TURINYS

DANTE ALIGHIERI. Iš "Dieviškosios komedijos"
1 Kai žodžiai jam išseko, tas vagišius
suraitė dvi špygas, iškėlė jas į dangų
ir šaukė: "Dieve, tau abi atkišęs!"

4 Tada man tapo mielos tos, kur rangės.
Viena jo gerklę kuo glaudžiau apvijo,
tarsi bylotų: "Tau kalbų užtenka!"

LIBERTAS KLIMKA. Meška jau verčiasi ant kito šono
Pavyzdžiui: "Gyvena kaip meškos ausyje", – totemas juk laikomas genties globėju ar net pranokėju. Arba sakoma: "Klausia meškos, o ji – čia pat". Posakis sietinas su senovės medžiotojų prietaru, kad negalima vadinti žvėries tikruoju vardu, antraip nesiseks medžioklė. Daug "meškiškų" patarlių metaforiškai nusako žmogaus būdo savybes. Tarkime, "Meška guli – meška džiūsta" reiškia, kad tingėdamas dirbti nieko ir neturėsi. Arba: "Kaip lokys iš irštvos, kol išsijudins..." Pasakoma ir taip: "Meška gile užgauta baubia, o šaka prislėgta tyli"; "Kad ant meškos kankorėžis užkrinta, tai surinka, o kad medis – tai nieko". Šie posakiai peikia žmogų, kuris, susidūręs su mažais sunkumais, dažnai skaudžiau sielojasi nei ištikus didelei bėdai.[...]

VYTAUTAS ŠERYS. Eilės
Gilių žiemų
dienom bedienėm
Krintant į atminimų marą;
Žolių kasoj…
Užmirštame.

Aktorė Doloresa Kazragytė: "Aš pareisiu į tylą"
– Ar galvojote kada, į ką jūs atsitrenkėte, bandydama eiti į tylą?
– Visų pirma atsitrenkiau į labai nemalonią fizinę ir dvasinę savijautą. Kai tik atitrūkstu nuo savo įprasto gyvenimo, išvažiuoju į kaimą, mane ima kankinti siaubinga nemiga. Tarsi visa dvasia plėštųsi iš kažko ir man skaudėtų. Ne fizinis tas skausmas, iš vidaus ateina toks nerimas, kad nemoku apsakyt... Sėdi, siūbuoji, kinkuoji, meldiesi, vartaisi, užplūsta viso praėjusio gyvenimo chaosas. Įvykiai, mintys, pjesių nuotrupos, vaizdai... Gal tikrai mano smegenyse tiek visko prikimšta, kad tas srautas yra tiesiog neatlaikomas?

ARŪNAS UOGINTAS. Paukščiai
Temo. Žodžiai sklido iš apačios ir atrodė, kad kažkas iš žemės gerkliniu balsu gąsdina. Pasidarė nejauku, bet negi alpsi iš baimės ar atsiduosi kokiam vampyrui, o ir jo juk dar nematyti... Taigi drąsiai žengiau kelis žingsnius nuo namelio, apsidairiau – niekas aplinkui nejudėjo, tik ramiai snigo. Gal man pasigirdo, maža kas dedasi vyro galvoje, vieno laukuose žiemą... Staiga vėl išgirdau: "Eikš čia", – dabar lyg garsiau ir grėsmingiau. Teliko paklusti balsui – nevalingai pasukau į sodo kraštą, griovio link. Dar aiškiau išgirdau šiuos "lemtingus", gal paskutinius gyvenime žodžius ir žengiau kelis žingsnius stingstančiom kojom. Matau – ten vaikštinėja milžiniško dydžio varnas ir burbuliuoja tuos žodžius...

KAROLINA DOMAGALSKA. Juodasis turizmas
Spygliuota viela aptverti mediniai barakai vietoj viešbučio Balyje, balanda vietoj kokosų ir krabų – toks Vorkutos miesto mero pasiūlymas turistams. Jo projekto idėja – atstatyti Stalino laikų lagerį ir pritaikyti jį turistams, pageidaujantiems patirti stalinistinių laisvės atėmimo vietų atmosferą. Siekiant sukurti realistiškos įtampos jausmą, sargybinių bokšteliuose stovės kareiviškai aprengti žmonės su šunimis, ginkluoti dažasvydžio pistoletais.

