ŠIAURĖS ATĖNAI

Šiaurės Atėnai. 2005-08-13 nr. 760

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |

TURINYS (48) • RENATA ŠERELYTĖ. Lelijų rekviemLILIJA DUOBLIENĖ. Susigrąžintas identitetas (125) • LAIMANTAS JONUŠYS. Disidentas ar kolaborantas?EMILY DICKINSON. Eilės (1) • RAMŪNAS JARAS. Fuga (23) • VISVALDAS KULAKAUSKAS. Sakmė apie lietuvįELEANOR HEARTNEY. Dvasia mirusiame kūnePHILLIP BLOND, ADRIAN PABST. Kodėl Vakaruose religija suprantama neteisingaiSIGITAS GEDA. Karalienės sekretaiAUGUSTINAS DAINYS. EilėsELIAS CANETTI. Tapetai ir knygosVIDAS POŠKUS. Kamorūnai (2) • SAULIUS DRAZDAUSKAS. Nepatogioji krikščionybė?DAINIUS MARTYNAS ČIŽAS. Protestantiškosios etikos pranašumaiSu patyrusiu arklininku ir žemdirbiu ANICETU ŠORIU kalbasi Juozas Šorys. Tėvo arkliai (35) • MARIUS RIAUBA. Bedeikiai in your pocket (1) • LAIŠKAI (35) • Šiaurės Atėnų piknikas - post factum (340) •

TURINYS

[skaityti komentarus]


RENATA ŠERELYTĖ. Lelijų rekviem
Vos tik ganyklose pasklisdavo baisus amoniako dvokas, žinodavau, kad tu kaži kur netoli. Laistai kolūkio laukus su žarna iš ilgos cisternos, keldamas iš nuoalpio pavargusią komunizmo šmėklą.
Tai ji, ne kas kitas, palikdavo nurudusiose pievose didelius chaki spalvos blynus, kurių užsitraukusią plutą pralaužus trykšteli skysta smirdinti pliurė ir aptaško kojas.
Toji šmėkla taip ilgai dvėseliojo šalia mūsų, mažai tepalikdama vietos, kad neįliptum į karvašūdį, jog net suformavo naują romantikų kartą.
Ne su "Denim", ne su "Kenzo" ir ne su "Hugo Boss" kvapais asocijuojasi jai virpulingas meilės laukimas. Ne smilkalais ir ne mira – amoniaku tvoskia lelijos, fatališko meilės siaubo kupinas jų aromatas, pranašaujantis tuoj išnirsiančias raudonas šmėklos akis.

LILIJA DUOBLIENĖ. Susigrąžintas identitetas
Regis, Lietuva subrendo socialinei ir seksualinei revoliucijai ir pagrįstai jau ne pirmi metai ją vykdo. Visai ne todėl, kad tai kadaise iš(nu)tekėjusios Europos, pakeitusios lokalizacijos vietą (Europa buvo Dzeuso pagrobta ir nutekinta iš Azijos) ir dabar visiems peršančios iš(nu)tekėjusiųjų neapčiuopiamas vertybes, problema. Tai greičiau Lietuvos moters sąmonę nulėmusi kalbos ir jos etimologijos problema. Ištekėti – tai archetipas, veikiantis moters (pa)sąmonę, dauginantis nutekamųjų arealų tūrį su kitos lyties ypatumais ir užleidžiantis vietą vyriškiems arealams su moteriškosios lyties ypatumais.

LAIMANTAS JONUŠYS. Disidentas ar kolaborantas?
Straipsnyje taip pat giriamas romanas "Metraštis akmenyje" (1971), kuriame vaizduojami karo metai Kadarės gimtajame mieste pietų Albanijoje, – teigiama, kad šiame romane pirmą kartą pasireiškė Kadarės polinkis į fantastikos elementus, kurie vėliau pelnė jam magiškojo realizmo kūrėjo vardą. Mieste-muziejuje Girokasteryje (alb. Gjirokastër, gr. Argyrokastron) taip pat gimė ir ilgametis komunistinės Albanijos diktatorius Enveras Hoxha [Hodža] (1908–1985) – esama nuomonės, kad būtent tokie klaniniai ryšiai lėmė tam tikrą tirono palankumą rašytojui.

EMILY DICKINSON. Eilės
Miriau dėl grožio, to negana –
Reikėjo įsijaust kape.
O gretimam – gulėjo tas,
Kurs mirė dėl tiesos.


