ŠIAURĖS ATĖNAI

Šiaurės Atėnai. 2008-12-19 nr. 921

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |

ARTHUR RIMBAUD. Une saison en enfer. Illuminations (15) • BORIS PARAMONOV. Herberto Marcusės sugrįžimas (7) • KIM SOUOL. Eilės (3) • -rv-. Sekmadienio postilė (46) • Su latvių literatūros kritiku GUNČIU BERELIU kalbasi Laura Laurušaitė. Literatūra be kritikos – savotiškas zombis (3) • Antano Danieliaus eilėraščio vertimo konkurso rezultatai (7) • Sigitas Geda. Žalieji pergamentai (53) • LINARA DOVYDAITYTĖ. Kolekcijos be sienų „baltojo kubo“ narve (4) • ARTŪRAS LIUTVINAS. Eilės (1) • ALGIMANTAS LYVA. Eilės (2) • RENATA ŠERELYTĖ. Knygų apžvalgaGINTARAS BLEIZGYS. Romanas (2) • JURGA TUMASONYTĖ. Rūpyba (4) • RŪTA JAKUTYTĖ. Užstrigęs Grigaliūno dėžutėje-pv-. Pelenai. Arkliai Valkininkų apylinkėse RIČARDAS ŠILEIKA. n...u...o...g...i...r...d...o...s (3) • GENOVAITĖ BONČKUTĖ. Po dvidešimties metų. Aš jau kosminis (9) • mano fantazija siekia kur kas daugiau :) (695) • 2008 m. gruodžio 24 d. Nr. 48 (922) turinys (52) •

Une saison en enfer. Illuminations

ARTHUR RIMBAUD

[skaityti komentarus]

iliustracija
Iš Sigito Gedos dienoraščio. 2007.I.9

Genijus

Jis yra palankumas ir esatis, nes atvėrė duris į baltapūgę žiemą ir į vasaros gausmą; tas, kur pataisė valgį ir gėrimą, tas, kur yra kintančių vietovių burtai ir neapsakoma poilsio palaima.

Yra palankumas ir ateitis, aistra ir galybė, kurią mes, įstrigę į nuobodį ir pagiežą, regim lekiant audrotu dangum ekstazėse vėliavų.

Yra meilė, idealus matas, naujai atrastas, staigus, neįtikėtinas protas, jis – amžinybė, likiminis nepakartojamas savybių verpetas. Visi mes drebėjome, lygindami tai, kas duota jam ir kas mums. Visa mūsų meilė ir palankumas skirti jam, kuris myli mus per savo begalinį gyvenimą.

Ir vėl šaukiamės jo, kad sugrįžtų, o jis keliauja. Ir jeigu mūs Adoracija gęsta, vėl nuaidi, aidi žinia jo: „Šalin visi prietarai, teprapuola susinešioję kūnai, tos santuokos ir pragyventieji metai. Ši epocha nukaršo!“

Jis iš ten neišeis ir nenužengs pas mus iš dangaus, ir neatpirks nei moterų pykčio, nei vyrų siautulio ir visos Nuodėmės: nes tai buvo jam esant, kada buvo mylimas.

O, jo atodūsiai, jo kakta ir jo bruožai: šiurpus tobulumo pagreitis, pavidalų, formų kaita!

O, derlingumas dvasios ir anapusės begalybė!

Jo kūnas! Svajotoji laisvė, malonės sulaužymas, nukryžiavimas, vėl smurtingas!

Jo žvilgsniai ir jo pažvelgimas! Visi seni prasikaltimai ir visos bausmės atleistos jam pasirodžius.

Jo diena! Visų skardenančių, aidinčių kančių panaikinimas, dar skardesnei muzikai skambant.

Žingsnis jo! Eigastis galingesnė nei senoviniai antpuoliai.

Jis ir mes! Didingumas malonesnis nei paprastas gailestis.

O pasaulis! Ir šviesus naujų nelaimių giedojimas!

Atpažino jis kiekvieną iš mūsų ir mylėjo visus mus. Ar įstengsim šią žiemišką naktį nuo kyšulio ligi kyšulio, nuo vieno audroto poliaus iki pilies griuvėsių, jau bejausmiai, bejėgiai šauktis jo, atpažinti ir vėl jį pasiųsti, ir per potvynius jūrų, ir per snieguotas viršūnių dykras – eiti jam iš paskos, sekti jo žvilgsnį, jo kūną, jo alsavimą ir jo dieną!

