ŠIAURĖS ATĖNAI

Šiaurės Atėnai. 2003-12-20 nr. 681

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |

Pasaulinės krikščionių meditacijos bendruomenės seminare Jo Šventenybė Dalailama komentuoja krikščionių Evangeliją. Palaiminimai (19) • CZESŁAW MIŁOSZ. Iš ciklo "Šešios paskaitos parašytos eilėmis" (6) • LAIMANTAS JONUŠYS. Paksizmo keliu (57) • MARTA VOSYLIŪTĖ. Fiktyvi bendruomenė, arba Sužadintos aistros. Second hand (25) • EDWARD W. SAID. Nauja pratarmė "Orientalizmui" (6) • VYGANTAS VAREIKIS. Kas yra ne taip? (35) • Kalėdos! (14) • AUSTĖJA ČEPAUSKAITĖ. Kostas Dereškevičius. Besiilsinti. 1982 (7) • ERNESTAS PARULSKIS. Ar gali svetimos juodos avys tapti lengvai uždirbtais litais? (30) • ROBERT MUSIL. Žmogus be savybių (4) • ALFONSAS ANDRIUŠKEVIČIUS. Apie knygą baltais viršeliais (14) • LIBERTAS KLIMKA. Didžiųjų žiemos švenčių belaukiant (10) • SAULIUS MACAITIS. "Žydrasis horizontas" (2) • KĘSTUTIS PULOKAS. Eventas (5) • VALDAS BANAITIS. Visko reikšmės (1) • ANTANAS LAPĖ. Mano televizorius (2) • RIČARDAS KALYTIS. Abromas (1) • Laiškai kitiems (58) •

Palaiminimai

Pasaulinės krikščionių meditacijos bendruomenės seminare Jo Šventenybė Dalailama komentuoja krikščionių Evangeliją

[skaityti komentarus]

iliustracija
Arvydas Pakalka. Be pavadinimo. 1997

Matydamas minias, Jėzus užkopė į kalną ir atsisėdo. Prie jo prisiartino mokiniai. Atvėręs lūpas jis mokė:

"Palaiminti turintys vargdienio dvasią: jų yra dangaus karalystė.

Palaiminti liūdintys: jie bus paguosti.

Palaiminti romieji: jie paveldės žemę.

Palaiminti alkstantys ir trokštantys teisumo: jie bus pasotinti.

Palaiminti gailestingieji: jie susilauks gailestingumo.

Palaiminti tyraširdžiai: jie regės Dievą.

Palaiminti taikdariai: jie bus vadinami Dievo vaikais.

Palaiminti persekiojami dėl teisumo: jų yra dangaus karalystė"(Mt 5, 1–10).

Dalailama: Kai perskaičiau šias eilutes, kilo štai kokia mintis. Ištraukoje teigiama, kad norinčiam eiti dvasiniu keliu ir iškęsti būsimus sunkumus bei skausmus bus atlyginta. Kalbant apie toleranciją skausmui ir kančiai, nereikėtų manyti, jog šis dvasinis mokymas skelbia, kad kančia yra gėris ir kad turime jos siekti. Nepritariu tokiam požiūriui. Aš tikiu, kad svarbiausia gyvenime siekti laimės ir pasitenkinimo bei pilnatvės jausmo. Bet kadangi neįmanoma išvengti sunkumų, kančios ir skausmo, labai svarbu išmokti blaiviai įvertinti patiriamus nemalonumus, priimti gyvenimo išbandymus ir iš jų pasimokyti.

Jei pasigilintume į kančios prigimtį, pamatytume, kad yra kančia, kurią galima nugalėti. Tik tai supratę galime ieškoti būdų, kaip ją įveikti. Bet yra ir neišvengiama, ir nenugalima kančia. Tad svarbu išsiugdyti nuostatą, padėsiančią su ja susidoroti, kad lengviau pakeltume kylančius sunkumus. Nors tai ir neapsaugos nuo fizinės kančios, bet kovojant su ja sumažins nereikalingas psichologines kliūtis.

