ŠIAURĖS ATĖNAI

Šiaurės Atėnai. 2006-10-07 nr. 815

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |

Turinys (192) • ALEKSANDR ŠUVALOV. Homo genialis – kas tai?MARIUS RAUBA. Kita kita Lietuva (54) • WILLIAM BUTLER YEATS. Eilėraštis-gk-. Sekmadienio postilėULDIS TĪRONS. Aš atėjau iš savo vienatvės pas jusGENOVAITĖ BONČKUTĖ. Vipasana: stebiu savo kvailas mintis (4) • SIGITAS GEDA. Skaitalai – pelėmsAUSTĖJA ČEPAUSKAITĖ. Labai keistas kanonasMATAS DŪDA. Ne apie skulptūrą, o apie jos erdvę STASYS STACEVIČIUS. PoezijaCASTOR&POLLUX. Verba de verbis (22) • MINDAUGAS GRIGAITIS. Postmodernizmas ir kitos literatūrologijos baimėsZENONAS BUTKEVIČIUS. Kilnios erupcijos (6) • MONIKA BONČKUTĖ . Priebutis amerikiečių kultūrojeJONAS ŽAKAITIS. Apie skaitymą iš delno (1) • RIMTAUTAS RIMŠAS. Be pavadinimoLAIŠKAI (257) •

Turinys

[skaityti komentarus]


ALEKSANDR ŠUVALOV. Homo genialis – kas tai?
Iš: Aleksandr Šuvalov. Bezumnyje grani talanta. Enciklopedija patografij. Moskva: Astrel’, 2004. Vertė Austėja Merkevičiūtė
Galima padaryti prielaidą, kad psichinė genijaus anomalija tėra „šalutinis“ jo galingos dvasinės veiklos „produktas“. Rusų psichiatras N. Baženovas rašė: „Galbūt iki šiol žmogiškų sielų fabrikas neišleido nė vieno instrumento be defekto, nė vienos nepriekaištingai harmoningos psichinės sanklodos, o išeidavo tik daugiau ar mažiau vykę būsimo idealaus tipo mėginiai. Gal tuo ir galima paaiškinti tas psichologines ypatybes, tuos menkystės požymius, kurie pasitaiko net didžių žmonių biografijose“.
Apskritai keistas klostosi vaizdas: kad visiškai atsiskleistų dvasinė genijaus galia, dažnai prireikia negalios (fizinės, neretai – kad ir kaip paradoksalu! – ir psichinės). Ne veltui sakoma, „dievų dovanos turi dvi puses – šviesią ir tamsią“.
Kuo savotiškesnė ir neprilygstamesnė kūryba, tuo savotiškesnė ir neprilygstamesnė turi būti kūrėjo asmenybės psichologinė struktūra. Šis savotiškumas gali reikštis atminties hipertrofija (hipermnezija) arba pasiekti psichopatologinių sutrikimų laipsnį (perdėtai vertingos idėjos, mąstymas, artimas kliedesiui, sutrikęs suvokimas, afektiniai svyravimai ir pan.). Tokių psichikos veiklos pokyčių tyrimas padėtų geriau suvokti kūrybinį procesą: žinoma daugybė hipermnezijos atvejų tarp genijų (ne veltui Mnemosinė, atminties deivė, buvo laikoma devynių mūzų motina). Taip pat matomas aiškus ryšys tarp įgimto atminties ypatumo ir paskesnės kūrybinės veiklos: regimoji atmintis – dailininkų, muzikinė (garsinė) – kompozitorių ir pan. „Esama skirtingų malonės dovanų, tačiau ta pati Dvasia“ (1 Kor 12,4)?

MARIUS RAUBA. Kita Lietuva
Dar apie logiką. Itin aiškią ir tikslią. Skelbiamą iš Vilniaus. Apie poreikį kiekvienam žmogui suvokti pagrindinius valstybės tikslus, būti pilietiškam, būti sąmoningam ir, siekiant gerovės, pačiam kurti savo ateitį. Maždaug nuo pirmos klasės. Neišeis taip, ponai, galite nesivarginti, galite neaušinti burnos. Atsikelia kaimietis penktą ryto, užveda traktorių ir lėtai juda į mišką malkų, į lauką gyvulių ar runkelių apžiūrėt. Paskui grįžta, nusnaudžia valandėlę. O tas, kuris sąmoningas, žiūrėk, pramerkia akis, „Bltj, ir vėl diena išaušo“ – nusikeikia.

WILLIAM BUTLER YEATS. Eilėraštis
Vertė Sigitas Geda
    [...]
    Nuliūsk ir sušnabždėk – išskrido lengvasparnė
    Iš žemės tavo Meilė, pakilo į dausas,
    Lengvai kalnų viršūnes aplenkė visas,
    Ją priėmė žvaigždynai į savo šeimą darnią.
    [...]

-gk-. Sekmadienio postilė
Patinka man ta Sinatros išpopuliarinta metafora: arklys traukia vežimą. Senamadiška, bet teisinga, laiko patikrinta. Niūniuoju sunkiomis akimirkomis, pavyzdžiui, ligoninės priimamajame. Padeda. Dar keli žodžiai apie vaikus: mokiniai jų, reikia manyti, žmonėmis nelaikė. Žiūrėdama į beatodairiškai slėpynėmis užsiėmusius vaikus ligoninės koridoriuje vidury nakties, galvojau apie suaugusiųjų pastangas rimtai gyventi. Infantilai šiomis Evangelijos eilutėmis apie Dievo karalystę naudojasi ir naudosis. Piktybiškai, manipuliuodami, įtikinėdami patys save, kad tai jie – tie mažutėliai. Ne. Ir jie patys žino, kad ne.

ULDIS TĪRONS. Aš atėjau iš savo vienatvės pas jus
„Rīgas laiks“, 2006, Nr. 3. Vertė Vilma Kaladytė
Faktiškai ši problema, kas Mamardašvilis iš tikrųjų yra, – o jis pats manė esąs filosofas, – ir ypač iš kur jis toks išdygęs, visus ir domino, kartais net labiau nei jo filosofija. Kai aš Izos, Merabo sesers, paklausiau, kaip Merabas, jos manymu, tapo tuo, kas jis buvo, Iza atsakė: „Nežinau. Negaliu atsakyti į šį klausimą“. Tačiau kaip paprastai darom? Pradedam nuo šeimos. Bet ką galim išspausti iš to, kad Merabas buvo gimęs netoli Gorio miesto, kur gimė Stalinas, arba iš to, kad Merabo tėvas buvo Raudonosios armijos politinis komisaras ir nuo pirmųjų dienų kariavo, nužygiavo ligi Berlyno, arba iš to, kad tėvas degė gyvenimo džiaugsmu ir rūpinosi vaiko išsilavinimu? Arba iš to, kad motina mėgo skaityti ir mažiausiai vienus metus mokėjo anglų kalbos mokytojai, kuri Merabą už mokyklos sienų mokė anglų kalbos? (Tiesa, Merabo motinos tėvas vadinosi Platonas, bet anuometinėje Rusijoje šis vardas buvo dažnas.) Galbūt reikėtų atsigręžti į mokyklą Tbilisyje, kurioje Merabas buvo vadinamas Funku ir kurią jis baigė aukso medaliu? Arba – o taip dažniausiai ir daroma – į Maskvos universitetą 6-ojo dešimtmečio pradžioje, kur talentingi filosofai, prieš nusigerdami arba numirdami, stengėsi patobulinti marksizmą kaip Evaldas Iljenkovas arba nukrypdavo į metodologines problemas, kaip tai darė Jurijus Ščedrovskis? O galbūt turėtume manyti, kad Merabas kaip filosofas subrendo Prahoje, kur žurnale „Problemy mira i socializma“ buvo susibūrę daugelis iš tų palyginti civilizuotų ir išsilavinusių jaunųjų sovietinių kadrų, vėliau jie užėmė vadovaujamus postus sovietiniame ideologiniame aparate ir išsilaikė net ligi perestroikos? Kur jis realiai susipažino su vakariečiais, tarp jų su Althusseru ir Sartre’u, kada keliavo į Paryžių, Romą, Veneciją, pamėgo džiazą ir pradėjo skaityti Marcelį Proustą bei detektyvus? O galbūt reikėtų įsiklausyti į nuomonę, kad Merabas ypač pasikeitė susipažinęs su Zelma? Pasakojama, kad anuomet žymiajame Tartu per vieną mokslinį seminarą Merabas staiga Jurijui Lotmanui (dėl kurio Tartu ir buvo žymus) taręs: „Jūs, Jurijau Michailovičiau, prašom man atleisti, bet aš privalau nuvažiuoti į Rygą. Rytoj mano mylimos moters gimimo diena“. Lotmanas pamanęs, kad Mamardašvilis juokauja, bet Merabas nejuokavo.

GENOVAITĖ BONČKUTĖ. Vipasana: stebiu savo kvailas mintis
Pradedu galvoti, kuo mano draugas kitoks, kuo domisi ir kaip jaučiasi su manimi. Keista, kad niekada apie tai nemąsčiau. Santykiai su draugu atrodo kaip dėlionė – balti, juodi, pilki kubeliai. Dabar jie išbirę. Svarbu savęs greitai paklausti: „O kaip ten iš tikrųjų yra?“ Ir vidinis balsas viską paaiškina. Kokie yra žmonės, kokie yra santykiai ir kas iš viso to gali išeiti. Nes jis viską žino. Bet kad aš jo niekad nieko neklausiu. Dabar vidinis balsas girdisi labai aiškiai. Imsiu ir pasinaudosiu juo. Klausiu: „Ką daryti, kad valgis toks neskanus?“ Vidinis balsas sako: tai nevalgyk, blet’!

SIGITAS GEDA. Skaitalai – pelėms
Apie mūsų prozos kalbą
Ji galėtų būti kietesnė. Be seilių. Galbūt panaši į to kalvio iš Kretingos, apie kurį paliudijęs Laimonas T. Studentaudamas užėjo vieną vasarą į kalvę. Kalvis kaitino kažkokią geležį. Užkalbintas (buvo įsiutęs) replėmis spaudė tą rauzganą „mėsą“, paskui piktai tėškė ją į vandens kubilą šalimais priekalo:
– Atvėsk, pinda geležine, o mes einam išgerti alaus!

