ŠIAURĖS ATĖNAI

Šiaurės Atėnai. 2009-01-30 nr. 926

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |

Iš šiuolaikinės Vakarų poezijos (12) • ROLANDAS KAUŠAS. Nedarbo anatomija (121) • -js-. Sekmadienio postilė (60) • Su kunigu, rašytoju, Paberžės klebonu SKAIDRIUMI KANDRATAVIČIUMI kalbasi Zita Zokaitytė. Paberžė – kaip Dievo užantis (64) • SIGITAS GEDA. Priraišioti vieversiai (1) • REDA PETRIKAITĖ. Didysis Balys Sruoga (4) • AURELIJA AUŠKALNYTĖ. Eilės (5) • MARIUS PLEČKAITIS. Eilės (2) • RIMANTAS ŽILEVIČIUS. Očiačia, opapa į mokyklėlę (4) • JURGA ŽĄSINAITĖ. Klausanti knyga(?)ALDONA GEDVILIENĖ. Lembo sodaANDRIUS ŠIUŠA. Žmogus, kuris norėjo kalbėti (4) • MIGLĖ ANUŠAUSKAITĖ. Nuobodžios nuotraukos (3) • melynajam klube jums vieta visada atsiras (380) • 2009 m. vasario 6 d. Nr. 5 (927) turinys (65) •

Iš šiuolaikinės Vakarų poezijos

[skaityti komentarus]

iliustracija
Be pavadinimo. 1984
Anne Turyn

TOMAS TRANSTRÖMER



Allegro


        Po juodos dienos aš skambinu Haidną
        ir juntu delnuos pažįstamą šilumą.

        Paklusnus plaktukas stygą suvirpina.
        Garsas gyvas, žalias, pilnas tylėjimo.

        Garsas sako, jog laisvės pasauly esama
        ir kažkas nemoka mokesčių cezariui.

        Aš slepiu rankas haidnokišenėse
        ir apsimetu, kad gyvuoju be rūpesčio.

        Aš iškeliu haidnovėliavą, skelbiančią:
        „Trokštame taikos. Bet nepasiduodame.“

        Muzika – stiklo namai pašlaitėje,
        o šlaitu lekia akmenys, ritasi akmenys.

        Jie užgriūva namus, kiaurai juos perskrenda,
        bet stiklai išsilaiko nesubyrėdami.




DEREK WALCOTT



Šis lapas – debesis


        Šis lapas – debesis, tarp jo nudilusių kraštų
        su pertrūkiais atsiveria kalnai, paskui iškyšulys
        pranyksta, bet giedros mėlynės paraštėj
        nušvinta jūros prorėžos ir ištisa šalis –
        sala, atspėjus savo vardą: ochrinė jos pluta,
        ūksmingi kloniai, kelio posūkiai, suvėrę
        žvejų gyvenvietes ant siūlo, nebyli balta
        galingos gožos skiauterė; žuvėdros taiko strėlę
        tylion artėjančio miestelio prieplaukon, kuriai
        atliepia gatvių vos įskaitomos eilutės, mirga
        du garlaiviai, vilkikas, protėvių kanojos, škunų sąnariai –
        ir debesis vėl dengia lapą, ir švariai
        nuplovęs popierių ilgam užverčia knygą.




CHARLES SIMIC



Tarp emigrantų


        Čia galėjai sutikti kabineto narių,
        Karininkų, profesorių, kunigų be sutanos:
        Jie penėjo balandžius ant parko suoliuko,
        Žvairavo į užsienietiškus laikraščius
        Ir sakė kiekvienam, kas juos klausinėjo,
        Kad neverta aiškintis, kas buvo iš tikrųjų.

        Apie tai, kaip žudynės gerina pasaulį,
        Puoselėjo daug karčių prisiminimų,
        Susiglaudę tamsiose virtuvėlėse,
        Karpydami supermarketo kuponus,
        Įstatydami vieton klibančius dantų protezus,
        Kol dar neužvirė arbatinukas.

        Valgė restoranuose, kur kelneriai buvo už juos vyresni,
        O muzikantų rankos drebėjo,
        Įsitvėrusios instrumentų,
        Virkdančių kiek įkaušusią našlę,
        Kai skambėjo melodija, kurią mėgo jos vyras,
        Kadaise pasiuntęs tūkstančius mirti.



Meilužiai


        Miške vieną gražų sekmadienį,
        Kai dar buvom vaikai,
        Užtikom porą, gulinčią ant žemės.

        Susikibę rankom, bijodami
        Pasiklysti girioj, išvydom
        Tai, kas iš pradžių atrodė sniego lopas.

        Jie gulėjo nuogi, apsikabinę
        Ant plikos žemės, ir vėjas
        Ošė virš jų pavasario lapuose,

        O mes prasmukom vogčiomis, idant
        Nesužinotume, kas jie tokie, ir niekad
        Neminėtume jų sau nei kitiems.