GABRIEL GARCÍA MÁRQUEZ. Aš išeinu
Jeigu Viešpats Dievas nors sekundei užmirštų, kad aš skudurinė lėlė, ir padovanotų man truputį gyvenimo, tikriausiai aš nepasakyčiau visko, ką galvoju; aš daugiau mąstyčiau apie tai, ką kalbu.
Aš vertinčiau daiktus ne pagal jų kainą, o pagal reikšmingumą.
Aš miegočiau mažiau, svajočiau daugiau, suvokdamas, kad kiekviena minutė su užmerktomis akimis – tai prarastos šešiasdešimt sekundžių šviesos.

SIGITAS GEDA. Ruduo – tai demonų lesyklėlės
Mokslas (ir mitai) paliudija, kad kai kurie gyvūnai, buvę žemėje, po kataklizmų nuėjo į vandenis... Antai vėgėlės. Tos, kur ežeruose, nežinau, kaip veisiasi. Stambios, dėmėtos, gleivėtos, aktyvios naktimis, plėšrios. Lota lota.
Kita rūšis – gyvagimdės (jūrinė vėgėlė, ilga, bukagalvė). Zoarces viviparus.
Gimininga gyvatėms...
Žmonės (ir aš pats) be galo mažai išmanome apie kitus padarus. Ką ir kalbėti apie jų supratimą! Mums vis vaidenasi, kad jie "panašūs", t. y. mes juos sužmoginame. Kaip pasakose.
Žmogus viską matuoja "pagal save". Begalinis ir sykiu paradoksaliai mažytis tarpas tarp "jų" ir "mūsų".
Mes valgome tuos padarus, o kažkuriuo periodu jie "suvalgo" mus.
Šituo domėjosi budistai (pirmieji) ir sukūrė sistemą, aprėpiančią visumą.
Iš čia kilusi persikūnijimo (reinkarnacijos) idėja. Nei gera, nei bloga.
Mums ją sunku suvokti – matuojame laiką trumpais tarpais.
Budizmą galima gerbti vien dėl to, kad neįvardijo Dievo, paliko Dvasią...
Kokiu vardu vadinti Begalinį?

VIDAS POŠKUS. Mikrorajonas
Pirmaisiais Nepriklausomybės metais mikrorajonų kiemuose ūkininkai pradėjo pardavinėti pieną. Mūsų ir aplinkinius kiemus aptarnaudavo kažkur prie Rumbonių gyvenęs pusamžis vyras. Vakarais jis atvažiuodavo pieninės spalvos žiguliuku su priekaba, kurioje barškėdavo keli bidonai. Kieme pienininko laukdavo didelė eilė. Rankose laikydami "vagnorkes" vienas prie kito ilgoje eilėje stovėdavo vyrai, moterys, vaikai. Laukdami savo eilės prie tuštėjančių bidonų, jie dalydavosi vietos ir pasaulio naujienomis, aptarinėdavo aktualijas. Ilgainiui pieno paklausa taip išaugo, kad eilė susiformuodavo dar iš vakaro – pardavimo vietoje išsirikiuodavo tuščių trilitrinių stiklainių eilė. [...]

CASTOR&POLLUX. Verba de verbis.
Siužetai smegenyse
Alvydas Šlepikas. Lietaus dievas. Novelės. V.: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2005.
Senesni lietuvių novelistai liejo ašaras dėl išdraskytų ir "numelioruotų" vienkiemių, o šių devynių novelių autorius kuria rekviem nykstančiam vėlyvojo sovietmečio ir "landsberginio" laikotarpio Lietuvos miesteliui.

Esmė
Nick Browlee. Alkoholis. Iš anglų k. vertė Vitalijus Šarkovas. K.: Kitos knygos, 2005.
Pakalbėkim apie esmę.
Man patinka gana taikli E. Limonovo mintis apie Vakarų civilizacijos esmę: šią civilizaciją, tokią, kokia ji yra dabar, sukūrė alkoholis. Besiblaškantis pagiriotas vakarietis, apimtas baltosios karštinės, desperatiškai pašokęs iš lovos ir strimgalviais kažkur lekiantis. Jam bloga, todėl jis trokšta sunaikinti arba pakeisti visą pasaulį. Agresija, pyktis, užgniaužtas smurtas, kuris tuoj tuoj prasiverš... Nepalyginsi su hašišo apsirūkiusiu rytiečiu, išsitiesusiu ant kilimo ir ramiai besisvaiginančiu vaivorykštinėmis vizijomis.

