ŠIAURĖS ATĖNAI

Šiaurės Atėnai. 2007-08-04 nr. 855

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |

RENATA ŠERELYTĖ. Tėvo paieška (36) • LAIMANTAS JONUŠYS. Vasaros skaitiniai (2) • -js-. Sekmadienio postilė (61) • SAULIUS MACAITIS. Andrejaus Tarkovskio „Veidrodis“ (13) • EGLĖ ALEKNAITĖ. Žemdirbių žyniai (2) • SIGITAS GEDA. Žydėjo mėlynos cikorijos (28) • CATHERINE HEMELRYK. Prisimenu „Aplankant Soliarį“TOMAS ARŪNAS RUDOKAS. Eilės (33) • CASTOR&POLLUX. Verba de verbis (12) • JUOZAS ŠORYS. Eglėraščiai (6) • GABRIELĖ KLIMAITĖ. Skersai Ameriką per 12 dienų (2) • MINDAUGAS ŠVĖGŽDA. Vizualiniai eilėraščiai-paveikslai (1) • Po velnių, Šatėnai tapo mano antraisiais namais :))) (529) • 2007 m. rugpjūčio 11 d. Nr. 30 (856) turinys (8) •

Tėvo paieška

RENATA ŠERELYTĖ

[skaityti komentarus]

iliustracija
Ketera. 1964
Bridget Riley

– Įjunk kamerą, Tomai.

Iš pradžių – į ją. Stambiu planu. Filmuojatės pirmą kartą, ponia?.. Nesijaudinkite, viskas bus gerai.

Nefilmuok manęs iš apačios, Tomai. Iš apačios aš atrodau kaip ondatra, žinai juk. Na, tai pradedam. Nes paskui nespėsim sumontuoti.

Mielieji!.. Šįvakar jūsų namuose – „Nepriklausomos paieškos grupė“. Šį sykį išklausysime ponią Syrą iš atokaus vienkiemio. Sakykite, brangioji, ką jūs žinote apie savo tėvelį, prapuolusį kažkur Sibire, atrodo, taip sakėt?..

– Ar aš?.. Nežinau beveik nieko.

Dažnai klausdavau senelės, kas yra mano tėvas. Bet senelė neatsakydavo. Tik išsiimdavo iš burnos geležinius dantis su raudonu plastmasiniu gomuriu ir pakišdavo man po nosimi. Nesuprantu kodėl. Ekshibicionistė, matyt, iš prigimties...

Velnias tave atnešė man ant galvos, rėkdavo, kratydama dantis. Kažkur iš tundros, gauruotame žmogėdros odos maiše!.. Ir kai aš išropojau iš to maišo, pasipainiojo man obuolys – apvali ir žalia žmogėdros akis, suleidau į ją dantis, džiaugdamasi, kad visa jos jėga dabar pereis man...

– Hmm... vadinasi, nežinote nei savo tėvo vardo, nei pavardės?..

– Ne. Tik keliaudama per tundrą iš skirtingų kudašių susiūtame maiše, jutau kažkieno ranką. Paduodavo man žalios mėsos gabalėlį. Gal iš savo kūno išpjautą, ledinėj dykynėj juk nėra nei žvėrių, nei kedrų... tik piktosios dvasios atšalusiais pėdsakais lekia.

Bet kas čia baisaus?..

Žinojom, kad tuoj išeisim iš ledo dykynių. Pasieksim šiltos žalumos plotus. Tėvas paners į vilnijančią žolę rankas, ir visos jo žaizdos užgis. Pavirs grynu auksu. Niekados tų auksinių vietų jam nebeskaudės.

Ieškokite žmogaus auksinėmis rankomis. Tai mano tėvas.

– Vadinasi... jūs neprisimenate, kas jus atgabeno į Lietuvą?..

– Kaip tai – neprisimenu?.. Sakiau juk, kad velnias. Metė sode, žalumos išsigandęs. Senelė stovėjo toj žalumoj su garuojančiom rankom – karštą jovalą maišė. Nusišluostė žolėn, žolė pradėjo garuoti. Ir nebemačiau pro tuos garus nieko.

Tik raudonos išpurtusios rankos staiga išniro iš rūko ir griebė mane už pažastų. Atėmė žmogėdros akį ir tarė, kad susuks mane tryda trilinką. Tupėsiu ant puodo, ir numirėlių rankos lįs iš visų pusių, kad galėtų patampyt už plaukų, panašių į velnio armoniką!..

– Išeitų, kad jus užaugino jūsų brangioji senelė?.. Rūpinosi, nemiegodavo naktimis...

– Aišku, kad rūpinosi.

