Doktrinos esmė - ne šiaip pasipriešinimas "blogiui", o aktyvi kova, "blogio" puolimas (praktikoje - tai "kryžiaus žygis"). Amerikos prosemitiška politika - akivaizdus faktas. Pasverkite kelių pastarųjų metų antiarabišką politiką (Izraelis įkūrinėja kolonijas arabų žemėse ir jas gina ginklu; Izraelis iki šiol praktikuoja kolektyvinės atskomybės ar valstybinio keršto priemones; JAV pastangomis blokuojamas Izraelio įvardijimas rasistine valstybe; Izraelis užima PIO būstinę ir iškelia joje Izraelio vėliavą ir daug kitų). JAV ir Izraelio veikimo tikslas arabų šalyse - skaldyti jų vienybę, naudojantis tokiais pat autoritariniais režimais. Ar seniai Afganistano madžochedai ir Sadamas buvo amerikiečių draugai? Ar seniai Amerika, oficialiai remdama Iraką, slapta tiekė ginklus mirtinam Irako priešui Iranui? Tas pat dešimtis metų vyksta Afrikoje. Jau seniai minimi dvigubi amerikietiški standartai. Paprastu politiniu pragmatizmu to nepavadinsi. Abejotina, ar Amerika pajėgi būti kitokia, bent šiandien. Jei norime, kad keistųsi ir pati Amerika, reikia parodyti amerikiečiams, kad žmonės gali ir kitaip suprasti pasaulį. Greito efekto nebus, bet gal kada nors...

3907. Pasiulymas2003-06-13 21:49
Pradekite nuo Kongo.

3908. Saulutė2003-06-14 01:31
Kazkodel xX antiamerikanizmas labiau sovietinis negu `europietiskas`. Ka tai galetu reiksti? 
Aplinka xX tokia -> pakankama aziatiška:
  • laisvos spaudos monitoringas net šiuose komentaruose yra nusmukęs (pagal klaninę reparaciją) į Gruzijos TSR lygį;
  • demokratijos supratimas pagal asmeninius (nepažeidus spec. sakralinių ambicijų), o ne priartintai objektyvius dėsnius;
  • teisinė aplinka vertinanti daugiau korupcinį (patikimų žmonių), o ne 2000 metų (išlikusį net konclageriuose) egzistuojantį europietišką/amerikietšką sistemą
o iš tiesų nesipykim, o būkim europietiškai tolerantiški - objektyvumas ir mokslas laimės (kaip tikisi pats xX) ir xX dar mūsų akivaizdoje atgailaus.

3909. lanka2003-06-14 02:11
Kazkaip nelabai graziai cia ta diskusija issivyste, per daug agresijos ir v.d pasirasytumete kai komentuojate. Saulute kode kazkas turetu atgailauti uz savo nuomone ir dar "musu akivaizdoje"? Maniau kad sovietiniai laikai baigesi, o gal as nepagavau jusu jumoro kulku.

3910. Tevas2003-06-14 08:11
xX ir Sakuda ir yra tie "klinikiniai atvejai" apie kuriuos mini autorius kada raso:"Pasamoneje tuno giliai isisaknijes save garbinantis ir savo paklydimu pripazinti neistengiantis europocentrizmas ir individualistinis solipsizmas,kurio nuo atidaus zvilgsnio neistengia paslepti net tukstantines solidaruma su agresijos aukomis turincios irodyti pacifistu demonstracijos..." Sitiems pilieciams taip pat rupi Zimbabves ar Irako nepriklausomybe,kaip pernykscias sniegas Mandziurijos sopkose. Bet tai kad ju,TIKRU EUROPIECIU,nuomone jau seniai ne visur idomi ar reikalinga ir tai kad kazkokie tai ten amerikieciai (emigrantu salis ir dar palaikanti Izraeli.Europieciai "geriau" zinojo kaip su izraelitais elgtis 1940-45m.ir aplamai Istorijos begyje.Nepalyginamai geriau!)dar cia bando TVARKA daryti,be ju, tikru europieciu,zinios!!? Sitie pilieciai tik uzmirso viena nedideli,bet svarbu fakta,kad ta ju nekenciama Amerika siaip jau,kaip krikscioniska salis,gina panasias vertybes kuriomis tiki ir ant kuriu pagrindo stovi ir Europos civilizacija. Tai kam gi tas dviveidiskumas,brolyciai!?