RAMŪNAS JARAS. Fuga
Tai prakeikimas, tai palaima, iš kurių negaliu ištrūkti, kaip negaliu ištrūkti iš šio pasaulio, nuo pat gimimo sugriebiančio ir kankinančio natų ir riešutų patiekalais. Esu vartomas nesibaigiančiame voverės rate – tai atsistoju ant kojų, tai vėl parvirstu ant galvos. Kas padės? Moterys? Gėlės? Aš neturiu laiko pagalbai. Ji per daug reikalauja. Neturiu laiko. Mano tikslas – fuga.

VISVALDAS KULAKAUSKAS. Sakmė apie lietuvį
Jis išėjo niekieno netrukdomas. Paplūdęs krauju. Tiesiai į besileidžiančią saulę.
Nesirinko kelio. Brovėsi mišku. Brido per pelkes. Plaukė per upes. Lipo per kalnus.
Niekas negalėjo jo sulaikyti. Nei kaitra, nei liūtys, audros. Netgi žmonės. Jie su išgąsčiu traukėsi jam iš kelio. Lyg nuo mirties.
O jis ėjo ir ėjo. Į besileidžiančią saulę. Kol užuodė gimtuosius laukus, miškus, upes, ežerus, pievas. Orą.

ELEANOR HEARTNEY. Dvasia mirusiame kūne
Ar menininkai turi prisiimti ypatingą atsakomybę, kai kalba mirties tema? Menininko Alfredo Jaaro manymu, turi. 1994 m. jis nuvyko į Ruandą dokumentuoti žiaurių kovų tarp chutų ir tutsių genčių padarinių. Tačiau, padaręs per tris tūkstančius fotografijų, nutarė jų nerodyti. Anksčiau Europos ir Amerikos spaudoje jis matė daug fotografijų, vaizduojančių kovų Ruandoje aukas. "Pamaniau, kad mano fotografijos panašios, bet jos jau nebesukrečia. Todėl turėjau atrasti naują būdą jas pateikti". Jis sudėjo fotografijas į juodas dėžutes ir priklijavo lapelius su žiaurių vaizdų aprašymais.

PHILLIP BLOND, ADRIAN PABST. Kodėl Vakaruose religija suprantama neteisingai
Tik šitoks įsitikinimas savo pačių teisumu gali paaiškinti, kodėl, kaip rašo Robertas Kaganas, "daugybei amerikiečių visada buvo lengva patikėti, kaip daugelis jų ir dabar tiki, kad, įtvirtindami savo interesus, jie įtvirtina žmonijos interesus". Šitokiu būdu neokonservatoriai atkartoja tą pačią fundamentalistinę savo priešų "Al Kaidos", norinčios sukurti naują kalifatą nuo Atlanto iki Indijos vandenyno, viziją.

SIGITAS GEDA. Karalienės sekretai
Arabų kalba yra visai kitas pasaulis.
"Ir išveda mus savo išvedimu (Alachas)".
"Ir išsigudrino jie dideliu išsigudrinimu" (apie žmones, kurie neįtikėjo).
Aišku, galima surasti gražių lietuviškų metaforų, bet patsai hiperbolizavimo principas liks pažeistas.
Neįprasta ne tik mums, bet ir artimoms kalboms:
"Nuleidę žvilgsnius (užuot sakę "akis")".
"Ausis užsikimšdavo pirštais (tiesiog "užsikimšdavo ausis")".

AUGUSTINAS DAINYS. Eilės
Visi mes gimstame, iš anapus atsinešdami
Norą laimėti, kaip primityvų dangiškosios
Geometrijos atspindį, tačiau dažniausiai
Laimime save, pralaimėdami pasaulį,
Arba laimime pasaulį, pralaimėdami save.


ELIAS CANETTI. Tapetai ir knygos
Praėjus keliems mėnesiams po to, kai pradėjau lankyti mokyklą, atsitikęs šventiškas ir jaudinantis įvykis nulėmė mano tolesnį gyvenimą. Tėvas parnešė man knygą. Jis pasikvietė mane vieną į galinį kambarį, kuriame mes, vaikai, miegodavome, ir įteikė ją. Tai buvo The Arabian Nights, "Tūkstantis ir viena naktis", leidimas vaikams. [...]