AUSTĖJA ČEPAUSKAITĖ. Labai keistas kanonas
Tad iš dalies tai nėra visiškai bloga paroda. Bet iš jos nesklinda joks pranešimas, jokia edukacinė prasmė!
O turėtų sklisti, jei jau kalbame apie kanoną. Tiksliau – jei Stasio Juškaus galerija apie jį kalba. Tačiau greičiausiai joje kaba ne sąmoningai suformuota kanonu pretenduojanti virsti kolekcija, bet skambiai pavadintas atsitiktinis tam tikrų galerijos santykių su tam tikrais menininkais rezultatas, vietinė ir asmeninė galimybių istorija, už kurią niekam nereikės atsiskaityti, ir viskas liks, kaip rašė Arūnas Sverdiolas, analizuodamas ciniškąjį lietuviškosios kultūros matmenį, tik susimirkčiojant akimis „tarp mūsų“. Ir tai tikriausiai yra dar blogiau už kanoną, kurį galima demaskuoti ir kritikuoti.

MATAS DŪDA. Ne apie skulptūrą, o apie jos erdvę
Tačiau tuo pat metu netikslu sakyti, kad čia V. Urbanavičius rodo tik iš savo nykiosios nebūties ištrauktas geležis, kurios čia pagaliau tampa kažkuo. Nors esama ir to, geležys čia virsta tuo, kas, pasak paties skulptoriaus, tampa svarbiausia erdvėje, juk paroda taip ir vadinasi „Atsidurti skulptūros erdvėje“. Atsidūręs joje kažkas gal ir prisimena visus savo nulaužtus veržliarakčius, išklerusias vairo traukles ir lankstus, nulūžusius kastuvus, kibirą su senomis surūdijusiomis, sulankstytomis vinimis. Visi jie įsigudrina būti tokiose vietose, kad, ieškodamas kokio nors reikalingo, gero daikto, visada visų pirma aptinki juos. Jie nuolat vis lenda į akis lyg kažko prašydami. Pabuvus skulptūros erdvėje tai trumpam paaiškėja, o paskui ir vėl jie tik maišosi po kojomis arba rankomis. Jie guli, nes mes jaučiame, kad jie nori dar pabūti. Kitu atveju nė pats Heideggeris jau labai seniai nebūtų aptaręs nuavėtų (gal valstietės, o gal ir ne) batų.

STASYS STACEVIČIUS. Poezija
    [...]
    Skaitytojas knygą aprūko. Berods nelepus,
    jisai praveria langą į naktį – lyg vienas herojų,
    sumaišęs toj knygoj tabako ir knygos lapus,
    nes vėjų ir skurdo krašte mes išsiskersvėjuojam.
    [...]

CASTOR&POLLUX. Verba de verbis
Trumpai pasirausiau savo makaulėje ir iš knygų spintos gilumos ištraukiau šias šešias plonas knygutes, kadaise padariusias nemenką įspūdį, privertusias aiktelėti net mane – šedevrų išpaikintą skaituolį. Gal jų autoriai ir nėra nepripažinti genijai, tačiau savo kūryba tikrai niekuo nenusileidžia dirbtinai išgarsintiems ir išpopintiems Lietuvos eiliakalystės meistrams. Nes jų poezija drąsesnė. Atviresnė. Nuoširdesnė. Ne tokia šabloniška. Tiesiog kitokia.
Auris Radzevičius-Radzius. Ornamentas vietoj laivo. Eilėraščiai. V.: Vaga, 1990.
Raimondas Dambrauskas. Pasauliui visas vaizdas žinomas. Eilėraščiai. V., 1998.
Mantas Gimžauskas. (vardas, pavardė) darbai. V.: Vario burnos, 1998.
Sigitas Poškus. Nebaigta pasaka. Eilėraščiai. V.: Vyturys, 1998.
Jurgita Stanikūnaitė. Žvaigždė. Eilėraščiai. K.: Kopa, 2002.
Egidijus Darulis. Svečiuose pas kūną. Eilėraščiai. Uk.: Valdo leidykla, 2003.

MINDAUGAS GRIGAITIS. Postmodernizmas ir kitos literatūrologijos baimės
Baimė, kad pasidauginę diskursai visiškai sugriaus literatūros vertes, kaip ir postmodernizmo baimė, yra nepagrįsta. Prasmė ir vertybės visada išlieka gyvenimo paieškose kaip asmeninio pasaulio ramsčiai, o literatūrologija neišvengiamai yra ir ribotas mokslinis diskursas, kuris, mano manymu, susijęs su mąstymo aistra ir intelektiniu malonumu. Literatūrologiją suvokiu kaip mąstymo aistrą, kuri nepasitiki niekuo, kas jos nesužadina, ir neabsoliutina nieko, kas ją skatina. Be abejo, jai svarbu apibrėžti ir iškelti tai, kuo tiki, bet jai maloniausia – argumentuotai atremti visa, kas bando ją neigti. Dialogas ir pokalbių žaidimas literatūrologijai kaip mąstymo aistrai yra didžiausia vertybė ir malonumas.
Mano manymu, retrospektyvios iliuzijos mums trukdo blaiviai apmąstyti realią situaciją. Vertindami literatūrą mes esame įsipainioję į vertybinius svarstymus, todėl, užuot apmąstę postmoderniąją literatūrą ir jos kuriamą diskursą, dažniausiai jį imame neigti. Nemanau, kad literatūrologas gali save apibrėžti tik pagal vertybinę orientaciją ir ją paversti savo kritinio mąstymo stuburu: tokia pozicija apriboja literatūros studijas, jis negali atsiverti kitokioms vertybėms ir literatūrą ima vertinti uždaroje erdvėje, hierarchizuoja pasaulį pagal savo išpažįstamas tiesas, o įgijęs pakankamą institucijų palaikymą ima diktuoti savo valią žinoti.

Mums rašo: ZENONAS BUTKEVIČIUS. Kilnios erupcijos
Bet grįžkime prie T. Venclovos. Dauguma aukso medalininkų pasuko tuo keliu, kuriuo ir derėjo eiti doram piliečiui, gerai suprantančiam socialistinio realizmo principus. Deja, labiausiai išgirtuoju netrukus teko skaudžiai nusivilti. Gyvenime taip neretai pasitaiko. Teisybė, T. Venclova vis dar geidė Ankos Pulemiotčicos, tik jau be komjaunuoliškos potekstės. O paskiau ir visai nuo pavadžio nutrūko.

MONIKA BONČKUTĖ. Priebutis amerikiečių kultūroje
Priebučių sugrįžimas į madą iš esmės neturėtų stebinti. Ši architektūrinė struktūra buvo giliai įsišaknijusi amerikiečių kultūroje, ypač JAV pietinėse valstijose. Ten, kur oro kondicionieriai nėra labai populiarūs ir dabar, ypač kaimo vietovėse, priebučiai yra tiesiog būtinybė gelbstintis nuo sunkiai pakeliamo vasaros karščio. Tai vieta, kur geriama šalta arbata ir aptariamos miestelio naujienos. Pasak pietiečių, kiekvieno namo priebutis turi savo charakterį – vienas garsėja kaip nepataisomų paskalų nešiotojų susirinkimo vieta, kitas – kaip nesiliaujančių triukšmingų vakarėlių erdvė, trečias – kaip vieta mąsliems senolių pokalbiams.

JONAS ŽAKAITIS. Apie skaitymą iš delno
Epifanijus buvo paskutinis iš trijų didžių vyrų, išgarsinusių Kastilijos mokyklą – tą pačią, kuri išnyko nuo žemės paviršiaus ir amžiams liko neįminta mįslė. Tai Epifanijus buvo gabiausias Didachijaus sekėjas iš visų, tai jis geriausiai perprato mokytojo meną ir net manė galįs jį dar patobulinti. Be galo keista mintis persmelkė Epifanijaus galvą: „Jei visa yra surašyta delno linijose ir gali būti kaip tekstas skaitoma, tai kodėl negalėtume mes to teksto patys ir rašyti?“ – klausė jis sumišusių savo sekėjų. Ir ėmėsi Epifanijus ieškoti būdo, kaip delno linijas pakeisti, ir daug metų tam sugaišo. Galiausiai prasitarė mokiniams baigiąs konstruoti neregėtą magnetą, kurio šiaurinis polius gali delno raštą trinti, o pietinis – linijas išrėžti. Bet taip ir nežinia, ar Epifanijaus mintis kada nors daiktu virto, nes vos kelioms dienoms praėjus Kastilijos mokykla be pėdsakų išnyko – neliko nei jos turtų, nei rūmų, nei žmonių. Toje vietoje, kur driekėsi kastiliečių valdos, subėgę žmonės rado tik išdygusią tamsią giraitę, jos viduryje – gilų tvenkinį, o tame tvenkinyje – baltą gulbę su dviem juodom dėmėm. Viena juodavo po kaklu, o kita – ant kairiojo sparno.

RIMTAUTAS RIMŠAS. Be pavadinimo
Dar vienas patikrinimas. Šįkart po vieną vedasi į patalpėlę rūsyje. Tai mūsų – po vieną. Pareigūnai visad po du. Liepia iškraustyt kišenes. Nusirengti. Nuogai. Apsisukti. Viską, kas buvo kišenėse, surašo, sudeda į maišelį, tačiau sidabrinį kryželį, kabojusį ant kaklo parištą plonyte juoda virvele, grąžina. Vėl stovim. Lauke. Žvarboka. Dabar jau leidžia pasiimt po antklodę. Net cigarečių. Man net knygą leidžia turėt. Ir kelionių užrašus. Automobilį nuvairuoja prie garažo – apžiūrėti. Be mūsų. Vėl kviečia po vieną. Šįkart pildome blankus. Lietuvių kalba parašytus. Vardas. Pavardė. Adresas. Tėvų pavardės. Profesija. Kiek suabejoju, ką įrašyt į sausą grafą. Važiavau į šitą kelionę su kūrybine užduotimi. Vadinasi, galiu laikyti save žurnalistu. Kol kas tiek.

 

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Sausio

PATKPŠS

 1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

 

Skaitytojų vertinimai


65320. gorgonai2006-10-06 07:45
Bončkučiai valdo:))))

65321. Raimis2006-10-06 07:56
Tą..."Kita Lietuva" - būtinai!

65322. kvailutė2006-10-06 09:25
Įdomu būtų pamatyti, ar Uldis iš tikrųjų atėjo pas mus iš savo vienatvės, ar tik apsimeta. Genovaitės kvailų minčių nereikia - savų turime daugiau nei reikia. O ko tikrai norėčiau – nesakysiu. Nes tada tikrai nubaidysiu.

