ŠIAURĖS ATĖNAI

Šiaurės Atėnai. 2003-10-04 nr. 671

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |

DALIA STAPONKUTĖ. Motinų tylėjimas (128) • AUDRA BARANAUSKAITĖ. Kas pasakė "ŠA!" (24) • SŁAWOMIR MROŻEK. Vidaus politika (10) • SŁAWOMIR MROŻEK. Paminklas (8) • JERZY HARASYMOWICZ. Paryčiais atsikėlus (3) • JERZY HARASYMOWICZ. Liepos naktis (3) • VYGANTAS VAREIKIS. Vilniaus žydai (14) • SIGITAS GEDA. Tai kurmio kosuliai (28) • MATAS DŪDA. Vladimiro Tarasovo palapinė (9) • RŪTA BIRŠTONAITĖ. O kada rodys kiną? (9) • RIIKA ALA-HARJA. Literatūra yra klaida (6) • RIIKA ALA-HARJA. Tomai Tomai Tomai (9) • DALIA NAVIKAITĖ. Gyvenimas su menu: visą parą (6) • AURELIJA DAGILYTĖ. Ar folkloras gali būti modernus? (8) • JUOZAS ŠORYS. Dinamiškai slystant į tamsą (9) • GERMAINE GREER. Banalybės šou (9) • -vp-. Proza (8) • JURGIS JANAVIČIUS. Laikraštis ar baltas gaidys? (11) •

Motinų tylėjimas

DALIA STAPONKUTĖ

[skaityti komentarus]

iliustracija
Edvard Munch. Moteris (Sfinksė). 1899

Šiuolaikinio transgeografinio judėjimo kontekste aš – feministinis migruojantis "subjektas", motina, poliglotė ir "kultūrologinių menų auka" – norom nenorom kamuoju savo išblaškytą protą tėvų vienkalbystės ir "mišrių" vaikų keliakalbystės problema. Galėčiau tai pavadinti drama, kurioje asmeninei patirčiai tenka ne menkiausias vaidmuo. Kita vertus, mane stebina kalnai margos feministinės literatūros, kurioje tiek vietos ir smegenų pajėgumo skiriama Moteriai, Vyrui ir jų netilstančiam ginčui, lytinės vienatvės totalitarizmui ir diskriminacijai, seksologiniams skauduliams ir feministinio ego aikštingumui, tuo tarpu vietoj rimtesnio, analitiškesnio žvilgsnio į motinos ir vaiko dialogą – nykoka tuštuma. Literatūriniu-kalbiniu lygmeniu nei tokio žvilgsnio, nei dialogo beveik nerasta: atrodo, jį nelengva, o gal ir netikslinga atplėšti nuo jaukaus buitinių, emocinių, kūniškų santykių voratinklio ir pakelti iki šviesiausių kalbos kertelių, paversti besvore abstrakcija. Motinos apie savo vaikus nekalba (net tos, kurios "turi balsą" ir fantaziją) arba – tebekalba buitiškai, ne iš esmės. (Net buitiškai kalbėdamos dažniausiai klysta.) Motinos vaikus turi, paradoksalu, – dažnai nesuvokdamos, jog turi suvisam. Šioje vietoje tiktų filosofinės, pavyzdžiui, H. Bergsono, vitališkumo idėjos apie gyvybę kaip vientisą sistemą: juk negalima suvokti rankos kitaip nei kūno dalies. Turbūt ir vaiko negalima įsivaizduoti kitaip nei motinos kūno dalies. Jei sektume logine linija ir eitume dar toliau: neįmanoma įsivaizduoti vaiko be motinos kalbos. Be šito svarbaus elemento pažeidžiamas sistemos vientisumas, ryšys, santykis, esmė, pagaliau – tradicija ir vertybė. Gal per šiurkštu įvesti mirties sąvoką, – neva motinos ir vaiko santykis be motinos kalbos miršta, – bet netekties tokioje situacijoje yra daug.

Štai su tokia situacija ir jos veikiamu motinos ir vaiko kalbiniu santykiu susiduriu kasdien. Turiu omenyje konkrečius atvejus, tokius kaip mano, lietuves ir lietuvius, vienišus ir susituokusius, nuolat "iš pašaukimo" migruojančius ar "nusėdusius" svetur – pasirinktose, pažadėtose ir niekieno žemėse, suviliotas/us sekso turizmo magijos, geresnės darbo klasės padėties ar "užjūrio princų" mito ir taip toliau. Žaibiškai besikeičiantis santykis su gimtąja kalba, o galiausiai – asimiliacija kitoje kalbinėje terpėje daugeliui įsispaudžia neskausmingai, tarsi grubokas, rausvas, bet greitai išsilyginantis ražienos randas. Vieta ir laikas šiame procese tampa ištikimais sąmokslininkais, o ne priešais. Tačiau motinos ir vaiko dialogui, jo paslapčiai, švelnumui ir turiniui naujos kalbos erdvė ir joje išgyventas laikas yra didžiausia grėsmė, o kartu – iššūkis, kurį sunku atlaikyti. Migruojančiai motinai telieka atiduoti vaiką vietai, kuri pamažu tampa motinos pakaitalu ir priima "auklėtinį" kaip ištikima kultūros ir kalbos sergėtoja bei griežta ir nuosekli mokytoja. Tik tokiais atvejais suvoki, jog vieta, motina ir kalba – organiškai tarpusavyje suaugę elementai, gyvybės grandinė, kuri kartą trūkusi nebesuveriama. Migruojanti motina yra nuolat aukojanti ir pralaiminti, nes priversta įsileisti tarp savęs ir vaiko svetimą kalbą ir pasmerkti save monumentinei tylai.