Vienas iš efektyviausių kovos su kančia būdų aprašytas "Bodhisatvos gyvenimo būdo vadove": jei problema išsprendžiama, nereikėtų krimstis, o jei problema neišsprendžiama, juo labiau nereikia sielotis.

Šiose Palaiminimų eilutėse, regis, taip pat norima atskleisti priežastingumo principą. Nors Biblijoje nerasime techninio sanskritiško termino karma, vartojamo apmąstant pamatinį priežastingumo principą, neatsiejamą nuo karmos doktrinos, bet čia, rodos, kaip tik apie tai kalbama. Šioje ištraukoje sakoma, kad jei elgsitės vienaip, rezultatas bus vienoks, o jei elgsitės kitaip – ir rezultatas bus kitoks. Taigi aiškiai apibrėžiamas priežastingumo principas.

Nors ne visose didžiosiose pasaulio dvasinėse tradicijose kalbant apie priežastingumą remiamasi pasikartojančių įsikūnijimų teorija, regis, visų jų pamatinė mintis yra ta, kad gėris kuria gėrį, o blogis – blogį. Ši nuostata, kaip matyti, būdinga ir visų didžiųjų dvasinių tradicijų etikai.[...]

Vienas iš painiausių dalykų šiame tekste, ypač budistams, yra dieviškosios esybės, Dievo sąvoka. Aišku, galima apie tai kalbėti kaip apie kažką neišreiškiamą ir neapibrėžiamą žodžiais. Bet reikia pripažinti, kad teoriniu lygmeniu budizmą ir krikščionybę skiria būtent Dievo ir kūrinijos samprata. Tačiau aš manau, kad kai kurie samprotavimai yra bendri ir budistams, ir krikščionims.

Pavyzdžiui, tiriant gamtos reiškinių prigimtį sveikas protas mums sako, kad kiekvienas reiškinys turi savo priežastį. Kad kas nors įvyktų, turi būti tam tikros aplinkybės ir priežastys. Priežasties ir padarinio dėsnis ne tik lemia atskiro žmogaus gyvenseną ir būtį, bet ir veikia visoje visatoje. Sunku suvokti, kad kas nors gali įvykti be priežasties. Todėl kyla klausimas: jei yra priežastis, jei būtis turi priežastį, jei turi būti visatos buvimo priežastis, tai iš kur ji kyla? Laikydamiesi nuomonės, kad ši priežastis irgi turi turėti priežastį, vis grįšime ir grįšime prie to paties klausimo.

Norint išspręsti šią problemą, galima sutikti, kad yra pradžia, Kūrėjas, kad teiginys, jog jis nepriklausomas, visagalis, nesukurtas ir todėl be priežasties, yra neabejotina tiesa. Tai vienas šios problemos sprendimo būdų.

Tiriant visatos evoliuciją nuo Didžiojo sprogimo, galima pripažinti, kad yra visagalis Kūrėjas. Gilinantis į visatos prigimtį nesunku pastebėti, kad ji nebuvo chaotiška ir atsitiktinė. Regis, jai būdinga tam tikra tvarka ir veikia tam tikras priežastingumo principas. O jei yra išankstinis visatos vystymosi planas, galima pripažinti, kad yra visa žinantis Kūrėjas. Remiantis tokiu požiūriu galima teigti, kad visos gyvos būtybės yra šios dieviškosios galios pasireiškimo rezultatas. Tad Kūrėjas – pirminė priežastis, o kūriniai – reliatyvūs, efemeriniai. Šiuo požiūriu Kūrėjas yra absoliuti ir galutinė tiesa. Nežinau, ką į tai atsakytų krikščionių teologai!