65323. kvailutė2006-10-06 10:24
Įdomus dalykas tie tekstų pavadinimai. Kai kurie nesako nieko. Praeini pro šalį kaip pro daugybę daiktų, kurie buvę nebuvę. O yra pavadinimų, kurie priverčia sustoti, ar net kviečia pokalbiui. Štai: “Aš atėjau iš savo vienatvės pas jus”. Kas yra vienatvė? Kokia vienatvė? O ką reiškia ateiti? Ateiti pas ką? Kitą vienatvę? Kitas vienatves? Koks stebuklas turi įvykti, kad atėjimas ištirpdytų vienatvių sienas? Kad vienatvė nebeatrodytų vienatve. Kad įvyktų saviapgaulė ir… Ir kažkas po “ir”. Nejaugi kažkam tai pavyko? Netikiu. Ir noriu tikėti.

65325. kvailutė Raimiui2006-10-06 10:32
Raimi, o kodėl tu nori kitos Lietuvos? Ir dar būtinai. Ko tu tikiesi? Ką manai ten rasiąs?

65326. kvailutė2006-10-06 11:10
Mielieji, Kastorai ir Poliuksai, Jūsų perskaitomų per savaitę knygų skaičius man kelia ir susižavėjimą jumis ir gailestį jums. Šitiek perskaityti, įsigilinti, išjausti. Net ir dviems – labai daug. Kaip piktą musę veju šalin mintį apie kokybę – jie dar ir keliariopai potenciališkesni. Bet mergaitėms laiko, aišku, nebelieka? Ar žinot, kuo mergaitė skiraisi nuo berniuko? :) Aš tikrai nesupykčiau, jei komentuojamų kūrinių būtų dvigubai mažiau.

65327. kvailutė2006-10-06 11:13
man atrodo, kad aš labai greitai pajusiu, ką reiškia tikroji mėlyna vienatvė. ką gi, ir tai neblogai, kai nėra iš ko rinktis.

65328. kvailutė2006-10-06 11:14
ką čia dar pakomentuoti?

65329. Raimis2006-10-06 11:20
Noriu todėl, kad esama kitos, kitokios, keisčiausios, kiečiausios ir dar daug kitų ir kitokių tos pačios Lietuvos pavidalų ir vaizdinių...Vien įdomu, ką įvardija ir pateikia Marius Rauba? Nieko pernelyg ir nesitikiu: nei maišto, nei nusivylimo, anei revoliucijos...

65330. m2006-10-06 11:21
tai ar radai?

65331. kvailutė2006-10-06 11:24
Man atrodo, kad pavadinime “Postmodernizmas ir kitos literatūrologijos baimės” geriau skambėtų “literatūrologinės baimės”. Kaip aš suprantu, literatūrologijos baimė, tai kai bijomasi mokslo apie literatūrą. Ką reiškia “literatūrologinė baimė” nesuprantu, užtai gražiau skamba. Beje, ar potmodernizmas yra baimė? Sekant pavadinimo žodžių logika – taip. Ne, neskaitysiu teksto, kuris slepiasi po tokiu komplikuotu pavadinimu. Bijau, kad nieko nesuprasiu.

65332. m2006-10-06 11:29
kvailutes klausiu ar rado. apsimeta kad negirdi.

65333. kvailutė2006-10-06 11:30
ooo! aš nebe viena! Labas, Raimi. Labas, mieste. sugadinot mano mėlyną vienatvę, turiu pasakyti.

65334. kvailutė2006-10-06 11:33
ką turėjau rasti? aaa. bronzinę koloną. hmmmm. ką čia atsakyti... geriau apsimesiu, kad negirdžiu.

65335. kvailutė2006-10-06 11:35
jei kas nors man pasufleruotų, ką reiškai "erupcija", aš pakomentuočiau pavadinimą su tuo žodžiu

65336. kirvinis2006-10-06 11:40
laukiu nesulaukiu, kada pagaliau ta "antra Lietuva" apsmukusiomis treninginėmis kelnėmis pagaliau išmirs

65337. kvailutė2006-10-06 11:40
sulauksi iš jūsų pagalbos... suvaikščiojau į žodyną, bet ir ten nežino. supykau! Neskaitysiu!

65338. kvailutė2006-10-06 11:46
mieste, pakomentuok apie skulptūros erdvę. aaa? tai yra, prašau. ivs, o tu - amerikietiškus priebučius, prašau.

65339. kvailutė2006-10-06 11:57
Bandau spėti, kad “Keistame kanone” nė neužsimins apie bažnytines nuostatas. Tikriausiai kalbės apie kokios nors epochos meninius metodus. Ir ta epocha bus sovietinė, o jos ypatumai bus išterliojami neplaktų supuvusių kiaušinių vienetais.

65340. kvailutė Raimiui ir miestei2006-10-06 11:59
kai aš sakiau, kad sugadinot mano mėlyną vienatvę, tai nereiškė, kad aš tuo nesidžiaugiau

65341. m - k2006-10-06 12:04
itariu kad austeja c.jau nepazista sovietines epochos.

65342. zeta>kaimietei2006-10-06 12:09
erupt-, erumpere (lot.) - issiverzimas (ugnikalnio arba jausmu, rinkis). Ar pakankamai simplifikuotai isdesciau sio termino koncepcija? Negaliu atsizavet kai kuriu zmoniu pastangom komplikuot kalba ir gyvenima.

65343. kvailutei2006-10-06 12:18
atsiversk anglų-lietuvių žodyną ir susirask žodį "eruption". Beje, prieš gerus du dešimtmečius tokia labai populiari popgrupė buvo (pamenat gabaliuką "one way ticket"?).

65344. m2006-10-06 12:27
"kilnios erupcijos". turbut ne apie ta grupe.

65345. m - zeta2006-10-06 12:29
atsiversk "...ale toki paci" paskutini komentara. puikus pavyzdys pastangu kuriomis zaviesi, kaip sakai.

65347. m2006-10-06 12:57
dabar jau priespaskutini.

65348. zeta>m2006-10-06 13:01
:)

65349. kvailutė2006-10-06 15:03
"taurus prasiveržimas" matyt bus apie politiką

65351. m2006-10-06 16:05
arba apie krepsini.

65353. kvailutė2006-10-06 16:29
oi, ten buvo "kilnus prasiveržimas". Jei man reikėtų ką nors parašyti tokia tema, tai visų pirma išdėčiau į šuns dienas sugalvojusįjį tokį klaikų pavadinimą. O paskui sėsčiau ir prikeverzočiau ką nors labai šlykštaus. Kaip gerai, kad nereikia rašyti. Va, tik atsiimu savo žodžius, kad neskaitysiu. Tikrai pažiūrėsiu, ką slepia ta pretenzinga galva.

65354. s2006-10-06 17:50
itariu, kad ta galva jau po erupcijos

65355. xX2006-10-06 19:34
Kas žiūrit internetinę transliaciją iš Poetinio Druskininkų Rudens? http://ct.svs.lt/stream/play.php?Type=lo arba http://ct.svs.lt/stream/play.php?Type=s

65356. m - xX2006-10-06 21:04
nerealiai idomu bet kaip nors istversim neziureje.

65357. m2006-10-06 21:57
ir kas per reklama virsuj: prastas garsas, prastesnis garsas. kas nedurnas iskart puls prie prastesnio. atsiverti - juodas ekranas. enjoy.

65359. protinga2006-10-07 06:02
erupcijų, bončkų ir vienatvių nereikia.

65423. toto2006-10-07 23:34
"Kilnios erupcijos" iš sveiko humoro serijos -- užsitęsusio klimaksinio šlapimo analizai. Dar niekam nepakenkė.

65424. ivs > toto 2006-10-07 23:37
Gal tau su pūsle negerai, kad tu vis apie sysių ir apie sysių?

65427. m2006-10-07 23:47
greiciau su pimpalu. musa per smegenis.

65431. toto2006-10-08 00:05
Analizai yra analizės, ivs :). Pačiam šleikštu, bet nerandu geresnės lietuviškai grožinei literatūrai tinkančios metaforos. Paskelbk, ivs, konkursą :)).

Dar gali būti toks atvejis, kad užsikrėčiau ŠA autorių liga. Vos ne kiekviename ŠA straipsnyje keiksmažodžiai, necenzūriniai žodžiai. Lyderis C&P - aplamai kiaura bybių šėrykla. /necituosiu :)/
ULDIS TĪRONS. "Aš atėjau iš savo vienatvės pas jus" - labai geras straipsnis. Prarijau su įdomumu. Deja, ir jame be mėšlo metaforų ir išmatų tiesiogine prasme neapsieita ... - O gal ir gerai.

65433. toto2006-10-08 00:28
O su pūsle negerai tai gi ne man, o jums, ŠA damos. Organizuojate parodomąsias seliojimosi ir šlapinimosi varžybas lyg čia būtų jūsų nuosavas WC. Jei kuriai vienai užkietėja, praeina noras, tai kitai pratrūksta - perpetum mobile.

O gal čia jūsų vykdomos bobiškos masturbacijos (metafora) yra tabu? A?
- Neturiu teisės komentuoti? Gal privalau išsipirkti licensiją?

65435. m - toto2006-10-08 01:15
priesingai, komentuok, brangusis. issikalbek, iskart palengves.

65460. s patyre erupcija2006-10-08 16:47
`erupcija` pasirodo cia buvo tinkamiausias zodis. atsiimu savo skubota ironija. pasirodo, norint suprasti pavadinimo ironija, kartais pravartu perskaityti straipsni.

65467. Benito2006-10-08 19:41
Ta bjauru fasista tota seniai rrrrrrrrrrrreikejo ekskludinti.

65468. mamardašvilis po vienatve ta slepiasi???2006-10-08 19:48
taip, tai buvo filosofas. Nesutikau su daug kuo jame. Bet buvo tikras filosofas. O pas mus - nieko. Šliogeris? Gal. Bet daugiau arogancijos ir grafomanijos, jei būtų parašęs vieną knygą iš visų tų, kurias parašė, būtų gerai. Apie Baranovą, čia vis rašinėjančią, išvis nešneku. Yra protingų filosofijos tyrinėtojų, ne daugiau, tik bėda, kad jie dedasi filosofais, niekindami kitus, kurie atseit nėra filosofai. Kodėl Lietuvoje nėra filosofų, a?

65473. citramonas2006-10-08 20:42
Nėra filosofų? O Sverdiolas?

65480. parmazonas2006-10-08 23:21
A. Šliogerį galima gerbti vien už tai kad sugeba parašyti knygas sunkesnes už Hegelio.