Nesu išgyvenusi niūresnio paveikslo: tylinti motina ir svetima kalba tarpusavyje čiauškantys jos vaikai arba – motina su penkių žodžių svetimos kalbos bagažu lemenanti vaikams ką nors panašaus į you-me-come-give-hand. Kas tu, mama, gal mumija? – nusiviepia motinai į veidą pramuštgalvis lietuvės ir graiko sūnus, kai ši, vykstant melodingam graikiškam pašnekesiui, mįslingai tyli. Kokia mama, jos emocija, kalbinio žaismo galimybės, ką ji, bekalbė, gali suteikti, išskyrus beribį, klampų nuobodulį? Motina yra inertiška, viena ir vientisa, o vieta su savo garsais ir spalvomis – greitas, magiškas, "poteriškas" kaleidoskopas. Ne motinos kalbinėje aplinkoje arba už jos tėvynės ribų gimę vaikai "išsižada" mamos tą pačią akimirką, kai pasijunta pajėgūs paleisti jos ranką. Vaikai, net pypliai, sugeba peršokti prarają tarp motinos ir vietos tokiu greičiu, kad kitatautė motina nespėja aiktelėti, kai lieka ant skardžio priešingoje pusėje. Jei ji nori neatsilikti nuo savo atžalų svetimoje kalbinėje aplinkoje, turi virsti vaiku – guvia, imlia ir nutrūktgalviška. Visi modeliai diegti "su pienu" savo gimtąją kalbą, kai aplink aidi sirtakiški motyvai, subyra kaip kortų nameliai. "Great mother" projektai, tai yra motinos troškimas dominuoti kalbiškai bet kokiomis sąlygomis, būdingi tik romantikėms-anarchistėms. Tačiau ir šie bruožai jų neapsaugo nuo tylos nuosprendžio, nes vaikų kalba vis dėlto priklauso vietai-hanibalei.

Tokių – tylinčių – motinų daugėja, o su jų plintančia tyla pasaulis vis agresyviau kalba apie globalizmą ir jam paklūsta, sakytum, globalizacija – kerštas tylinčioms motinoms arba jų tylos pasekmė. Manoma, kad globalizacija padeda žmonijai ugdyti humanizmą ir toleranciją Kitam, tai yra – tavo skausmas yra ir mano skausmas. Apie tai puikiai rašo A. Lingis, antropologijos filosofas. Jį nepriekaištingai, matyt, patriotiniais sumetimais, verčia jam "genetiškai artimi" lietuviai, tačiau graikų kultūrologai, išgirdę jo pavardę, gūžčioja pečiais. Net įdomiausi globalizacijos reiškiniams skirti tekstai neskaitomi globaliai. Jie žadina smalsumą tik toje erdvėje, su kuria turi bent menkiausią sąlytį. Tiksliau – globalu tik tai, kas lokalu. Todėl atsisakyti motinos kalbos fenomeno, ko gero, reikštų kenkti globalizacijai ar – bent jos teigiamai pusei (juk kiekvienas "kosminis" procesas turi teigiamą ir neigiamą sąveikos lauką). Vienintelę išeitį matau ne atsisakyti kalbos, o nuolat versti. Vertimas neapsiriboja vien kalbine technika, o reikalauja viso kūno ir dar daugiau – kūno istorijos pažinimo. Minėtasis A. Lingis tai pavadintų "istoriografiniu mąstymu" (ko gero, vieninteliu mąstymo stiliumi, mažinančiu judėjimo skausmą): suvokti save kaip istoriją ir versti iš aplinkos "į save" ir "iš savęs" į aplinką. Priešingu atveju didėjanti migracija, mainai moterimis nelyginant prekėmis, epideminė sąvoka "globalizacija" neturėtų kitos prasmės nei grįžimas į pirmykštį genčių koegzistavimą, kur inertišką vertybę užgožia kunkuliuojanti gamta (ar kapitalas), o motinos kalbą nustumia į šalį praktiškumas, baimė ir proto nerangumas. Kadangi globalizacija išties labiau primena gamtos stichiją, – kaip nenuilstantis judėjimas ir nuolatinis dirgiklis, – tai gimti ar gimdyti toje stichijoje dar nereiškia nieko, išskyrus skausmą. Suvokti save kaip tam tikros kodų sistemos, pavadinkime – vietos, dalį, atrasti joje savo mikroerdvę, paversti vertybe ir apginti ją su romantinio anarchizmo įkarščiu – tai vienintelis būdas motinai išlikti kalbančiai ir sakančiai. Liūdniausia, kad motinos neturi tam laiko, kad biologinis laikrodis tiksi garsiau ir įkyriau už vidinius balsus, kad moters kūnas yra cikliškas – nupuolantis ir vėl prisikeliantis – todėl greit susidėvintis, ir jo kalba stipresnė už Kalbą.

Nuolatos išbandydama įprastą trasą Lietuva–Graikija–Kipras, sutinku dešimtis, šimtus lietuvių merginų, tapusių kitataučių žmonomis, vėliau – jų vaikų motinomis ir dorai nemokančių jokios kalbos, tik gimtąją. Biologinis laikrodis skubina: deja, yra vaikams ir vyrams skirtas, nesugrąžintinas laikas! O kaip jūs susikalbate? – klausiu oro uoste vienos ilgakojės gražuolės. O ši įžiebusi perlų šypseną atsako: o kam ta kalba? Yra pirštai, kartais piešiu, jei visai riesta... ir šiaip, klausykite, buityje – tyla gera byla, o lovoje garsų pakanka. Arba: vienas pažįstamas graikas įspūdingai pasakojo, kaip važiavęs į "pingvinų kraštą" (taip jam pasirodė Lietuva žiemą iš paukščio skrydžio) pirštis savo išrinktajai, mokėdamas vienintelį I love You. Jo širdies dama temokėjo tiek pat. Patyręs kultūrinį ir skrandžio šoką nuo lietuvių "svetingumo", nušalęs pietietiškais batais apautas kojas ir žagsėdamas nuo automatiškai bet kuriai situacijai klijuojamo I love You, jis savo moterį vis dėlto išsivežė. Sumanymas buvo įgyvendintas: pora susituokė, apsistojo graikų žemėje, susilaukė vaikų ir tebegyvena kalbinės mistikos sąlygomis. Vaikai lietuviškai nekalba, motina nekalba graikiškai, šiek tiek pramoko angliškai... ir tokių istorijų – šimtai. Taip, jausmai yra daugiau nei kalba, daugiau nei pats žmogus apie tai supranta, tačiau – kaip be savo kalbos įrankio juos išreikšti, kokiu pakaitalu? Svarbiausia, kad pati kalba šito prašosi. Laikui bėgant ji savo atsiima, išlaukia ir atkeršija Undinei už gražias kojas, virsdama jos viduje amžinu įšalu. Skaudžiausią nostalgiją jaučia motinos, negalinčios kalbėtis su savo vaikais gimtąja kalba. Nuskausminamojo vaisto nėra, kaip nebūna ir grįžimo į nepavejamą kometą – motherlandą.