VIDAS POŠKUS. Kamorūnai
Panašiai sužavėjo pirtis. Pirmą kartą gyvenime pamačiau tikrą kaimišką pirtį. Tafilė paaiškino jos veikimo principą. Pamenu į krūvą ant geležinių grebėstų sudėtus didelius, nuo ugnies ir dūmų pajuodusius akmenis. Toje pačioje patalpoje dar buvo medinis suolas, ant grindų stovėjo skardinis dubuo. Tamsi aprūkusių sienų patalpa, kurią apšvietė tik garsusis "mamos langelis", kėlė paslaptingą, net baugoką nuotaiką.

SAULIUS DRAZDAUSKAS. Nepatogioji krikščionybė? (Gintaras Beresnevičius. Naujojo atgimimo išvakarėse: kontrsekuliarizacijos Lietuvoje kontūrai. V.: Aidai, 2005. 130 p.)
Tai ir lemia savitą knygos pobūdį. Minėta eseistinė jos stilistika čia susieta su senoviniu, atrodytų, nemoderniu krikščioniškos apologetikos žanru. Tiksliau, ši knyga – tai šiuolaikiška krikščionybės apologija, krikščionybės gynimas nuo jai abejingos sekuliariosios sąmonės stereotipų, nuo antibažnytiškai nusiteikusios bendrosios opinijos ir tų destruktyvių padarinių, kuriuos sukelia naujasis religingumas.

DAINIUS MARTYNAS ČIŽAS. Protestantiškosios etikos pranašumai
Weberio tyrimo tikslas buvo atsakyti į klausimą, kodėl protestantų procentas tarp kapitalo savininkų, didžiųjų modernių gamybos ir prekybos įmonių valdytojų bei aukštesnės kvalifikacijos darbininkų pranoksta jų procentinę dalį bendro gyventojų skaičiaus atžvilgiu. Kodėl katalikai sudaro daug mažesnį negu protestantai procentą abiturientų, baigiančių modernias, specialiai technikos studijoms ir pramoninėms komercinėms profesijoms bei apskritai buržuaziniam verslo gyvenimui rengiančias mokslo įstaigas, ir pirmenybę teikia humanitarinėms studijoms? Katalikų verslo gabumai neišryškėjo ir tais atvejais, kai jie būdavo engiama religinė arba tautinė mažuma ir negalėdavo savo ambicijų realizuoti politiniame valstybės gyvenime: taip buvo su lenkais Rusijoje ir Rytų Prūsijoje, su hugenotais Prancūzijoje, su nonkonformistais bei kvakeriais Anglijoje ir – su žydais du tūkstančius metų.

Su patyrusiu arklininku ir žemdirbiu ANICETU ŠORIU kalbasi Juozas Šorys. Tėvo arkliai
Kartais arklių šeimininkai girti atslenka iki vežimo, nebegali paeiti, gula į ratus, ir, jei arklys būna pririštas prie kokio tvoros parakano, žmonės jį atriša, atvarslus pririša prie gardies ir paleidžia. Arklys pats tokį šeimininką namo parveža. Pats miega ratuose. Ne vieną tokį atsitikimą girdėjau. Buvo toks Šmitliepis, jį beveik iš kiekvieno Skuodo turgaus parveždavo. Jis gyveno prie senojo Mosėdžio kelio, Būdvietėje. Jo motina Šmitienė buvo visiems Narvydžiams žinomo protingo kvailelio Šikšniaus, visų vadinamo Dupiu, sesuo. Ji turėjo daugiau vyrų – buvo ne tik Šmita, bet ir Liepa... Todėl visi jį vadino Šmitliepiu.

MARIUS RAUBA. Bedeikiai in your pocket
Paštininkė Aliena kadaise buvo išsiskyrusi ir gyveno su dukra Zita, kuri kiek panėšėjo į eigulį. Paaugus Zita įgijo kulinarės specialybę ir išvažiavo į Šiaulius kepti blynų. Ji ištekėjo ir išsiskyrė. Paskui susirado kitą.

 

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Sausio

PATKPŠS

 1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

 

Skaitytojų vertinimai


39453. laisviems klausimėlis2005-08-12 22:04
E.red. Komentaras panaikintas.

39467. virusas2005-08-13 12:41
DAINIUS MARTYNAS ČIŽAS. Protestantiškosios etikos pranašumai: "Katalikų verslo gabumai neišryškėjo ir tais atvejais, kai jie būdavo engiama religinė arba tautinė mažuma...taip buvo su lenkais Rusijoje ir Rytų Prūsijoje, su hugenotais Prancūzijoje, su nonkonformistais bei kvakeriais Anglijoje..." Nesuprantu, ar čia autorius ar redakcija pripainiojo? Nuo kada hugenotai - katalikai? Gi dori kalvinistai anie buvo. Lygiai kaip ir Anglijos nonkonformistai bei kvakeriai buvo protestantai. Kvakeriai, tarp kitko, labiausiai nusipelnė dėl Pensilvanijos iškilimo, kurį savo straipnyje pamini ir autorius.

