ŠIAURĖS ATĖNAI

Šiaurės Atėnai. 2006-12-23 nr. 826

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |

Turinys (22) • MATSUO BASHŌ. 24 haiku REGIMANTAS TAMOŠAITIS. Palinkėjimai -gk-. Sekmadienio postilėSu Kauno „Vėtrungės“ pradinės mokyklos mokytoja RYKANTE BANDZAITIENE kalbasi Audra Čepkauskaitė . Tradicinė mokykla atgyveno (9) • Pono žemaičio Grigaliūno ir jo ginklanešio1 Čeponio nuotykiai trečiajame kaukių baliujeSIGITAS GEDA. Iš mėlynųjų mansardų IIPAUL GALLICO. Asilo stebuklasVLADAS BRAZIŪNAS. EilėsDAIVA TAMOŠAITYTĖ. Velnio ruletė LAIMANTAS JONUŠYS. Apie vulgarumą, grožį ir chuliganizmą (22) • Dzūkų zababonaiRIČARDAS ŠILEIKA. n...u...o...g...i...r...d...o...s (4) • SARA POISSON. Nebūtinas autobusas (33) • TIMAS PETRAITIS. Barzdos virsmas (13) • VAIVA KUODYTĖ. EilėsVAIVA GRAINYTĖ. AkcininkaiLAIŠKAI (589) •

Turinys

Kitas numeris pasirodys 2007 m. sausio 6 d.

[skaityti komentarus]


MATSUO BASHŌ. 24 haiku
    Nežinau
    kaip jaučiasi žuvys kaip paukščiai
    baigiasi metai
Iš: The Essential Haiku. Edited and with Verse . Translations by Robert Hass. HarperCollins Publishers, 1994. Vertė A. A.

REGIMANTAS TAMOŠAITIS. Palinkėjimai
Bet kam čia dabar galvoti apie tą liūdną sovietinę praeitį! Manekenai tada buvo labai nelaimingi, niekas jų nemylėjo, nebent artimiausi draugeliai prie bendro stalo, kur lauždavome duoną, dalindavomės vyno taure. Dabar jau viskas yra kitaip, dabar jie jau visiškai kitokie. Jiems – visas pasaulis, visas mūsų dėmesys. Dabar gyvenimas viltingas, į žvaigždes driekiasi. Bet kuo ryškesnės žvaigždės, tuo tamsesnė naktis. O gal atvirkščiai? Anuomet aplinkui būdavo daug tamsos, bet širdyje vis tiek šviesu, dabar – šiame žiburiuojančiame pasaulyje – žvaigždės užtemdo viską.

-gk-. Sekmadienio postilė
Jeigu tradicija nebūtų iškreipta, Kūčias mes kiekvienas sutiktume atskirai ir ekstremaliai, pvz., pasiklydę miške ar išvažiavę 100 km nuo namų be grašio kišenėje. Iš pagarbos Mesijui, kuris buvo nei itin lauktas, nei lepinamas komfortabiliomis gimimo aplinkybėmis, nei apskritai arti normos. Atvirkščiai.

Su Kauno „Vėtrungės“ pradinės mokyklos mokytoja RYKANTE BANDZAITIENE kalbasi Audra Čepkauskaitė . Tradicinė mokykla atgyveno
Parengta pagal LR laidą „Žmonės ir idėjos“
Kai mokėsi mūsų seneliai, mokytojas buvo vienintelis žinių šaltinis. Turėjai labai įdėmiai jo klausyti, kad kuo daugiau išgirstum. Mūsų tėvams palengvėjo, jie jau turėjo knygas, kurias galėjo patys skaityti. Mūsų vaikai informacijos gali gauti be tėvų ir mokytojų pagalbos. Mokytojo, kaip žinių perteikėjo, vaidmuo išnyko.

Pono žemaičio Grigaliūno ir jo ginklanešio Čeponio nuotykiai trečiajame kaukių baliuje
    – Na, mano žemaitėli, užsisakyk ko nors vakarienei.
    – Niekados nedrįsčiau, o suvalgysiu, ką iš malonės paliepsite.
    – Bet labai prašau...
    – Pono paslaugoms, – įsikišo kelneris nusilenkdamas.
    – Jeigu jau ponai taip liepia, tai ar nebūtų galima gauti – juka šupeinis, kroveinis ir košė.