Įdomu, kad mišriose porose kalba iškrenta iš erotinio žaidimo (jei neiškristų, tų porų nebūtų, nes abu mirtų iš juoko, o ne iš malonumo). Meilės žodis netenka gyvasties, voliojasi meilės palovyje kaip išdžiūvęs lapas, erogeninių zonų nesuvilgo žodžio gaiva ir bežodės glamonės virsta demonišku kūnų šėlsmu. Tai iš pradžių žavi, nes skirtingos žmonių "rūšys" viena kitą traukia lygiai tiek, kiek ir atstumia. Tačiau be kalbos bendrumo ryšys netrunka deformuotis, žmonių meilė be žodinio patalo kaip žemė be lietaus. Ir vis dėlto... kvaila neigti ir kritikuoti tokias poras, kai jų vis daugėja, kai jų vaikai, tegu ir gimę iš bežodės sueities, nardo daugiakalbystės vandenyse nelyginant žuvys ir renkasi kalbas ne pagal motiną, o – pagal buvimo vietą. Štai šitaip pasipildo kosmopolito sąvoka – tai pasaulietis, kuriam motinos kalba nėra prima madonna. Iš čia – ir šiuolaikinės šeimos modifikacijos: kai vaikams motiniški ar tėviški jausmai, tegu ir siurbiami iš aplinkos, yra svarbiau nei motina gimdytoja ar tikras tėvas.

Vis dėlto stebėdama, kaip vaiko lūpose merdėja mano gimtoji kalba, matau savo pačios mirties paveikslą... Ir turiu patikėti "verčiančiojo subjekto" teorijomis, nes praktikos nepakanka, ji liūdna. Neapmąstoma praktika kaip netašytas medis anksčiau ar vėliau pasmerkta laužui. Pažįstu daug žodžio praktikų, kreivai žiūrinčių į teorijas. Ir sutinku su jais, ir ne. Teorijos nelyginant kreivų veidrodžių karalystė, meilės pažadai ir religijos iškreipia tikrąjį vaizdą, bet padeda pateisinti ir išgyventi negailestingos ir žiaurios netekties ar išdavystės būtinybę. Įdomu, kad net išduodami (pavyzdžiui – motinos kalbą) žmonės labiausiai geidžia tikėti žodžiais.

 

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Sausio

PATKPŠS

 1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

 

Skaitytojų vertinimai


7062. muzikantas :-) 2003-10-05 14:25
Geras tekstas. Puiki pradžia ir pabaiga. Tačiau tokioje temoje "trasos" paminėjimas tiesiog nepriimtinas, o ir reitingo nepakels. Galimas dalykas, kad tai tiesiog autorės kokių nors pasąmonėje glūdinčių seksualinių įgeidžių atspindys, pasakytų psichoanalitikas. Ką gi, yra tokia kavinė "Trasa" Gedimino prospekte, joje autorė gali išbandyti save naujajame vaidmenyje. Nors, apmaudu būtų.

7064. varna2003-10-05 17:27
Jeigu tos "motinos" nesugeba metų bėgyje išmokti vietinės kalbos - tai toks jų ir protinis lygis. O su tokiu lygiu vargu ar ką nors galima duoti vaikams. Tad labai gerai, kad tyli. Bent vaikams išliks "protingai" tylinčios motinos paveikslas. Tai skaudu, kad emigracijoje lietuvaitės užmiršta, kad jos lietuvaitės. Bet iš kitos pusės - gal jos tokiomis niekada ir nebuvo? Gak viskas, kas jas domino, tai "geresnis" gyvenimas? Ir dar. Viskas suvedama į tai, kad motina gali perduoti kažką svarbaus tik gimtosios kalbos pagalba. O jei ji puikiai įvaldo vietos kalbą, tai ką - jos "kalbėjimas" jau nieko vertas? Kažkaip labai vienpusiškai bandyta nagrinėti problema. O teisingiau - eilinis lietuviškas paverkšlenimas, nė nebandant aiškintis reiškinio priežąsčių, jau nekalbant apie išeities ieškojimą. Paverkime...

7068. Justas Varnai2003-10-05 19:37
Tu, atrodo, nesupranti tokio paprasto fakto, kad vaikai (ypač nuo kūdikystės), kokį milijoną (čia, aišku, perdedu, kad būtų vaizdžiau) kartų greičiau įsisavina bet kokią kalbą, negu suaugę žmonės. Nekalbu jau apie tai, kad kai kurie suaugusieji apskritai gali būti labai negabūs kalboms, o net ir gabūs kalbėti tiesiog netobulai, nežodingai. Taip pat atrodo, kad nelabai "įsikirtai" į tekstą. Autorė norėjo pasakyti, kad svečioje šalyje dauguma mažų vaikų išmoksta naują kalbą gerokai greičiau ir tikrai tobuliau už motinas, o tada jau vaiko atmintyje jokie motinos paveikslai ar įvaizdžiai (nei tylintys, nei kalbantys) gali ir visai nesusiformuoti, nes nebendraudamas su artimiausiu žmogumi, motina, jokia (nei gimtąja, nei svetima kalba) vaikas, manau, turėtų užaugti maždaug toks pat jausmingas kaip šlepetė. Tokiam žmogui jokie paveikslai nesusiformuos. Autorė, manau, ir norėjo pasakyti, kad nuoširdaus, laisvo bendravimo tarp vaiko ir motinos nebuvimas gerokai kenkia vaiko auklėjimui, normalių žmogiškų vertybių ir net jausmų atsiradimui.

7073. keule2003-10-05 23:54
Vaikai, fe.

