ŠIAURĖS ATĖNAI

Šiaurės Atėnai. 2009-10-16 nr. 961

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |

DONALD JUSTICE. Eilėraštis, neskirtas tau (47) • GIEDRĖ KAZLAUSKAITĖ. Apie pražaidytus kūrinius (28) • -gk-. Sekmadienio postilė (3) • SAULIUS KANIŠAUSKAS. Pasauliai pagal Garpą, (118) • CHRISTOPHER HOWSE. Dievo artybės reikšmė (4) • SIGITAS GEDA. Vasara šešėlių tinklą tiesia... (3) • VIDAS POŠKUS. Apie sezoniškumą mene,
arba Geriausia diena žiūrėti į Arvydo Pakalkos tapybą
(11) • TOMAS ARŪNAS RUDOKAS. Eilės (33) • DANUTĖ SKLĖRIŪTĖ. Giminės enciklopedija (10) • RASA JESKELEVIČIENĖ. Mano meile (4) • SIGITA JAKIMOVIENĖ. Sigitas Parulskis ir erotika, mirties baimė ir „aš“ (6) • MARIJUS BERNATAVIČIUS. Eilėraštis laukia žodžių / žodžiai laukia eilėraščių...MARIJUS BERNATAVIČIUS. Jeigu šviečia tik jieKuršių etnogenezės tyrinėjimai (7) • JĀNIS KRĒSLIŅŠ. Šalinaitė-lj-. Penki sakiniai apie mūsų kalbą (3) • ALEKSANDR MATLIN. Himnas silpnėjančiai atminčiai (8) • Aistė Kisarauskaitė. STOTELĖ: Tikras interviu su Castor&Pollux (61) • ypač malonu Jūūms priprisiųsti begalę disertacijų kuo maloniausiais adręęsais (398) •

Eilėraštis, neskirtas tau

DONALD JUSTICE

[skaityti komentarus]

iliustracija
Petras Repšys. Verpetas. 1992

Donaldas Justice’as (1925–2004) gimė dailidės ir virėjos šeimoje. Mokėsi Majamio ir Šiaurės Karolinos universitetuose.
Daug metų dėstė kūrybinį rašymą (vienas jo mokinių – poetas Markas Strandas). 1980 m. gavo Pulitzerio premiją.
Mėgo retesnes poezijos formas (pavyzdžiui, sekstinos, pantoumo; pastarajame dvi ankstesnio posmo eilutės pakartojamos paskesniame posme). Poezija skaidri, trapi, neretai su melancholijos prieskoniu, švelniai alogiška.
Pasak poeto ir kritiko Tado Richardo, Justice’as savotiškai nustatė „meistrystės, dėmesio detalei, ritmo subtilybių etaloną“.


                Čia, Katmandu

                Mes įkopėm į kalną.
                O ką daugiau beveikti?
                Siaubinga leistis slėnin,
                Žemyn,
                Kur tarpu šitiekos gėlių
                Galvojas apie sniegą,

                Kaip kad anksčiau tarp sniego,
                Kai kopėme į kalną,
                Galvojosi apie gėles,
                Rausvas, kurios rasom panūdo verkti,
                Ten, slėnyje.
                Jom dvelkė leidžiantis žemyn.

                Sunku priprasti čia, žemai,
                Be sniego.
                Giedrom dienom iš slėnio
                Žvelgi aukštyn, į kalną.
                Ką dar beveikti?
                Maldų malūnai, gėlės!

                Lai jos sau vysta, gėlės,
                Lai liaujasi malūnai čia, žemai.
                Ką su jais mums veikti,
                Mums, kur stovėjom tarp sniegų,
                Stovėjome ant kalno,
                Prie vėliavų, įžiūrimų iš slėnio?

                Veikiausiai galima gyventi slėny,
                Paskęsti tarp gėlių,
                Jei taip pamiršus kalną,
                Kai, nė žvelgte nežvelgdamas žemyn,
                Sustingęs, akinamas sniego
                Žinojai, ką tau veikti.

                Gali čia, Katmandu, ir apsiverkti,
                O ypač kai į slėnį,
                Dvelkdamas sniegu
                Kitur, o čia – gėlėm,
                Tas vėjas leidžiasi žemyn,
                Vadinasi, nuo kalno.



