ŠIAURĖS ATĖNAI

Šiaurės Atėnai. 2005-10-22 nr. 770

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |

TURINYS (68) • RAMŪNAS JARAS. Septynios nesąmonėsZENONAS BUTKEVIČIUS. Kada prabyla gulbės (16) • GINTARAS BLEIZGYS. Europa ekspromtu (53) • Mehru Jaffer Vienoje kalbėjosi su vyskupu HILARIONU ALFEJEVU. Dievas, mokslas, komunizmas ir Rusų stačiatikių bažnyčiaSTEPHAN REUTER. Dvasinis Judo palikimasSIGITAS GEDA. Karalienės sekretaiVLADIMIR BOROVOJ. Tikėkite nemirtingumuINDRĖ VALANTINAITĖ. EilėsVLADAS BALTUŠKEVIČIUS. EilėsGIEDRĖ KAZLAUSKAITĖ. Tualetiniai užkulisiai (29) • JONAS MIKELINSKAS. ApsakymaiVITALIJA BIGUZAITĖ. Raudoni bateliai (5) • LĪVA JĒKABSONE. Abelė su ledo krislu akyjeBRUKNER. Archeomitologinis labirinto atspindysGILBONĖ. ApsakymaiDARIUS GIRČYS. Į kairę ir tiesiaiLAIŠKAI (675) •

TURINYS

[skaityti komentarus]


RAMŪNAS JARAS. Septynios nesąmonės
Sėdėdamas vakarais prie stalo viena ranka parėmęs galvą, kitoje vartydamas tušinuką, šviečiant stalinei lempai, lange jis matydavo savo atvaizdą, neįžvelgdamas, kas yra už lango. Jis išeidavo naktį į lauką ir uosdavo kitoniškus kvapus. Jis susirašinėdavo su draugais, su draugėmis, siųsdavo joms ir jiems laiškus ir gaudavo laiškus iš jų. Jo darbe pamažu atsirado rūpesčių, ir rūpesčiai, apie kuriuos jis skaitydavo laiškuose, tapo neįdomūs, jis negalėjo įsivaizduoti ir pamatyti vieno ar kito, kaip jis elgiasi ir juokauja užgriuvus aprašomoms bėdoms. Jis rašydavo, raportuodavo apie savo darbus ir bėdas jiems visiems, daugindavo laiškus baisiai burzgiančia kopijavimo mašina miesto centre. Kai mašiną perdavė kitai įmonei, laiškus teko perrašinėti ranka. Jis darė tai kelis kartus. O vėliau jis rašydavo po vieną laišką per mėnesį, išsiųsdavo jį vis kitam draugui, kol galiausiai metė šį užsiėmimą stovėdamas mediniame tarpduryje, per petį žiūrėdamas į kambarį. Tarpduryje dar sykį buvo vakaras.

ZENONAS BUTKEVIČIUS. Kada prabyla gulbės
Mūsų varnaėdžių judėjimo ištakos irgi yra amžino skurdo žemėje – Kuršių nerijoje. Rudens traukimo metu čia būdavo masiškai gaudomos varnos, sūdomos statinėse ir vėliau paįvairindavo nuolatinį valgį – žuvis, kurių taip pat ne visada pasitaikydavo. Mūsiškiai varnaėdžiai, beje, savo puoduose verda ne varnas, o kovus, kurie labai patiklūs, todėl jų prišaudyti nesunku. Tegul pamėgina prisišaudyti varnų – liks neėdę.
Varnos toli nekeliauja. Kaip ir kovai. Šiltesnėmis žiemomis aplink mus ir sukiojasi. Apie ilgai planuojamą darbą seniau žmonės sakydavo: ruošiasi kaip kėkštas užmariuosna... Taigi ir kėkštai rudenį pulkuojasi, mitinguoja, pagaliau patraukia vakarų link, pamato Kuršių marias, vėl ima mitinguoti ir, nieko nesutarę, grįžta atgal. Bent jau dauguma.

