ŠIAURĖS ATĖNAI

Šiaurės Atėnai. 2009-10-02 nr. 959

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |

JANE YAGER. Pamirštos 1937-ųjų baisybės (26) • GIEDRĖ KAZLAUSKAITĖ. Siužetą siūlau palikti (51) • -js-. Sekmadienio postilėJURGIS KUNČINAS. (5) • JEFFREY J. KRIPAL. Puiki nauja pasaulėžiūra – Aldouso Huxley sugrįžimas (9) • SIGITAS GEDA. Skruzdėlė ir vertikalė (3) • EGLĖ MIKALAJŪNAITĖ. No revolution (2) • ALGIMANTAS MIKUTA. Eilės (14) • MARIUS RAUBA. Atostogų tezės (10) • RAMŪNAS ČIČELIS. Jono Meko „Zefiro Torna“: estezės linkVIDAS POŠKUS. Ekspresionizmo beieškant (14) • ROLANDAS KAUŠAS. Apie skirtingus matavimo vienetus (78) • -lj-. Penki sakiniai apie mūsų kalbą (10) • NERIJUS LAURINAVIČIUS. Kultūristas (4) • GINTAUTAS NAGLIS. 7 faktai apie Praeivį Smitą (5) • kokie čia dar laiškai orkaitėje? (419) • Paprasta, gražu, ... tiesiog būtis (265) •

Pamirštos 1937-ųjų baisybės

JANE YAGER

[skaityti komentarus]

iliustracija
Įvairių architektūros formų kompozicija. 1930
Jakov Černikov

Pasaulio dalyje, kurią Šaltasis karas išskyrė kaip Vakarus, visuomenės sąmonę pasiekė tik labai paviršutiniški ketvirtajame dešimtmetyje Tarybų Sąjungoje vykusių žiaurumų bruožai: Stalinas, didysis teroras, didysis valymas. Kaip knygoje „Terror und Traum“ („Teroras ir svajonė“) pažymi vokiečių istorikas Karlas Schlögelis, pasaulis, kurio atmintin giliai įsirėžė Dachau, Buchenvaldo ir Aušvico pavadinimai, neįstengė įsidėmėti Vorkutos, Kolymos ir Magadano. Primo Levi buvo skaitomas, Varlamas Šalamovas – ne. Taip Stalino aukos mirė antrą kartą, šįkart – atmintyje.

Užgožti ne tik nacistinio Holokausto, bet ir Antrajame pasauliniame kare Tarybų Sąjungos patirtų aukų masto, stalinizmo žiaurumai liko kitoje Europą padalijusios sienos pusėje: griuvus Berlyno sienai atsivėrusiuose archyvuose mokslininkai aptiko gausybę informacijos, bet plačiąją visuomenę ji pasiekė ne visa. Schlögelio „Terror und Traum“ geriau negu bet kuri kita knyga įtvirtina Stalino aukas Vakarų atmintyje: tai moksliniu, meniniu ir atminimo įtvirtinimo požiūriu puikus kūrinys.

„Terror und Traum“ apsupa skaitytoją panoraminiu 1937 metų Maskvos vaizdu. Knyga sudaryta iš trijų tuzinų trumpų skyrelių, jų veiksmo vieta ir laikas įspūdingai skirtingi: statybų aikštelės ir Raudonosios Rivjeros kruiziniai laivai, masinės kapavietės ir parduotuvių vitrinos. Poruodamas stalinizmo terorą Tarybų Sąjungoje su jos svajonėmis, Schlögelis atskleidžia 1937-ųjų Maskvą, kuri, nors ir šiurpi, anaiptol nėra pilka ar bespalvė: šiame svaiginančio pagreičio mieste gyvenimas yra „heterogeniškas, chaotiškas, anarchiškas ir neišnaikinamas“.