65485. xX2006-10-09 00:21
O gal filosofijos nebėra? Gal jos ir nebuvo? Ar, pvz., Hegelis gali būti pavadintas filosofu? Vargu. Sistemų analitikas dar dar. Arba Kantas? Kognityvinės psichologijos darbuotojas. Šliogeris tai taip, filosofas - iš tuščio į kiaurą, kai šiek tiek kažko lieka tame tuščiame ir kiaurame. Pats sau bando kažką įrodyti, ir pats savimi vis netiki. Taip, Šliogeris filosofas.

65486. s - xX-ui2006-10-09 01:24
prasom neizeidineti kanto, o tai teks pakelt pirstine

65488. s -xX2006-10-09 03:20
tamsta zinote keleta burtazodziu - sistema, analize. bet tai, kad perspektyva, kurioje galima kritiskai apmastyti siu terminu galimybe ir teiseto pritaikymo ribas, buvo atverta butent kanto, vadinate kognityvine psichologija. ka gi, sveikinu, nesuvokdamas transcendentalios perspektyvos, jus ir liksite tik naiviu siu burtazodziu kartotoju. geriausiu atveju - dogmatisku tautologu arba indeksuojanciu empiriku. blogiausiu - kognityvines psichologijos objektu.
taip sakau, nes esu giliai isitikines, jog zmogus, nevertinas kanto (tegu kritiskai, bet supratingai), nieko negali pasakyti apie mastyma.

65489. toto2006-10-09 05:16
Kantas, Emanuelis rašosi iš didžiosios ar iš mažosios?

Įdomu, kiek viagros reiktų sulest naiviam burtazodžio kartotojui, kad jo teorinis falosas imtų suvokti transcendentalią perspektyvą, kurioje galima kritiškai apmąstyti pritaikymo ribas?

65490. ivs :)2006-10-09 05:41
Čia jau nepanašu į sysių. Čia jau kakas.

65498. s - toto2006-10-09 09:58
kantui teorijos pritaikymo ribos yra empirines. kitaip tariant, negalima isvesti metafiziniu desniu. dabar tai atrodo visuotinai priimtina, bet kaltas del to butent kantas
taip pat, jei norite isvaikyti debesis, jis, manau, nepatartu lipti i varpine ir mojuoti pimpalu.

viagra pataupykit sau, jei taip aktualu.

65507. c2006-10-09 11:39
"To do is to be"-Nietzsche. "To be is to do"-Kant. "Do be do be do"-Sinatra.

65508. katre :-( 2006-10-09 11:57
Sigitas Geda neapsieina be nesvankybiu.Man jau paranoja nuo jo pindisko samojo.Is kiekvieno jo zodzio dvelkia kazkokia smarve.

65509. s2006-10-09 12:00
yeahh, be be :)

65515. toto2006-10-09 13:31
Internetinis anoniminis nusišnekėjimas tapo madingas kaip ir lietuvių kalbos rašybos taisyklių ignoravimas. Iškalę tris žodžius ir ant visko padėję skersą, proto bokštai bando apversti pasaulį iš savo varpinės (greičiausiai nuo žodžio varpa) kabinamais makaronais. Pasirodo, lengviausia sapaliot nežinant tų trijų žodžių reikšmės.

Teiginys "Kantui teorijos pritaikymo ribos yra empirinės" - serijinis pavyzdys. Būdvardžio empirinis prasmė nurodo nepriklausymą sistemai (teorijai). Pavartotas šiame kontekste, empirinis gali reikšti tik tai, jog praktikoje tokia teorija gali nepasitvirtinti, t.y. jos pritaikymas siejamas su empirizmu - teorijos (kaip mokslo) nebuvimu, nesilaikymu, nesinaudojimu. Darosi nebepanašu į E. Kanto teoriją...

O gal tebuvo rašybos klaida, gal žmogus pasakojo apie kelnių/ sijono klosčių kanto empirinį pritaikymą paprastų mirtingųjų gyvenime?
;-)

65519. e - 65486. s - xX-ui 2006-10-09 01:24 prasom neizeidineti kanto, o tai teks pakelt pirstine2006-10-09 14:28
dvi, dvi maziausia!

65527. s - toto2006-10-09 16:30
empirinis, kanto atveju, viso labo reiskia, galimas jusliskai patirti. Teorija teisetai taikoma tik galimo patyrimo ribose, t.y. tik jusliskai duotiems, ar galimai duotiems objektams. Cia ieina ir mikroskopu ir teleskopu etc duomenys, kaip zmogaus jusliu pletiniai. tai - klasikines niutoniskos matematines eksperimentines gamtotyros salygos. Dalyku padetis siek tiek komplikuojasi, kai suabejojama erdves ir laiko tolydumu (reliatyvumo, kvantines mechanikos teorijos, neeuklidine geometrija), bet salia tam tikru pakeitimu, auksciau mineti principai lieka galioti.
Transcendentali perspektyva leidzia kritiskai apmastyti, kaip galima formalias teorines hipotezes desningai sieti su atsitiktiniais jusliniais duomenimis (empirika). Dar kitaip, mokslas gali pazinti tik tai, ka gali empiriskai (patirtimi) patikrinti. O metafizikos - daiktu paciu savaime srityje: Dievo, sielos, laisves - teorinis pazinimas neimanomas. cia galima tik tiketi.
jusu netiksliai interpretuojate zodzio `empirinis` prasme. Empiriskumas ne teorijos alternatyva, bet tikros teorijos taikymo salyga ir ribos.
,br> beje, kantas dabar nelabai madingas...

65531. e - daiktu paciu savaime 2006-10-09 17:32
izymusis pedantas, berods megdavo sakyti "daiktu savyje" -?

65532. toto2006-10-09 17:34
Ir be teorijų autorių pavardžių akivaizdu, ir be papildomų juslinių įrodymų aišku, kad dvylikos pustonių ar pentatoninė dermė yra transendetali perspektyva, kurioje galima kritiškai apmąstyti pritaikymo ribas tikrai pakanka. - Va, čia nesiimu ginčyti formuluotės :). O dievo, sielos, laisvės teoriniai, praktiniai pažinimai nėra nei mokslas, nei atradimai, nes tų "metafizinių" (meninių-filosofinių) "pažinimų" neįmanoma nei pakartoti, nei įrodyti, nei patvirtinti, tuo labiau, panaudoti praktikoje. Empirika moksle gali būti tyrinėjimų lauku, būdu, metodu, aprašyme naudojamu neapibrėžtumo/neapibrėžiamumo sinonimu, bet ne juslėse išplaukusiu mokslo (stabilios teorinės sistemos) praktinio pritaikymo ribų žymekliu.

65533. e - kantas dabar nelabai madingas...2006-10-09 17:34
mano tarpe jis netgi labai labai madingas, skia.

65534. e - ...sielos, laisves - teorinis pazinimas neimanomas.cia galima tik tiketi.2006-10-09 17:38
tikrai tikrai? siule tiketi? keista. man toks siulymas neistrigo. trumpa citata labai pakyletu tave , s, mano akyse.

65535. e- nebepanašu į E. Kanto teoriją2006-10-09 17:47
gal ir smulkmena, bet - IMANUELIS kantas.

65537. toto2006-10-09 17:52
Atsiprašau, Immanuel Kant :).

65538. Blondinė2006-10-09 18:31
Angl. Cunt?

65539. xX2006-10-09 18:38
Klausimas, nuo ko Kantas būtų įsižeidęs (jei jis turėjo tą įžeidumo savybę - matyt turėjo) - kad jūs (s. ir e.) jį vadinat filosofu (bankrutavusi "profesija"), ar kad aš jį vadinu kognityviniu psichologu. Didelis klausimas. Patys, manau, ir turėtumėt pakelti pačių numestas pirštines. Apskritai, Kanto niekas neaplenks jo ribų pažinimas/transcendencija įvardyjime. Taigi nusiramink, sloguti - man Kantas kol kas yra vienintelis autoritetas, tikras Esmių Pažinimo darbininkas, visi kiti yra filosofai, t.y. pliurpalai.

65540. ivs2006-10-09 19:06
Re: 65515, pirma pastraipa.
Gini tvorą, užuot ginęs citadelę.

65542. e -xX`ui is ezero neparasyto filosofijos ivado2006-10-09 19:43
1.filosofija - isminties meile( t.y. praktiniu tikslu neturintis tiesos ieskojimas) niekada nebuvo nera ir nebus "profesija". "profesionalai" yra tiesiog sofistai. filosofijos istorijos ir pacio dalyko zinovai - filosofologai(patent!). 2. filosofijos neigimas yra pati gryniausia ..._filosofija_ ir jei to dar neikirtai, nebuk sitoj srity toks kategoriskas, bo suteiksi daug smagaus juoko savo nedraugams ( ne man).

65543. xX2006-10-09 20:20
O, geras - filosofologai! Ilgas, bet teisingas žodis, gerai sukaltas, jį daug kam reikėtų garbingai suteikti. Šiaip tai tos žodžių prasmės keičiasi - anksčiau buvo išminties meilė, dabar - išminties simuliavimas iš meilės atlyginimui. Todėl Poezija man myliOnę kartų geriau:) Ypač kai esi išsitepęs kažkuria meile.

65544. s - e2006-10-09 20:54
kanto zodziai "das Wissen aufheben, um zum Glauben Platz zu haben" ( apribojau prota, kad islaisvinciau vietos tikejimui) yra chrestomatiniai, paimti is "doroves metafizikos pagrindu". Deja, konkrecios vietos negaliu nurodyti, nes neturiu po ranka sio veikalo.

65549. e - gerai sukaltas2006-10-09 21:54
tebunie tai mano kuklutis indelis i ... na, tiesiog pasauline (:DDD ) filosofijos raida. suteikiu teise nemokamai si termina kopijuot, platint, pardavinet etc visiems, kasdien nuperkantiems bent po kibira borzomio. palaikykime nors kazkaip isdidziuosius abuladzes ir rustavelio vaikaicius. ...ka...

65550. e -65544. s - e2006-10-09 22:03
citata "priimta". tik, matai lieka jos konteksto klausimas,- sutinku,kad norint tiketi dieva, reikia apsiriboti(atsisakyti) prota, bet i klausima ar kantas siule remtis tikejimu nagrinejant laisves ir dvasios ( "Dievo, sielos, laisves - teorinis pazinimas neimanomas. cia galima tik tiketi") klausimus si citata neatsako.

65551. ivs > ežerui2006-10-09 22:26
Nu is kur, is kur tu trauki tokius perlus, kaip "norint tiketi dieva, reikia apsiriboti(atsisakyti) prota"?

65552. m2006-10-09 22:38
ezeras gali isidet i savo skrynute "atsisakyti prota".