7078. varna - Justui2003-10-06 01:11
Justai, vaikui (jei jis atvažiavo suaugęs) irgi reikia metų, kad pradėtų kalbėti padoriai. Per tiek laiko ir paskutinė kvailė išmokti kalbą gali. O jeigu vaikas gimsta tenai, tai pranešiu tau naujieną - vaikai kalbėti pradeda po dviejų metų. Per tokį laiką ir dviguba kvailė išmoks svetimą kalbą. Ir dar - o kas joms neleidžia kalbėti lietuviškai su vaiku, kol jis auga?

7099. HaOrchid2003-10-06 15:22
Tekste per daug pagiežos ir "vaizdingų" palyginimų. Manau, kad brandi motina savo planuotam vaikui sugebės perduoti visus sveikai asmenybei augti reikalingus pamatus (gimtąją kalbą taip pat). Ji gali išvykti į toliausiai nuo Lietuvos nutolusį pasaulio kraštą, bet jos motinystei ir intelektui tai nepakenks. O dėl undinių nutekėjimo svetur ko čia sielvartauti - vis mažesnė konkurencija protingosioms ir dvasingosioms lietuvaitėms :))

7100. budulis :-( 2003-10-06 15:30
cia kazkokia nesamone

7111. 962003-10-06 18:34
Pirmąsyk sužinojau, kad žmogus, mokantis tris svetimas kalbas (įskaitant, be abejo, Lenino)-- jau poliglotas; kad undinės turi kojas; na o kas tie `kultūrologiniai menai` ir `monumentinė tyla`-- tepaaiškina protingesni šiaurės varnai. Šiaip jau gabi literatė šįsyk susipainiojo tarp asmeninių traumų ir noro pakylėti jajas ing teorinis diskursas. Bus jums gultis po pietiečiais, filiozofės!

7113. muzikantas :-) 2003-10-06 18:49
Na kodėl, monumetinė tyla visai nieko, o su kultūrologiniai menai tikrai kažkas originalaus. Gal čia ir dėl trasos?

7131. zvierius varnai :-( 2003-10-07 03:19
man idomu kiek tau metuku, jei lygini kudikio vystymasi per dvejus pirmuosius metus ir subrendusio zmogaus gebejima per toki pat laiko tarpa ismokti kita kalba? atmink nelaimingoji, kad su amziumi vis sunkiau yra pramokti kazka naujo. o gal tu nesuvoki ir sios patarles prasmes: "seno suns nauju pokstu neismokysi" ?

7133. as esu as :-( 2003-10-07 03:20
birli birda

7135. Sora :-( 2003-10-07 05:59
"siuolaikines seimos modifikacijos:kai vaikams teviski ar motiniski jausma, tegu ir siurbiami is aplinkos, yra svarbiau nei motina gimdytoja ar tikras tevas" - kas cia per kalamburas? Kaip tai imanoma, noreciau pavyzdzio.

7137. XL2003-10-07 07:01
Sorry, Sora, negi Tau družbanai ar kokio klubo žmonės niekad nebuvo svarbesni už gimdytojus? a?

7145. varna zvieriui2003-10-07 11:04
Parašiau korektiškai, bet matauč kad padariau klaidą. Iš tikrųjų, apie ką rašo autorė? Apie ilgakoją ilgakasę bukagalvę lietuvaitę, kuri per 12 metų mokslų Lietuvoje tesugebėjo išmokti 3(!) angliškus žodžius. Pas ją atvažiuoja trumpakojis skustagalvis bukagalvis graikas, kuris per 12 metų mokslų Graikijoje tesugebėjo išmokti tuos pačius 3(!) žodžius. Jie susituokia. Jis ją išveža. Jiems gimsta 3,4,5 vaikai, kurie per 12 metų irgi tesugebės išmokti 3 žodžius angliškai ( tikiuosi kiekvienas, o ne visi kartu ), nes debilizmas perduodamas genetiškai. Tai ko verkia autorė? Tegu džiaugiasi, kad šita šeiminėlė negyvena Lietuvoje! Antraip reikėtų išlaikyti šitą govėdą, kuri tesugeba išmokti vieną žodį vidutiniškai per keturis metus. "Protų nutekėjimu" šitą reiškinė tikrai nepavadinsi.

7148. vilke2003-10-07 11:18
Na ir aš nemoku liet kalbos gerai.Suvalkiečiai mane tiesiog negyvai užgnaibytų.Sunku augti Vln. apylinkėse ir sunku taisyklingai kalbėti

7152. ZINIUONE :-) 2003-10-07 12:19
O AR KADA PASTEBEJOTE, KAD MEILE TESIASI TOL KOL ISISMYLEJELIAI VIENAS KITO NESUPRANTA, O KAI PERKANDA KALBOS, CHARAKTERIO IR ASMENYBES SUBTYLYBES - TAI IR NEIDOMU PASIDARO, NES PASAKYTI NELABAI KA NAUJO GALI...TAIGI, KAIMINGI TIE, KURIE TURI LAKIA VAIZDUOTE IR KA NORI TA APIE KITUS IR ISIVAIZDUOJA, KARTAIS TAI JUOS IR IKVEPIA!

7154. atsitiktinis2003-10-07 12:28
Motinos kalba vyro teritorijoje (ir ypač Pietuose) -- joks fenomenas. Greičiau -- dar viena siena tarp motinos (ir jos atstovaujamos kultūros) ir vaikų. O šiaip (jau nebe apie juodukų vaikus)-- solidarizuojuosi su Žiniuone. Tai, kad ligi šiol neišmoko rašyti žodžio "subtilybė" -- irgi ženklu.

7157. medūza gorgona :-) 2003-10-07 12:35
o aš moku vyrus užčiaupt: grafomanus, poliglotus ir šiaip šnekučius varnas. Apie Anderseno undinėlę, kuri iškeitė balsą į kojas, kalbama, skaitytojau. Autorė ne "asmenines traumas" prie teorinio diskurso pritempinėjo, o jums nežinomą teorinį diskursą gudriai užšifravo kaip buitinį. Užtat message neperkandot. Net podskazkė -E.Munchas-nepadėjo.