Schlögelis istoriko karjerą pradėjo tekstais apie Maskvą. Prieš ketvirtį amžiaus jis patraukė vaikštinėti po Maskvą apsirūpinęs trečiojo dešimtmečio miesto planu ir Walterio Benjamino „Moskauer Tagebuch“ („Maskviečio dienoraščiu“). Iš šio pasivaikščiojimo kilusi knyga „Moskau lesen“ („Maskvos skaitymas“, 1984) atskleidė topografiškai orientuotą istorijos metodą – jis tapo būdingas Schlögelio darbams. Vėlesnė esė „Die Mitte liegt ostwärts“ („Centras yra rytuose“, 1986) jį įtraukė į debatus apie Vidurio Europą, tada virusius tarp Europos poetų ir mąstytojų, tokių kaip George’as Konradas ir Milanas Kundera. Vėlesniuose darbuose buvo tiriami Vidurio Rytų Europos miestai – Sankt Peterburgas kaip modernumo laboratorija, rusų émigrés Berlynas, taip pat tokios pražiūrėtos „ne vietos“ kaip naudotų automobilių turgus Lietuvos provincijoje. Neseniai pasirodžiusiame teoriniame darbe „Im Raume lesen wir die Zeit“ („Laiką skaitome erdvėje“, 2003) Schlögelis pasisako už „erdvinį posūkį“, istorijos rašymą remiantis vietos supratimu. „Terror und Traum“ su miesto erdve elgiasi visiškai kitaip negu „Moskau lesen“. 1937-ųjų Maskvoje nebuvo vietos vaikštinėjančiam flâneur. Pasiskolinęs Michailo Bachtino terminą, Schlögelis pateikia 1937 m. Maskvą kaip chronotopą, specifinį ir painų erdvės ir laiko raizginį, kurį apibrėžiančios savybės yra despotiškas kaprizingumas, staigumas, smurtas, netikėtas puolimas, išnykimas ir ribos tarp tikrovės ir iliuzijos išsitrynimas. Skaitytojas neina per 1937 m. Maskvą, o veikiau stovi, žvelgdamas iš paralyžiuojančios 360 laipsnių perspektyvos, tarytum iš audros akies.

Knygos šaltiniai yra turtingi ir įvairūs, ji paremta ir gausiais archyviniais duomenimis, ir atidžiu žvilgsniu į laikraščius ir žurnalus. Vienas iš šitų šaltinių yra Michailo Bulgakovo romanas apie ketvirtojo dešimtmečio Maskvą – „Meistras ir Margarita“, jį Schlögelis išskiria kaip „navigacinį instrumentą“, skirtą nuvesti skaitytoją į jo knygos sūkurį. Pirmame „Terror und Traum“ skyriuje skaitytojas su Bulgakovo Margarita stebuklingai skrieja virš Maskvos. Kildamas šalia Margaritos, skaitytojas apžiūri miestą iš viršaus ir mato jį kaip topografinę visumą. Bulgakovo pramanyta Maskva, kur tikrovė susilieja su fantazija, daug kuo panaši į Schlögelio istorinę Maskvą: kasdieniškas gyvenimas čia negalioja, personažai dingsta, juos ištinka staigios ir netikėtos mirtys.

Palikus „Meistrą ir Margaritą“, skaitytojas nuleidžiamas į miestą, kuris daugeliu atžvilgių buvo viena didelė statybų aikštelė. Centrinėje Maskvoje iš didžiulės duobės, kuria virto prieš šešerius metus susprogdintas carų Kristaus Išganytojo soboras, kilo grandiozinių, taip niekada ir neužbaigtų Tarybų rūmų plieniniai pamatai. Ši statybvietė buvo įspūdingiausia iš visų nesuskaičiuojamų statybviečių mieste, kuris buvo griaunamas ir statomas iš naujo, plečiamas ir modernizuojamas neįmanomu tempu. Vienu mostu Maskvą pavertus moderniu metropoliu, miestą užplūdo istorinio precedento neturinti kaimiškos migracijos banga – per vieną dešimtmetį į miestą suplūdo 2 milijonai kaime vietos netekusių valstiečių. Skirtingų tautybių, kalbantys skirtingomis kalbomis, atvykę iš visų Tarybų Sąjungos kampelių, jie susidūrė su tokiu aštriu būsto stygiumi, kad daugelis miegojo po gamyklų darbo suolais, metro tuneliuose ar purvinuose urvuose.