65553. kuklus kanto literaturinis zavesys2006-10-09 23:02
jis tiesiog sake, kad dievo negalima ir nereikia pazinti moksliskai. is vienos puses, mokslas neturi listi kur nereikia ir kur jam nepriklauso; is kitos, bet koks meginimas "moksliskai" irodyti dieva yra priestaringas ir neimanomas. mokslas sau, dievas sau. ir nereikia ju painioti. taip pat galvoti, kad galimas tik teorinis protas.
praktiniai (etiniai) svarstymai cia galimi. ir net pasaulio grozis mums gali netiesiogiai nurodyti dieva, nes pakilumo dvasia, kuria jis (praktines ir pazintines reiksmes neturintis grozis) mums suteikia, gali buti ir ne betiksle.
o laisvai sielai, (patirianciai save tik kaip moralaus poelgio pareiga, ir kaip butina gamtinio determinuotumo suvokimo salyga) praktiskai paremti taip pat neprosal artejimo link dievo ir nemirtingumo perspektyva.

65554. s-xX 2006-10-09 23:03
man kliuva tik tai, kad kanta vadinate psichologu. psichologija yra empirine disciplina, o kantas viska nagrinejo transcendentalios kritikos perspektyvoje. Jis ieskojo visuotinu ir butinu - i.e. objektyviu- pazinimo pagrindu. tuo tarpu psichologija pagal apibrezima yra apribota zmogiskos rusies specifika (rusiskai subjektyvi). niutono traukos desni, matematikos aksiomas kantas prieme kaip objektyvius, o ne megino suvesti i zmogaus psichikos veikla.

65556. xX2006-10-10 00:09
Na, nuo mano bičiulio Kanto laikų praėjo gerokai laiko, mokslas nesnaudė ir pasistūmėjo šiek tiek į priekį. Dievas ir toliau tvirtai išlieka tai, kas yra už besiplečiančio Mokslo ribų. Ten už tų ribų ir įvairios aksiomos - neįrodomos "tiesos". Dievą reikia stengtis pažinti moksliškai, bet nereikia pykti, kad Jis vis pabėga nuo pažinimo ir siūlo tikėti Juo kaip gundančia paslaptimi.
Sloguti, apskūsiu Tave savo pažįstamai psichologei - tiek sumenkinti psichologijos nuopelnus! Užhipnotizuos ji Tave taip subjektyviai, kad objektyviai griūsi ir objektyvų guzą įsitaisysi. Pamatysi, ji moka tai daryti:)

65557. ivs :)2006-10-10 00:38
Kas? Kas parašė 65553? Kas toks kuklus ir žavus? Neapkrakamulino boldais ir underlainais ir neužtupdė, kaip rožės ant torto savo nicko? Va, šitai ir turėjau galvoje, sakydama, kad reikia ginti citadelę, o ne tvorą aplink ją.

65558. nemo2006-10-10 00:53
Labai idomi ta Kanto fraze. Kaip tik siek tiek ziurineju, progai pasitaikius, Lumieres laikotarpi, ypac apie tuometines proto, protingumo, racionalumo, mokslo savokas. Betgi radau, kad Kantas sia fraze uzrase ivade antrajam "Grynojo proto krtikos" leidimui.

65559. toto2006-10-10 02:02
Nieko čia nebepakeisi, ivs, yra bent dvi citadelės ir jau bus tvora. Deja, ne dėl grožio ja apsitvėrė mokslas, o dėl karingojo brolio ekspansijos, dėl amžinų lengvatikio pretenzijų skelbti vienintelę nekvestionuojamą savo tiesą. Štai ES (EU) savo Konstitucijoje sumanė nebeužsiminti apie garsųjį visažinį brolį, tsknt, paliko ramiam laimingam buvimui už tylos tvoros. Tai tas ėmė rėkt "kodėl, už ką" :). Senovinis piarinis mokslo niekintojų teigimas, jog "mokslas neturi lįsti kur jam nepriklauso" tėra visoms dogmomis grįstoms doktrinoms būdinga bendra ideologinį priešą nurodanti propaganda.

65561. e -?!2006-10-10 07:43
mieste, mieloji, tu nekorektiskai mane cituoji, brangute! sita sakinio dalis buvo( ir lieka) tokia :"...reikia apsiriboti(atsisakyti) prota," . cia as daug negalvodamas (nemegstu to uzsiemimo) zodzio "protas" linksni suderinau su "apsiriboti"(apsiriboti protą), o ne su skliausteliuose atskirtu/isskirtu "atsisakyti".

65562. e-Dievas ir toliau tvirtai išlieka tai, kas yra už besiplečiančio Mokslo ribų. 2006-10-10 07:49
o gal _neislieka?_, o gal jo_nera_ uz besipleciancio mokslo ribu? gal jo niekada ir _nebuvo_? kokiu pagrindu dievo buvimo teiginys vartojamas kaip aksioma? KOKIU?

65563. ivs2006-10-10 08:08
Tai gal derindamas linksnius biski pramazinai. Gal norėjai pasakyti "norint netikėti, reikia apsiriboti protu"?

65564. e2006-10-10 08:13
norejau pasakyti tokia minti: savanoriskai atsisakyti proto paslaugu, tai yra ji apriboti.

65565. e -65551. ivs > ežerui is kur tu trauki tokius perlus, 2006-10-10 08:19
is -"65544. s - e 2006-10-09 20:54 kanto zodziai "das Wissen aufheben, um zum Glauben Platz zu haben" ( apribojau prota, kad islaisvinciau vietos tikejimui)".

65566. ivs2006-10-10 08:27
Aš versčiau "atsisakyti Žinojimo, kad būtų vietos Galvojimui".

65567. e2006-10-10 08:41
:)na ir uzsispyrus ! kaip tik atvirksciai,- "atsisakyti galvojimo(proto reikalas), kad būtų vietos a`prioriniam "zinojimui"(tikejimui dievu).

65568. ivs2006-10-10 08:53
Tikėjimas Dievu nėra tikėjimas apriori. Tai ilgas netikėjimo, nežinojimo ir ieškojimų kelias. nebaigtinis. O štai tu žinai, kad nėra. Iš kur žinai? Matei, kad nėra? Ar tai ne apriorinis (nepriklausomas nuo patirties) žinojimas?

65569. ivs2006-10-10 09:31
Manau, kad ieškojimų laukas nesibaigia už protu suvokiamų dalykų ribos. Ir dar manau, kad jau einu miegot. Beje, aš kuo puikiausiai suvokiu Dievą, tik penkių pojučių, žinomų dalykų ir proto neužtenka perduoti tam suvokimui. Čia kaip nupasakoti, kaip kvepia pakalnutės žmogui, kuris neturi uoslės. Ką ten uoslės, nosies. Jis, be abejo, teigtų, kad kvapų iš viso nėra, nes neina jų suvokti. O tam, kuris bent kartą užuodė pakalnutes, tik užsimeni ir jau aišku, apie ką kalbam. Tai tik rodo, kad yra daugiau nei penki pojūčiai. Ir taip, kaip ne visi skiria spalvas, ne visi skiria muzikinius pustonius, taip, galbūt, ne visi turi tą pojutį, kuriuo suvokiams Dievas. Ir ką čia ginčytis? Kaip aklas su kurčiu apie spalvų simfoniją? Beviltiška. Tikiuosi neįsižeidei, nes nieko neteigiu, tik šiaip pagalvoju ir anaip. Labanakt.

65570. e2006-10-10 09:42
:)na ir uzsispyrus ! as gi esu jau jau : jei kalbet tiksliai, ne ateistai pradejo ta beprasmiu teiginiu epopeja. ja pradejo koks australopitekas, sniego zmogus ar koks akmenzmogis, burbtelejes, " dievas sukure ir valdo pasauli" ir tuo paprastu pasakymu, kaip ir "paaiskino" visko priezasti, todel visiems tai labai patiko. veliau, zmogu sviesejant, laisvejant ir protingejant atsirado kritinis mastymas ir kazkas is jo naudotoju tare,- jokio rimto argumentuoto pagrindo po jusu sapalionemis apie dieva kureja ir valdytoja nera! tai ir buvo pirmasis ateistas. tada nekritinio mastymo komanda perejo i akla gynyba: mums jokiu argumentu nereikia! mes tiesiog tikime, nes labai to norime ir dar labiau norime _amzino_ gyvenimo , kuri tas tikejima nemokamai siulo. salin prota, t.y. tegyvuoja beprotyste. pagrindimo? prasau! irake dabar skerdzia vieni kitus ne jankiai su irakieciais o ... siitai su sunitais, zydai savo rasinius brolius, bet tikincius kitus stabus, vadina "sunimis" ir t..t.t.t.t.t.t.t.t.t.t.t.t.t.(neredaguota)

65571. :)e -as gi esu jau jau 2006-10-10 10:11
"jau sakes" ir "zmogui sviesejant,".

65572. mieste, mieloji - e2006-10-10 10:12
negerk salto vandens is krano kai taip esi ikaites.

65573. :) e - m2006-10-10 10:24
is solidarumo persiemiau gruzinisku temperamentu. o ka, karsti vyrai jau nebesikotiruoja?

65574. mieste brangute - e2006-10-10 10:29
vyrai su anginom - ne.

65575. kvailutė2006-10-10 10:39
kai dabar nieko nebepakeisi, prisipažinsiu, kad labiausiai norėjau paskaityti apie beprotiškai apribojamus talentus. Vakar net į kioską nužygiavau, bet ten pasakė, kad šaukštai po pietų. Išdidžiai riečiu uodegą ir suku nosį šalin: "Pagalvokit tik!- neperskaitysiu! Apsieisiu!"

65578. toto2006-10-10 11:07
Žinai, e, amžius ereziniu skelbtas kritinis mąstymas atsirado kaip tik tada, kai Kristus gimė literatūroje (testamente). Iki tol švarų reikalą supaškudino toji durna žydiška mada kaskart viską tobulint, perrašinėt savaip. Po tokių esperimentų (žydai, pripažink, kūrybinga tauta), net ir durniui nori-nenori atsiranda abejonių originalu. Taip besivystant vartojimui, net ir kretininis mąstymas įgauna kritinį pagreitį. Sveikam žmogui gi didelio mokslo nereikia atsiverst, jam pakanka atsivert, t.y. tik viena akim pasižiūrėt pro kaimyno langą, kad pamatyt kaip anas, slapta pasikoregavęs dievulį, jau nebe savo ožką drožia. Kritinis mąstymas ir yra tas Didysis tobulintojas, toji Dievo ranka, tasai virsmas, įkvėpimas, vis atsinaujinantis atsivertimas vis į kitą tikėjimą! Literatai, nors savaip, bet tiki. Netiki tik mokslininkai. Ir gyvuliai. Bet tie į dangų ("kosmosą" pagal Joseph Ratzinger) patenka, dėl savo grožio, numanau.