Vis kartodavo – kad šmėklos nenusmaugtų, kąsk savo gležnais dantimis taip, kad pienas iš vaiduoklio rankos ištrykštų!.. Kad iš perkąsto kaulo skysta srovele pasipiltų išlydytas auksas!..

Ir neminėk joms jokio tėvo. Sakyk, kad bedieviškas laikmetis – tavo tėvas, ryjantis savo vaikus!.. Meitėlis, kurio gerklė alavinė. O ant kaktos – penkiakampė žvaigždė. Šmėklos patenkintos bus.

– Pala pala... atsiprašau... jūs lyg ir prasitarėt apie senelį!.. Jeigu jau, kaip išeitų... senelė buvo tokia... hm... savotiška, tai gal senelis palepindavo?.. Seneliai taip myli anūkus!..

– Kiaulė buvo tas senelis. Bet neneigsiu, kad mylėjo. Turėdavau lipti į obelį, kad nepasiektų.

Senelė apsidžiaugė, kai trenkė jį žaibas vidurnaktį. Laikė save dievobaiminga moterim, tai skubom apkasė velėna, bet senis nebeatsigavo. Išspragsėjo gyvybė pro drėgnas žemės puspaltes mėlynom kibirkštim!.. Paskui neberadom velėnoj nė vieno gyvo slieko.

Užtat senelio įnagis net kelnes perplėšė ir dar ilgai kibirkščiavo. Net pro karsto plyšius švietė. Jau matau, pasakė senelė kapinėse, kad viskas taip paprastai nesibaigs. Ateis šitas kuilys kuriądien po šermenų. Su stačiu. Prieš laidojant reikėjo išromyti.

– Senelė... jūsų senelė... taip ir pasakė?!.

– O ką, negalėjo?.. Senė buvo bjauri, tikra furija. Be to, pavydi, nors frigidiška. Kai senelis įsitaisė bobą, tai ji tą bobą už plaukų užvilko į palėpę ir pakorė po balkiu. Paskui dejuodavo ten kaži kas... vėjui ūžiant. Skrebėdavo kopėčios. Pėdos kaulą išdžiūvusį stato pakaruoklės dvasia ant skersinio, kūda ir geidulinga kaip kapų kirmėlė. Senio įnagis žiba tamsoj kaip lubinas, violetiniai jo pumpuriukai pilni elektrinės šviesos... Miruolė dvasia atžirglioja plika tartum laidas, prisilies ir pažirs kibirkštim!.. Va tada jai tikrai skaudės!..

– Jėzusmarija... ar jūs tai dar kam nors sakėt?.. Tai juk... kriminalinis nusikaltimas!.. O jūsų senelė... senelė...

– Senelė niekam nesakė, net klebonui per išpažintį. Juk negali niekas atleisti tokio dalyko. Nei Dievas, nei partija. Pakart skudurinę nukruštą bobą – tai ne žmogžudystė šviesaus rytojaus vardan.

– Ką jūs sakote... kodėl jūs vadinate tą nelaimingą auką „skudurine boba“?!. Negi jums jos negaila?!.

– Ne, negaila.

Argi tamstai sapne kada nors nesiskundė jūsiškė siela?.. Skudurinės bobos balsu?.. Bobos, pasiūtos iš vaikystės suknelių, kur nublukusios neužmirštuolės dvelkia vystančio kūno kvapu?.. Kam reikalingas toks skundas... ir kam – tokia siela?..

Radau ją palėpėj, vos pramokus ropoti – gulėjo po balkiu, virvė ant kaklo kaip šuniui. Viduriuose pelės lizdą susisukusios – čiepsėjo peliukai akli, dar neišmokę giedoti. Giedojo tik jų motina, vieną kartą mačiau ją ant šulinio rentinio tupinčią. Juodasparnę, mėlyno stiklo akim.

Giedojo apie perkelį baltą, rausvas žvyro kruopas. Glotnaus satino skiautes, apie pigų kartūną – daugiausia. Odos mirę audiniai. Perpuvę skudurai zmenka kaip sviestas. Neturi šita geismo simfonija kaulo – atsitrenktų mėlynas įnagis į jį ir sulinktų, nugalėtas pirmykštės jėgos.

Argi niekad nematėt savo sielos, tabaluojančios vėjy, ponia Ondatra?..

– Nieko nesuprantu. Tomai, gal nustok filmuoti. Padarysime pertrauką. Tomai?..