Kai įsigilinu į kūrimo idėją ir tikėjimą dieviškuoju Kūrėju, manau, kad pirmiausia tai yra paskatinimas rasti motyvų tapti geru, moraliai disciplinuotu žmogumi. Be to, toks tikėjimas parodo gyvenimo tikslą. Tai labai padeda įgyvendinant moralės principus.

Štai tokios mano išvados įsigilinus į krikščionių teologiją!

Robert Kiely: Jūsų Šventenybe, aš irgi noriu padėkoti jums už krikščionių Šventojo Rašto komentarą. Labai susijaudinau, kai skaitėte šias eilutes: "Palaiminti liūdintys: jie bus paguosti" ir "Palaiminti persekiojami dėl teisumo: jų yra dangaus karalystė", – nes žinau jūsų gyvenimo ir jūsų tautos XX a. istoriją. Krikščionys tiki, kad Šventasis Raštas, skaitomas tyra širdimi, lyg iš naujo atgyja. Aš ir, manau, daugelis iš čia susirinkusių pajutome naują jūsų skaitomų žodžių jėgą.

Noriu kiek plačiau panagrinėti žydų ir krikščionių Dievo, Absoliuto, dalyvaujančio istorijos vyksme, esančio laike ir erdvėje, idėją ir paprašyti jus išreikšti savo nuomonę. Krikščionys, girdėdami šiandien jūsų skaitytus ar kitus Jėzaus mokymo žodžius, priima juos mažiausiai trimis istorijos lygmenimis. Vienas – tai Jėzaus gyvenimo istorija. Nėra tokio krikščionio, kuris klausydamasis Jėzaus mokymo užmirštų, kad Jėzus gimė vargeta, buvo okupuotoje šalyje gyvenantis žydas, kad jo viešo mokymo laikotarpis buvo trumpas, kad Jėzus buvo persekiojamas, nukryžiuotas kaip paprastas nusikaltėlis ir kad prisikėlė iš numirusiųjų. Aš manau, jog krikščionys, girdėdami žodžius, kuriuos jūs skaitėte, galvoja pirmiausia apie tai.

Kita vertus, kai klausomės Evangelijos, žinome, kad žydų tautos istorija yra ir mūsų paveldo, ir Šventojo Rašto dalis. Tai vergijos Egipte, išsivadavimo vadovaujant Mozei, davusiam Įstatymą, ir pagaliau pasklidimo po pasaulį istorija. Trečioji istorija visada yra mūsų pačių gyvenimo istorija. Taigi kai apmąstome Jėzaus žodžius, jie mus pasiekia per asmeninę, tautos ir paties Jėzaus gyvenimo patirtis. Norėčiau sužinoti jūsų, vienuolio budisto, nuomonę apie tokį krikščionybės požiūrį ir ar yra panašių paralelių budizme.

Dalailama: Lygindami dvi tokias senas dvasines tradicijas kaip krikščionybė ir budizmas, pasakojimuose apie šių tradicijų įkūrėjus – Jėzų Kristų ir Budą – randame nuostabių panašumų. Man regis, vienas šių panašumų – kaip jie, mokytojai ir tradicijų įkūrėjai, savo mokymų esmę grindė gyvenimu. Pavyzdžiui, Budos gyvenimo atrama, jo mokymo pagrindas yra Keturios kilniosios tiesos: tiesa apie kančią, tiesa apie kančios priežastį, tiesa apie kančios pabaigą ir tiesa apie kelią, vedantį į išsivadavimą iš kančios. Budos gyvenimas – aiškus ir nekeliantis abejonių keturių kilniausiųjų tiesų patvirtinimas. Manau, kad tas pats pasakytina ir apie Kristaus gyvenimą. Akivaizdu, kad jo gyvenimas – krikščionybės esminės veiklos ir mokymo pavyzdys. Kitas panašumas: mano manymu, abiejų – Jėzaus Kristaus ir Budos – gyvenimai parodė, kad sutvirtėti dvasia ir išsilaisvinti galima tik vargstant ir aukojantis bei tvirtai laikantis savo principų. Regis, tai ir yra pagrindinė bei bendra mintis.[...]