SIGITAS GEDA. Iš mėlynųjų mansardų II

Buklumo šedevrai

    Gana pavėluotai „Lietuvos aide“ perskaičiau jaunojo V. L. repliką, kur labiausiai kaltinamas mūsų laikraštis dėl mano atsiminimų.
    Lyg būčiau ką sugalvojęs!
    Yra tokia demagogijos forma: kitą žmogų kaltinti nebūtais dalykais. Neturint faktų, nepaisant argumentų, o, pavyzdžiui, pacituojant ką nors iš apsišaukėlio, kurį laiko savo mokytoju.
    Keista, kad anoji garsi giminė arba visai nesubręsta, arba ateina į protą sulaukę 80... Kai suvaikėja.
    Padėkdie!

PAUL GALLICO. Asilo stebuklas
    Pepinas ir Violeta labai mylėjo vienas kitą. Asyžiaus gyventojai įprato gatvėse ir užmiestyje sutikti liesutį basą berniuką didelėm ausim ir pilką kaip dulkės asiliuką su Monos Lizos šypsena.
    Dešimtmetis Pepinas ne pirmus metus buvo našlaitis, tik ne paprastas, nes palikimo gavo Violetą. Darbšti, romi asilaitė minkštu tamsiu snukučiu ir ilgom rudom ausim skyrėsi nuo savo brolių ir seserų viena ypatybe: jos lūpų kampučiai buvo vos vos pakelti, lyg ji švelniai šypsotųsi. Todėl kad ir koks sunkus darbas jai būtų tekęs, ji visąlaik atrodė patenkinta gyvenimu. Jos šypsena ir Pepino spindinčios akys galėjo sugraudinti ką tik nori, ir berniukas su asilaite nepatirdavo didelio vargo, net truputį pinigų atidėdavo juodai dienai.

VLADAS BRAZIŪNAS. Eilės
    [...]
    chaotiškoje prieblandoj, kur mirsčioja
    nuobodžiaujančios dvasios, aistringai
    šnekinamos ritualistų, šnabždesiai geidulingi sklinda
    ką beveikčia, jeigu patirčia ją

    dvaselę, nagus bekramtančią, viską
    pamiršusią, laiką ir laikraščių klyksmą
    diskusijų ritualus
    [...]

DAIVA TAMOŠAITYTĖ. Velnio ruletė
Žinojimo visuomenė yra tokia visuomenė, kuri žino, kas nutinka, kai paminamos elementarios žmoniškumo ir padorumo formos, kai bet kuri natūralaus kūrybingumo apraiška kaipmat sugniuždoma ir suniveliuojama „iš aukščiau“ nuleistų normų vykdytojų tik todėl, kad institucinės valdžios kėdę užsėdęs „autoritetas“ jaučia kone erotinį malonumą laužydamas stuburą asmens ir nuomonės laisvei, kai valdantieji saugiai jaučiasi tik apsupti orientyrus praradusių, baimės ir įvairių priklausomybių kamuojamų aukų. Tik todėl vienu metu jų „palaiminimą“ paradoksaliai gauna tiek lėkšti, beprasmiški, jokios vertės neturintys meno gaminiai, tiek akiplėšiškos, saiko nežinančios, amoralios antimeno materializacijos, regis, atsiradusios tik tam, kad susiurbtų auksinį eurų srautą. Tada į sostą sėdasi nuogi karaliai, su trumpikėmis ir moteriškais aukštakulniais po operos sceną blaškosi XXI amžiaus erodai, o dekadansinė Strausso muzika savo besaikiu ekspresyvumu vulgarių aliuzijų prisotintos režisūros ir skurdžios scenografijos klaiką su normaliam žmogui iki gyvo kaulo įgrisusia įžeidžiama sovietine atributika (pamėginkite žydams nacionalinėje operoje pakabinti didžiulę nacių svastiką), į kurią, praėjus daugeliui metų, vėl ilgas valandas esame priversti spoksoti teatre, pakelia kubu. Kai kurios meno erdvės „įdirbtos“ tiek, kad priverstų jose būti žmonių liudijimu, po eilinio projekto jie fiziškai suserga ir kelias dienas jaučiasi totaliai apsinuodiję. O jei garsiai nešauksi, koks gražus naujasis trans-vestito rūbas, kaip vargšo Johanano lėks nukirsta galva, ir neduokdie – to bijai labiausiai – jei ją ir po mirties glamonės nekrofilija serganti Salomėja.

LAIMANTAS JONUŠYS. Apie vulgarumą, grožį ir chuliganizmą
Nors, kaip pabrėžė K. Baublys, kai kurie komisijos nariai teigė, kad šiais metais vertingų knygų kur kas mažiau nei praėjusiais, visiškai nesutinku, kad, bent jau matuojant vienų metų masteliais, sunku sukrapštyti keturias vertingas – manau, nesunkiai būtų buvę galima pridurti dar ir penktą, ir šeštą. Pavyzdžiui, Gasparo Aleksos romaną „Fabricijus sprogdina arklius“. Romanas ir pats sprogdina – skaitytojas be ceremonijų sviedžiamas in medias res, į audringo veiksmo sūkurį, vos ne kaip kokiame „Gelbstint eilinį Rajaną“, ir čia gresia minėtosios natūralizmo bacilos užkratas, bet vis dėlto tekstas dauguma atvejų estetiškai suvaldytas, nestokojantis literatūrinės vaizduotės ir daro gyvos įtaigos įspūdį.