                Eilėraštis

                Šis eilėraštis neskirtas tau.
                Gali įeiti į jį neilgam,
                Bet niekas tavęs neras jame, niekas.
                Tu būsi pasikeitus anksčiau už eilėraštį.

                Net kai tu sėdi tenai, nejudėdama,
                Tu jau nyksti. Bet tai nieko nekeičia.
                Eilėraštis tęsis ir be tavęs.
                Jame apgaulingai žybčioja tuštumos.

                Jis visai, tiesą sakant, neliūdnas, jis tiktai tuščias.
                Kadais jis gal buvo liūdnas, nieks nežino, kodėl.
                Jisai linkęs nieko nebeprisiminti.
                Ilgesiai seniai nuo jo nubyrėjo.

                Taviškam grožiui jame ne vieta.
                Šio eilėraščio dangus – tai naktis.
                Ji yra per tamsi žvaigždėms.
                Ir nesidairyk jokio apšvietimo.

                Tu negali suprast ir nesuprasi, ką jisai reiškia.
                Klausyk, jis ateina be jokios gitaros,
                Anei apskuręs, anei išsipustęs.
                Ir jame nėra nieko, kas tave paguostų.

                Užsimerk, nusižiovauk. Jisai jau baigiasi.
                Tu užmirši eilėraštį, bet ne anksčiau,
                Nei jis bus užmiršęs tave. Bet tai nieko nekeičia.
                Jis buvo gražiausias savais nutylėjimais.

                O išblukę veidrodžiai! O skenduolių jūros!
                Nėra dviejų vienodų tylų.
                Ir tai nieko nekeičia, ką tu galvoji.
                Šis eilėraštis neskirtas tau.



                Paciento B iš
                Independenso valstybinės psichiatrijos ligoninės
                piešinys


                1

                Šie septyni namai jau pramokę žvelgt į kits kitą,
                Bet iš netikėtų taškų. Idiotiškos rudos krūvos,
                Manykim, reiškiančios kalvas, o ne dar vienus namus,
                Šimtmečius buvę savim, aišku, lėtai
                Mokosi būt ypatingos, nieko, tačiau, neįžeisti.
                Arkos ir durys (į dešinę, kol iš akių mums prapuola)
                Išmokusios pamoką būt visada uždarytos.
                Ir netgi dangus supratingai laikos atokiai,
                Nes šitie namai – labai turtingų žmonių.

                2

                Galim įžvelgt jų vaikus: žaidžia su leopardais; daug
                Šiuos prijaukinti kainavo, bet gal čia tiesiog vėl vaikai,
                Nes juk tai, pagaliau, tiktai dėmės, ir tiek,
                O gal tai visai ne vaikai, gal tai vieni leopardai
                Žaidžia su leopardais, o gal – vienos tik dėmės.
                Ir mažutės tarnaitės, nukarusios iš langų kaip liežuviai,
                Šaukia vaikus namo, gėrisi leopardais;
                Bet gal tai tik vaikiški potėpiai judesiui reikšti
                Ar – spindėjimui reikšti tų auksinių namų.

                3

                Debesys primena tuščius komiksų balionus,
                Manding, reiškiančius tylą. Jie, jei tai, žinoma, debesys
                (O ne dūmai, kylą iš septynių rūkstančių kaminų),
                Kai atidžiai atidžiai į juosius įsižiūri, pasirodo,
                Irgi su savo išraiškom. Net galėtum beveik sakyti,
                Su savo įpročiais, savo klaidingom nuomonėm, jųjų
                Ramumas iš tikro pridengia smagų šėliojimą, jie
                Gaus sau vardus iš tų, kur po jaisiais gyvena,
                Bet ne viešus, kaip kalnai, o slaptus, kaip bičiuliai.



                Pantoumas apie didžiąją krizę

                Mūsų gyvenimų neištiko tragedija –
                Jie tiesiog tęsės ir tęsės
                Be galo ir be aiškesnės prasmės.
                Ak, žinoma, būta audrų ir smulkių katastrofų.