39468. vasi2005-08-13 12:59
Dėl Čižo. Iš tiesų - kažkokia pseudoekumeninė painiava. Visgi reiks paskaityt. Nors man asmeniškai teko pažinti katalikų, kurių "verslo gabumai" net labai "išryškėjo" - buvau vienoj konferencijoj apie verslą ir tikėjimą, kur Michelin įkūrėjas ir ilgametis prezidentas pasakojo, kad net 7 kartus per dieną, kad ir kokia toji įtempta būtų, pagarbina Dievą, esą, tik taip ir išlaiko equilibre`ą. Aišku, čia gal veikiau išimtis nei tendencija.

39469. vasi (toliau skaito turinį)2005-08-13 13:05
"Ne smilkalais ir ne mira – amoniaku tvoskia lelijos, fatališko meilės siaubo kupinas jų aromatas, pranašaujantis tuoj išnirsiančias raudonas šmėklos akis" - ot čia tai siaubiakas...

39471. Virusui2005-08-13 14:38
Man rods ka hakeriai, ale del visa pikta parszegnuosu.

39475. virusas 2 whoever394712005-08-13 15:02
hakeriai, musiet, būs tėkri katlikaa ;-)

39476. merlin2005-08-13 17:35
buvo drazdauskiene, dabar dar ir drazdauskas prisides...seimynele raso laikrasti.

39479. St. Antonio2005-08-13 20:47
na štai, truputį update teko daryti, tai saitas pasiekiamas šiuo arba štai šiuo adresais. Kažkokie jie dinozauriški išėjo, bet gal nebaisiai. Nieko naujo nepridėjau, kai ką išmečiau...čia šiaip - atsisveikindamas noriu kai ką palikti, kad pasiilgę visuomet mane surastumėte. Gal netrukus savo blog`ą paleisiu, ten įdomių minčių laikas nuo laiko pažersiu.

Na tai ką, mieli Šiaurės Atėnų piliečiai, atsisveikinu aš jau trečią kartą, bet jis, kaip sakoma, nemeluoja. Todėl būkit, dauginkitės, spoksokit į savo bukvaliai mėlynus ekranus ir šlovinkit Viešpatį savo, kad jūsų nemato ir neatsiunčia kokių dizastrų.

PS 2 merlin
o aš maniau, kad mano meilės Drazdauskienės vyras koks new litvinas, nuperkantis jai vietos Š. Atėnuose :)) Senokai matyta p. Rasa, nesisveikina sutikta, matyt, suvokia, kas prie ko :))

PPS
dar vienas sakinukas man įsiminusiems šatėniečiams, nors tai nereiškia, kad visus juos mėgstu (dar mažiau reiškia, kad jie myli mane): po palme, nekenčiu tavęs, nes tu išpuikęs asilas ir vis dėlto galėtum rašyti geriau nei kokios girdzijauskaitės, gedos drazdauskienės ar pan. sėkmės. Na, o varna tai zashybis pacanas, kritiškas, piktas, bet labai solidus, sakyč. Jis, kaip suprantu, jau parašė kažką ir gali numirti. Sėkmės jam. Taip pat labai įsiminė palaikymo komandos nariai: sūnus karapuzikas, kolegos Mr. J.YBanas, Товарищ Факов ir neseniai surastas naujas amplua - Donskey (Dondilidonskis and many more). Tai tiek, jei ką nors išvadinau k**va, b**iu, bl**e daugiau nei dešimt kartų iš eilės, nuoširdžiai atsiprašau, jūs verti žymiai daugiau. Sorry ir E. Redakcija, niekada nelaižiau tau subinės, bet tu nusipelnei palaižyti man: tiek nenuilstamo mano postų trynimo....ojei. Ačiū, Elektrine, tu vertei mane tobulėti. Regis viskas. Tikiuosi, jums buvo nuobodu, man - ne.

Viso,
s. A.

Behold you fools, this empty place
now left without `im in disgrace,
you made `im go, you forced to flee,
and now you joyful, - let it be

But he`ll be back...not here, not now,
as sudden storm that strikes you down
He`ll come...to be, to stay, to have
The blissful right - the right to love.