65581. mielam e2006-10-10 12:11
kam čia protas, galva dar sukt.reik tik sukt kuo greičiau, tuo daugiau pribyrės.greičiau, greičiau ui skubėkit byrekit.ui, ui

65583. m - e2006-10-10 12:50
atrodo isigijai nauja gerbeja.

65584. nemo2006-10-10 12:50
Yra toks dar paprastas dalykas, kuri daug kas nutyli, nes pernelyg nepatogu. Tais paciais argumentais, kuriais eliminuojama religija, gali buti eliminuojama visa kultura. Visa ta "antroji prigimtis", kuri zmogu, ta mesos gniutula, daro zmogumi, yra nubraukiama. ES norejo irasyti, kad graiku kultura yra jos saknis, o krikscioniska kultura, krikscionybes formuojamas zmogaus tipas ir socialiniu santykiu pobudis - ne. Taciau grieztojo mokslo akimis graikiskoji kultura yra lygiai toks pat nulis kaip ir krikscioniskoji. Kaip ir bet kokioji. Bet nepatogu taip teigti, mat staiga paaiskeja, kad tikslieji ir gamtos mokslai yra nepajegus suformuoti zmogu. Paimkime kertini kulturos elementa - kalba. Kaip chemija ir biologija gali sukurti KALBA, kuria zmogus naudosis tarp-asmeniniuose santykiuose? Ar ja gali sukurti politologija, psichologija? - grieztojo mokslo akimis tai nera mokslai, beje. O kalba yra kazkas nemokslisko. JI tiesiog yra. Ji buvo tukstancius metu seniau, nei tie 1500 metai, kada mazdaug pradejo atsirasti tai, ka mes vadiname "mokslu" siandien ir ji remianti pasauleziura. Ji pernelyg svarbi, kad galetume moksliskai nuneigti jos reiksme, nors moksliskumo pacioje kalboje kaip tokioje - ne daugiau kaip religijoje. Negi moksliska sakyti, kad menulis yra ne menulis, o "lune" arba "moon". O gal "moooon"? Bet va taip uzastrinus konflikta ir priesingose tvoros pusese pastacius ne tik moksla ir koki istorini religijos pavyzdi, bet pati religijos fenomena is esmes, galime priespastatyt moksla ir kultura. Ir cia ne moksliskas, bet tiesiog sveikas protas suvokia, kad kazkas ne taip tame supriesinime. Kad jame yra zusta pats zmogaus fenomenas. Ir jau 20 amziaus pradzioje sviesios galvos pradejo ieskoti kaip sito brolzudisko supriesinimo isvengt. Tuo tarpu 21 amziaus pradzioje kai kas dar gyvena kovingomis 19 amziaus pradzios nuotaikomis.

65599. e - kritinis mąstymas atsirado kaip tik tada, kai Kristus gimė literatūroje 2006-10-10 16:02
as kritini mastyma apibuniku kitu aspektu: zmogus, isgirdes betkuri teigini, nepriima jo, kaip tiesos automatiskai, o iesko ji patvirtinaciu faktu ir, tik juos rades, teigini priskiria prie vertu demesio ir toliau su juo "dirba". taigi as, isgirdes teigini: `dievas yra ir jis yra visagalis, teisingas bei gailestingas` ieskau tai patvirtinanciu faktu ir randu ka? ogi isniekintus partizanu (kataliku, beje)kunus miesteliu aiskese ir girtus i tuos kunus savo kerzus besivalanciu svonderiecius, dar matau alkanus musemis nusetus somalio vaikus ir kita akimi - arabu seichus ( kurie niekada net pirstelio nepajudino, kad ka nors sukurtu) ir panasaus produktyvumo naujarusius besinaudojancius astronomine superprabanga ir ,jei mano smegeneles yra laisvos pacios ka nors spresti, jos man kuzda : nera jokiu sito teiginio irodymu ,o jo paneigimo irodymu ..., na tiek, kiek kremliuje idiotu + kiek kainuos man pirties atstatymas baltarusiskais rubliais.

65601. m - e2006-10-10 16:08
per radija kazkas panasaus i civiline gynyba siaures korejos proga. tai argumentas uz ar pries?

65602. e 2006-10-10 16:10
"apibudinu"

65603. e2006-10-10 16:10
uz kritini mastyma ir pries tikejimus.

65615. nemo2006-10-10 17:16
Tokio kritinio mastymo demonstravimo prielaida yra tai, kad Dievas saugaus ir laimingo gyvenimo uztikrintojas, fizine ir socialine tikroves valdanciu virvuciu tiesioginis valdytojas. Sia prielaida remiantis ukininkas, kuriam vienais metais neisdygo bulves, bulviu nederlinguma gali pavadinti Dievo nebuvimo irodymu. O kitas ukininkas kitoje pasaulio vietoje savo gausu bulviu derliu gali pavadinti Dievo buvimo irodymu. Tokie irodymai uz/pries is tikro yra ne daugiau kaip prietarai. Kaip ir kritinis mastymas, kuris operuoja tokiame pat lygyje.

65622. ivs2006-10-10 18:38
zmogus, isgirdes betkuri teigini, nepriima jo, kaip tiesos automatiskai

Išgirdus teiginį "Dievo nėra" aš irgi ieškau tai patvirtinančių faktų ir randu ką?

65623. m - ivs2006-10-10 18:45
ka?

65624. ivs > mie2006-10-10 18:52
Dabar neturiu kada. Turiu pasidažyti ir pasikvėpinti. Vėl supaškudinsim visą reikalą.

65626. ivs labai paskubom2006-10-10 18:57
Kuo daugiau apie Dievą galvojame, tuo daugiau Jo atrandame. Kadangi ežeras galvoja, kad Dievo nėra, tai atranda vis daugiau Jo nebuvimo įrodymų. Ar galima moksliškai įrodyti (tai yra susumuoti nebuvimo įrodymus) ir pateikti išvadą, kad kažko nėra? Nėra to, ko įrodymui (nei kad yra, nei kad nėra) neturime tinkamų intrumentų. Čia fizikos pirmūnai turėtų žinoti.

65627. m - ivs2006-10-10 18:58
galima pagalvoti kad dazyta ir kvepianti reikalo nesupaskudinsite.

65630. ivs > mie2006-10-10 20:17
Bet ne taip baisiai matysis. Vėl lekiu.

65637. e -ivs+nemo2006-10-11 07:35
as suprantu, kad tikejimas blokuoja prota, bet dabar pasirodo dar ir regejima bei klausa. aiskiai( manau) isdesciau, jog as (ir mes) teigiame ,kad jusu teiginys "dievas yra" yra niekinis, kadangi niekuo nepagristas. Ir geriausias to irodymas yra jusu impotencija apibudinti, pateikti definicija etc savo susapnuotam garbinamam objektui. dabar susikloste situacija, kad jus tikite paciu zodziu "dievas". bet tada lygiai taip galima tiket liuciferiu, kokiu nors Aaabbbiibbbuuti arba 1111 dienu lt gelbejimo programa. kadangi nemo diskutuoja nesaziningai, kreipiuosi i tave ivs,- kas yra tai i ka tu, apdovanota tuo , ko neturiu as , sartras ,~60% europieciu ir raselas, tiki . apibudink tai prasau.

65638. e -ech ir vel...2006-10-11 07:55
norejau "paboldinti" tik pirmaji zodeli "kas".

65640. s - e2006-10-11 08:53
paklausk kanto, einsteino ar wittgensteino, bei tos europieciu mazumos, kuri tiki nedavatkiskai ar ideologiskai visokio plauko scientizmais uzpudrintom galvom :)

65641. korekt.2006-10-11 08:54
ne davatkiskai

65642. e -s2006-10-11 09:03
na, kantas irgi siek tiek kentejo uz savo abejones absoliuto absoliutumu. bet svarbiau cia yra kita - vienu, kitu ar treciu , ar septynioliktu pretekstu jus _issisukat_ nuo paprasto, aiskaus klausimo: kokiomis savybemis pasizymi tas, kuriuo jus tikite?

65644. s2006-10-11 09:12
Das ist Mystisch ... o siaip pasaulis be klausimo apie Dieva (ir jo baimes...) butu nuobodesnis, netgi gerokai nykus. gal toks ir yra...

65645. s - e2006-10-11 09:51
kaip pastebejo ivs, jus dievui bent jau neabejingas – taip aistringai siekiate ji demaskuoti. manau, nereiketu nei itin imantraus psichoanalitinio seanso (hipnoziu ir pan), kad paaisketu, jog pasamoneje jus – uolus katalikas :)

65646. ;) e -s2006-10-11 09:55
;) ar galima demaskuot tai, ko nera;)?

65648. s dramatizuoja2006-10-11 10:25
nusikrapste visas kaukes mes ir savy ne kazin ka terastume

65659. e - nusikrapste visas kaukes2006-10-11 12:09
nezinau kaip kiti, gudresni, bet as cia jau taip demaskavausi, kad jauciuosi ne tik be kaukes, nuogas , bet ir be makijazo.

65670. kvailutė ežerui2006-10-11 12:50
užsidėjai nuogo žmogaus kaukę

65672. e- kv.2006-10-11 12:59
buk draugas, pridek zodeli "gal".

65674. nemo>e2006-10-11 13:11
Tikrai nesaziningai diskutuoju? Betgi kas cia tokius faktus, kaip kataliku partizanu kunus ar musemis nusetus somalio vaikus pavartojo kaip Dievo gailestingumo ir visagalybes paneigimo irodymus? Ir jei juos taip pavartojo, tai kodel negalima riebiu JAV vaiku ir kokios kariuomenes pergale pavartot kaip Dievo buvimo irodyma? Gi sitame loginiame lygmenyje galima judet abiejom kryptim. O gal tik viena kryptis, kazkodel, imanoma? Ta neigiancioji? Galima sakyti, kad jei salta, tai nera karsta, bet negalima sakyt, kad jei karsta, tai nera salta? Jei taip, tada Ezere gerokai atsilieki nuo poros tukstantmeciu senumo pastabos Biblijoje, kur sakoma - lietus lyja ant teisiuju ir ant bloguju. Moralas toks - is lietaus lijimo ar nelijimo, bado ar nebado, bulviu derliaus ar nederliaus galima lygiai taip pat sekmingai, patikimai ir logiskai pasidaryti isvadas ir uz, ir pries Dievo egzistavima. Reiskia sitokia argumentacija yra akligatvis, yra bevaise. Ir ne viename is savuju komentaru as jos nenaudojau. O kas del empirikos, tai yra vienos durys - vadinamasis religinis jausmas.