                Jie tiesiog tęsės ir tęsės,
                Ir mes atsilaikėm. Be jokios heroikos.
                Ak, žinoma, būta audrų ir smulkių katastrofų.
                Visų mažmožių neprisimenu.

                Ir mes atsilaikėm. Be jokios heroikos.
                Tik eilinės šventės, tik eilinės bėdos.
                Visų mažmožių neprisimenu.
                Kaimynai už tvoros buvo mūs choras.

                Tik eilinės šventės, tik eilinės bėdos.
                Ačiū dievui, nieks nebylojo eilėmis.
                Kaimynai buvo mūs vienintelis choras,
                Ir jeigu kentėm – apie tai tylėjom.

                Ir niekad nieks nebylojo eilėmis.
                Tik kasdieniai sielvartai, baimės mus smaugė,
                Bet jeigu kentėm – apie tai tylėjom.
                Jokiai publikai nebus žinoma mūsų istorija.

                Kasdieniai sielvartai, baimės mus smaugė.
                Sėdėjom verandose; kildavo mėnulis; buvome vargšai.
                Kokiai publikai bus žinoma mūsų istorija?
                Už mūsų langų spindėjo tikrasis pasaulis.

                Sėdėjom verandose; kildavo mėnulis; buvome vargšai.
                Laikas slinko prošal, jį traukė rambūs arkliai.
                Kažkur už mūsų langų spindėjo pasaulis.
                Didžioji krizė įsismelkė į mūs sielas kaip rūkas.

                Laikas slinko prošal, jį traukė rambūs arkliai.
                Mes patys nežinom, kaip viskas baigėsi.
                Didžioji krizė įsismelkė į mūs sielas kaip rūkas.
                Mes turėjom savų ydų, vieną kitą neviešą dorybę.

                Bet mes patys nežinom, kaip viskas baigėsi.
                Tokie žmonės kaip mes tiesiog gyvena toliau.
                Mes turim savų ydų, vieną kitą neviešą dorybę,
                Bet grynas atsitiktinumas, kad išvengiam tragedijos.

                Ir nėra čia jokios intrigos, ir tai visai nepoetiška.


Vertė Alfonsas Andriuškevičius

 

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Sausio

PATKPŠS

 1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

 

Skaitytojų vertinimai


172920. *******.***.**2009-10-20 19:02
E.Redakcija: Komentaras panaikintas

172925. m.m.u. :-) 2009-10-20 19:35
Labai patiko paskutinysis eilėraštis...gaila, bet negaliu prisiminti, kas iš lietuvių poetų tokia forma rašydavo... tikiuosi kas nors primins...

172948. ...2009-10-21 01:20
hm, grazu, grazu... skaitai, ir vienas uz kita grazesnis.... tik gal kas galit ta ******* isimt? nelyginant koks parazitas cia isiveise.

172950. archyvaras2009-10-21 08:59
...kaip parazitiniai virtualūs pinigai, tas *******...Von, suvedžiotojau piramidini!

172978. Firefox :-) 2009-10-21 12:17
supergrazus eilerasciai. Redakcijai: bukit geri, pasalinkite ta pirma komentara, nes gadina gryna ora...

173009. Diver2009-10-21 16:04
Gražūs eilėraščiai, visai neblogai išversti. Ačiū! Bet man gražiausias "The Tourist From Syracuse".

173126. *******.***.**2009-10-22 21:34
E.Redakcija: Komentaras panaikintas. IP 78.62.171.36, Host name 78-62-171-36.static.zebra.lt. Pasirodžius dar kartą šios svetainės paskirties neatitinkantiems pranešimams, bus kreiptasi į paslaugų tiekėją dėl asmens identifikavimo.

173128. manau,2009-10-22 22:23
dink Burino Fasan, piramidininke *******^i!Pašol von! Go away!

173177. čiča - m.m.u.2009-10-23 15:08
Lietuvių poetas Han-shanas, didis kinų dzeno meistras, gyvenęs maždaug VII–IX amžiuje, nuskuręs ekscentriškas šviesuolis, kontempliavęs Šaltojo kalno papėdėje ir įrėždavęs eiles medžių kamienuose, akmenyse, namų sienose, kurio eiles iš anglų k. yra vertęs ir spausdinęs ŠA Alfonsas Andriuškevičius.