– Jūs nieko nesiteiravote apie mano motiną. Ji dingo Sibire, komunizmo statybose. Pagimdžiusi mane, atidavė į Ulan Udės vaikų namus. Iš pradžių mano akys buvo juodos, kaip visų. O paskui, po kelionės į Lietuvą, tapo mėlynos. Matyt, kad lietuviukai „čiurka“ nevadintų ir nemuštų... Bet koks skirtumas, juodas vanduo ar mėlynas?.. Nutilk, Syra, siauraakis svetimas vaike, sakė man mama, tundros dvasioms tave atiduoti reikėjo!..

Tėvo dvasią jaučiu, šaukė ji, liepia man eit!.. Valios atsisakyt, sprendimo teisės nesuvokti... dėl visko kaltinti Dievą – taip paprasčiau. Mano tėve, esi kaip elektros grandinė, aš – tavo dalis. Kur bebūčiau, jausiu tą mirtiną energiją. Jeigu ji ką nužudys – kaltinkit ne mane, o šaltinį. Aukštose žaliose pievose, šiltos žalumos plotuose. Įbriskit į jį – ir sudegsit, tik plėnys aistringai pakils.

– Atsiprašau, ponia... ponia Syra... kaip jūs prieš valandėlę mane pavadinote?..

– Ondatra, ponia.

Juk sakėt, kad iš apačios jūs panaši į ondatrą. O mes juk ir žiūrime į jus iš apačios. Visi.

Ar ne, seneli?.. Nekišk prie manęs nagų, aš ką tik išsigalandau kirvuką. Be to, tu pykdai senelę. Ir mamą.

Tik tėvo, gaila, čia nėra. Sakėte, kad padėsit surasti... nesuradote...

– Toooomai!..

– Deja, kamera jūsų nebefiksuoja. Ir operatorius nebemato. Bet argi dėl to verta jaudintis?.. Galit gyventi po pamatu. Jei senelis lįstų, kąskite. Dantis turite gerus. Saugokitės tik sulaukėjusių kačių. Jų čia daug.

Ko jūs raudat – ne jūs pirma, ne jūs paskutinė. Nepasisekė padėti – kiti padės. Televizija, žinot... kaip tas meitėlis. Žvaigždė ant kaktos.

O jei nepadės, ką gi. Gyvensime ir be tėvo.

 

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Sausio

PATKPŠS

 1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

 

Skaitytojų vertinimai


92337. geltona žąsis2007-08-07 18:20
Manau, kad tai subtilus humoras, arba kitaip, vyšnių uogienė pagardinta šrapneliais.

92347. j.v.2007-08-07 19:27
Ankstesnėse Renatos novelėse buvo daug tikros organikos, natūralumo. Dabar - daugiau grotesko, drastikos, bet ir - dirbtinumo. Nors vienas kitas įvaizdis, metafora ir blyksteli.

92401. Grebo2007-08-08 00:02
kitas reikalas

92402. juoda2007-08-08 02:29
ir nyku nuo Serelytes tekstu

92429. klarkas geiblas2007-08-08 12:36
Meistriškai parašyta novelė. Verta Nobelio premijos! Reikia kuo skubiau išversti į švedų kalbą.

92437. ???2007-08-08 13:50
labai idomu skaityti tokios kokybes kuryba. manau kad Renata su savo mistifikacijomis ir serelytiska kalba - labai originali. tai labai stipru. bet tematika prisidengiant vel kaimo zmogumi, jo praeitimi ir atsiminimais, tie fantasmagoriskai riebus vaizdiniai ir issireiskimai - Renatos naudojami beveik kiekviename kurinyje. kodel ji taip myli (nes nuolat apie juos raso) bomzus, alkoholikus, benamius, iskrypelius, girtuoklius, degradus etc., as niekaip negaliu sau issiaiskinti. Man labai patinka Renatos kuryba, intelektualumas joje, bet kodel negalima parasyti ko nors gero kur nebutu `staciu, vaiku mylejimo, pakartu bobu` ir panasios serelytiskos estetikos. Man idomu ka atsakytu Renata savo dukrai, jeigu ji, budama dar vaikas, paskaitytu sia novele ir paklaustu: kodel parasei apie senelio stacia, ir dar sviecianti melynai kaip lubinas? negalejai neparasyti to sakinio? ar to reikejo siekiant kurinio tikslo, ar cia toks stilius reikalingas? megaujamasi iskrypimais vaikantis ziniasklaidisko populiarumo? gal man kas gali paaiskinti? paskutiniu 2 metu Renatos visa turbut kuryba turi buti su zenkliuku N18 (jeigu ne su N30).