Demokratija

„Mūsų vėliavos šlama kraštovaizdžio purvuose, o mūsų keiksmai nustelbia būgnus.“

„Sostinėse mes pražydinsim šlykščiausiąjį ištvirkavimą. Nuslopinsim bet kokį įprasmintą maištą.“

„Į saldžias ir drėgnas šalis! – tarnaukime fantastiškiausiems karo pramonės aštuonkojams.“

„Iki pasimatymo čia arba ten. Mes – geros valios rekrūtai, mes laikysimės barbarų filosofijos, mokslo niekintojai, aukos komforto, tedvesia ateitis. Tai yra tikriausioji pažanga. Avanti, pirmyn.“

Bottom*

Kadangi realybė buvo pernelyg atžari mano plačiai natūrai, vis dėlto atsidūriau aš pas Madam, didelis, šviesmėlynis paukštis, plastelėjęs į ornamentuotą paskliautę ir nutempęs savąjį sparną į vakaro prieblandą.

Sustingau papėdėje baldakimo, pridengusio jos brangmenų prašmatnybę ir kūniškas tobulybes, – apkūni lokė lelijinėmis žiaunomis ir iš liūdesio žilstančia vilna, o akyse jos atsimušęs krištolas ir konsolių sidabras.

Viskas virto šešėliais ir liepsnotu akvariumu.

Iš ryto – kovinga birželio aušra – nėriau aš į laukus, bliaudamas tarsi asilas, trimitavau apie nuoskaudą savo, mosavau ja, kol iš priemiesčio atbėgo sabinės ir metėsi man į glėbį.

* Kamienas, pamatas, dugnas.

Sezonas pragare

Kažkada, jei gerai atsimenu, gyvenimas man buvo šventė, kur atsiverdavo širdys, liejosi vynas.

Sykį vakare pasisodinau sau ant kelių Grožybę. – Ir aitri ji man pasirodė. – Įžeidžiau ją.

Pasišiaušiau prieš teisingumą.

Šokau bėgt. Raganos, varge, skurdas ir neapykanta, jums patikėjau aš savo lobį.

Man pavyko ištrint iš savo sielos bet kokią viltį. Uždusinau alei vieno žemės džiaugsmus, be jokio gailesčio, kaip laukinis žvėris.

Atsikviečiau budelius tam, kad bausmės valandą graužčiau jų šautuvų buožes. Užsitraukiau nelaimes ant savo galvos, tiktai tam, kad springčiau smėliu ir krauju. Bėdas pamilau taip kaip dievą. Išsivoliojau purvyne. Išsidžiovinau nusikaltimo vėjyje. Apmoviau net beprotybę.

Ir pavasaris apdovanojo mane idioto juoku.

Vienok, dar nesulaukęs, kada paskutinįkart užgiedos man priešmirtinis gaidys, nutariau susirast raktą į buvusią šventę, ir galbūt vėl atgausiu prarastą skonį.

Tasai raktas – gailestingumas. – Ir šis radinys patvirtina, kad tai, kas buvę, tėra tiktai susapnuota.

„Tujen liksi buvusia hiena etc., – sušuko demonas, uždėjęs man švelnų aguonų vainiką. – Esi vertas mirties su visom aistrom, savimeile ir kitom mirtinom nuodėmėm.“

Taip, per didelę naštą aš pats užsikroviau.

– Mielas Šėtone, prašom nesijaudinti, meldžiu jus! Kol jūs lauksite kokių pavėluotų smulkių niekšybių, leiskite man įteikti kelis bjaurius lapelius iš prakeiktojo užrašų, – jums, kuris mylit rašeivas, neturinčius talento.

Blogas kraujas

Iš protėvių galų paveldėjau pieniškai melsvas akis, vištos smegenis ir nevikrumą muštynėse. Manau, kad rengiausi taip pat neskoningai kaip jie. Nebent netepu sviestu savos ševeliūros.

Galai skersdavo galvijus, išdegindavo žolę – ir visa tai darydavo kaip paperėtgalviai.