3911. europietis2003-06-14 11:51
Tai štai kur šuo pakastas! Dėkoju išaiškinusiems, nuo šiol viskas bus aiškiau ir paprasčiau. Maniau kad karo nenoriu dėl to, kad žūsta žmonės ir laimėjusių paprastai nebūna. O pasirodo viskas daug paprasčiau - kariauti aš pats noriu, o kai kiti tai daro, tai tiesiog pavydžiu ir tik dėl to priešinuosi. Nuo šiol jokio kompleksavimo - valgysiu tik makdonalduose, žiūrėsiu holivudo filmus, laisvalaikį leisiu prekybos centruose, daug dirbsiu kad galėčiau nusipirkti prabangų automobilį, ką ten automobilį - du, vienas kus kasdienai, o kitas savaitgalio pasivažinėjimams, taip pat būtinai reikia didelio namo, su pora šunų, o jei pasiseks ir jachtos prie jūros. Juk aš pats visada tik šito giliai širdyje ir troškau, ir tik dėl to kad šios krikščioniškosios vertybės atėjo ne iš mano kiemo, o iš už jūrų marių, nesąmoningai joms priešinausi. Dar kartą dėkui visiems, daugiau jokio dviveidiškumo.

3912. problemos2003-06-14 13:24
Daug pareiskimu ne apie realu "gyvenima". Afrikoje nuo vidiniu karu zuvo keli milijonai (per praejusius metus), ir niekas neprotestuoja. Matyt, protestuojama ne pries zmoniu zuti, neteisinguma ir kitus nusikaltimus. Idomu, kokios problemos sukelia diskusija? Jeigu zmones atskeistu savo autotitetus (tai ka "myli": salis, herojus, dokrinas), apibreztu tai, ka reiskia "europietiskumas", butu aiskiau. Paaisketu, kad "europiecio" standarto nera, tu europieciu daugybe kategoriju, paaisketu, kad didzioji dalis zmoniu problemu nesuvokia, nera taikus ir siekia dominuoti. Antraip pati Europa ypac Lietuva, butu kitokios. Pamatytume, kad "dorumo" cia ne daugiau nei Amerikoje ar Rusijoje. Diskusija negali vykti, kol jos dalyviai deklaruoja "tiesa", (tarytum jie butu "tiesa"...), primeta ja pokalbio dalyviams. D. Poceviciaus straisnis "Uzmusk juos visus" ir diskusija po juo buvo pavyzdys, kiek gali kristi del "geru tikslu". Vien jo kraupus pavadinimas pribloskia ir sukrecia. Tokie pareiskimai ir "deklaracijos" problemu nesprendzia, jie patys yra didele problema. Jie kuria naujus pasidalinimus, "frontus", t.y. ruosia nauja kara, kuris veliau materializuojasi. Zmones ir siais laikais turi pagunda kitus menkinti, zeminti, diskriminuoti pagal lyti, rase ar amziu, visada suras priezasti. Tokios mutavusios, paslepto visu nemegiamo rasizmo atmainos sunkiai iveikiamas, igauna vis naujas formas.

3913. 2 europietis2003-06-14 13:34
O tai tu vienintelis europietis? Toks visus iki vieno europiecius apimantis etalonas? Ir jeigu tau kazkas atrodo vienaip, tai reiskia, kad ir visiems kitiems eurpieciams taip atrodo?

3914. europietis2003-06-14 14:49
"Idomu, kokios problemos sukelia diskusija?" - Manyčiau atsakymas kur kas paprastesnis - tos apie kurias mums kalba žiniasklaida. Ir kuo daugiau, tuo jos mums artimesnės atrodo. Bet čia jau kita tema... 51am - ne aš tikrai ne vienintelis, ir jokiu būdu ne etalonas, bet, tikiuosi, ir ne vienišas.

3915. lanka europieciui 52)2003-06-14 15:00
tikrai nevienisas:)))

3916. tas pats 2 europietis2003-06-14 15:37
Gal ir ne vienisas, bet turbut nederetu susitapatinti su menkavertiskumo kompleksu kamuojamais didziuju Europos valstybiu vadovais;) ir isivaizduoti, kad jie savo veiksmus grindzia ta pacia motyvacija, kokia tu cia deklaruoji. Tai tiek.