7162. subbine2003-10-07 12:58
problema aktuali ir gan idomiaipagvildenta .turiu pavyzdi kai vienas vaikas budamas3-5 kalbejo trim kalbom vienodai neblogai

7163. gorgonai2003-10-07 13:08
Andersena uzhshifravo! Muncha podsunula! Tozhe mnie Dzhois v jubke!

7166. keule2003-10-07 13:17
Daug triuksmo del nieko, bet vis delto: koks gi tas uzsifruotas mums nezinomas teorinis diskuras, Gorgona Smile?

7167. Saulius M.2003-10-07 13:31
Gerai parašyta; dėkui!
Aršiems kritikams patartina matyti ne tik peiktinus medžius, bet ir mišką (be to, jei žmogus ką atvirai dėsto - nepradėkit pulti kaip nusikaltėlį).
ZINIUONES pastabos apie tai, kiek tęsiasi meilė, proga - pasidalinsiu citata: "Love is the delightful interval between meeting a beautiful girl and discovering that she looks like a haddock. -- John Barrymore" :-)

7171. medūzai nuo varnos2003-10-07 14:08
Undinėlė taip ir neištekėjo, o vaikų juo labiau neturėjo. Tad autorės aliuzija į undinę švelniai tariant "pritempta". E.Muncho litografijos pilnas pavadinimas: moteris (sfinksas\trys moters stadijos). Darbas sukurtas Ibseno pjesės "Pjeras Giuntas" įtakoje. Tai kame "podskazkė"? Autorė taip "gudriai užšifravo", kad mums kvailiems skaitytojams ir nebeprisikasti... ir neperkąsti Labai jau "kietas" "message" pasitaikė.

7174. varnai :-) 2003-10-07 14:28
Ne viena vienintelė teisinga yra galima undinėlės interpretacija.
Čia kaip muzikoje: skirtingi tekstai turi skirtingą skaitytoją. Beprasmiška piktintis tau nepatinkančiais kūriniais, jiems gaišti laiką (juolab, kai tekstas nepiktavališkas); geriau pasiieškoti, ką pats/pati mėgsti.

7175. Lorca2003-10-07 14:59
Gal kas galit psakyti ar yra kas nors išleista lietuviškai prof.Alfonso Linge`s?

7179. P.S. varnai2003-10-07 15:40
viskas tvarkoj čia su undine: ji pakeitė uodegą į kojas, siekdama būti su mylimuoju, mainais atsisakydama galimybės [laisvai] kalbėti. Na ir kas, kad undinė neištekėjo: argi dėl to jau nebegalima pasinaudoti minėta gerai tinkančia analogija? Ir Munch`o paveikslas puikiai tinka: moteris žvelgianti į gyvenimą kaip sfinksė, bėgant laikui; nuotaka - sutuoktinė - senutė.
Žinia, norint - priekabių surasti galima visada, bet kas iš to? :-|

7181. ausylas2003-10-07 15:54
Sveikinu p. Redaktorių ir skaitytojus (internautai šįsyk gerokai žemiau teksto lygio) su nauju tikrai opiu puikios (mūsų platumoms!) autorės opusu. Terašo į Šatėnus dažniau. T.y. -- nuolat.

7182. XL2003-10-07 16:17
Lingis, o ne Lingė! Mūsuose esama dviejų knygų. Paskutinioji -- Pavojingos emocijos -- itin neblogai išversta. Karštai rekomenduoju.

7183. Lorca :-) 2003-10-07 16:36
Ačiū,XL:)Jau keletą kartų girdėjau minint šį autorių,kaip ypatingai gerai valdantį kalbos instrumentarijų.Galiu pasidžiaugti,kad ta pavardė man kaip iš dangaus po nosim ŠA pirmam puslapyje pateikta:)Ko čia dabar užsinorėti?:)))

7188. muzikantas - Lorcai2003-10-07 19:32
Yra. Pavadinimo neprisimenu, tipo gyvų negyvelių bendruomenė ar kažkas panašaus. Gali užklausti per www.mab.lt duombazę. Darbas šiap toks, jokio konkretumo.

7191. knysle2003-10-07 19:54
kas cia pasidare? kai tik griuvo gelezine uzdanga ir pamateme pasauli, taip ir pradejome raudoti del visko. kodel anksciau niekas neraudojo, kai vaikus lopseliuose verte kalbeti svetima kalba, ir tie vaikai buvo ne Graikijoj, o cia, Lietuvoj. Laikas butu suprasti,kad pasaulis - ne tik Lietuva. juk mes patys norim, kad kitatauciai vilniuj kalbetu lietuviskai?

7196. trolė, Pero žmonikė2003-10-07 23:02
Jei jau rūpi tikslumas: Peras, ne Pjeras Giuntas. O čia tau (dar viena podskazkė):"...mišriose /kuria prasme?-jos visada mišrios?/porose kalba iškrenta iš erotinio žaidimo (jei neiškristų, tų porų nebūtų, nes abu mirtų iš juoko, o ne iš malonumo). Meilės žodis netenka gyvasties, voliojasi meilės palovy kaip išdžiuvęs lapas, erogeninių zonų nesuvilgo žodžio gaiva ir bežodės galamonės virsta demoniškų kūnų šėlsmu". Skaitei Ibseną, dar prisimeni, kuo žmogus skiriasi nuo trolio?

7198. trolei nuo varnos2003-10-08 00:52
Viskas susiveda į lovą? Bet juk ne apie tai kalba. (Nors ir apie tai galima pakalbėti - tik nematau didelio skirtumo nuo ko mirti: nuo juoko ar nuo malonumo) Nors ką gali žinoti? Gal tikrai autorei labiau parūpo "mišrių" šeimų "nepilnavertis" erotinis gyvenimas, ir visai ne čiauškiantys vaikai? Gal todėl ir supainiojau Perą Guntą su Pjeru Kardenu?

7213. Lorca-muzikantui2003-10-08 08:58
Ačiū,radau.Tai : Lingis, Alphonso "Nieko bendra neturinčiųjų bendrija".Koks pavadinimas!:)

7226. kekšė2003-10-08 15:15
O aš turiu daug klientų, kurių kalbos nesuprantu, o jie mano. na ir kas?