St. Antonio

39491. ziurovas2005-08-14 00:16
Atsisveikinimu vakarelis. Pirma Indiana Ebola Dzounsas, paskui ji Antonijus, kas dar?

39494. daktaras2005-08-14 04:24
vargsas, vienisas, savo liguistu iliuziju pasaulyje herojumi tampantis, nepilnavertiskumo komplekso nukamuotas nabagas. Deja, nepagydomas. Niekur jis nedings, jam nera kur eiti... tuoj vel atsiras koku nauju nick`u - Pinochet, Che Guevara, nors as statyciau uz Augustina arba Juliju W. Cezari: ligele aiskiai progresuoja.

39520. Anonso2005-08-14 21:38
"Maryte, kokios buvom mergiotės...a atmeni Pilypą, nagi Užrkušių bernaitį? Tai bent davėsi su mergom...o jos rytais per rasotą žolę mamaitei nematant prasmukdavo pailsusios nusnūsti...jėzau kaip mes joms pavydėjom...bet ką čia pavydėti...mes ir pačios neprastos...vat kad ir šiandien p. Braukinis taip saldžiai man nusišypso, nagi kokis kavalierius...dar galiu šį tą parodyti ;)) Taip taip, khe khe...khe khe...uoj, geras straipsnelis...tie šiaurės atėnai vieninteliai rūpinasi kulьtūra labai gražiai aprašo vaikystę...ar pati nebandysi ką nors apie savo vaikystę parašyti, Zofija? Jergau, turi gerą galvą, o ir ranką, taip pat neblogą, kaip kad sakė p. Braukinis,...jis tavim labai patenkintas...sako, ką jis be tavęs darytų...pagyvenęs jau...o kur jaunesnių bendradarbių begaus...nu jau visai, atsiprašant, nusipezėjau...ką aš čia apie senatvę prabilau... "-kas autorius? Erelickas?Noretune placiau susipazinti su jojo kuryba.

39521. puputis2005-08-14 21:39
Tik po palme turi tokia ranka....

39523. Donskis says: don`t you kiss while you piss2005-08-14 21:44
2 Anonso
tu iš kur pabėgai? Per kelias minutes tą nesąmonę/parodiją parašiau. Jokio Erlicko net neprisimenu, o palme ilsisi. Che, veikėjai - viską sukramto.

39525. Rambynas2005-08-14 22:02
Nugi vienintelis galbut autorius ,su kuom saikingai pacyleciau prie alaus,tai Juozas zynama.Pretekstas butu auto graffas. Klausimu neturec,bo aiskus jis .Nesvarbu,akd gyvenime -niekshas. Uztataigi visada bus Lietuviska "zvaigzdele mana":)))))

39533. praeivė2005-08-14 23:00
Ak, aš irgi rašyčiau. Tiesiai į "Šiaurės Atėnus". Jei tik turėčiau ką pasakyti... Bet aš tokia tuščiagalvė (gerai dar, kad ne plikagalvė). O turiny va kiek protingų žmonių, ir laikraštis pilnas prirašytas - jau nusipirkau, bet dar neskaičiau, maluosi čia internete su visokiais jumis. O ir ką man daugiau veikti - numanau: vis tiek su savo tuščia galva nesugebėsiu įvertinti straipsnių, ir, pvz., Gedos rašinys man iš anksto jau atsibodęs - e, ką čia, matyt, esu blondinė iš vidaus.

39535. Plikas Is Isores2005-08-14 23:12
Turinys nepaprastai turiningas!tik straipsniuose galmetu but 2vigubai maziau zuodziu.Ju grazus deliojimas,sutiksit reiksmingoji Praeive,nelemia reiksmingo turinio,o tik spalvinga mirgesi.

39540. praeivė2005-08-14 23:45
mmm - čia aš murkiu iš malonumo, pavadinta reikšminga :). Sutinku, turinys labai turingas, kol nepradedi skaityti straipsnių. Prie šių ištraukų turėtų būti pridėtos * ir prierašas: yra papildomų sąlygų. Principas - tas pats, kaip reklaminiuose lapeliuose: pateikta tai, kas geriausia, o visą gerumą aukštyn verčianti dalis slypi po žvaigždute :). Nesu tikra, kad žodžių išretinimas (kaip, pvz., burokų ar morkų darže, jei suprantat, apie ką kalbu) išgelbėtų pačius tekstus - kai kurių, manau, tikrai ne :).