92466. klarkas geiblas2007-08-08 16:37
Na, jeigu Renata gyventų negyvenamoje saloje, manau, kad ji tuomet visai kitaip rašytų. Tuomet parašytų daug gražių dalykų ir savo dukrai.Be abejo, kad šitą bjaurią rašymo manierą diktuojame mes, skaitytojai. Kokia visuomenė, tokia ir Šerelytė! Rašytojas priklauso nuo konjunktūros. Pažiūrėkime į TV, kiek ten žydrų lubinų.Renata žengia per gyvenimą kaip Švarcenegeris, su automatu rankose. Turi jėgos, įsisisavinusi kovos menus, šaudymas jai sekasi. Ką ten gero gali parašyti apie gerą žmogų? Nėra sensacijos. Nėra stiliaus. Bomžas - visai kas kita. Jį gali šaržuoti, sutirštinti spalvas, įvesti groteską. Bomžas tai jėga. Jis ką tik išlindo iš žaliai dažyto konteinerio, jis pergalingai šypsosi, ant jo pečių draikosi raudonų pomidorų druzgai. Jis atrodo kaip Lozorius, ką tik prisikėlęs iš kapo ir vienoje rankoje laiko kompoto stiklainiuką. Jis vėl gyvas... Valio, Šerelytei!

92470. Valio2007-08-08 17:19
Na, ir kliedėsiai. Kokia čia literatūra? Gal geriau ji eitų karvių melžti į Kupiškio rajono laukus?

92508. Grebo2007-08-09 00:17
O man patiko tas lubinas, nes aš jį turiu. Na, šioje novelėje bent jau talentas jaučiamas. Perkrauta vietomis, neįtikina vietomis, bet neblogai, dešimbalėj sistemoj 5:)

92512. twiceafterdinner2007-08-09 08:14
kadangi man su recenzijomis dar toloka iki piliecio klarko geiblo, tai belieka pritarti. rrrrrealybės veidrodis

92514. ???2007-08-09 08:37
bet vis tiek - ji tikra pofesionale ir labai talentinga. jau beveik ir skandalinga. laukiu kiekvienos jos naujos noveles ar romano - idomu ka ji vel parase, ir kaip. ne apie viena kita prozininka negaleciau taip pasakyti. nu bet jau ta ziniasklaidiska estetika...

92551. kapueira2007-08-09 11:04
Kažkaip kyla minčių apie autorės psichikos sveikatą. Antravertus genialumas ir beprotystė tarsi siamo dvyniai.

92552. mh to kapueira2007-08-09 11:11
jeigu jums kyla, tai pasitikrinkit

92581. X2007-08-09 13:45
Jeigu čia - talentingas kūrinys, tai aš - dramblys.

92596. kvailutė2007-08-09 15:18
iš kur čia atsirado dramblys?

92604. eik2007-08-09 19:32
Siurrealistinis vaizdelis, gal todel toks saltas. Katnerio Hogbenu seimynele daug mielesne ir linksmesne.
Ir ka ji padare su lietuvos lubinu laukais tokiame trumpame vaizdelyje...
Atrodo, istorijon paklius uz posaki. :) Kur varpos svyra aukso zydruoja lubinai ten krastas mano mielas po angelo seriais.

92678. archyvaras2007-08-09 23:58
Klaikus nusivylimas tokia nesutvarkyta forma ir neva moderniu padrikumu. Apie turinį - mini subject pranešimėlį - geriau mandagiai patylėsiu. Vien svarinantis alkanas smegenis mano nusivylimas persmelkia perskaičius šitokius opusus - Šerelytės ir visokių tokių literatų, - nežinia ką norinčių pasakyti. Rudenėjančia tuštuma tarsi užsklanda dvelkteli tekstas toksai...

92679. ivs2007-08-10 00:40
nesakykite, yra stipriu geru palyginimu, tvirtai sukabintu sakiniu. tik man susidare ispudis, kad talentingas zmogus, o neturi apie ka rasyti, seka mada. sutinku su archyvaru, kur jis sako, kad nesutvarkyta forma, menkas metapranesimas. neisbaigtas kurinys. lyg labai grazus zaisliukai sukabinti ant pernykstes eglutes.

92689. archyvaras2007-08-10 09:17
Kas yra šio esė/novelės centre? Identiteto paieška? Stiprus, " vežantis" pasakojimas? Įtraukianti jausmo ar nuotaikos įtaiga? Vidinis Autorės skaudulys? Nerandu, ir užmuškime mane polemikos žodžiais! Manau, tik vidinės padrikos Autorės chimeros, psichologiniai fantomai, kažkokie nutylėjimai ir keletas metaforiškų efektų leksikoje.