7229. muzikantas-kekšei2003-10-08 17:22
Gal galima būtų tavimi pasinaudoti retkarčiais? Pranešk kiek kainuoji ir kur rasti?

7230. keulei :-) 2003-10-08 18:13
Gorgona Smile neatsiejama nuo The Laugh of the Medusa (H.Cixous). Skaitome ir suprantame v meru svojei isporčennosti. Motinos – dukters santykis svarbus, pvz., (be saiko) cituojamai Luce Irigaray, Speculum of the Other Woman; iš dalies in This Sex Which is Not One.-----Tačiau Staponkutės tekstas skaitytinas, mano galva, teorinėje perspektyvoje Rosi Braidotti, Nomadic Subjects. Embodiment and Sexual Difference in Contemporary Feminist Theory (New York,1994). --- Kažkas šaipėsi iš esą tariamo Staponkutės "poliglotiškumo"? Šiandien ypač domimasi "poliglotiškumu" vienos kalbos ribose. Pvz., feminizmo teoretikės ir rašytojos, gimusios Belgijoje ir gyvenančios Paryžiuje, jaučiasi imigrantės vienos-prancūzų- kalbos ribose. Rašymą jos supranta ne tik kaip procesą nuolatinio vertimo, bet ir nuolatinės adaptacijos prie skirtingų kultūrinių realijų. Tyrinėjami ir nomadai-poliglotai, skausmingai išgyvenantys nesuderinamumą, atsitiktinumą kalbų, su kuriomis susiduria. Poligloto rašymas dekonstruoja iliuzinį fiksuotų identitetų stabilumą, tai, Braidotti žodžiais, adatos dūris į ontologinio saugumo burbulą, išpūstą vienos lingvistines teritorijos apropriacijos. Poligloto rašymas dekonstruoja įsišaknijusius sąmonės formas. Šia prasme rašytojai gali/turi būti poliglotais: kas yra rašytojas, jei ne poliglotas savo gimtosios kalbos atžvilgiu?

7231. varnai (jei Andersenas per prastas)2003-10-08 18:17
apie undinėles in Dorothy Dinnerstein, The Mermaid and the Minotaur: Sexual Arrangements and Human Malaise (N.Y.1976);

7233. muzikantui nuo kekšės2003-10-08 19:10
Koks tu nešvankus, muzikante! O aš galvojau, kad čia Menininkai renkasi. Tokie pat pisuokliai!

7234. muzikantas2003-10-08 19:46
Na na, tik tau apie tai kalbėti. Norėčiau tave į užpakaliuką kartais...

7241. keule - muzikantui ir kekšei2003-10-09 10:28
Lew? Leu leu leu!

7247. 7230am nuo varnos2003-10-09 10:46
Būtų užtekę ir paskutinio (puikaus) sakinio.

7248. pisuoklis keksei ir muzikantui2003-10-09 10:58
prisijungchiau

7250. pisuokliui ir muzikantui kekšė2003-10-09 11:11
Prisijunkit prie 220v.

7251. pisuokliui ir muzikantui2003-10-09 11:16
Juk dviese esate, tai ir varykitės

7253. 7233-iai2003-10-09 13:12
pasivadinkit normaliu vardu, neužvedinėkit visur tokių kalbų - tai niekas ir nesikabinės. Šiaip, Mykolo OK vietoje - tokius atseit pikantiškus (o iš tikro tai superlėkštus) komentarus trinčiau.

7254. to 72532003-10-09 14:12
niekas nieko nebetrina: suprato, kad patys susinaikinsim. Į tai einama, bėgama, lekiama. kar kar kar, vorony sletelis`

7256. 7254am nuo varnos2003-10-09 14:25
Na, ir kuo aš čia kalta?

7258. 7253 -> 72542003-10-09 14:29
Kas naikinasi, kas tobulėja (nors žinia, vieną dieną šioje Žemėje gali ir nei vienam nebūti normalu gyventi...)
Manau, teisus Tejaras de Šardenas sakydamas, kad progresas - deja, nereiškia, kad daugėja gėrio, bet kad gėris ir blogis vis pilniau išsidiferencijuoja, save išvysto; pasaulis tampa vis kotrastingesnis...
[nesupratau, kas tas "sletelis"; bet gal tiek to]

7260. dar P.S. nuo 7253 :-)2003-10-09 14:38
Gerai šia tema tinka šiandienos http://greatday.com

7261. Haris Poteris2003-10-09 14:51
Virskit visi keulėmis, virskit!

7262. senis2003-10-09 14:59
Siulyciau nebedergti tokio puikaus texto patvoriniais komentarais. Darote geda visai Satenu svetainei, ir tiek.

7263. seniui2003-10-09 15:13
Gėdą sau daro ŠA, kad spausdina tokius kvailus straipsnius tokia rimta tema.

7264. ->72632003-10-09 15:32
Jei pats(-i) protingas(-a) būtumėt - tai bent vieną argumentėlį prie tokio vertinimo pridurtumėt :-\

7267. seniui - balsas iš patvorių2003-10-09 18:06
Kiekvienas textas, tai pretextas komentarams. Šitame kontexte ir reikia žiūrėti į Svetainę. Anox čia gudrumas kitų komentarus komentuoti. Kox textas, tokie ir komentarai. O karxėti pridengus amžiumi - nekorektiška. O kad į Svetainę kartais užsuka ir kox nors koxinelis - nedidelė bėda, tox jau atviras nūnai pasaulis. Svarbiausia, kad pasaulyje būtų Pax.

7268. :)2003-10-09 18:10
tas senis - marxistas. shit, žaxėti pradėjau...

7269. muzikantas2003-10-09 20:06
Negalima trinti, turi būti demokratija. O kekšę reikėtų pravaryti per visur, už pinigus aišku. Kad žinotų ko netaukšti.

7271. muzikantas2003-10-09 23:08
Seni, tau kuolą reikėtų įbesti i tarpukojį.

7276. sssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssss2003-10-10 11:55
vsem spasibo , vsie svobodny

7277. zaza2003-10-10 14:27
Solidžios intelektualinės pajėgos susitelkė: pisuoklis, muzikantas ir kekšė. Nuojauta kužda, kad tai vienas asmuo.