39572. ebola>ziurovui2005-08-15 13:07
as neatsisveikinau.

39583. dalgis2005-08-15 15:25
gaila, kad neidejo portestantishkos etikos...

39586. praeivė - dalgiui2005-08-15 16:48
Nieko ten gero - Weberio santrauka, ir viskas.

39607. dalgis (gedulingas, bet nelabai liūdintis)2005-08-15 18:20
taigi, kai Sv Antano nebeliko (Žr. 39479 linką), galima ant jo padeti... ne tą, ką jis pats norėtų, bet - †. Įdomu, į ka jis po tokio trumpo, bet ***** gyvavimo satenu puslapiuose, reinkarnuos?

39626. vasi-dalgiui2005-08-15 20:05
iš tikro, dalgi, kam gi tau, doram katalikui, ta "portestantiška etika"? Krauni sau lobį danguje ir nesuki galvos dėl krentančio dolerio kurso, ar ne taip?:) Tu geriau nutekėjusiu identitetu pasidomėk - aš ten tokį solidų nusiliejimą sukaliau, reik tavo dalgiško žvilgsnio. A tai tu vis apie arklius ir apie arklius...

39668. axelis2005-08-15 23:49
ne mano protui sita wiska suprast :D:D:D sakysit as n00b`as,bet kas man rupi,jei as cia zalias.stengiaus kazkada suprast mena,bet nieko gero nesigawo cia ne man:DD

39682. gratia2005-08-16 09:26
"taip buvo su lenkais Rusijoje ir Rytų Prūsijoje, su hugenotais Prancūzijoje, su nonkonformistais bei kvakeriais Anglijoje ir – su žydais du tūkstančius metų." va, butent situ isryskejo verslo gabumai. lenku kaip tautines mazumos, o hugenotu (Prancuzijos kalvinistu) kaip religines mazumos, tada kai negalejo savo ambiciju realizuot kitose visuom gyven sferose.

39786. llorona2005-08-17 14:25
LLORONA SALIAS DEL TEMPLO UN DIA, LLORONA CUANDO AL PASAR YO TE VI SALIAS DEL TEMPLO UN DIA, LLORONA CUANDO AL PASAR YO TE VI HERMOSO GÜIBIL LLEVABAS, LLORONA QUE LA VIRGEN TE CREI HERMOSO GÜIBIL LLEVABAS, LLORONA QUE LA VIRGEN TE CREI HAY DE MI LLORONA, LLORONA, LLORONA DE UN CAMPO LIRIO HAY DE MI LLORONA, LLORONA DE UN CAMPO LIRIO EL QUE NO SABE DE AMORES, LLORONA NO SABE LO QUE ES MARTIRIO EL QUE NO SABE DE AMORES, LLORONA NO SABE LO QUE ES MARTIRIO NO SE LO QUE TIENEN LAS FLORES, LLORONA LAS FLORES DE UN CAMPO SANTO NO SE LO QUE TIENE LAS FLORES, LLORONA LAS FLORES DE UN CAMPO SANTO QUE CUANDO LAS MUEVE EL VIENTO, LLORONA PARECE QUE ESTAN LLORANDO QUE CUANDO LAS MUEVE EL VIENTO, LLORONA PARECE QUE ESTAN LLORANDO HAY DE MI LLORONA, LLORONA LLEVAME AL RIO HAY DE MI LLORONA, LLORONA, LLORONA LLEVAME AL RIO TAPAME CON TU REBOZO, LLORONA PORQUE ME MUERO DE FRIO TAPAME CON TU REBOZO, LLORONA PORQUE ME MUERO DE FRIO DOS BESOS LLEVO EN EL ALMA, LLORONA QUE NO SE APARTAN DE MI DOS BESOS LLEVO EN MI ALMA, LLORONA QUE NO SE APARTAN DE MI EL UTLIMO DE MI MADRE, LLORONA Y EL PRIMERO QUE TE DI EL ULTIMO DE MI MADRE, LLORONA Y EL PRIMERO QUE TE DI HAY, HAY, HAY, HAY, HAY

39818. zeta2005-08-17 22:14
Kam gi taip baisiai ir taip daug ispaniskai?! Ne visi gi supranta. La Llorona - Raudanti Moteris, panasi i Mergele Marija, tokia grazi. Ir kazkas juodaveidis bet aistringas ja myli taip labai, kad beveik mirsta. Yra keli sitos meksikietiskos dainos variantai, bene geriausiai iseina, kai dainuoja Chavela Vargas (labai siurpiai) ar Lila Downs (labai aistringai).