173182. AišV čičai2009-10-23 15:53
Kuo toliau domiuosiu Kinija ir kuo labiau ją pažįstu ne iš snobiškos pusės, tuo labiau noriu pareikšti - Kinijoj poetų nėra. Tiesiog visuomenės veikėjai tampa poetais. Suprask, tipo, sąjūdžio veikėjai.

173185. kaip taip, AišV?2009-10-23 16:03
visuomenės veikėjai veikėjai tampa poetais"? kaip taip įvyksta?!

173186. čiča AišV2009-10-23 16:03
O kaip su tuo Han-shanu, Li Bo ir kt., kurių vardų net nežinau? Je, būta ir pas mus sąjūdžio poetų. Vienas iš jų Kęstutis Genys. Tačiau kur jis? Mūsų visuomenei jo nebereikia.

173187. kaip taip, AišV?2009-10-23 16:04
Sakai: "visuomenės veikėjai tampa poetais"? kaip tai įvyksta?!

173191. AišV čičai2009-10-23 16:34
Kinai neturi poezijos nei doktrinos nei koncepcijos ir kas svarbiausia - jokios normalios mokyklos. Jei ant tvarto užkabinsi iškabą universitetas, ten neatsiras filologijos fakultetas. Snobizmui pasireikšti atsiranda aišku erdvės, oi oi oi.

Li Bai: a, nu jo. Tanų dynastijos laikai. Vienintelis daug maž XVII Europietiškos stilistikos soc. modelis. Anstyvosios Europos. Po to extramedianiniai Songų dynastijos laikai - ir viskas. Baigėsi extramedianiniai laikai in China. Fsio. It`s over. Pagrindiniai poetai laikomi MaoCze Dung ir Li Bai visur kur tik Kinija peržengia "protesto" dimensijas. Li Bai yra tas pats, kas terrai Landsbergis. Tuščias oratorius, pakerėjęs net kultūriškai kolonizuotą Vietnamą. Visiems reikalingas politinio veikėjo konotatyvas - "mitologinis" jo nužudymas vieno žiauraus Tanų imperatoriaus valia ir aišku "atgimimas" - Vos ne Kristaus sudievinimas, biblija. Aišku, šiandieną tai, kaip vėliava ir herbas identitetui - atsirado kaip tapatybės fonas. Nacionalisto Čan Kai Ši duona. Ko ne Iliada ir Odisėja ar dar baisiau - Kalevala. Juokinga ir tiek.

173216. m.m.u.2009-10-23 20:54
Ačiū čičai... Nors nesu per daug išprususi, tačiau man nesinori tikėti AišV teigimu, kad kiniečiai neturi savo poezijos mokyklos... nedrįstu ginčytis, bet manau, kad turėjusi tokią aukštą kultūrą tauta turėjo ir savo poetus...

173222. čiča - m.m.u.2009-10-23 23:24
Visai nepergyvenkite, net kai žinau, kad braškės iš Lenkijos, vis tiek aš jas valgau.

173226. m.m.u.2009-10-24 01:06
Dar kartą ačiū, čiča... braškių iš Lenkijos tai netenka valgyti, nes sode /kol./ turiu savo, bet visokias ten E tai valgau, o ypač tuos gliutamininius nuodus, tai dedu visur kur papuola... nei vištos, nei anties nei kalėdinės žąsytės neapibarsčiusi jais nekepu... visos kaimynės neatsistebi, kad vis dar gyva vaikštau...