7278. varna2003-10-10 14:54
Kažkoks siaubas.

7280. eses2003-10-10 15:38
grishkim prie teksto arba ilsekimes pritariu ssssssssss

7283. muzikantas2003-10-10 19:28
Tu turi omenyje švenčiausią trejybę? Šiaip tai gal tokia kompozicija ir tiktų tai temai. :) Bet mano laivas kitas.

7284. d2003-10-10 20:41
o "senis" gal s.geda? komentarai gal ir idomesni uz visus SA./o galvojau kad SA mire..- bet jei SA apie save sutelkia toki intelektuala-personazus tai long live the...

7285. xX2003-10-10 23:08
... taip nebegalima gyventi. Kai Saulė pateka ir pateka Rytuose, kai Rudenį paukščiai vis išskrenda ir išskrenda į Pietus, kai Šiaurės pašvaistės tūkstančius metų grėsmingai kabo ir kabo Šiaurinės žvaigždės pusėje, kai... Seniau patekti į kita šalį buvo sunku dėl neįveikiamų atstumų, dabar - dėl jų lengva patekti toli. Reiškia, kad migracija ir maišymasis yra didis Proceso sumanymas, lygiai taip pat, kaip ir Pastovumas. Recombination, kad ir kas bebūtų. Judėjimas - viskas, tikslas ... nežinomas. Neverkšlenkim, kad tai blogai. Blogai tiek, kiek neįprasta. Jei kalba yra barjieras Gyvybei - aukokimės vardan naujos gyvybės, kuri prabils kitokiu pasaulio matymu. Kas yra šventa? Motina? Pastovumas? O gal šventa yra tai, ko dar nebuvo. Kai kas tai vadina emergencija - naujo atsiradimu. Nauja - tai nėra gerai užmiršta sena. Nauja yra Nebūties virtimas Būtimi.

7291. xX nuo varnos2003-10-11 14:23
Nuo pat savo atsiradimo žmogus (žmonija) laisvai klajojo po pasaulį, judėjo. Sienos, pasieniai, pasieniečiai ir t.t. ne toks jau senas žmonijos išradimas ( lyginant su visa istorija ). Taigi uždarumas, gimdantis proviancialumą, yra "nauja". Bet laikui bėgant tai bus nušluota ir tada gardžiai pasijuoksim iš "tylinčių motinų".

7292. Nagine :-) 2003-10-11 14:28
Straipsnio tema aktuali, reikalinga platesnės ir gylesnės analizės.Paviršutiniškumai ir kikenimai komentaruose gal tik bandymas apsimesti jog "nieko čia tokio". Net optimistinis xX komentaras man pasirodė liūdnas. Galvoju, kad straipsnis yra labiau apie būties ( pilnaverčio mamos ir vaiko dialogo) virtimą nebūtimi, nei apie Nebūties virtimą Būtimi.

7293. Elena2003-10-11 15:38
Ačiū autorei.

7294. emergentas :-) 2003-10-11 16:25
Aš jau naują šatėnų numerį perskaičiau, o jūs vis dar čia, vis tą patį per tą patį...nuobodūs jūs man, "blem" (cituoju mūsų klasikus), praeitos savaitės anachronizmai, blem...

7577. AF :-( 2003-10-16 13:11
Dalia Steponkute, neapibendrinkite savos ar keliu patirciu. Svecioj saly puikiai susikalbu su savo uzjurio princu, su musu vaikais ar su kolegomis. Dziaugiuosi, kad abi kalbas musu vaikai moka puikiai, kaip gimtasias - viena is tevo linijos, kita is motinos. Ateityje tai bus didelis turtas. Ir meiles zodziu isnaros po paloviais nesimeto.

8000. rusas litovcams2003-10-25 13:44
A u nas ruskih nieto takih prabljem s jazikami, patamu shhto ruskih vezde. "Maskva, kak mnogo v etom zvuke...."

17257. Debeselis :-( 2004-05-29 15:43
Motina ir vaika tarpusavyje sieja visu pirma meile ir visiskai nesvarbu, kokia kalba jie kalba, svarbu, kad viens kita supranta.Blogiau buna, kai "super tautiska"motina greiztai moko vaika kalbeti taisyklingai lietuviskai ir paiskeja, kad jie tarpusavy kuo toliau, tuo sunkiau susikalba. As esu lietuve ir mano vaikai lietuviai, bet buvo gyvenime laiko momentu, kad specialiai kalbejom namie angliskai, rusiskai, net lenkiskai, kad vaikai zaizdami ismoktu kitu kalbu, nes teisingai ivertine kitas kalbas ir ismoke jas gerbti, suprasime, kokia mums brangi ir nepakartojamai grazi yra musu gimtoji kalba.Straipsni vertinu ypac neigiamai. Tai tuscia rasliava, kuri nei aktuali,nei reikalinga.Man atrodo, kad autoriui reiketu keisti profesija...

24920. brendanti2004-11-23 15:46
Zmogus megino, kure, o ka mes darome,patys mokedami tik keiktis ir slyksciai kalbeti? Manau, kad tie purvini purslai nei is tolo nepasieke autores ir nepasmauge jos kurybinio polekio. Ne viskas vienodai pasiseka, gal ne visada lemia graziu zodziu sakymas, gal kartais reikia juos pnuplesti, kaip lapus ir palikti kamiena. Tai - kutejo darbas. Linkiu sekmes

28226. bandymas2005-01-11 08:46
bold iš naujos eilutės

28227. bandymas 22005-01-11 08:50
aha
supratau

28347. IVS2005-01-12 03:50
Mano batai buvo du.
Vienas dingo nerandu
Aš su vienu batuku
Niekur eiti negaliu

Dvi rankytes... ai, užteks

28348. bandymas2005-01-12 03:51
nu

28349. bandymas2005-01-12 03:52
Aha, nieko nesuprantu

28351. bandymas2005-01-12 03:54
bLyn

28352. bandymas2005-01-12 03:56
jhflkhfs

28353. bandymas2005-01-12 03:58
Nu ir?