Tėvas Laurence: Vienas iš vardų, kuriuo krikščionys vadina Dievą, yra Tiesa. Visi žmonės iš patyrimo žino, kad tiesa yra tai, ką mes kaskart atrandame. Tiesa atsiskleidžia pamažu, laipsniškai viename ar keliuose žmogaus gyvenimuose. Žinome, kad evoliucionuoja ir religija. Ir Budos, ir Jėzaus mokymų esmė nekinta, yra tobula, bet tiesa atsiskleidžia pamažu istorijoje, per gilius apmąstymus. Priešingu atveju nebūtų prasmės rengti tokį seminarą kaip šis. Visada galima rasti vis kitą tiesos dalį. Ar galite pakomentuoti teiginį, kad tiesa – tai, kas yra "čia ir dabar" kaip visuma, bet sykiu ji patiriama laipsniškai, kaskart po truputį?

Dalailama: Budizmo mokyme irgi keliamas klausimas, kaip amžinoji tiesa pasireiškia laikui bėgant ir tolydžio atsiskleisdama istorijoje, kai tuo pat metu yra absoliuti ar galutinė. Pradžniaparamitasutroje, budistinių raštų, žinomų kaip tobulos išminties sutros, rinkinyje, yra tekstas, kuriame išreiškiama kaip tik ši koncepcija. Rašoma, kad nepaisant to, ar į pasaulį atėjo, ateis, ar neateis budos, ar pasaulyje yra bent vienas prabudusysis, ar nėra, tiesa apie daiktų ir reiškinių būtį visada viena. Ši tiesa visada yra, ji visuomet čia pat. Aišku, tai nereiškia, kad visos gyvos būtybės pažins šią tiesą, t. y. išsilaisvins – savaime, be jokių pastangų, nes kiekvienas turi ją patirti laipsniškai. Taigi yra skirtumas tarp visada esančios tiesos ir šios tiesos patyrimo. Tokia yra istoriškumo ir absoliučios tiesos sąsaja. [...]

Tėvas Laurence: Atrodo, kad lavinantis ir praktikuojant budizmą būtina išsami racionali analizė. Jūsų Šventenybe, esate sakęs, kad protas – didelė dovana žmogui. Tačiau galima atjausti ir nebūnant labai protingam. Kaip tai suprasti? Ar būtina būti labai sumaniam, išsilavinusiam bei išauklėtam ir turėti aštrų protą, kad pasiektum nušvitimą?

Dalailama: Ne, be abejo ne! Kraštutinumai visada yra klaidingi. Pagal individualius sugebėjimus atlikti dvasinę praktiką budistų raštai išskiria tris grupes žmonių, kurie iš dvasinės praktikos gali gauti daugiausiai naudos. Nors citatos tiksliai dabar neprisimenu, rašoma maždaug taip: geriausiai dvasines pratybas gali atlikti tie žmonės, kurie apdovanoti ne tik intelektu, bet ir tvirtu tikėjimu, atsidavimu bei išmintimi. Tokie žmonės yra imliausi. Antrąją grupę sudaro galbūt žemesnio intelekto, bet turintys tvirtą tikėjimo pagrindą. Nelaimingi, kurie priskiriami trečiajai kategorijai. Nors šie individai ir gali būti aukšto intelekto, tačiau jie yra skeptikai ir nuolat dėl daug ko dvejoja. Jie protingi, bet blaškosi bei pasiduoda skepticizmui ir niekada iš tikrųjų nenurimsta. Tokie žmonės mažiausiai pajėgūs eiti dvasiniu keliu.