Miestui puolus į modernumą, jo gyventojai ėmė puoselėti utopinę svajonę, ir ši svajonė Schlögelio 1937-ųjų Maskvoje užima nė kiek ne mažiau svarbią vietą negu Teroras. Atletiškas Tarybų jaunimas, „gimęs ar užaugęs po Revoliucijos, jau naujos tvarkos vaikai“, geriausiai ją įkūnijo: „Rusijos Revoliucijos sužadintas socialinis mobilumas išlaisvino neišsenkamus talentų ir gebėjimų išteklius... Stalinizmas yra jaunystė plius Tarybų valdžia, autoritarinė valdžia plius atletiško kūno grožis.“ 1937 m. „nenuilstamai veržli“ jaunoji Tarybų Sąjungos karta pradėjo savarankišką gyvenimą, užpildydama nišas, kurias tuščias paliko sušaudytieji ar įkalintieji per valymus. Nors ir nepaprasti, maskviečių lūkesčiai tais metais nebuvo tuščia iliuzija – juk galų gale jie matė, kaip tikrove tapo tokie neseniai neįsivaizduojami stebuklai kaip elektros apšvietimas, centralizuotas vandens tiekimas ir šildymas.

Vadindamas savo knygą „vienalaikiškumo apysaka“, Schlögelis pasitelkia šiurpią ironiją ir sutapimus. Vieša Maskvos–Volgos kanalo atidarymo šventė sutapo su jo statybos prižiūrėtojų egzekucija. Populiari knyga, pagyrūniškai eksponuojanti TSRS panašumus su Jungtinėmis Valstijomis, pasirodė tuo laiku, kai žmogus galėjo būti sušaudytas dėl tikrų ar tariamų asmeninių ryšių su Amerika. Tuo metu, kai Tarybų slaptoji policija sudarinėjo sušaudyti numatytų tariamų vidaus priešų sąrašus, tikras išorinis priešas sudarinėjo savus „šaudytinų“ Maskvos gyventojų sąrašus – ir daugelis tų pačių pavardžių buvo įrašytos ir į tarybinius, ir į nacistinius sąrašus. Apie Raudonąją aikštę Schlögelis rašo: „Viskas susilieja: iškilmingi sutikimai ir plebiscitai dėl žudynių, liaudies festivalių ir keršto troškimo, linksmų karnavalų ir neapykantos orgijų atmosfera. Raudonoji aikštė yra tikra 1937 m. arena: ir atrakcionų aikštė, ir kartuvės vienu metu.“

Teroras, kuris stiprėja per visą knygą, kulminaciją pasiekia Butovo lauke miesto pakraštyje – ten 1937 ir 1938 m. slaptoji policija reguliariai vykdydavo masines žudynes. Slaptosios policijos 1937 m. liepos 30 d. įsakymas nustatė egzekucijų ir suėmimų kvotas, kurios buvo privalomos visiems Tarybų Sąjungos regionams: pavyzdžiui, Vakarų Sibire valdžios institucijos turėjo per keturis mėnesius įvykdyti mirties bausmę 5000 „1 kategorijos“ teroristų Trockio šalininkų ir nuo aštuonerių iki dešimties metų įkalinti 12 000 šiek tiek mažiau pavojingų „2 kategorijos“ teroristų. Kalbėdamas apie Butovą, kaip ir visur knygoje, Schlögelis neskubėdamas ir grakščiai pasitelkia žuvusiųjų balsus: ilgos liudininkų žodžių citatos supinamos su siaubingomis slaptosios policijos lentelėmis ir instrukcijomis.

O štai Stalino balsas „Terror und Traum“ suskamba stebėtinai retai. Skaitytojas mato jį daugiausia užsienio lankytojo Liono Feuchtwangerio, Vokietijos žydo antifašisto, kurį antrojo parodomojo teismo išvakarėse kaip garsų rašytoją Stalinas teikėsi priimti ir skyrė pokalbiui net tris valandas, akimis. „Terror und Traum“ yra knyga apie stalinizmą, bet – kitaip negu didžioji dalis knygų, kurios parašytos šia tema, – čia svarbiausias ne pats Stalinas. Jam neteikiamas joks prioritetas daugybės kitų knygos temų atžvilgiu.