65675. toto2006-10-11 13:56
Tas nekaltas empirinis religinis jausmas. Kiek daug jame meilės sau ir kiek mažai iš Dievo ateinančios meilės (Deus caritas est).
Tas nekaltas religinis laisvės jausmas. Kiek daug jame nuosavybės ir kiek mažai Katekizmo *.

* - Laisvė tampa tobula, kai kreipiama į Dievą, kuris yra mūsų palaima.

65676. m2006-10-11 14:00
gala reiktu totui ranka pabuciuot bet nepasiekiu.

65677. oho2006-10-11 14:04
kokios klaidos

65680. Raimis - miestietei2006-10-11 14:26
Toto - labai protingas asmuo, bet dar ne popiežius ir ne vyskupas...

65681. nemo>toto2006-10-11 14:26
Deja - taip. Yra desimtys, o gal ir simtai deformaciju ar net degradaciju. Yra imanomos religinio jausmo kombinacijos su socialine aplinka, istoriskai isitvirtinusia religine struktura, asmeniniais kompleksais, esamu mokslo lygiu ir t.t. Netruksta pavyzdziu, kai religinis jausmas igyja atgrasiais ir atstumiancias formas. Netruksta ir pagristos kritikos.

65682. Cyptyp2006-10-11 14:28
Ar verta svarstyti, yra Dievas ar nėra Dievo? Ką duos toks svarstymas? Gal geriau pasvarstyti, reikalingas ar nereikalingas žmogui Dievas? Jeigu nereikalingas, tai kas jį gali atstoti? Turiu avo požiūrį, o prie to požiūrio papildomą požiūrį, kurį jums išdėstysiu. Žinot, kaip ten bebūtų buvę iš pradžių, bet Dievas jau atsirado. Žmonės savo kalbomis jį sukūrė. Argi galima kalbėti apie tai, kas neegzistuoja? Kitas dalykas, kad vienose kalbose - tai tik abstrakti filosofinė sąvoka, kitose - tai barzdotas senelis ant debesėlio... O dar sako neturėk kitų dievų. Pasirinkimas kaip moderniausiame supermarkete.

65683. e - nemo2006-10-11 14:43
pavyzdziai negali but( maniskiai taipogi) argumentais. jie tik gali iliustruot teiginius. mano teiginiai: tai, apie ka jus snekate - nevisagalis, nekurejas, negailestingas ir neteisingas na, as sakau,- niekas. taigi dabar yra dar vienas sansas, kapitone, pasakyti kas yra tai, i ka tu tiki( jei sutinki diskutuot dzentelmeniskai, aisku).

65684. ivs > ežerui2006-10-11 15:07
Kai buvo išrasti klausos aparatai - kurtieji pradėjo girdėti, kai buvo sugalvota nebylių kalba - jie galejo komunikuoti tarpusavyje ir su aplinkiniais, Brailio raštas įgalino skaityti aklus, o kai atsiras tai, ko pagalba galėsi suvokti Dievą, tada susikalbėsime. Tada net nereiks kalbėti. Tik pažvelgsim vienas į kitą ir pradėsime juoktis. Pamatysi. Tu vis prašai apibūdinti, bet atmeti visus apibūdinimus ir prašai iš naujo. Todėl man ir šovė į galvą mintis, kad gal tau trūksta kažko, ką turi kiti. Tik nekalbu apie visą 100% tikinčųjų. Daug tikinčiųjų yra tik prietarų ir tradicijų vergai, o daug netikinčiųjų yra tikintys, patys to nesuvokdami ar tyčia nepripažindami, nes jiems nepriimtinos tikėjimo formos. Negaliu tau apibūdinti Dievo tau suvokiamais kriterijais, kaip negalėčiau paaiškinti spalvų aklam, nupasakoti simfonijos kurčiam. Kiek bandau - išeina taip, lyg sakyčiau tau: patikėk, fotoaparato juostelėje yra paveiksliukai, o tu vis ne ir ne. Ir štai tu pripuoli prie fotiko, ištrauki juostelę į šviesą ir praneši visiems, kaip įrodymą - sakiau, kad nėra! Man belieka tik skėstelt rankomis ir šyptelėti. Taip paslaptingai, kaip kokiai Monai Lizai.

65685. kvailutė ežerui2006-10-11 15:08
Negaliu pridėti „gal“. Nebent jei nuimtum figos lapelius nuo: *kiek tau metų *koks ūgis/svoris (čia tik tarp kitko) *koks mėnesinis atlyginimas * kokia bendra suma bankinėse sąskaitose * kiek kojinėje *kas iš nekilnojamo turto liko, sudegus pirtelei *koks skaičius paveldėtojų (pradžiai tiek). Negaliu pasakyti, kad man tai rūpi (aišku, rūpi), bet dedant taškus, atsiprašau, žodelius, reikia būti tiksliems iki galo.

65686. m - kv2006-10-11 15:14
is kur tu imi zvaigzdutes?

65687. e - bet atmeti visus apibūdinimus 2006-10-11 15:17
pvz. ...

65688. kvailutė>ivs2006-10-11 15:18
ivs rašo ežerui:gal tau trūksta kažko, ką turi kiti
ivse, man atrodo, kad tokį argumentą gali pasakyti tik pats beviltiškiausias aiškintojas, kuris ne žodžio ieško, o pateisinimo savo nesugebėjimui.

65689. e - Negaliu tau apibūdinti Dievo tau suvokiamais kriterijais2006-10-11 15:19
apibudink savais. sutinku su viskuo.

65690. kvailutė miestei2006-10-11 15:22
nesakysiu, kol nesužinosiu, ką sudaužei

65691. toto2006-10-11 15:26
Komplimentai? - Nesu jų vertas. Bet įtariu, žinau kaltininką. - Vakar dieną lankiaus Žemaitijos kampelyje kur šaltinių vanduo maitina Miniją. Tai būtent ta stebuklinga vieta, kur per sielą atėjęs Deus caritas est gydo priklausomybės žaizdas, tie Dievo Namai, kur religinis jausmas grąžina gyveniman tuščiavidurį žemišką kūną. Pagarba pakutuvėnams.

65692. m - k2006-10-11 15:26
pasakai, arba...

65693. m2006-10-11 15:27
as irgi manau kad toto nevertas.

65694. kvailutė miestei2006-10-11 15:29
tik po tavęs. kiek aš galiu uždavinėti tą patį klausimą. jau pradedu kvailai atrodyti

65696. m - k2006-10-11 15:31
nemoku zodziais apibudinti. tai geriau pamirsk.

65697. ivs2006-10-11 15:31
Ežerui: Visur esantis, turi humoro jausmą, visi tie, prie kurių tu pridėjai "ne".
Kvailutei: taip ir yra. Jaučiuosi pati beviltiškiausia aiškintoja.

65698. ivs :)2006-10-11 15:33
Vaje, atrodo etatinis daužytojas bus sukulęs dievą.

65699. kvailutė>toto2006-10-11 15:34
nuo kokios priklausomybės išsigydei?

65700. e - turi humoro jausmą2006-10-11 15:38
tai gal ir kambodzoj(kampucijoj) polpto rankomis pajuokavo? a? b? c? juk visur esantis ir ten turejo but , aniaaaa?

65701. kvailutė miestei2006-10-11 15:38
taip! užmiršau, iš kur ėmiau žvaigždutes!

65703. toto2006-10-11 15:43
Kvailės jūs, ŠA vištidės vištos, sugebat tik kudakuot :). Fu, nemėgstu šito kvapo.

65704. kvailutė miestei2006-10-11 15:47
mieste, man atrodo, kad toto dabar tave višta pavadino

65706. m2006-10-11 15:58
pasiguosiu kad ivse irgi. o ji juk dar vakar dazesi ir kvepinosi. kaip siandien paaiskejo, ne tais kvepalais kurie totui patinka.

65708. ivs > ežerui2006-10-11 16:00
Skaityk nemo 65674. Pabandyk skiemenimis. Pabandyk perrašyti dailyraščiu. Sako, kartais taip lengviau daeina.

65710. kvailutė miestei2006-10-11 16:05
gal paguosiu...- žvaigždutės yra ten, kur daugybos ženklas

65711. m - kvailutei2006-10-11 16:06
*. aciu. kaip kartais teisingai sako mano vaikas: nu ar tu akla?

65712. k>m2006-10-11 16:08
kaip višta?

65713. m - k2006-10-11 16:11
viena diena vista, kita diena kale. koks ivairus gyvenimas. nesyksti staigmenu.

65714. kvailutė2006-10-11 16:15
niekaip nesupantu, kodėl žmonės nori palenkti kitą į savo tikėjimą/supratimą. man ežeras gražus ir toks , koks yra. nepiktas, mylintis miestę. na, dar tikiu, kad truputį myli ir mane. ir toto tikriausiai kažką myli, tik nemoka pasakyti.

65715. e- 65708. ivs > ežerui Skaityk nemo 65674.2006-10-11 16:32
tu jau kaip gorbis atsakinet pradejai. prisimenat? west zurnaliste klausia: kodel ssrs blokuoja zydu isvykima pazadetaja -? sekretorius- o musu rasytoju sajungoj 60% zydu. prasau kita klausima...

65716. m - e2006-10-11 16:35
dar liepia perrasyti dailyrasciu. daug blogiau uz gorbi.

65720. ivs > ežerui2006-10-11 19:45
Klausyk, ežeraiti, tas 60% mane labai blaško. Atitraukia dėmesį nuo aptariamojo objekto, nes kaip sykis prieš porą dienų nusiprkau raudono vyno spalvos kelnes. 60% off. Tai dabar vos tik parašai tuos 60% - man tik mano naujos kelnės galvoj. Su atvartais. Su smulkiais dryžiukais. Be kanto. Suprask, man labai sunku susikoncentruoti į Kantą ir į 60%. Davaij, pakalbam, kokie papuo6alai ir kvepalai dabar man tiktų. Matai gi, kad totas vėl siunta.

65728. e - ivs2006-10-12 08:35
aha, tik dabar neskubedamas perskaiciau tavo "2006-10-11 15:31 Ežerui: Visur esantis, turi humoro jausmą, visi tie, prie kurių tu pridėjai "ne"." ir sakau : o, saunu, dabar atsirado pagrindas kalbetis. gerai. nr.1. teigi, kad visagalis. gerai. manau, kad niekas nepriestaraus, kad "visagalis" gali viska. sutarta? saunu. tada reiskia , kad tavo visagalis _gali_ sumazinti badaujanciu vaiku skaiciu. turi galet(visagalis), bet nedaro ,- stebi ir, matyt, kaifuoja nuo jo akmeninei sirdziai mielo vaizdelio..., bet tada jis_sadistas_!!! oficialiai pareiskiu - sadistas! ( arba prie visagalis grazinam "ne",- kuri varianta renkiesi, ivs?).