Kalbėdami apie intelekto lygius turime omenyje reliatyvų fenomeną. Žmogus gali būti protingesnis, jei lyginsime su vienais, ir mažiau protingas, jei lyginsime su kitais. Apskritai galima teigti, kad dvasinę praktiką atliekančio žmogaus bet koks tikėjimas ar įsitikinimas yra labai tvirtas, jei grindžiamas mąstant įgytu supratimu. Toks įsitikinimas yra tvirtas todėl, kad patys patyrėte, jog idėjos, kuriomis remiasi jūsų tikėjimas, yra pagrįstos ir galiojančios. Todėl šis įsitikinimas stipriai skatina jus veikti. Štai kodėl budizmui toks svarbus intelektas dvasiniame žmogaus kelyje. Pasak šios tradicijos, intelektas bendradarbiauja su širdimi – emocijų sritimi. Kai tikėjimas ir atjauta – iš esmės emocinės būsenos – grindžiami svarstymais ir tyrinėjimais, tada šie jausmai iš tikrųjų labai sustiprėja, o kai grindžiami labiau jausmais ir yra instinktyvūs, tuomet jie nėra stiprūs. Susiklosčius tam tikroms aplinkybėms, jie lengvai gali susilpnėti. Tibetietiškas posakis teigia: "Žmogaus tikėjimas, kuris neparemtas protu, kaip vandens srovė gali pasklisti į visas puses".

Iš Dialogo kultūros instituto spaudai rengiamos Dalailamos knygos "Tyra širdis. Jėzaus mokymas budisto akimis"

 

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Sausio

PATKPŠS

 1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

 

Skaitytojų vertinimai


10531. lins kanars2003-12-21 22:09
man uzteko tik "str" pradzios.. nelaimingi teistai, negi neaisku, kad yra problemu, apie kurias nepasakysi, nei kad ji issprendziama, nei kad neissprendziama? tokios ir uzmusa.

10574. saimhe -> 105312003-12-22 12:56
Konkrečiau, plz.

10580. kavianskas2003-12-22 14:34
as jau nieko nebenoriu.net komentuoti.

10581. kacyzna2003-12-22 14:48
Aciu satenams uz teksta. Sirdis atsigavo...

10583. žiema2003-12-22 15:11
labai idomus šis visas numeris, šaunu. vakar skaitinėjau Dalai lamos knygą ir nors esu tokio pobūdžio knygų perskaičius nemažai, bet sunkoka. Žinau-negalėsiu to perimti , nors norėčiau kažkiek, ne viską, žinoma, bet suvokti norėčiau..bet, aišku, ne viskas iš karto....

10604. Justė2003-12-22 23:19
Turėtų būti įdomi knyga.:)

10607. woozle :-) 2003-12-23 01:01
lamos teiginiai gerokai praskyde, taciau uiversalus taikomumo atzvilgiu. su Kristumi sudetingiau - turi tiket arba ne. cia ir slypi ta jega kuria dabar naudojasi musulmonai, o mes jau baigiam uzmirsti.
einam geriau dovanu pirkt ar ne?

10644. Ray :-) 2003-12-23 13:30
Kataliku bandimai pakilti i pavirši dėka kitems.Nuo kada katalikai pradejo kalbeti apie reikarnacija.Man atrodo kad katolicizmas gavo savo karma,jis bira.Bet straipsnis patiko bet trumpas.

10703. iš Onos Bažnyžios2003-12-25 03:31
bačkis jau nekatalikas mano manymu, nes visur girdžiu - paksas lauk, paksas - lauk, paksas lauk. gal tai yra antikalėdos nežinau ,bet aš vis tiek išliksiu kataliku - juk visi klystam ir atleiskim nusiedėjėliams mūsų popiežiui - gal paklauskimo jo, o ne iš

10705. ktalikas2003-12-25 04:09
Paksas lauk, Paksas lauk - ar panasiai, - tai korumputasis katalikas nori - matem filmuose kaip tai dedasi - taip dedasi jau Lietuvoje su labai neketalikiškose intensijose ir jūs gerbianiamieji apie ką šnekat?