28354. bandymas2005-01-12 03:58
nununu

28355. bandymas2005-01-12 03:59
nununu

28356. bandymas2005-01-12 04:01
nununu

28357. bandymas2005-01-12 04:02
tratratra

28358. bandymas2005-01-12 04:04
123123

28359. bandymas2005-01-12 04:05
123

28360. bandymas2005-01-12 04:07
123
5 niekq jau nebereaguoja :(

28365. Nu, kaip dabar?2005-01-12 04:28
123 123

28366. Nu, kaip dabar?2005-01-12 04:29

123

28367. Nu, kaip dabar?2005-01-12 04:31
123

28368. bandymas2005-01-12 04:34
1 2 aha

28370. bandymas2005-01-12 04:35
..... ir ...... iii

28371. bandymas2005-01-12 04:37
nereaguoja :((((((

28372. bandymas2005-01-12 04:38
home> :((((((((((((((

28373. bandymas2005-01-12 04:39

28374. bandymas2005-01-12 04:41
...........
-------

28375. bandymas2005-01-12 04:42
Nejaugi pavyko?

28376. bandymas2005-01-12 04:43
...... iiiiii nevisai

28377. bandymas2005-01-12 04:44
mmmmmm mmmm mmmmmm

28378. bandymas2005-01-12 04:45
nnnnnn

28379. bandymas2005-01-12 04:47
..... ir ......
ne kas

28380. bandymas2005-01-12 04:49
ir ...... .......... ..... ..... ---------------

28381. bandymas2005-01-12 04:49
..... ..... nu?

28382. bandymas2005-01-12 04:51
..... ......

28383. bandymas2005-01-12 04:53
nnnnn nnnnuuu

28384. bandymas2005-01-12 04:55
Kantrybė - geriausias moytojas
Štai taip.

28385. bandymas2005-01-12 04:56
Nu, bet man ir ne iš karto daėjo
Vis dar nepasitikiu.

28388. bandymas2005-01-12 05:06
Kaži, kaži

28389. bandymas2005-01-12 05:08
kodėl vardas vis dar pasviręs?

28390. bandymas2005-01-12 05:10
Aha, jau nepasviręs, bet aš nežinau, kaip atitiesinau Vot bėda.

28391. bandymas2005-01-12 05:11
gal jau ir daėjo

28392. bandymas2005-01-12 05:12
šiai dienai užteks Gana.

29052. ir aš2005-01-24 14:33
bold

29053. dar2005-01-24 14:34
italic

29054. dar2005-01-24 14:36
underline

29055. kartu2005-01-24 14:37
bold
italic
underline

29056. tas pats ir aš2005-01-24 14:40
Kai pamoko,
tai ir moki.

32785. vilioks :-) 2005-04-14 18:31
Na matau, kad daugelis net nesuprato, kas yra kalbos mokėjimas. Tai ne šiaip vien tik tuščia, sausa,išgryninta kalba. Net ir protingiausias žmogus puikiai mokėdamas svetimą kalbą nesugebės perduoti visų kalbos subtilybių niuansų svetima kalba. Juk kiekviena tauta turi skirtingus frazeologizmus, smulkiąją tautosaką ir t.t. Svetimą kalbą išmokti nėra sunku, bet perteikti visą kalbos grožį,jos turtingumą beprotiškai sunku, o gal net neimanoma.Na įvairūs žodeliai, kaip murziau, padykėli, mano mielas sūneli Kęstuti balandėli ir begalės kitų. Na išverskit tai į anglų, ar kokią kitą kalbą ir pagalvokit, ar naujasis vertimas išreiškė tuos jausmus?

37114. stebėtojas2005-07-01 13:54
straipsnis nuostabus, ir vienintelis, kurį ir po tiek laiko prisimenu ir prisiminsiu visados. keista, kiek nedaug zmoniu jį suprato. nieko, jauni dar, kai ju mintys peraugs bet koki leksikona ir bet koki diskursa ir niekaip jame netilps, tada supras apie ka kalbeta.

113894. vaginalijus gaktys :-( 2008-04-06 22:48
e vyrai , o tai taip ir nesupratau, kaip pakeisti traktoriaus HB112-E alkūninį veleną? iš anksto dėkoju,

148382. Viktorija :-( 2009-01-27 14:56
siandiena is sio straipsnio gavau rasyti teksto suvokimo uzduotis per bandomaji lietuviu kalbos egzamina. ir zinote ka? labai sunku,kai i viska ziurima tik is vieno rakurso. zinoma,as dar jau ir gal daug ko nesuprantu,taiciau visiskai sutinku su daugelio isreiksta nuomone,kad jeigu yra noro,tai ir motina pasistengusi gali ta kalbos barjera iveikti. Autore pati panaudojo minti,kad vaikas motinai-kaip kazkas neatsiejamo,kaip kuno dalis... juk kai mum skauda kokia kuno dali,mes tai pajuntame. Manau,kad viskas perdaug vienprasmiska saime straipsnyje... jei motinai tikrai svarbus jos vaikas,ji ne tik kalba ismoks,bet ir perpras visas kulturos subtilybes bei sugebes jas perteikti savo vaikui... neimanomu darbu nera,yra tik per mazai noro... O jei kalbama apie musulmoniskojo gyvenimo keistenybes,moteris pries tekedama turi suprasti,kad ji jokios balso teises netures,ir gerai apmastyti ar jai to reikia ir ar ji bus laiminga,kai jos vaikas bus tokios kulturos skleidejes...

148409. Edvinas :-) 2009-01-27 17:57
Aš, kaip ir aukščiau esanti panelė, šiandien rašiau bandomąjį egzaminą iš šio straipnio... Įspūdžiai liūdni :D

148432. Rakstis2009-01-27 20:52
Rasiau ir as ta bandomaji egzamina.. klausimai buvo pateikti is tu vietu kurios buvo iskarpytos;D

155884. Jew :-) 2009-04-02 01:08
Tai swarbiausia yra pinigai, bus pinigu bus ir supratimas vienas kito.

Rodoma versija 180 iš 204 
13:28:19 Jan 31, 2011   
May 2008 Sep 2013
Sąrašas   Archyvas   Pagalba