ŠIAURĖS ATĖNAI

Šiaurės Atėnai. 2009-12-18 nr. 969

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |

HERTA MÜLLER. Slegiantis tango (19) • LEVUTIS MALINAUSKAS. Žiūrykla, gydykla (1) • GRAŽINA CIEŠKAITĖ. Nusikryžiuojantis vidurnaktį (3) • ZIGMAS ZINKEVIČIUS. Dr. Edvardo Statkevičiaus „vyčiai“ ir jų kalba (9) • DALIA STRIOGAITĖ. Apytikriai apie Borutą (13) • KASTYTIS MICKUS. Dievo Dvasia ir ekumenija (9) • REGINA RAGAUSKAITĖ. Liepsnojantis krūmas (3) • ŠARŪNAS KERŠYS. Viena pasaulio pabaiga (24) • SIGITAS GEDA. Vasara šešėlių tinklą tiesia... (4) • TOJANA RAČIŪNAITĖ. Kultūra galingesnė už natūrą (5) • ADA BURZDŽIŪTĖ. Eilės (4) • DONATAS PAULAUSKAS. Eilės (3) • TAUTVYDAS MIEŽINIS. Eilės (1) • TOMAS KIAUKA. Kablys (4) • RŪTA JAKUTYTĖ. Nuolankus. Su kuprine (1) • GINTARAS BLEIZGYS. Kaltė yra, nors įrodymai ir netiesioginiai (5) • -lj-. Penki sakiniai apie mūsų kalbąALDONA GEDVILIENĖ. Lembo Poškynė (2) • STANISLOVAS ABROMAVIČIUS. Mano miestelio žmonės (21) • JONAS KIRILIAUSKAS. Kranto kraštas (5) • RAMUNĖ KARLONIENĖ. Proza (4) • Su Šv. Kalėdom! (361) •

Slegiantis tango

HERTA MÜLLER

[skaityti komentarus]

iliustracija
Tibor Csernus. Fasadas. 1971

Korsetas įsirėžia mamai į klubus, spaudžia skrandį virš suveržto pilvo. Mamos korsetas skaisčiai žydro damasto su blyškiomis tulpėmis, dviem baltos gumos spuogais ir dviem nerūdijančios vielos kilpomis.

Mama deda juodas šilko kojines ant stalo. Šilko kojinės plačiomis permatomomis blauzdomis. Jos juodo stiklo. Šilko kojinės apvaliais nepermatomais kulnais ir smailiais nepermatomais pirštais. Jie juodo akmens.

Mama užsitraukia juodas šilko kojines ant kojų. Blyškios tulpės plaukia nuo mamos klubų ant pilvo. Gumos spuogai pajuosta, kilpos užsimauna.

Mama kiša akmens pirštus, mama spraudžia akmens kulnus į juodus batus. Mamos kulkšnys – du juodi akmens kaklai.

Varpas griežtai ir dusliai kartoja tą patį žodį. Varpas skamba iš kapinių. Varpas muša.

Mama neša tamsų eglišakių ir baltų chrizantemų vainiką. Senelė neša žvangantį baltų akmenėlių vainiką su apskritu besišypsančios Marijos paveikslu ir išblukusiais vengriškais monarchijos rašmenimis: Szüz Maria Köszönöm. Vainikas švytuoja po senelės smiliumi, pakibęs ant plono iki raudonumo nutrinto sąnario.

Aš nešu išdrikusį dailiai gyslotų paparčių glėbį ir saują žvakių, baltų ir šaltų kaip mano pirštai.

Mamos suknelė krinta juodomis klostėmis. Mamos batai kaukši mažais žingsniais. Mamos tulpės plauko jai aplink pilvą.

Varpas kiekvienu smūgiu muša tą patį žodį. Prieš jį ir po jo girdisi aidas ir žodis netyla. Stiklo blauzdomis, akmens kulkšnimis mama įtrepsena į žodžio aidą, į varpo mušimą.

Mamos žingsnius lenkia mažasis Sepas su eglišakių ir chrizantemų vainiku.

Aš einu tarp tamsaus eglišakių ir tarškančio baltų akmenukų vainiko. Aš einu už savo išdrikusių paparčių.

Aš einu pro kapinių vartus ir varpas man prieš akis. Varpas muša man po plaukais. Varpas muša pulse prie akių ir pavargusiuose minkštuose rankų sąnariuose po padrikusiais paparčiais. Mazgas, švytuojantis ant varpo virvės, atsiduria man gerklėje.

Senelės smilius nago pašakny pamėlęs ir negyvas. Senelė kabina tarškantį baltų akmenėlių vainiką ant paminklinio akmens ir uždengia tėvo veidą. Kur gilios tėvo akys, ten dabar raudonuoja atlapa Marijos širdis. Kur kietos tėvo lūpos, ten dabar vengriški monarchijos rašmenys.