173227. AišV m.m.u.ui2009-10-24 01:06
jo, va vava, apie Kinijos kultūrą. Staiga visi snobai sulindo ten, greit vemsiu. Kaip į lenkų braškes. Kinų kultūra ne tiek aukšta, kiek pažengusi toliau nuo Europos kokį 1000 metų. Kiekvienas, bent kiek žinantis kinus, nervus gadinasi tuo klausimu. Ypač gerai pabuvus pas mikimauzinį Šaolinio vienuolyną.
,br>Gerai prisimenu tokį Oxfordo grietinėlės konf. Xianyje. Sėdi visa profesūra/nomenklatūra ir aiškina vargšams vietiniams kinų intelectualams. Atseit, mes pirmi pastatėm Jums geležinkelį, todėl jūs kinai dabar gaminate kompiuterius. Ir tokie patenkinti plekšnoja kinams per pečius. Bliat. Po tokio Oxfordinio farso pasigaunu Styvą, kuris čia jau knisasi kokius 10 metų, beje tos Oxfordinės žiurkės buvo jo bosai, ir klausiu - Ar Tu tuo briedu tiki. Sako jis, - ką tu, sako, - aš ištisai jiems siunčiu monografijas apie Kiniją, kad jei britų imperija būtų okupavusi Kiniją taip kaip Indiją, tada britų parlamentas dabar būtų Pekine posėdžiavęs. Ir dar sako, jis, - jie neskaito. Štai tau ir Didieji kultūros adeptai. Tfiu.

Dėl poezijos tas pats. Opera pas juos aukštumoj su visais kalbiniais libretais, tai iš tiesų milžiniškos Kinijos kultūros dovana pasauliui. Ir be kinų kalbos ta opera yra nulis. Bet poezija akademine prasme - tai ... arba "što vižu, to poju" arba haiku patarlės ir priežodžiai Daoistiniam onanizmui išreikšti.

Galų gale, Tu m.m.u., man kaip durnam kaimo bernui paaiškink, kaip izoliacinė monosilabinė kalba gali turėt kažką panašaus į normalią poeziją? Ir koks normalus strategas kurs rimtą poezijos mokyklą/struktūrą, kad toks reiškinys vienskiemenėje kalboje įgautų bent minimalius kanonus. Iš anskto ačiū.

173239. čiča - AišV`ui2009-10-24 10:52
Sutik, kad mes su ta monosilabine kalba neturime tiesioginio ryšio. Man yra baisesnė dvipakopė vertimo transformacija: kinų-anglų-lietuvių arba kinų-rusų-lietuvių; kiek vertėjas pajėgus perteikti tekstą, kiek lieka originalo? Nemažiau sudėtinga būtų skaityti ir originalo kalba, jeigu vienas ir tas pats žodis turi 30 prasmių. Turbūt labiausiai izoliacinė kalba yra lietuvių. Jeigu kinų kalbą vartoja viršum milijardo, manau, jos nebegalime laikyti izoliacine. O kad ji monosilabinė, valio, nes tai parodo begalinį jos archajiškumą.

173260. pastaba čičai2009-10-24 12:46
lietuvių

173261. pastaba čičai2009-10-24 12:46
lietuvių, rusų kalbos yra fleksinės
anglų, prancūzų - analitinė
kinų

173262. pastaba čičai2009-10-24 12:47
lietuvių, rusų kalbos yra fleksinės
anglų, prancūzų - analitinės
kinų, tajų - izoliacinės

173294. čičai2009-10-24 17:10
You ask me why I dwell in the green mountain;
I smile and make no reply for my heart is free of care.
As the peach-blossom flows down stream and is gone into the unknown,
I have a world apart that is not among men.

Jei būtų pasakyta, kad šias eiles parašė S.Parulskis jaunystėje, komentatorius toto pakomentuos: bukiau nesugalvosi. O tekstas yra, pirštas nerodysim

173299. AišV, sorry2009-10-24 19:09
sorry, piktas buvau. Ai net nežinau. Namlonu ir tiek

173372. m.m.u.2009-10-25 15:28
AišV, parašiau gi, kad nesu per daug išprususi... galėjote apsieiti ir be tokių provokuojančių klausimų... stengiausi kiek galėdama- peržiūrėjau visas, kadaise supirktas matuodama metrais, savo knygas, prapjoviau iki šiol nesukarpytus lapus, radau apie finikiečius, egiptiečius, visokius kitokius iečius, bet sustojau prie asiriečių- skaičiau dar prieš beveik du tūkstančius metų prieš Kristaus gimimą išleistus įstatymus ir negalėjau atsitraukti, kol pagaliau, subiurusi dėl neišvirtų pupelių /baltajam vinegretui/ šeimyna pradėjo piketuoti... Ačiū, kad privertėte susidomėti...