Schlögelis taip pat tiria, kaip Maskva išsiveržė iš Europos civilizacijos rėmų, pasinerdama į „susinaikinimo bakchanaliją“, „ekscesą ekscese“. Nebandydamas paaiškinti to, kas įvyko, jis siūlo konkretų 1937 m. žudynių motyvą. Jo teigimu, anaiptol neatsitiktinai Politbiuras užsakė egzekucijas, kurios turėjo būti įvykdytos tokiose vietose kaip Butovas tą pačią dieną, kai buvo išleisti nurodymai ir taisyklės laisviems rinkimams rengti. Prieš rinkimus būtinai reikėjo pašalinti visus, kurie galėjo kelti grėsmę Stalino valdžiai. „Laisvų, visuotinių, slaptų rinkimų“ fikcija ir visuomenės „valymas“ buvo dvi to paties proceso pusės, taip buvo kuriama „tarybinės liaudies vienybė“.“ Nors Schlögelis aiškina Tarybų Sąjungos valdžios veiksmų motyvus, vienos visa jungiančios teorijos jis nesiūlo.

„Terror und Traum“ autorius savo kaip rašytojo ir mokslininko gebėjimus skiria ne tezei, bet užduočiai. Sakydamas kalbą per 2004 m. Sigmundo Freudo premijos įteikimo ceremoniją, Schlögelis kalbėjo apie istoriko užduotį suvesti gyvuosius ir mirusiuosius akis į akį – Augenhöhe lygmeniu – vienus su kitais. Su burtininko aplombu Schlögelis iš užmaršties ištraukia neraštingų ūkininkų, kurie kryžiukais pasirašė prisipažinimus dėl mirties bausmę užtraukiančių nusikaltimų, nors nemokėjo jų perskaityti, geologų ir Arkties tyrėjų, praturtinusių TSRS atrastais gamtos ištekliais ir netrukus pasmerktų myriop ir atiduotų sušaudyti, ir begalės kitų žmonių veidus – ir ne tik iškelia juos į Augenhöhe su skaitytoju, bet ir priveda itin arti.


„The Times Literary Supplement“, 2009.V.27
Vertė Vitalijus Šarkovas

 

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Sausio

PATKPŠS

 1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

 

Skaitytojų vertinimai


171927. Li2009-10-06 18:12
Kaip gerai , kad pamirštos:)

171934. selė :-) 2009-10-06 19:09
Nemanau, kad viskas pamiršta... baisu, kad beveik visa rusų tauta, neišskiriant net nukentėjusių palikuonis, visa tai pateisina...

171945. varna (fui, tie beraščiai)2009-10-06 21:31
"Schlögelis"? Asilas, net nežino kaip teisingai pavardę rašyti, taigi "Schlögeris".

171999. užtat 2009-10-07 14:43
ir keičia stalinizmą putinizmas.

172013. to užtat2009-10-07 17:04
tiesą pasakius, manęs visiškai nedomina kas vyksta rusijoj ar zimbabvėje. Rusija turėtų dominti tik lietuviškai kalbančius rusų čeikistus. O štai Lietuvoje tai tikrai: pusė bėdos rusišką sovietizmą pakeitė skurdus ir bukas lietuviškas sovietizmas

172014. archyvaras2009-10-07 17:08
...bukas savanaudis chamiškas lietuviškas oligarchizmas.

172024. leitis2009-10-07 19:12
"slaptoji policija" Rusijoje 1937!? Pil.Šarikovas jau pamiršo apie ką kalbama? Tai gal ir kolchozus pradės versti "liaudies dvarais"?

172036. selė2009-10-07 20:25
Manau, kad išversta visiškai teisingai- versta tai ne iš rusų kalbos... jei originale buvo ne kokia nors KGB, bet slaptoji policija tai taip ir turi būti...