3918. Pasiulymas2003-06-14 16:38
Norint issaugoti diskusija gyvybinga ir prasminga, El.Redakcijai reiketu isteigti skyreli "Demonstracijos". Ten butu visiska laisve zodzio ir veiksmu laisve (jei ji nesikerta su S.A. padorumo kodeksais).

3920. Kanai2003-06-15 00:02
Kad ir kaip neigtume sena mastyma, jis ryskus netgi autoriaus tekste.Visu pirma ,izymiosios opozicijos, kurias postmoderni epocha atmete,bet mes jas pasilikome.Juk taip patogu matyti pasauli 2 spalvom.Ach, tie intelektualai...Siaip L.Donskis daug yra kalbejes apie Amerikos ir Europos opozicija panasiai.Klystu?

3926. Europos kurimas2003-06-15 13:37
Priespriesom nera ko dziaugtis, o ypac jas kurti. Kaip ir mastymas nebuna nei senas nei naujas: arba jis yra, arba jo nera. Jeigu jau kurti nauja Europos imperija, tai Anglija turi geros patirties, ji butu gera galva, ir kalba tinkama. Bet jie is tiseu uz lygybe, todel jie neturi sansu, nepakankamai "europiestiski", jie saugos savo laisves ir teises ir nesileis "valdomi", ir jei reikes, is Europos isstos, todel lietuviams teks "uzsiciaupti" ir, jei nori, rinktis tarp prancuzisko ar Vokisko varianto. Ju istorines imperijos nera naujos, ir ne ant "mastymo" ar "lygybes" pagrindu statytos. Taigi tikrasis konfliktas yra ne Irake, o tarp pretenduojanciu i besikuriancios didziosios Europos vadus saliu, ir Amerikos (kaip pavyzdzio), beje nedaugiaspalvis konfliktas. Amerika yra laisva salis. Jie gali daryti ir daro klaidu, bet ten itvirtintas laisves principas niekada neleis pasaulyje iteisinti didziuju hegemonijos mazuju (taip pat Lietuvos) saskaita. Bent to dominavimo pateisinti. Taigi, pagrindinis problema yra Europos kurimas, planavimas, kokia ji bus, ir kol kas naujo mastymo cia nedaug, visos Europines salys turi savus senus lukescius (juos iteisinti siekia ir Lietuva). Tuomet yra didelis pavojus lygiateiskuma ir laisve pakeisti stipraus ir didelio pasiulytu senu receptu. Mums be galo aktualu, kokia bus Europa, kokiais principais ji bus sukurta, ar ji bus NAUJA, ar iteisins laisve, mazuju ir didziuju lygybe. O kuria ja, jos konstitucija ruosia ir valdyma ir ateiti planuoja tikrai ne Amerika. Nera ko jos pulti, ir nera ko tureti iliuziju ir tiketi mitu, kad Europines valstybes TEISINGOS, kad jos pasirupins ir automatiskai iteisins Lietuvos laisve didziuju tarpe, ir itvirtins taika pasaulyje. To nebus, pati Lietuva turi noreti buti laisva ir lygi, ir kovoti uz sio principo igyvendinima Europoje, kovoti uz savo vieta ir teises.

3927. zqna2003-06-15 17:20
del modernizacijos rytu pasaulyje dievas numirs lygiai kaip ir europoje kai tik bus prieinamos tos priemones ir reikes tiek pat pastangu kaip ir vakaru pasauly. Informacija, kokakola ir holivudas stai ko reikia zmonems, klausimas tik kiek laiko ju tradicijos islix gyvos, t.y. kiek laiko jie sugebes islaikyti zmones uzdarus nuo popkulturos. Mums prireike nedaug..

3936. Paveldas2003-06-15 20:54
Negi Amerika kalta, kad zmones Lietuvoje drasiai pila i save visokiu rusiu alkoholini ir nealkoholini "pilstuka" ir savanoriskai apkvais`ta? Kas sutiks buti aukle? teks patiems valdyti savo silpnybes ir kitus "turtus". Jos daugiau pasako apie lietuvius, nei amerikiecius. Koka Kolos salyje, beje, Dievas nemire. Mirtis- tai zmogaus problema. Lietuvoje taip pat nevisi apkvaiso, tik dalis.

83523. adrijus :-( 2007-05-14 19:25
arzinot as tingiu skaityt

Rodoma versija 179 iš 203 
13:29:01 Jan 31, 2011   
May 2008 Sep 2013
Sąrašas   Archyvas   Pagalba