BILLY COLLINS



Graikų ir romėnų statulos


        Gal pirmiausia nutrupa nosies galiukas,
        paskui rankos ir kojos,
        ir akmeninis falas, jeigu jo iš viso būta.

        Dažnai po nosies nusirita galva,
        kaip kitados, kepėjams
        senosios Romos skersgatviuose kepant duoną.

        Jokios vilties, kad liktų paputžandžio
        satyro fleita, prisiglaudus prie lūpų,
        ar lazda, kuria kadaise rėmės piemenėlis,

        kario rankoje sugniaužtas kalavijas,
        miegančio berniuko vargšės ausys
        ir kažkas, ką plaštakoj anuomet laikė Afroditė.

        Bet torsas – tai visai kita istorija:
        stačiokas tarpininkas, ilgiausiai gyvuojantis,
        strypu pritvirtintas prie pjedestalo,

        ir akmeninio pasturgalio galybė,
        tokia glotni ir esminga, jog žmonės
        nedvejodami traukias iš grupės, apeina statulą ir žiopso.

        Šitaip viskas ir vyksta salėje, kurion
        liejasi šviesa pro perregimą stogą:
        nebelieka tai vienų, tai kitų galūnių –

        pirštai pakliuvo po laiko pjovikliu,
        plaštakas nukirto laikrodžio rodyklė,
        sąnarius suskaldė mirties kuliamoji.

        Bet anapus sienų, gatvėse, lyja,
        žvilgančiu šaligatviu zujantys kūnai
        susitinka ir aplenkia vienas kitą –

        šimtai dar nenutrupėjusių nosių,
        mojuojančios rankos, graibūs delnai,
        šiltutėlė oda, blizgančios kaktos.

        Ir nė vienas dar nenujaučia dienos,
        kai iš mūsų neliks jau visiškai nieko,
        tik paviršius, kame kadaise stovėjom,

        plikas ir standus po dangumi –
        vien tik vėjas tarp šakų, tik debesies
        šešėlis ant kieto marmuro plokštės.

Vertė Tomas Venclova

 

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Sausio

PATKPŠS

 1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

 

Skaitytojų vertinimai


149127. krankt2009-02-03 17:40
stai koks nuostabus puslapis su dar nuostabesne poezija. gerbiamas poetas visada isvercia fantastisku gabaliuku, ypac pirmas patiko. aciu jums.

149141. kafka (maza kava)2009-02-03 18:23
Meistro ranka.

149149. e2009-02-03 20:35
Ači
Ačiū
Ačiūūūū...

149150. žiopliukas e - pardon2009-02-03 20:38
Ačiū
Ačiū
Ačiūūūū...

149165. xrizantemos2009-02-04 10:10
taip, apie haidna puikiai... ir, mocartas seliu kraste skambina lietui...

149220. super2009-02-04 21:17
paskutinis labiausia patiko . tokie visada patiko

149255. kazko truksta :-) 2009-02-05 13:37
nuostabu. iki visiskos laimes tik betruksta, kad cia apsireikstu kompleksuotas kretinas varna ir isdergtu autorius bei verteja.

149257. tarp kitko2009-02-05 13:59
dabar XXI a. ir tokia panegirika, sakyčiau socialistinio lagerio stiliumi, ir yra daug baisesnis autoriaus isdergimas, nei varna. Dėkoti autorius turėtų tau 149255`asai, nes be tavęs kažkaip nemaloniai nupurtydavo perskaičius komentarus. Tokiame konotatyviniame fone ir eilės pošlykščios atrodydavo. Toks yra tas pasikeitęs pasaulis (LABAI PASIKEITĘS). Kartojuosi - dabar XXI a. ir plius USA prezidentas negras.

149259. PUIKU2009-02-05 14:34
YPAČ APIE MEILUŽIUS.

149349. archyvaras2009-02-06 09:36
Eilės labai įdomios, parinkta vykusiai. O pasaulis kartojasi ciklais, ir tas įkyrus: " pasaulis LABAI PASIKETĘS" arba " dabar XXI amžius" nieko ir nereiškia, ir USA dabartinis Obama dar nežinia ką reiškia....Ciklų ciklai pasaulyje, vien tecnologijos mus apgaudinėja realiai ir iliuziškai. Kaip gimsta žmogus, taip ir miršta žmogus, ir jokios kamieninės ląstelės jo neapsaugos nuo mirties...Nors būsimame XXII amžiuje, kas ten žino?

149363. vytautas2009-02-06 11:19
grazu, ka ir bepridursi

149645. po palme :-) 2009-02-09 18:12
apie muzika viska persmelkiancia...

Rodoma versija 106 iš 130 
13:28:42 Jan 31, 2011   
May 2008 Sep 2013
Sąrašas   Archyvas   Pagalba