Dzūkų zababonai
Pagal Kabelių kaimo moterų Stasės Lukšienės, Agotos Trainavičienės, Aldonos Valentukevičienės, Danutės Grigaitės, Stasės Grigienės ir Julijos Tamulevičienės iš Musteikos kaimo (Varėnos r.) pasakojimus parengė Emilija Liegutė

Sykį man tep buvo. Laidau karvi – pilnutėlį viedrų duodavo, o šalimais stovi susiedka juodu žiponu apsivilkus, juodu skaruki ir da rankoj kokį juodų skudurį laiko. „Aik iš ca!“ – sakau. Ale kur tau ais! Stovi. Ir užtraukė karvė – ryto nei lašo pieno neištraukiau. Tadu nuvėjus pagriebiau bobų už sprando, gerai pakratiau ir sakau: „Spjauk man tris rozus sterblėn!“ Nespjauna... „Spjauk, sakau, ba kai paimsiu kuolų, bus blogiau.“ Nepalaidzu jos, lankiu galvų prie sterblės. Mato, kad aš jau inpykus, spjovė tris roz megztinio palon, aš nubėgus ištryniau karvei snukį – ir atlaido pienų. Va kų gali padaryc pavydas.

RIČARDAS ŠILEIKA. n...u...o...g...i...r...d...o...s
Ką beskaityčiau – vis nesąmonė!
Liudvikas Jakimavičius, poetas ir kritikas

Kai laiku pavasaris neateina, padaugėja pamišėlių.
Jonas Gasiūnas, menininkas

SARA POISSON. Nebūtinas autobusas
Dienos yra moterys, o moterys yra baisūs padarai. Jei kartais kiltų klausimas, kas yra naktys, tektų pasakyti, kad jos yra senos moterys, kurių esminį baisumą pridengia kūno tamsa. Tiesą sakant, suskaičiuotos savaitės dienos mistiniu būdu susijungia su skaičiais ir staiga tampa vyrais, pradedant pirmadieniu arba sekmadieniu. Tą anksčiau už mane suvokė mano draugas V., neplanuotai priversdamas mane pastebėti, kad naktys, skirtingai nei dienos, niekada netampa jokiais vyrais. Nes dėl savo senumo, giminingo tamsai dar iki Sukūrimo, niekada nesiporuoja su skaičiais.

TIMAS PETRAITIS. Barzdos virsmas
Man 24, o aš jau su barzda. Chuj, jaučiuos daug senesnis, toks senis, kad viskas vienoda, atbukę, nebeįdomu. Gal todėl ir atvažiavau čia daryti šio kvazi-šmazi performanso. Nemanau, kad daug yra skutusių savo barzdą jūroje. Turiu kuprinėj fotoįrankį, yra idėja parodyti kitiems šį procesą.

VAIVA KUODYTĖ. Eilės
    [...]
    įsižeidus ištrenkiu mėnulį
    per langą dabar
    kaba du vienas
    mėnulis kaip mėnulis
    o kitas brandus
    įrėžtas virvelėm
    lyg užpakalis
    bado akis
    [...]

VAIVA GRAINYTĖ. Akcininkai
Mes, penki stiprūs vyrai, stovėjome nejudėdami. Vėjo šuoras perėjo per kojas vilkdamas rudeninių lapų girliandas. Mes anksčiau tempdavome didžiulius maišus su pinigais, lazerių dėklais arba paprasčiausiais čiulpinukais – pasitaikydavo visko. Tai buvo lygiai prieš metus, lygiai tokį pat nerimastingą ir niūrų rudenį.

 

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Sausio

PATKPŠS

 1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

 

Skaitytojų vertinimai


71196. vasi2006-12-21 16:50
paskutinė nosis tau, orusis kiški p.

71199. kiskis p2006-12-21 16:53
ech, nesuspejau. uzkliuvau uz padangos.

71213. vasi kiskiui keverziukui2006-12-21 18:41
taigis, ir staltiesėlę nuo hercogo kūčių stalo nusitempėt. liko tik žuvys ir paukščiai.

71215. snobas (parafrazė)2006-12-21 19:24
Baigias metai žuvims ir paukščiams. ir žmonėms. bet nieko apie juos nežinau.tarsi nepajudinami akmenys jie būtų. tie metai, riedantys per mus.