172038. to selė2009-10-07 20:39
niu jo dabartinę santvarką neutralus žiūrovas tada gali drąsiai pavadinti - SOVIETINĖ. O jonušį sovietine nomeklatūra.Ypač po to kai susipainiojusi teisėsauga staiga atima 4 metukų žmogutį (mergaičiukę) iš niekuom nenusikaltusių senelių.

172128. selė2009-10-08 18:45
nA ne- dabartinė santvarka tai super demokratinė, jau netgi artėjanti prie anarchijos... kas ką nori tą ir daro... o tą žmogutį senelių vietoje aš seniai būčiau atidavusi jo mamytei, kuri savo pilvelyje jį išnešiojo ir skausmingai pagimdė...

172167. Tu sele, kaip pirštu į dangų2009-10-09 09:11
... super demokratinė, jau netgi artėjanti prie anarchijos... kas ką nori tą ir daro... - girdėti žodžiai. Aaaaa, prisimenu. Izraelis. Haifa. Iš Pyterio atvažiavęs pažįstamas žydelis, visą savo mantą susukęs į laikraštį "literatūrnaja gazeta". Neturiu ką veikti skaitau. Apsakymas iš anų laikų

Kolchozas. Saratovo oblast. Vienas iš atsilikusių kolchozų pavadinimu "Proveržis". štai iš kur šie žodžiai. Taip buvo aprašyta 1965-1980 metų kolchozo "Proveržis" kasdienybė. Plus dar vagystės, korupcija, biedni paprasti kolūkiečiai ir beproto turtinga kolūkio valdyba į kurią įeidavo nerašytom taisyklėm: vadovai, rosskoopsąjungos prekybos vedėjai, milicijos viršinikai bei liaudies teisėjai. Jie darydavo ką nori. Ypač populiari buvo pedofilija. Kiekvienos melžėjos sexualinė patirtis prasidėdavo tų "lygesnių" pasigardžiavimui, jau nuo 2 metų. Visos melžėjos nesuprasdavo, kad gali būti kitaip ir normaliai stebėdavo, kai identiška istorija kartodavosi su jų dukrelėmis. Kai iškildavo dukrelės problema, melžėjos vsionarodnu susirinkimo metu nuspręsdavo, kad vaikas turi būti tik pas mamytę, kuri savo pilvelyje išnešiodavo ir skausmingai pagimdė. Ką gi juk demokratija.

Ten dar buvo leidžiamas laikraštis "Auksinė varpa". Jame spausdindavo melžėjų mylimo kaimyno rašliava: kaip gera gyventi "proveržio" santvarkoje ir kartais tas kaimynas parašydavo apie saulėlydį. Visos melžėjos aikčiodavo iš pasigėrėjimo. Taip pat kolchozo valdžia sugalvojo gudrų planą, kaip išlaikyti jaunimą, kuris žvalgėsi į gretimą kolchozą "put komunizma", kuriame buvo didesni atlyginimai ir degtinės kainos mažesnės. Kolchozo valdžia jaunimui išdalino po motociklą "jawą" - už tai jie turėjo atidirbti 120 metų kolchozo liaudžiai. Jaunimas buvo patenkintas, nes galėjo nuvažiuoti į gretimą kolchozą pasimušti.

Daugiau cituoti kolchozo "proveržis" demokratinių ir anarchinių vertybinių laimėjimų negaliu, nes tai buvo skiautės kraštas.

Tu sele, kaip pirštu į dangų - dabartinė santvarka yra identiška tuometiniai kolchozų santvarkai, tik pavadinimai čiut kitokie.

172176. nepikktoji :-) 2009-10-09 09:57
Kokie pikti kai kurie vertinimai, ypač apie tą `kolhozą`.Labai atsiskleidžia žmogaus kultūra ir mąstymas. Toliau kiaulidės šis žmogus, matomai neatsidūręs. Apart, savo sermėgos nepajėgus nieko daugiau matyti. Pieną šis žmogus, matomai, labai geria, kad taip su pasigardžiavimu kalba apie melžėjas. Gal dar net iš buteliuko, nes tai jam susiję su vaikiškomis iliuzijomis.