39862. korna2005-08-18 07:40
Norėjau vienam autoriui pasakyti, kad šiam numery buvo geriausia, ką "iš jo" lig šiol skaičiau. Bet nesakysiu. Jeigu straipsnio el-versijoj nėra, tai autorius nenori, kad jį komentuotų?

39866. kikimora2005-08-18 09:01
Man šiame numeryje geriausia - Mariaus Riaubos "Bedeikiai in your pocket". Ir šiam autoriui lyg ir nebūtų ko baimintis komentatorių - čia jau niekas neprikibs. Miglas čia mums pučia apie autorius apimantį neįgalumą vien nuo minties, kad tekstai bus narstomi komentaruose. Ne čia vinis, ne čia.

39873. praeivė2005-08-18 09:57
Hm, įdomu, kas čia ką taip ispaniškai myli... Aš tai į tokius tekstus nė dėmesio nekreipiu - ispaniškai nesuprantu nė žodžio. Išsilavinimo spragos per muilo operų nežiūrėjimą...

39874. praeivė (K. Ostrausko sekretorė) - kikimorai2005-08-18 10:02
Tyli KIAULĖ gilią ŠAKNĮ knisa. Knisa ir neranda.

KIAULĖ (tyliai). Kur ta šaknis? (Desperatiškai) Kur ta prakeikta šaknis?
ŠAKNIS (dusliai iš po žemių). Per giliai, gerbiamoji, nusiknisai. Per giliai.

39887. korna2005-08-18 11:08
Ir aš tą kišeninę knygutę turėjau galvoj.

39892. cha cha (kikimoros sekretorė)2005-08-18 12:08
Nustebino, pritrenkė Praeivės - K.Ostrausko sekretorės tekstas, publikuojamas Šiaurės Atėnų skyrelyje "Turinys" (dedikuotas Kikimorai). Tokios dvasinės įtampos, tokio susikaupimo tekstai, deja, reti. Tiesiog ideali literatūra skaitytojui, nepakenčiančiam bent menkiausios didaktinės užuominos, šito autorei tikrai neprikiši. Ir kaip kruopščiai vyniojama kvapą gniaužianti intriga! Lig šiol ramų, sotų ir laimingą gyvenimą propagavusi Kiaulė, perkračiusi skurdų dvasinį bagažą, išvyksta ieškoti mandragoros Šaknies. Kiaulė trokšta atnešti stebuklingąją Šaknį žmonijai, idant išgelbėtų šią nuo persiėdimo. Atvirai ir aistringai, nebodama pavyduolių kliaučių, siekia Kiaulė už-sibrėžtojo tikslo. Aiman, šaknis pernelyg giliai... Tekstas, kurio neįmanoma perskaityti vienu atokvėpiu, nuodėmė jį net cituoti - tai tarsi kirviu skaldyti totemą... Ir koks šviežias, tačiau neprijaukintas stilius - nerasi kūrinyje nei vieno epizodo, kuriame pasakotojas grožėtųsi savo pasakojimu. Pasakojimas funkcionalus ir vaizdingas, likimų skausmas - neapsakomas. Imkit ir skaitykit!

39893. zetai2005-08-18 12:19
vau. galvojau, kad aš vienas žinau čavelą v. vakar šiurpinausi ir sugalvojau atkast tekstą. tai ir atkasiau. ljorona kiek dar atkasiau yra įžymus meksikos vaiduoklis - raudanti moteris ir ja tėvai gąsdina neklusnius vaikus. ir dar ji savo liūdnu balsu vilioja vyrus, nusiveda prie upės ir bučiuoja kol tas pavirsta akmeniu. ten ir yra tokie žodžiai tekste: nusivesk mane prie upės, ir apklok mane savo apsiaustu (rebozo)ar kuo ten nes aš mirštu kaip šalta. ir paskui - širdyje nešiojuosi du bučinius - vienas motinos, o kitas - tavo. be to - llorona tapatinama su dar iki ispanų actekų diktaroriaus kecalkoatlio žmona ir ar tik ji naprauda žuvusių karuose. tai tokios baisios istorijos. praeivei: kaip matai, ispanų k. - ne tik muilo operos. beje, pašto dėžėje kurios adresas satenai@wapda.com (slaptazodis satenai) yra keli Ch.V.gabalai - gal du, o gal vienas - nu negalejau nepasidalint.