Mama stovi palinkusi virš tamsaus eglišakių vainiko. Jos skrandis susispaudžia virš pilvo. Baltos chrizantemos susiraito ant mamos skruostų. Juodą mamos suknelę išpučia tarp kapų klaidžiojantis vėjas. Siauras baltas rėželis juodoje stiklo blauzdoje bėga aukštyn per mamos šlaunį link gumos spuogo, link mamos pilvo, ant kurio plauko tulpės.

Senelė negyvu smiliumi kedena išdrikusį paparčių apvadą kapo pakraščiais. Aš kaišioju baltas žvakes tarp jų, šaltais pirštų galais gręždama žemę.

Degtukas plyksi mamos rankose žydra liepsna. Mamos pirštai virpa ir liepsna virpa. Žemė nukanda mano pirštų sąnarius. Nešdama liepsną aplink kapą mama sako: į kapus negalima raustis. Senelė pasuka negyvą smilių ir rodo į raudonuojančią atlapą Marijos širdį.

Ant koplyčios laiptų stovi kunigas. Virš jo batų svyra juodos klostės. Klostės šliaužia jo pilvu iki pasmakrės. Už galvos švytuoja varpo brūkšnys ir storas mazgas. Kunigas sako: melskimės už gyvąsias ir mirusiąsias sielas, ir suneria kaulėtas rankas ant pilvo.

Eglišakių spygliai linksta, padrikęs paparčių apvadas krypsta. Chrizantemos kvepia sniegu, žvakės kvepia ledu. Oras virš kapų pajuoduoja ir sudūzgia malda: Dieve, dangiškųjų galybių valdove, išvaduok mus iš šios tremties. Naktis virš koplyčios bokšto juoda kaip mamos stiklo blauzda.

Žvakių pirštai pasrūva brūzgynais. Srūvantys brūzgynai kietėja ore kaip mano šonkauliai. Dagčiai anglėja kreivai ir nenulaiko liepsnų. Tarp nulinkusių žvakių po paparčiais parieda žemės gurvuolis.

Ant mamos kaktos susiraito chrizantemos, ji sako: ant kapų negalima sėdėti. Senelė ištiesia negyvą smilių. Baltas rėžis ant mamos stiklo kojos tokio pat pločio kaip negyvas senelės smilius.

Kunigas sako: mieli tikintieji, šiandien Visų šventųjų, šiandien mūsų mieliems mirusiesiems, mūsų mirusiosioms sieloms džiaugsmo šventė. Šiandien mūsų mirusiosioms sieloms atlaidai.

Mažasis Sepas stovi sunėręs rankas virš eglišakių vainiko prie gretimo kapo: išvaduok mus, o Viešpatie, iš šios tremties. Virpančioje šviesoje virpa žili jo plaukai.

Mažasis Sepas raudonu akordeonu groja per kaimą plevenančias baltas nuotakas, groja susiporavusius vestuvių svečius baltais vaško nėriniais prie altoriaus po raudonuojančia atlapa besišypsančios Marijos širdimi, groja vanilinį tortą su dviem baltais vaško balandžiais priešais nuotakos veidą. Mažasis Sepas raudonu akordeonu groja slegiantį tango vyrų ir moterų rankoms ir kojoms.

Mažojo Sepo trumpi pirštai ir trumpi batai. Trumpais išskėstais pirštais jis spaudžia klavišus. Platūs klavišai – sniego, siauri – žemės. Mažasis Sepas retai spaudžia siaurus klavišus. Jis spusteli klavišus, ir muzika darosi šalta.

Tėvo šlaunys priglunda prie mamos pilvo, aplink kurį plauko blyškios tulpės.

Plevenanti nuotaka – kaimynė. Ji pamoja smiliumi. Atpjauna man torto gabaliuką ir liūdnai šypsodamasi deda man į delną baltus vaško balandžius.

Sugniaužiu delną. Balandžiai įšyla kaip mano delnas ir pradeda prakaituoti. Statau baltus vaško balandžius ant mėsos kukulio ir duonos riekės, kurią valgau. Ryju duoną ir klausausi slegiančio tango.

Mama su plaukiančiomis tulpėmis ir dėdės šlaunimi praskrieja šokdama pro stalą. Chrizantemos susiraičiusios aplink jos burną, ji sako: su maistu negalima žaisti.

Kunigas kelia kaulėtas rankas Viešpaties vardu: išvaduok mus iš šios tremties. Iš jo rankų tekantys dūmų brūzgynai plevena aplink varpo virvės mazgą ir kyla link bokšto.

Kapas susmego, sako mama. Reikia dviejų vežimų žemės ir vežimo mėšlo, kad augtų gėlės. Juodas mamos batas šnara smėlyje. Tavo dėdė gali tai padaryti mirusiam broliui.

Senelė kabina baltų akmenėlių vainiką ant negyvo smiliaus.

Gilios tėvo akys žvelgia į juodą mamos stiklo blauzdą su baltu rėžiu. Juodi mamos batai žengia per kurmiarausių kalvas tarp svetimų kapų.