10709. bolšvelikas2003-12-25 05:32
vaikel, raminkis, šventos Kūčios, Kalėdos gi, sąžinės turėk. Atsirokuosi su el.red. po Naujųjų, jei jau taip netrevoji. Beje, jei dar nepastebėjai, andainykštę cenzūrą iš viršaus pakeitė autocenzūra. Dar galima bedruomenės(šatėniečių) "tiomnaja". Galim tau šią procedūrą suorganizuot, bet tik po Naujųjų, dabar ne ta nuotaika.

10716. Menševikas2003-12-25 10:33
Bolševikas baravykas, bolševiko galas plikas.

10872. Jėzus :-) 2003-12-30 13:32
Kada kultūros institutas parengs Lenino knygą "šalta širdis. Dalailamos mokymas bolševiko akimis`?

21365. helena2004-09-09 15:20
reinkarnacija gerai.isivaizduojat,mes nemirtingi!

21374. s.2004-09-09 16:22
man labai patiko, kad net budistai sutinka su Tiesos amžinumu ir vienumu. Teisingai. Jie turi šansą pakliūti į Rojų. Pamenu kažkokioj paskaitoj buvo kalbama apie tai, kad budistas ar pan. atėjo ginčytis su kataliku ir sako, taip taip, su viskuo sutinku, mes turim tą patį, ką ir jūs. Jėzus? O jo, ir pas mus tokios idėjos.. - Suprask, budizmas ar whateva yra geresnis, nes jame anything goes. Todėl reikia atsargiai žiūrėti į tokius pritarimus ir panašumų ieškojimus, nes baisesnis ne tas priešas, kuris atvirai pasirodo, bet tas, kuris maskuojasi ir dedasi draugu.

29245. Vitalius :-) 2005-01-27 21:12
Budizmas-pati ateistiskiausia, ir maziausiai is visu Kureju paliktu religiju nugrybavusi religija.. mylime Dalailama! "Budizmas aiškina, kad mirties momentu mirusio asmens siela turi būti gana budri, kad išvengtų daugybės velnių, kitaip ji gali persikūnyti ir vėl įkristi atgal į ciklą. Iš kitos pusės, jei ji sugebės išvengti tų gėdingų velnių, ji išsilaisvins iš ciklo ir pasieks palaimos būseną, per prabudimą. Iš tikrųjų, tai labai geras aprašymas, liečiantis ne individualumą, bet žmoniją, kaip visumą. Ji turi priešintis tiems velniams, kurie gali priversti ją vėl įkristi atgal į ciklą, kiekvieną kartą, kai ji yra pasirinkimo pozicijoje. Tie "velniai" – tai agresyvumas, nukreiptas prieš gamtą, o "palaimos būsena per prabudimą" yra auksinis civilizacijos amžius, kuriame mokslas tarnauja žmonėms, tokiu būdu sukurdamas žemiškąjį rojų, kur aklasis gali matyti ir kurčiasis girdėti mokslinių priemonių pagalba. Jachve 1975m Kontaktas su Zemes zmogumi Cloude Vorlon

31122. j.a/ :-) 2005-03-07 17:44
Manau, kad budizmas yra viena is teisingu religiju, nors mes ju ir nepriskaiciuojame i triju pagrindiniu pasaulio religiju sarasa.Taciau isigilinus visas jas sieja daug bendrumu,panasumu. ir kas pasakys kuris is musu siandien teisus ir kas ne?Taciau neviena religija nemoko blogio,vadinasi ne mums teisti....

52688. gura2006-02-23 21:59
dalailama buvo didis zmogus o budizmas yra idomus meditacijos ramybe ir sveikas gyvenimo budas mano kriksto tevas sako kad parapsichologija yra saves isvalimas ir nuraminimas issilaisvinimas.GURA

Rodoma versija 179 iš 203 
13:28:39 Jan 31, 2011   
May 2008 Sep 2013
Sąrašas   Archyvas   Pagalba