172178. Lietuvos kasdienybė (reakcija į nekiaulidės nacionalinę vertybę Kurį)2009-10-09 10:09
Vienas durniokas kazkokiam oziukui pavare duju...nu ir del to reikia kelt toki skandala? musu kaime Jurgis Pasikpuodeliauskas voze sudina is tvarto lenta Albertui Genitolijauskui per snuki ir ka_ogi nieko atbego Jonas Pimpuliauskas, vyrus isskyre, visi nusipirko litra baltos, isgere, susitaike ir nuvare pas Jadze Kuravauskiene...Ir jokiu ziniu nei Delfij, nei Tarp kitko delfis sita mano pasakojima kazkodel neleido spauzdint...kazi kodel, gal kad as atsitikima paskelbiau anksciau nei jie?????????

172201. selė > 1672009-10-09 14:25
Na jau ne... nei"Proveržio", nei "Auksinės varpos" Rusijoje nebuvo ir negalėjo būti... va, Lietuvoje tai kas kita- Valodia Uljanovas, savo garsiuoju teiginiu, kad Rusija yra mažų tautų kapai, privertė rusus parausti iš gėdos ir, kad ir labai nenoriai, bet leisti mums vadintis visokiais ten taikos, bet ne pravdos kolūkiais... Pasilieku prie savo nuomonės, kad vertinys- slaptoji policija yra teisingas...

172202. to selė2009-10-09 14:49
kiekvienas turi savo nuomonę, net ir labai bukų. Tamsta sele, tu neišimtis. Yra net tokių, kurie laikė Sovietų Sąjunga pačia demokratiškiausia ir turinčia teisingiausius teismus, bei labai laisvą spaudą. Bei prolietuviška. Tokių iškrypėlių, kurie laiko dabartinę Lietuvą teisinga, demokratiška su laisva spauda ir yra prolietuviška yra labai mažai ir su kiekviena diena mažėja. Nors santykinis bukų žmonių Lietuvoje pagal 20 metų sovietinį valdymą didėja su kiekvienu lietuviu pabėgusiu iš Lietuvos į laisvus ir demokratiškus Vakarus.

Tu kaip visada teisi - slaptoji rusų policija tik sustiprėjo po Baltijos Kelio nes gudrūs architektai labai gerai sunarstė tokią kilpą ant lietuvių tautos. Dabartinės rusijos planas užkasti leituvių tautą vykdomas ŠIMTĄ KARTŲ EFEKTYVIAU, nei prie valodios uljanovo. Rezultatai yra labai akivaizdūs. Slaptoji rusų policija net sugeba įtikinti "melžėjas", kad VISKAS GERAI IR TAIP TURI BŪTI. Valodios Uljanovo svajonės dabrtinėje Lietuvoje pildosi kaip ant mielių. Pedopfilija yra smulkmena.

172223. Artūras iš Vilniaus2009-10-09 19:32
sorry, aš nesu manistreame pedofilijos skandale, nors jis man atrodo toks spektaklis, kaip ir landbsrbio "rusai puola", bet. Bet vienas dalykas turi būti padarytas iš kart. Kažkokiam įtariamam Ūsui apsauga - tas tipas vertas mano triusikėlių gumytės, galėčiau jį sumušti ir jis mano mokės už akinukų nukritimą nuo nosies. Bet Aš taip nedarysiu. Tokie tipai yra nuliai. Bet Ūsas, kaip įtaiamsis lieka su artimaisiais ir su apsauga, tai kodėl 4metukų žmogutis negali būti su artimaisiais ir apsaugotas kur kas labiau?

Štai ką Jūs gerbiamieji sukūrėt. Šlykštu žiūrėt, kai dėl švogerių patekimą į valdžią naikinat krikščionišką pamatą. Tai xX`o stilistika

172233. rainis2009-10-09 20:45
o as ta knyga noreciau paskaityt. apie Maskva 1937. Jauciu, gera turetu but.

172246. nusišneki, Artūrai, 2009-10-09 23:23
niekam negresia toks baisus pavojus, kaip 4 metukų žmogučiui, kurio tėtis su mama ir dar krūva giminaičių persipjovę tarp savęs ie ne tik.