Intoksikacija
Tautvyda Marcinkevičiūtė. Dėkoju už alyvas. Eilėraščiai. K.: Nemunas, 2005.
Deja, dažniausiai yra kitaip. Nors ką gali žinot – Lietuvoje viskas apvirtę aukštyn kojom. Dažniausiai sėkmė lydi kur kas mažesnio polėkio poetus, labai paviršutiniško amato, tačiau pasižyminčius rafinuota, originalia estetika, stiliumi ir energija. Tuos, kurių poezija kažką reiškia. Tuos, kurie nekopijuoja svetimų formų ir sakinio konstrukcijų.

VALDAS GEDGAUDAS. "Ghetto" – made in Lithuania
Šis filmas, globojamas aukščiausių valstybės pareigūnų ir valdžios institucijų, kelerius metus buvo prioritetinis kultūros projektas, kurį kuravo net keturi kultūros ministrai (Arūnas Bėkšta, Gintautas Kėvišas, Roma Dovydėnienė, Vladimiras Prudnikovas), o pirmąja "Geto" premjeros data buvo paskelbtas 2002 metų ruduo. Paskui premjera "laisvėjančiu stiliumi" buvo nukeliama tai keliems mėnesiams, tai pusmečiui, tai metams (be abejo, nepamirštant pridurti, kad dėl to kalti "dėdės ir dėdienės", pažadėję, bet taip ir nedavę (arba davę per mažai) pinigų), vienam iš šalies dienraščių ir stambiausiems interneto portalams kartkartėmis atsakingai pranešant, neva "Getas" tuoj dalyvaus tarptautiniame Kanų kino festivalyje, Berlyno festivalyje, Venecijos ar Karlovy Varų kino forumuose...
Niekur taip ir nedalyvauta...

KARL GIBERSON. Laisvė tėra dar vienas žodis
Panagrinėkime pastarąjį atvejį, kai "Interneto laisvės" grupuotė siekia apginti internetinę pornografiją. Nors būtų galima kalbėti apie "laisvę" žiūrėti pornografiją, negalima nepaminėti daug svarbesnės laisvės – laisvės atsispirti vidiniam troškimui žiūrėti pornografiją. Spėju, kad daugybė pornografiją žiūrinčių žmonių norėtų išsivaduoti iš šio potraukio. Šie žmonės tik apsidžiaugtų praradę tokią "laisvę".

Su liaudies magijos, tradicinės medicinos žinove RITA BALKUTE kalbasi Juozas Šorys. Galia užkalbėti
Ilgai galvojome, kaip visa tai, ką sukaupėme, pateikti. Be tekstų, elektroniniame leidinyje yra vaizdo ir garso įrašų, nuotraukų, faksimilių. Išsirutuliojo Lietuvos žemėlapio kaip medžio idėja. Kiekvienas, patekęs į elektroninės knygos pradžią, lyg tampa ekspedicijos dalyviu ir gali vaikščioti po Lietuvą, eiti ten, kur veda smalsumas. Turėjome sumanymą pateikti ir užkalbėjimų paieškos duomenų bazę, tačiau dėl techninių sunkumų ir laiko stokos šios idėjos teko atsisakyti. Todėl leidinio gale liko tik rodyklės: žanrai, pateikėjai, kalba. Be to, ten galima rasti bibliografinę užkalbėjimų rodyklę.

RIČARDAS ŠILEIKA. n...u...o...g...i...r...d...o...s
Sako, nuo rytojaus nebus saulės.
Kornelijus Platelis, poetas, vertėjas
Vienu metu kvėpuoti ir mokytis nebeišeina.
Dovidas Nekrašas, studentas

JUSTINA VAITKEVIČIŪTĖ. Successful living
Nieko nežinojau apie tokius žmones, kurį laiką tryniausi apie tą sėdintį prie lango, vildamasi, kad vieną dieną jis man viską paaiškins ir aš galėsiu pamoti iškvėpinta nosinėle defektui, gurnančiam nuo mano tobulybės kalnelio. Tačiau tas vaikinas su sėkme neturėjo nieko bendro, ne, jis netgi nebuvo gražus, tad greitai supratau, jog successful man jam išsprūdo visai netyčia, vėjo atneštas pro pravirą klasės langą atsimušė į jo liežuvį ir pokštelėjo dailiu fejerverku, dievaži, tik atsitiktinumas lėmė, kad tas liežuvis buvo būtent jo. Taip jam ir pasakiau. Jis nieko neatsakė, nuo to laiko mudu nebesikalbame.

ANDRIUS ŠIUŠA. Sizigijos (XXXI)
Peronažai: keleiviai, perone laukiantys traukinio.
Kad gyvenimas būtų baltas, reikia juodai dirbti.
Kolizija: Koliziejaus prostitutė.