173387. užuojauta2009-10-25 17:08
nukentėjote ne tik jūs, bet ir aš. Kol aiškinausi, kas ta monosilabinė kalba, mane paliko žmona. Dar atsimenu, kaip ji, žiūrėdama į veidrodį, pasakė: "Pažiūrėk, kaip atrodo mano naujoji skrybėlaitė iš Xianio". Ir dar: "Čiau, čiča." Ir daugiau negrįžo. Tuomet kas tos baltos pupelės, paduokit nedavirtų, vyras nesupras.

173391. monosilabinė kalba2009-10-25 17:41
kaip matot, esu neįveikiama, panorėjusi net žmonas išgenu.

173416. m m u.2009-10-25 20:39
Pupelės ir baltas vinegretas buvo tik tarp kitko... Negaliu atsistebėti, kaip greit po ištisų žirnelių, majonezo, tirpios kavos ir kitų gėrybių klaikaus deficito dešimtmečių, tapome vos ne tikrais gurmanais- visokių ten šliuželių ir pelėsiukų mėgėjais... iš priverstinai įsipiršusiųjų į vyresnius brolius tai tik ikriukus priimam...

173426. taip2009-10-25 21:13
po paskaitos apie kinų poeziją, nieko nėra nuostabiau už baltą vinegretą, ypač su žaliais žirneliais. Ačiū m.m.u. Je, dabar net keista darosi, jog nieko neturėjome, juk ir žirniai pas mus augo, jų prisiauginame,ir žaliavų majonezui pasigaminti turime. Tad, ko mums trūko, mikserių ar stiklainėlių? Net vynuoginės sraigės veisiasi ir pelėsiukų galime užsiveisti. Viena prancūzė, atsimenu, iš mūsų pasijuokė, ką jūs, lietuviai, ten valgote? Lašinius?..Gaila, kad buvau užmiršęs baltą vinegretą.Dabar turėčiau ką jai atsakyti...

173429. ar labai jaunas esi, taip, 2009-10-25 21:36
kad neprisimeni, ko mums trūko?

173431. ne2009-10-25 21:41
todėl ir pasakiau: dabar net keista darosi, jog nieko neturėjome. Puikiai prisimenu tuos laikus

173461. to ne2009-10-26 14:37
jei esi verslus, veržlus ir galvą turi, tai ir anais, ir šiais dar blogesniais laikais, turėdavai viską ką širdis geidžia. Lūzeriai tamstos, bet rodyti, kad jaunas būdamas buvai lūzeriu, tai liga.

173473. čiča2009-10-26 17:52
Jokiai publikai nebus žinoma mūsų istorija. Kasdieniai sielvartai, baimės mus smaugė.

173475. teisingai čiča2009-10-26 18:00
mano močiutė pergyveno karą. Artimųjų žutys, badas, sielvartas. Ir niekas neužjaučia jos.

173490. archyvaras2009-10-26 20:12
Kažkas kaip nebrandus vaikas jaučiasi ir paisto, jog nereikia atsiminti mūsų tautos skaudulių ir netekčių, nešvanku tokias menkystiškas minteles perskaičius...

173493. Bliat2009-10-26 20:20
Kodė jūs ne į temą diskutinat? Ir apie verpetą nei žodžio. Man tai patiko ir daug naujienų apturėjau.

173499. versliam ir veržliam2009-10-26 21:18
o ko širdis anais laikais geidė? Ir kam dūšią buvai pardavęs?