172247. Artūras iš Vilniaus 1722332009-10-09 23:49
nekliedėk pats 172233, - tam yra apmokyta apsauga, 4 metukų žmogučiui irgi su visom ten giminėm (jam ne tik maistas turi būti koraguliuotas, bet ir apsauga). O prie ko čia pjautynėse kažkoks storašikinis Ūsas, gal koks mylimimas Landsberdis tas ūsas. Tegu sėdi tas ūsas kažkokiuose bendrabučiuose. Todėl ir paniojamasi Ūsui/Landsbergiui apsauga, o 4 metukų žmogučiui/Lietuvai - fuck you.

Jūs tik pateisinot labai gerą kriščionišką down - ... tai kažko sukonstruotas idiotiškas mąstymas. Reikia ginti 4 metukų žmogutį iš pradžių (velniai žino nuo ko), po to gyvuliažmogį ūsą (velniai žino nuo ko) ir tik po to ... kalbėt apie teisingumą, ojei ....

Nors ką aš čia jums - jūs švogerinis.

172252. Artūrui2009-10-10 14:06
tas 4 metukų žmogutis kol kas yra vienintelis liudininkas, taigi ginti jį tikrai yra nuo ko (nuo tėvelio, jei jis meluoja, nuo mamytės su Ūsais, jei meluoja šie). Taigi nekliedėkit kaip kokia šešiolikinė panelė.

172257. Artūrui2009-10-10 15:38
Artūrai (AišVai), nekliedėk sujaukta politine mišraine, kai reikia apsaugoti konkrečius žmones, pirmiausiai 4 metų mergaitę. Bliamba, neįsivaryk į savo privačius kliedesius, Artūrai.

172259. Artūras iš Vilniaus 172247`jam (Artūrui iš Vilniaus antrajam)2009-10-10 16:35
šiaip jau žiūrint paprastai man Kedys į gyvuliažmogį panašus labiau.

O dėl kirščioniško mentaliteto nykimo, tamsta kolega, esi visiškai teisus. Tik nereikia išskirti Lietuvos. Taip yra visur. Santykinai matosi dabartinis ypač populiarus vaiko atskyrimas nuo motinos nusikaltėlės kalėjimuose. Ansčiau to nedarydavo. Jei ansčiau artimieji, nors ir apsimelavę ir slėpdami nusikaltėlį, bet vis tiek gaudavo pirmumo teisę į santykius ir pasimatymus. Dabar į priekį ateina sexas nusikaltėliui, bet ne pasimatymai. Keisti laikai atėjo. Man susivoktų kinų kultūros įtaka Vakarams. Ten vaiką galėdavo suvalgyt kareivis, jei reikia tėvynę ginti. Lietuva neišimtis tiems pokyčiam. Sovietologinę stilistiką vejasi Vakarų demokratijos 7myliais žingsniais. GGlobalizacija - ... ir informacijos/žinių prioritetai prieš insitucines vertybes

P.S. o šiaip šis pedofilinis farsas yra šlykšesnis už šlykštų. Nenoriu daugiau liesti šio farso, o taip pat įgrįso kova prieš rusus ir su "neo"komunistais. Net skrandį nuo pasišlykštėjimo maudžia. Tfiu, Ir žmonių susijusių su "politmėšlina" mišraine jau nebegaliu matyt ir girdėt. Pasenau, pasidariau nebetolerantiškas ir neturintys vilties, kad mėšlas pavirs orchidėja.

172321. Alyzas2009-10-12 13:59
Gal čia Varna subtiliai juokauja? Jeigu ne, tai rekomenduoju nuorodą: http://entertainment.timesonline.co.uk/tol/arts_and_entertainment/the_tls/article6370363.ece

172322. Katė2009-10-12 14:25
:))))

172323. Katei2009-10-12 14:50
panašūs baisumai jau rašomi apie dabartinę Rytų Europą, kurios lyderė yra Lietuva.

172324. Katė2009-10-12 15:11
Aš juokiausi iš Sliogelio ir Šliogerio...

Rodoma versija 71 iš 95 
13:28:54 Jan 31, 2011   
May 2008 Sep 2013
Sąrašas   Archyvas   Pagalba