Iš jų gavau: potraukį garbint stabus ir burtininkauti; – ak! visas įmanomas ydas – tūžmą, gašlumą – tai bent puikumėlis! – gašlybė! – taipogi melavimas, tinginystė.

Neapkenčiu bet kurio amato. Tie visi šeimininkai ir šeimynykščiai, gaujos valstiečių, – visa tai darbo jaučiai. Rašančiojo ranka lyginama su ariančiojo. Iš tiesų, namudinis amžius! – o aš buvau ir liksiu berankis. Prieraišumas galop nuveda pernelyg toli. Kilnioji elgetystė drasko man širdį. Nusikaltėliai man pasibjaurėtini, tarsi kastratai; beje, spjaunu į visa tai, mano reikalas – kas neliesta.

Vis dėlto! Iš kur mano kalboj tiek klastavimo, kad ligi pat šios dienos išsigudrinta vesti ir sergėti tinginystę? Gyvenau nežinodamas net, kokia man nauda iš mano kūno, šventadieniškai kaip rupūžė, – kur tik negyvenau? Su kuo nesitujinau aš Europoj? – Turiu omeny šeimas, panašias į maniškę, tas visas Žmogaus teisių deklaracijos įpėdes. – Pažinojau ir tokių šeimų benkartus.

XLI

Jaunystė

I

Sekmadienis

Šalin apskaičiavimus, dangus neišvengiamai leidžias, ir antplūdis atminų, ritmų kolekcija okupuoja kambarį, galvą bei dvasios pasaulį.

– Arklys leidžias risčia priemiesčio hipodrome per javus ir per želdinius, genamas juodojo maro. Kaži kur šiam pasauly po neįsivaizduojamų nuoskaudų atsidūsta sielvartaujanti dramos veikėja. Neviltingi galvažudžiai nusibaigs audros, girtuoklystės ir žaizdų kančiose. Mažvaikiai gniaužia prakeiksmus, traukdami paupiais.

Grįžkim prie studijų, šnerant visa ryjančiai veiklai, susitelkusiai ir išplūstančiai masėse.

II

Sonetas

Vyras, normalaus sudėjimo, – kūnas ar nebuvo vaisius, kabojęs sode ant šakos, o kūdikiai dienos! kūnas – tas lobis, laukęs, kada jį išleis; o, meilė – pražūtis ar galia Psichėjos?

Žemėj būta derlingų atšlaičių, kur išnokdavo kunigaikščiai ir meno kūrėjai, o kilmė ir rasė traukė juos į piktadarybes bei karčias netektis: pasaulis yra jūsų turtas ir jūsų likimas. O dabar, kai šis triūsas jau baigtas, tu, tavo proregiai, tu ir tavo skubrumas – tėra jūsų balsas ir šokis, ne išmokti, ne pakilūs, nors su dviprasmiška užduotim protui – atradimas ir pergalė – nebylioj žmonių brolijoj, bevaizdėj visatoj; – jėga ir įstatymas atspindi šokį ir balsą, tik dabar atpažįstamus.

XXXII

Istorinis vakaras

Kurį nors vakarą, tarkim, tada, kai atsiras naivus turistas, atsitolinęs nuo mūsų ekonominio siaubo, menininko ranka pažadina pievų klavesiną: tvenkinio gelmėje lošiama kortomis, – veidrody, kuris iššaukia karalius ir jų meilužes; pilna šventųjų, skraisčių, harmonijos siūlų ir legendinio spalvų žaismo saulėlydy.

Jis dreba išvydęs medžiotojų ordas. Komedija smaginasi gazono pakylose. Sumišę neturtėliai ir silpnuoliai šitose beprasmiškose plokštumose!

Savo vizijų vergė Vokietija kelia pastolius į mėnesienas; totorių dykros nušvinta; senovės maištai krebžda Dangiškosios imperijos viduriuos; už akmeninių laiptinių ir pasosčių mažutėlis pasaulis, nublyškęs, horizontalus, Afrika ir Vakarai kelsis. Tada atsiras pažįstamų jūrų ir naktinis baletas, bevertiška chemija ir nebepakeliamos melodijos.