Mes einame pro kapinių vartus. Kaimas nugrimzta į save, kvepia eglišakėmis ir paparčiais, chrizantemomis ir vaško brūzgynais.

Mano žingsnius lenkia mažasis Sepas.

Kaimas juodas. Debesys juodo damasto.

Senelė tarškina baltų akmenėlių vainiką. Mama traiško delne mano pirštus.

Tėvas – mūsų mirusioji siela. Šiandien tėvui atlaidai, jis praskrieja šokdamas kaimo pakraščiu.

Mamos korsetas giliai įsirėžia į klubus.

Tėvas šoka slegiantį tango, glausdamas šlaunį prie juodo damasto debesies.


Iš: Herta Müller. Drückender Tango.
Reinbeck bei Hamburg: Rowohlt Taschenbuch Verlag, 1996
Vertė Austėja Merkevičiūtė

 

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Sausio

PATKPŠS

 1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

 

Skaitytojų vertinimai


177414. archyvaras2009-12-22 20:16
Savitas stilius. Tai jinai ir yra 2009 lit.nobel gavusi?

177429. m.m.u. :-) 2009-12-22 22:59
Taip, tai ji... pirmiausia savitas stilius ir plonytė žydiškumo gaidelė... esu girdėjusi skaitant ištraukas iš jos kūrinių rusiškai per radiją... po įvairiausių vertinimų, nesitikėjau, kad man taip patiks... bet aš nesu iš tų daug išmanančių... rusiškam vertime tos, mane labai žavinčios gaidelės nepagavau... ačiū vertėjai...

177434. kažin, 2009-12-22 23:20
ar toji gaidelė žydiška. Tai Rumunijos vokiečių palikuonė, tėvas karo metais buvo mobilizuotas į SS, motina po karo ištremta į SSRS.

177437. to m.m.u. :-)2009-12-23 02:03
galgi nesuverskim visko vidurio rytų europietiško žydams

177451. čiča2009-12-23 10:30
niūrokas soc.realizmo stilius

177455. npl2009-12-23 10:51
labai gerai. tik akivaizdu, kad negalima versti pažodžiui, prarandant ritmą ir tekstui suteikiant tarsi antrinį atspalvį. autorė akivaizdžiai (stilistiškai) identifikuojasi su doppelmonarchie ir kitom jos autorėm, visų pirma mayroecker. o kad sunku hertai bus su lt recepcija, geriausiai rodo kurioziškas 177451 komentaras, kuris tiesiog be komentarų:)

177461. išties,2009-12-23 11:51
gal čiča labai jauna ir neskaitė soc. realizmo?

177462. m.m.u.2009-12-23 11:59
Nieko aš neverčiu žydams... paprasčiausia žinau, kad vienas iš rašytojos tėvų buvo žydų tautybės: kiek prisimenu- motina. Gal tai žinodama tiesiog atradau tai, ką norėjau atrasti... Nepretenduoju į žinovus ir niekam savo supratimo neperšu... Net perskaičiusi originalą ir turėdama bent kelis vertimo variantus, tikrai nesugebėčiau vertinti jų kokybės...

177475. katė2009-12-23 13:32
Kas Jūs, Jona?

177482. jona >katei2009-12-23 14:22
Silvijos mama...

177484. katė2009-12-23 14:43
Pažįstu dvi Silvijas, bet neabejoju, kad Jūs Vyčio močiutė. Arba pati Silvija.

177497. jona2009-12-23 15:46
Taigi žinote, kiek man metų... dabar "gėriuosi" savo jaunystės dienų silpnybėmis ir nedidelėmis nuodėmėmis, stebėdama jas savo vaikuose ir anūkuose... sako, kad su S. turime daug bendrų bruožų, o, kai žiūriu į V. nerūpestingumą, tai jam ir prisipažįstu, kad šią "dovanėlę" gavo iš manęs...

177503. katė Jonai2009-12-23 16:04
Stilingi abu – ir S., ir V. Ir, be abejo, J. Esu ir nustebusi, ir sužavėta.

177506. turbūt npl2009-12-23 16:10
gyvenime nėra matęs pažodinio vertimo?

177529. krankt2009-12-23 19:20
nobelio premija jau senokai prarado savo prestiza...

177540. tai netrukdo jai kartais2009-12-24 00:10
atitekti geram autoriui.

177545. bet kad ir2009-12-24 02:11
Lenino premija buvo skiriama visiškai neblogiems kūrėjams.

177569. e- 1775452009-12-24 11:53
Būtų gerai, kad tokių šviesių minčiu autoriai pasirašytų - galima būtų nominuoti, pvz., Stalino premijai.

177652. cc2009-12-25 19:15
Tikrai slegiantis tango, nors ir gražus.

Rodoma versija 60 iš 84 
13:28:00 Jan 31, 2011   
May 2008 Sep 2013
Sąrašas   Archyvas   Pagalba