65751. nemo>e2006-10-12 14:05
Neturiu laiko ka rimciau parasyt, bet grisiu prie "pozymiu" - predikatu. Prasyciau dar karta isdestyti savo (Bertrand Russell?)teorija apie predikatus ir ju sasajas su kazko buvimu ar nebuvimu. To reiketu del kito klausimo.

65758. e -su kazko(...) buvimu ar nebuvimu2006-10-12 14:51
:)uz tokius dalykus tave gali ekskomunikuot. p.s. apie rasela veliau. neturiu po ranka tos bedieviu biblijos.

65762. nemo2006-10-12 15:38
Ekskomunikuoja ne uz netikejima, o uz principinius tvarkos pazeidimus (kuri grieztai regkamentuojama racionalios ir sausos kanonu teises) bei tokias krikscionisko tikejimo interpreteacijas, kurios irgi kesinasi gerokai apgriauti kai kuriuos pamatinius teiginius. (Del ko galima gincytis ir oficialioji puse tokiuose gincuose ne karta klydo, kaip paaiskejo istorijos begyje). Ekskomunikuojami ne siaip "zmones su sava nuomone", taciau "savi" - oficialu dvasininko, teologijos destytojo ir pan turintys zmones. Ekskomunika reiskia, kad sie zmones nuo tol atstovauja tik save pacius. Panasiai, kaip is darbo atleistas prezidento patarejas nebeatstovauja savo nuomone prezidento, kaip kad dar dirbdamas.

65764. e 2006-10-12 15:46
:)matai "kazkuo" ji vadinti galiu as, netikejomo nuodemej paskendes, o tu (galiu toliau su tavim vienaskaitaut?) turi ji vadinti DIEVU JAHVE (BERODS)VISUOSE TRIJUOSE ASMENYSE, PASAULIO, LAIKOMO TRIJU BANGINIU IR VISO LIKUSIO KUREJU... ir t.t.t.t.t.t.t.t.

65780. ivs > ežerui2006-10-13 06:32
Matai, ežere, jis ne tik visagalis, bet ir visažinis. Imkim mažą, nusibodusį ir netobulą modeliuką: tėvas ir sūnus. Ar nebūna taip, kad tėvas baudžia sūnų, žinodamas, kad tai jam išeis į naudą? Ar nebūna, kad "visagalis" tėvas ima ir neduoda vaikui to, ko jis raudodamas prašo tvirtai įsitikinęs, kad jam to reikia. Labai ir dabar. O "akmenširdis" tėvas "mėgaujasi" širdžiai "mielu" vaizdeliu? Matai, kiek daug kabučių atsirado? Vaiko akimis tėvas yra akmenširdis visagalis. Bet tai tik menkas atspindys daug sudėtingesnio paveikslo. Ar nesi patyręs, ežere, kad tai, kas atrodė siaubinga pabaiga, tebuvo didelio gėrio pradžia? Man teko. Todėl, perfrazuojant Kahlil Gibran, tikiu, kad "lankininkas mato tikslą begalybės kelyje". Tai štai, aš tas vaikas. Aš nematau tiklso begalybės kelyje. Aš matau tik savo kelio atkarpą, esu atsakinga už savo elgesį ir jo pasekmes ir turiu teisę ir norą tikėti, kad lankininko tikslas geras. Turiu teisę ir tikėti atvirkčiai. Galiu rinktis. Galiu smerkti tėvą arba juo pasitikėti. Man lengviau pasitikėti. O esmė nuo to neikeičia.

Neseniai išgirdau tokį palyginimą. Neturtinga vieniša motina augino du sūnelius. Ji ilgai taupė, kol sutaupė dažams jų menkam būstui perdažyti. Nupirko du kibirelius dažų: šviesių ir tamsių. Motinai išėjus į darbą, sunaitėliai sumanė gerą darbą. Siurprizą mamai. Perdažė sienas. Tamsiais dažais sienas, šviesiais pakraštėlius. Grįžusi motina nieko nesakė, tik apkabino savo sūnužius ir padėkojo jiems už "siurprizą" - juk sienos turėjo būti šviesios, o pakraštėliai tamsesni. Moralas: mes dažnai taip vykdome Dievo valią, kaip tie sūnaitėliai. Todėl Dievo vardu daromų darbų negalima laikyti Dievo darbais.

65781. e - tėvas baudžia sūnų, žinodamas, kad tai jam išeis į naudą? 2006-10-13 07:14
matai, ivs, man is bado mires vaikas _visada, visiems laikams ir visuose variantuose _ yra "siaubinga pabaiga" ir butent _yra_, o ne _atrodo_, o visagalis teisejas ir budelis viename asmeny, kuris tokiu budu aukleja, baudzia ar "nori gero"( nepaisant jo dangiskos kilmes) verto to, ka italu partizanai padare su kitu geranoriu - duce.

65782. e - Aš nematau tiklso begalybės kelyje2006-10-13 07:33
beje, cia ir yra tavo/jusu polinkio i mistika ir nuolankumo poreikio kazkam aukstesniam ir galingesniam esmine priezastis. vergoves ir hierarchines visuomenes recidyvai musu pasamoneje.

65784. ivs2006-10-13 08:19
Tu teisus, ežere.

65786. e- -ivs2006-10-13 08:46
ir nuo siol pradesi mane ingoruot? taip supratau?

65791. s versija2006-10-13 09:12
interpretuodamas kanta, mamardasvilis reziumavo: mes – laisvi, o dievas – nekaltas.
tas vergas musyse – rimtas argumentas. kokia alternatyva? visagalyste, puikybe, isdidumas? as nevalgysiu sriubos, ne, nevalgysiu as jos!
bet asmeniskai jauciuosi labai ribotas; ir atmintis paveda ir vaizduote nepadeda; bet kokie zmogiski dievo paliatyvai dazniausiai pasirodo labai apgailetini ir, juos rimtai priemus, sukelia labai neigiamas pasekmes. tikras tikejimas dievu (o ne prisidengimas juo siekiant kitu tikslu), manau, teisingesnis, nes reiskia savo ribu pripazinima, isibuvima jose. tai nelengva, tam reikia nukasti puikybe, bet teikia ramybe, pilnatves jausma, ir, pasikartosiu, yra teisinga dalyku padeties - musu ribotumo – poziuriu.

65792. e - nes reiskia savo ribu pripazinima - 2006-10-13 09:16
tam tarnauja laisvo zmogaus (reiskia, zmogaus) filosofines pastangos. p.s. "s", tai soveiga ar slogutis?

65793. ivs2006-10-13 09:19
Norėtum! Erzinsiu toliau, bet tu apsimesk, kad pyksti. O aš tada lyzinsiuos, nes pavydžiu miestei.

65794. slogutis2006-10-13 09:26
paprastai kalbant, religija ramina, nes teikia atsakymus (kad ir blankokus, priimamus, taip sakant, labiau sirdimi, tikejimu), o filosofija tik klausia, komplikuoja viska; gyvent nelabai padeda. bet idomi. verta aistros.

65795. s - e2006-10-13 09:29
tamsta, matau, isijautet i don zuano vaidmeni;) solveigos teks palaukti...

65796. e - s2006-10-13 09:34
argi as toks jau blogas, kad trenki i mane ta daugiskaita ir dar paleidi kontrolini suvi -"tamsta". a?

65799. e - filosofija ...bet idomi. verta aistros.2006-10-13 09:45
inteletualinio sekso, vienzo.

65803. s - e2006-10-13 10:03
blogas. todel ir pavydziu
prisipazinsiu, mane tikrai labiau veza protingos moterys. o jei dar grazios...

65808. e - protingos moterys. o jei dar grazios... 2006-10-13 10:17
tokiu deriniu mus pomenulis pasaulis nezino.

65810. s2006-10-13 10:23
na, grozis plati savoka

65815. e -plati savoka2006-10-13 11:02
na, neplatesne nei dekolte, kuri,kaip zinia, sugalvota tam , kad vyrai geriau matytu damu _vidini_ grozi.

65816. s kisasi ne i savo reikalus2006-10-13 11:05
cia patarimas ivsei?

65817. m - e ..8082006-10-13 11:06
zino zino. pavyzdziui, as. ir grazi ir protinga.

65857. ragana Kornelija2006-10-13 23:41
ak, o jei dar vyras protingas pasitaiko... nu tai išvis mane užveža. nė jo grožio nebereikia. miestė čia mane aplenkė pasakyti, bet aš iš karto supratau, kad slogutis manęs ieško - gražios ir protingos. nu, manau, daugiau konkurenčių nebus. laikas, sloguti, apsispręsti, kurią iš vienintelių dviejų gražių ir protingų renkiesi. pagelbėsiu: miestė stora kaip krosnis, aš - perkarusi kaip... kas čia... aišku, ragana. beje, man vyrai patinka subtiliai negrazus.

65862. slogutis2006-10-14 09:45
grazus kaip velnias!

65865. s - rK /C&P (Goyos "Los caprichos") citata/2006-10-14 11:59
"Ar prisieki klausyti ir gerbti savo globėjus ir viršininkus, šluoti palėpes, verpti pakulas, mušti būgną, inkšti, kaukti, skraidyti, virti, tepti, čiulpti, pūsti, kepti – bet kada, kai tau įsakys?"

65866. m2006-10-14 12:15
apsisprendziau del slogucio nekonkuruoti po sito paskutinio. imk sloguti rk, ji viska tau padarys.

65882. eik2006-10-15 00:26
negaliu patiketi ,kad jau siandien 15, ir vakaras.....

65883. eik > 656222006-10-15 00:33
nesupaskudinsi. Taip issireiskus suku supaskudintiti. nebent issireiskei probegsmais. bet taip nenoretum.

65884. eik2006-10-15 00:34
suku = sunku

65885. eik iseina > 656242006-10-15 00:58
apsidairiau, kad ne laiskuose esu. Griztu i laiskus. Ivs, neatsiimu zodziu.:) Lik.

65890. ...2006-10-15 19:19
ir mėlynas temdo akis

Rodoma versija 180 iš 204 
13:27:29 Jan 31, 2011   
May 2008 Sep 2013
Sąrašas   Archyvas   Pagalba