39897. Prochodimec2005-08-18 13:23
Mes, prochodimcai, esam paprasti kaip trys kapeikos. Mes matom tiktai tas šaknis, (jei jas taip galima vadinti) kurios voliojasi po kojom. Teisybę pasakius(tai paslaptis), mes jas nešiojam visada sijono kiauroje kišenėje ir kada norim, išmetam po savo kojomis ir užkliūvam. Užkliūvam už Gedos šuniuko krebždenimo, už rengėjų nepasakytų minčių, už Venclovos nieko nepasakymo. Užkliūvam ir paskelbiam. Tai yra mūsų tikrosios šaknys.

39907. toto2005-08-18 17:57
Prochodimec, įžeista jūsų kaukė čia ir vėl apie tą patį... Ar užsiciklinote tam, kad paprašyčiau išduoti jūsų tikrojo nick`o paslaptį? Atsiverkite vienaskaitoj, atsiverskite į save.

39922. zeta> Chavelos gerbejui2005-08-19 00:23
Is smalsumo buvau nubegus prie tos dezes satenai@wapda. Uz dangcio ir taip ir anaip traukiau - neatsidaro. Nu ir nereikia. Pati sau padainuosiu, paskaitysiu, issiversiu, nusipiesiu iliustracijas ir eisiu miegot.

39928. zeta2005-08-19 01:16
Per tuos jusu apsisukimus i nauja piknika ateisiu zila ir rauksleta. Kitais metais!!! Jau sianakt galiu uzsidet gelezines kurpes, gal sunesiosiu kaip nors aplink pasauli begdama, pedu nepalikdama.

39939. instrukcija zetai2005-08-19 10:03
du kartus surinkus satenai reikia paspausti go. paskui atsidaro dar tokia geltona lentelė ir reikia paspausti kur parašyta continue.... tokia jau ta wapda. atidarant muziką reikia truputį kantrybės kol parsiuncia arba prisibuferiuoja. bet tai atsiperka: el orquesta tocaba el son de la selva ardiente, la luna en la frenesi . Pon`me la mano aqui, Macorina.... yo iba pulsando pulsando, tu ibas temblando, temblando - pon`me la mano aqui, Macorina.

39944. frenesí2005-08-19 11:46
frenesí (del lat. «phrenësis», del gr. «phrénësis») 1 m. Exaltación violenta de una pasión, que se manifiesta con movimientos descompuestos, gritos, etc.: ‘Está en un frenesí de alegría [de celos, de dolor]’. Ô Paroxismo. 2 *Locura furiosa. Ô Delirio, furia, vesania.

39999. toto :-) 2005-08-20 10:29
Įdomu, kokias dar kalbas įvaldę ŠA skaitytojai?

40062. zeta2005-08-21 11:27
Atsakau i klausima: lietuviu (tie, kas profesionalai),japonu, prancuzu, italu, ispanu, rusu, lenku, anglu, vokieciu, kazkoks protas is Silkeborgo bande daniskai, bet jam niekas neatsake, lotynu, dar greiciausiai jidis ar hebraju.

40089. papildant zetą2005-08-21 14:06
latvių, norvegų, švedų

40094. toto2005-08-21 15:55
:)))) Aš tik išsimušiau sau #39999 for luck.

40095. zeta2005-08-21 15:58
O mes zaidziam, patys klausiam, patys atsakom, ir tavo sekme mums ne motais.

40099. Rasa -lloronai2005-08-21 16:41
La Morenica Eres Morenica hermosa sol radiante que destella. Eres rosa diminuta de fragancia bella. (bis) Eres consuelo del triste que lleva su desventura, eres lenitivo grande de toda amargura. (bis) Faz divina, Madre buena, dulce y pura Virgen Morena, Oye atenta la canción que brota con alegría del fondo del corazón. ¡Salve, patrona querida!. (bis) de la ciudad de Villena. ¡Salve, Morenica linda de gracia y virtudes llena!. ¡Salve, patrona querida! (bis) Que con grande fe te adoramos y te pedimos seas nuestra quía y amparo mientras vivimos, y además ¡oh! Madre querida, con devoción, hoy el pueblo entero te pide tu bendición. (bis)

40993. rubina :-( 2005-08-30 20:47
Perdėta, neskanu.

Rodoma versija 180 iš 204 
13:28:01 Jan 31, 2011   
May 2008 Sep 2013
Sąrašas   Archyvas   Pagalba