Ta pati visų rūšių buržuazinė magija, kur nelipsi iš pašto karietos! Eilinis fizikos mokinys jaučia – neįmanu pasiduoti šiai individualiai atmosferai, fizinėms sąžinės graužaties migloms, kurių vien jau pripažinimas sukelia sielvartą!

Ne! Pirčių laikui, patvinusių jūrų, požemio glėbesčiavimams, pavogtajai planetai ir esminiam naikinimui, visam tam tikrumui, kurį meilingai perša mums Biblija ir Nornės, – laikas vertas rimto žmogaus dėmesio. Vienok, nebus tai legendos veikimas.


Iš: Arthur Rimbaud. Une saison en enfer. Illuminations. Paris: Garnier Frères, 1960

Vertė Sigitas Geda

 

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Sausio

PATKPŠS

 1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

 

Skaitytojų vertinimai


143404. archyvaras2008-12-23 20:37
Ekstaziškos eilės proza, - kaip man jos patinka, tarsi viena oktava pranokstančios pačios save...Yra padariusios įtaką visiems lietuvių autoriams, rašiusiems/-antiems eiles proza ( beje, neminint vieno čia, žydrynėje, apsilankančio autoriaus).

143518. ig2008-12-24 22:06
mano Arturas, mano Arturas :)

143750. apie Arturą Rimbaudą2008-12-27 16:36
Arturas Rimbaudas yra absoliutus aišvas. totaliai. nepagydomai

143793. kvailute2008-12-28 10:31
Pasidariau arbatos ir dar priguliau su Navako fleitom. Bandysiu sudereti (koks daugiaprasmis zodis...) Viskas - skaitau.

143803. archyvaras, improviz...2008-12-28 13:18
Keistos tos "...fleitos": daug ekspresijos, raiškių metaforų - metaforikos dodmeistris!mos precizika...rods, visko yra, netgi perdaug, pernelyg, o kažko ir stinga, kažkokios prislopinto pusbalsio, žmogiško, iš absoliučiai autentiškos patirties, o ne iš žaidimo, ne iš kiteratūriškumo, ne iš svaigaus barokinio metaforų tirščio...Kur yra tokios poezijos Achilo kulnas? dar nežinau...

143891. apie archyvaro improvizacijas2008-12-28 19:29
archyvaro improvizacijos yra aišvistinės. totaliai. nepagydomai.

143908. giedorėliai2008-12-28 23:12
na, guys, jeigu atvirai, tai visa jusu zydryne aisvistine. totaliai. nepagydomai.

143929. apie giedorėlį2008-12-29 09:44
giedorėlis yra visiškas aišvas. totaliai. nepagydomai

143995. a iš v :-) 2008-12-29 14:15
Totaliai sutotalėjote. Nepagydomai

143996. archyvaras ditirambas geometrijai2008-12-29 14:20
totaliai totalūs. totalūs geometrine progresija. judame į priekį. totaliai daugindamiesi iš prieš tai buvusių žodžių geomtrine progresija.

144004. apie a iš v2008-12-29 15:44
a iš v visiškas absoliutus aišv. totaliai. nepagydomai

144014. apie geometriją2008-12-29 16:16
geometrija absoliuti aišvas. totaliai. nepagydomai

144064. r2008-12-29 21:45
ar nematet akiniuko?

144071. apie pigią ir susireiškminusią r2008-12-29 22:15
r prispjaudžius į šaltinį, tik tu "r" esi "kaip niekur nieko". Visi yra niekur niekada, bet NIEKAS NESPJAUDO Į ŠULINĮ IŠ KURIO GERI. Toto bukas jis to nesupranta pagal išniekintas sibiro šalčių smegenis, bet tu turėtum suprast, nes turi Labai Daug (nepriklausomus revizorius - dukčiuke, suniuki, just like.

SIŪRBKIT PIGŪS NARIUOTOKOJAI (INCLCUDE TOTO, PASI, EZERO, ............. IR DAUG JŪSŲ KOKTEILIŲ SULTYSE. Toliau. Pavargau. Tiesiog niekas nespjaudo į šulinį iš kurio geri.

144080. r2008-12-29 23:06
ko selsti ar Kaledos tau neatejo,brangusis?

Rodoma versija 111 iš 135 
13:28:29 Jan 31, 2011   
May 2008 Sep 2013
Sąrašas   Archyvas   Pagalba