173500. to versliam ir veržliam2009-10-26 21:51
truputi palaižiau savo laiku landsbergiui užpakalį, sudalyvavau LLRI pokalbyje apie laisvą rinką ir ..... dabar turiu viską ką širdis geidžia. Dirbt nereikia - konservai/socdemai mane gina, nes numečiau keletą rubliukų jiems ir jie pagatavi nuraut nuo lietuvio paskutinę skūrą, kad tik būtų "išsaugotas" aš ir mano sėbrai. Tai tikrai nesunku, jei galvą ant pečių nešioji. O anais laikais tai buvau dar per jaunas. Bet nueini į spec. parduotuvę, ten ko širdis geidžia, o mano klasiokas buvo tpsknt hm hm prie tų, aš draugauju su juo ir gaunu visko ko gali širdis norėt. Dabar mano kalsiokas yra didelis kapitalistas, kartais liberalas kartais konservatorius kartais socdemokratas. Tai va. Jaunimui irgi patarčiau nežiopsot. Siūlyčiau rašyt apie tai, kaip Lietuvoje skriaudžia homosexualus, kad lietuviai yra žydžaudžiai, kad tie, kurie renka ne taip yra runkeliai ir ... po to pagerės gyvenimas. Ir reikia paskubėti, nes jau daugiau apiplėšti savo tautos jau sunkokai greit bus įmanoma. Ką gi atimsi iš manęs arba iš pensininko.

173504. emzis :-) 2009-10-26 23:46
Meniški tekstai, ypač paskutinis eilėraštis, savo semantika artimas dabartiniams laikams. Tik norėtūsi, kad tai būtų ne verstiniai, o mūsų, lietuvių poetų kūryba...

173506. emziui - archyvaras2009-10-27 00:26
" o mūsų, lietuvių poetų kūryba"...Yra, emzi! Yra vienas toks Aido Marčėno eilėraštis- šedevras!- " Mėnulio Lietuva": apie lietuvius mėnulyje, kalbinamus Dievulio, "o kur gi ta jūsų Lietuva, jūs mano lietuviai? Ji seniai jūsų pačių pamesta, prarasta"( apytikriai perpasakoju šio eilėraščio fabulą). Dieve dievuli, kaip gi ta knyga vadinasi, su Š. Leonavičiaus iliustracijomis, kas pamena tą A. Marčėno knygą ( vaikams!)?

173507. archyvaras2009-10-27 00:29
Aidas Marčėnas, eilėraštis " Mėnulyje nieks negyvena".

173509. archyvaras: prisiminiau pabaigą2009-10-27 00:35
" Ak, lietuviai, jūs mano lietuviai,-/ tik Mėnulyje jums ir vieta./ Kas Tėvynę nuo jūsų apgynė?/Kur ta jūsų Tėvynė? Dykynė,dykuma...Lietuva - pavogta".

173512. archyvaras, interliudija naktyje2009-10-27 01:38
Miegas, neskirtas man šiąnakt...

173519. archyvaras2009-10-27 09:56
"Metafora peržengia pažinimo ribas ir yra didesnė metafizika nei mintis" - rašė Sigitas Geda. Metaforiškai tarsi pranašavę poetai - įspėjantys poetai: Č. Milošas, Herbertas - iš pašonės, iš lenkų. Achmatova, B. Pasternakas - metaforiškai įvardiję savo laikmetį savo kūryboje. Metafora ir ezopiškumas. Poeziją pasmaugia nuogas deklaratyvus kalbėjimas.

173539. m.m.u.2009-10-27 13:45
Na, poetas Marčėnas, vien iš dėkingumo už padovanotą talentą, neišdrįso su Ponu Dievu pasiginčyti... aš, būdama pragmatikė, taip greit savo Dievuliui nenusileidžiu ir dažnai papriekaištauju, kad Jis turėtų bent jau šiek tiek susinepatoginti dėl betvarkės vienoje iš Jo sukurtų planetų... netgi išdrįstu pasakyti kad ,nežiūrint visų Jo pasiųstų išbandymų, vis dar yra toks nedidelis žemės lopinėlis, kuris Lietuva vadinas... ir dar paprašau, kad pamokytų rytinius kaimynus padorumo ir bent šiek tiek mandagumo... O, šiaip, tai aš vis dar negaliu atsidžiaugti, kad aplink mane nevaikšto uniformuoti rusakalbiai...

173546. uniformuotas rusakalbis2009-10-27 14:04
nusispjauk per petį., Choroša naša Palanga, tol`ko litovcev mnogo.

173547. archyvaras2009-10-27 14:07
Ateis žemaičiai irgi kuršiai, nudobs svetimkalbes uniformuotas iškamšas.

Rodoma versija 69 iš 93 
13:28:43 Jan 31, 2011   
May 2008 Sep 2013
Sąrašas   Archyvas   Pagalba