92691. kapueira2007-08-10 09:29
ivs ir archyvare - gera Jus skaityti. Ačiū, kad išjaučiat ir išreiškiat tai, ką jaučiu, bet nesugebu išreikšt:)

92692. urokas :-) 2007-08-10 09:29
gerai, aš kol kas taip neparašyčiau, o moteriško stiliaus nepaslėpsi

92702. klausimas2007-08-10 10:25
Kodėl tyli Zeta? Visada laukiu jos nuomonės.

92715. dar kartą geiblas2007-08-10 12:49
Atsiprašau autorės už savo leptelėjimą, kad ji neva nieko nėra parašiusi savo dukrai. Turbūt ne vieną knygą ir ne dvi... Vakar atsitiktinai per radiją išgirdau vaikams skirtą pasaką iš R.Šerelytės knygos "Krakatukų pievelė". Fėja su fosforinėm akim ir, aišku, kvėša Birbidonas labai žavūs... Autorė išties universali. O dėl Nobelio premijos... Ką gali žinoti?!. Reikėtų ir lietuviams ją kada nors pasiimti! O kad tai įvyks, dabar jau neabejoju!

92716. ???2007-08-10 12:59
kas sios noveles centre geriausiai gali atsakyti autore. Man patinka toks humoras, kai susiduria lietuviska zurnaliste (cypa) ir laibai gilaus, vaizdiniuoto mastymo, beveik kaip lietuviskos poetes, asmenybe, kai pastaroji net nesuprato kad pirmaja `pritrenke` savo vidiniu pasauliu. Mes isivaizduojame ka viena ir kita jaucia tuo metu ir tai juokinga. Kazkas panasaus i angliska humora.

92721. druskis2007-08-10 13:13
BET JEI TAS ANGLISKAS HUMOR - NEVEIKIA SKAITYTOJO...

92728. Grebo2007-08-10 15:35
Nobelį? Vaikiškas mąstymas kartais turi žavesio:) hahaha

92729. Grebo2007-08-10 15:40
Kadaise, prieš kokį dešimtmetį, skaičiau tokio niekam beveik nežinomo Vido Morkūno novelikę "Tėvas" (taip berods ir vadinasi), tai pastaroji dabar man regisi 10 kartų stipresnė už Šerelytės nobelį. Tiesą sakant, DABAR, tas DABAR - patirtis byloja - labai reliatyvus, reiktų dar sykį perskaityti.

92730. Grebo2007-08-10 15:45
Popsaaa mūsų Šerelytė, žo:)

92752. rudra > Grebo2007-08-10 20:47
Aha, man ji irgi įstrigo ilgam, gerai prisimenu, buvo Litmeny. Paskui kažkas - A.Marčėnas? - savaitraščių apžvalgoj ją supeikė, tai galvojau - mat kaip, jam niekalas, matyt, nelabai dar išmanau, dabar jau kur kas labiau savimi pasitikiu ir galiu pritarti - gera novelė, stipri. Jei tiek metų atsimenam.

92772. Grebo>rudrai2007-08-11 01:27
Ir aš pamenu tuos antpuolius prieš Morkūno PK. Gal jie ir "nužudė" tikrai talentingą kūrėją, nes nieko naujo neteko skaityti. Tai gal "nežudykime" Šerelytės?

92791. snobelis :-) 2007-08-11 09:12
Labai labai talentinga ir drąsi motera. Tikrai ne kiekvienas drįsta lysti į dvasių pasaulį. Dievo dovana tai, nes daug kas bandė - jau nėra šiame pasaulyje...

92820. archyvaras2007-08-11 17:56
Nereikia gąsdinti nei Šerelytės, nei savęs. Terašo - niekas nedraudžia ir neuždraus. Bet kažko ypatingo dar neparašė, tad jos nesudievinkime anei paverskime kultine rašytoja. Juolab šis posilpnis opusėlis neteikia prielankių argumentų. Snobeli, Tavo " labai labai talentinga ir drąsi moteris" pralinksmino, tad pasiremsiu klasiko Toto lakia fraze: " bukiau nesugalvosi":)

92821. Dramblys2007-08-11 18:28
Nu jūs duodat - Šerelytei Nobelio premiją! Geriau pasityčiot iš moteros negalima.

93100. mahjong2007-08-13 20:38
nuostabu!!!!!!!!!!!!!!;)man lb patiko :)

93120. aa2007-08-14 10:26
pritariu IVS: Serelyte talentngai raso, bet nezino apie ka rasyti.

93216. mimi2007-08-16 11:26
o cia tas operatorius gale mire? ar as ne taip supratau.../

Rodoma versija 179 iš 203 
13:28:41 Jan 31, 2011   
May 2008 Sep 2013
Sąrašas   Archyvas   Pagalba