71224. kiskis p2006-12-21 21:16
buvau isejes grizau o su turiniu nepasistumta. apmaudu.

71225. vasi kiškiui p2006-12-21 21:59
aha, dūlinkit į krūmus su savo apmaudu.

71226. bri2006-12-22 06:27
Uo tori no kokoro ha shirazu toshiwasure

71229. kiškiui p2006-12-22 10:13
na, jau galit išlįsti, turinys pratemptas. barzdos virsmas tai čia turbūt apie nemo.

71294. ai kaip neįdomu...2006-12-22 21:56
perskaitai pavadinimą "Apie vulgarumą, grožį ir chuliganizmą", tarsi įdomu, bet paskaitai, kad parašė Jonušys, ir jau žinai, kas toliau: vulgarumui ne, literaturščinai - taip.

71295. kiskis p - vulgarumui taip2006-12-22 21:58
tai ir neskaityk, saldziausias saldainiuk. as perskaitysiu butinai.

71298. :)2006-12-22 23:00
hapynjuie,nepynjuiwe!

71302. aiv2006-12-23 01:30
pagarba laimantui (be ironijos - nors ką gali žinot, gal vėl apgaus (kultūrine prasme)), --- > kelkim, ir svarbiausia priverskim mūsų vištas ugdyti Lietuvos žemėj ne tik žydus, bet ir (tikriems žydams patinkančius) autochtonus - LIETUVIUS.

71476. vytautas2006-12-26 21:31
keista, kad laimantas nepastebėjo kur kas įdomesnės negu Saros Poisson "Šmogus" Petro Rakštiko, "Š.A." autoriaus, knygos "Lapas, vėjas ir rakursas" (leidykla "Šiaurės Lietuva", Šiauliai),kur ne tik gyvenimas iškyla kaip žmogaus sielos dėlionė, bet kur pasiekta ir gana originali žodžio ir piešinio dermė. Galima guostis nebent tik tuo, kad tikras menas ir sostinę paverčia provincija.

71548. pakvaises zmogus :-) 2006-12-27 17:40
matot, zmones, perskaitem labai juokinga straipsni.siaures atenuose buvo parasyta apie LAVONU SMARVE.

71577. vanda klikuniene2006-12-27 23:13
koki cia pajoka dabar dave? Uzsuku i si saliuna po metu kitu, galvoju, pabusiu kaip zmogus, paskaitysiu laikrasti kulturingai, net kaliosus palikau uz duru, o cia kazkokie trupiniai nuo stalo. Nekulturinga taip , as prostituju del tokio elgesio su sveciais siame saliune.

71640. el.redakcijai2006-12-29 12:34
kodėl neištrinate 71577? Už Vandos Klikūnienės šmeižtą atsakysite. Va, jei čia būtų paminėtas Š.Atėnų redaktorės alfonsas thomas arhūnas rudohokas, bematant būtų paskelbta, kad adresatas žinomas.

71641. smalsiukė2006-12-29 12:41
Kokios šalies saugumo atstovai įsitaisę Šiaurės Atėnų el.pašto redakcijoje? Kadangi jums visi adresatai žinomi, atsakymą persiųskite tiesiai man. Ačiū.

71643. Rimtas2006-12-29 12:51
Jei jau C&P "uzciaupe" (ne paprase nerasyti; pasake, kad nespausdins)gal tada ir laikrasciui pavadinima neblogai butu pakeisti, pvz. i "Siaures Vakaru Minska". Galejo tas, anot gerb. L. Jonusio, juokdarys (juk is tikro - juokdarys) bent 12 psl. but. Jau geriau, nei berzdos skutimo proceduros saltu ir suriu vandeniu (kazkokia mazochizmo propaganda)aprasymas.

71681. pritariu2006-12-30 11:24
Teisingai, Rimtai sakai - Šiaurės Atėnai galėtų vadintis "Šiaurės Vakarų Minsku".

72055. Petras :-( 2007-01-04 15:11
Emilijos Liegutės "Dzūkų zababonai" yra senatvine silpnaprotyste sergančios moters tauškalai.

72272. iročka iš Sintautų :-) 2007-01-06 16:47
Šaunus dzūkų zababonas, tokį niūrų, lietingą vakarą labai pakelia nuotaiką. Paskaityk, jei dar neskaitei ir pasijuok kartu!

72323. dziausas :-( 2007-01-07 13:50
nesamone

Rodoma versija 180 iš 204 
13:27:45 Jan 31, 2011   
May 2008 Sep 2013
Sąrašas   Archyvas   Pagalba