GINTARAS BLEIZGYS. Europa ekspromtu
Dabar Europą apėmusi žinių visuomenės kūrimo manija. Žinių visuomenė dar didesnė utopija negu komunizmas. Žinių visuomenė iš tikrųjų yra totalaus išprotėjimo ir nevilties visuomenė. Žinių visuomenėje dominuoja aukštosios technologijos, kiekvienas šios visuomenės dalyvis privalo būti unikalus, nes jeigu atsiranda du vienodi, tai juos pakeičia robotas (ekonomizacijos principas): jeigu tu atlieki tokį darbą, kurį gali atlikti dar vienas, du ar šimtas žmonių, vadinasi, tu esi nereikalingas, nes robotas tą mechaninį darbą atliks daug našiau ir be pretenzijų, tu esi keičiamas į robotą, tavo darbas reikalingas tiek, kiek jis yra nepakartojamas, kiek tu esi nepakartojamas. Kam teko susidurti su ekonomikos teorija, tas iš karto pasakys, kad žinių visuomenė – drastiškos monopolizacijos ir monopolijų visuomenė. Kas šią visuomenę analizuos psichologijos požiūriu, pasakys, kad tai nevilties, bejėgystės ir savižudžių visuomenė. Įsivaizduokim: kiekvienas šioje visuomenėje turi būti lyderis, išskirtinis, vos ne genialus, o tas, kuris yra kitoks – lieka bedarbis, nereikalingas, nepritampantis, velniop tokį, nes jį dar reiks išlaikyti iš mokesčių mokėtojų (t. y. tų unikaliųjų, genialiųjų) lėšų. [...]

Mehru Jaffer Vienoje kalbėjosi su vyskupu HILARIONU ALFEJEVU. Dievas, mokslas, komunizmas ir Rusų stačiatikių bažnyčia
Bažnyčiai reikėjo milžiniškų pastangų per daugybę prievartinės izoliacijos metų įdiegtam "geto mentalitetui" įveikti. Anksčiau dvasininkai bendravo tik su savo parapijiečiais, mąsčiusiais tomis pačiomis kategorijomis kaip ir jie, o dabar dvasininkams tenka susidurti su daugybe žmonių, kurie visiškai neišmano Bažnyčios mokymo ir praktikos, jų religinės žinios tėra rudimentinės arba nėra jokių. Anksčiau dvasininkai Dievo žodį skelbė tik tarp savo cerkvės sienų, dabar jie turi galimybę kalbėti per televiziją, radiją, reikštis spaudoje. Ankstesnė visuomenė gyveno savo gyvenimą, o Bažnyčia – savo. Dabar Bažnyčia įsitraukė į visuomenės diskusijas pamatiniais mūsų laikų gyvenimo klausimais.

STEPHAN REUTER. Dvasinis Judo palikimas
Vis dėlto konfliktas užprogramuotas. Tarp Biblijos tyrinėtojų jis bręsta nuo tada, kai koptologas Kasseris prieš keletą metų viename kongrese paskelbė "Un nouvel apocryphe copte". Dar nepasirodžius nei leidimui, nei vertimui teologai, istorikai ir Bažnyčios korespondentai pradėjo žodžių mūšį tokiuose leidiniuose kaip "Spiegel", "Facts" ir "Focus". "Focus" vedamajame rašė apie "tūkstantmečio radinį" ir suskubo informuoti, esą mokslininkai atskleidė "tikruosius Jėzaus išdaviko motyvus". Laikraštis rėmėsi Miunsterio koptologu Stephenu Emmeliu, priklausančiu Kasserio grupei. Emmelis prislopino teksto sukeltas audringas reakcijas, bet leido suprasti, kad "kontrbiblija" įvykius prieš Jėzaus mirtį piešia truputį kitaip, nei "leidžia ortodoksiška redakcija".

SIGITAS GEDA. Karalienės sekretai
Tie, kurie už jūrų plaukia, pakeičia dangų, o ne dvasią.
Tai kodėl mes tiek daug tikėjomės iš savo išeivijos? Koks nors keblys su kebliene – ko galėtų mus pamokyti? Nebent gobšumo, nebent "visko išmanymo". Plėšrūs. Apie Ameriką samprotauja taip, kaip andainykščiai rusai apie savo Tėvynę:
– Pamatysit, sutrins Iraką per mėnesį!
Taigi kad nesutrynė.
Lietuva jiems reikalinga, jeigu gali kokio turtelio atsiimt. Vaikai – seniai pusiau juodžiai, pusiau meksikonai. Ieško ko nepametę.
Protingiausias iš jų bent jau man lieka Ž. Mikšys.

VLADIMIR BOROVOJ. Tikėkite nemirtingumu
Pagrindinė krionikos konkurentė, be jokios abejonės, yra taikomoji genetika. Apie abejotiną kamieninių ląstelių injekcijų kurso malonumą pasakoja kas netingi. Šios procedūros reklamos kampanija vyksta gyvai ir triukšmingai, ir reikia pasakyti, palyginti su užšaldymu, jos pranašumai akivaizdūs: nereikia mirti, kad priartėtum prie amžino gyvenimo.
Kitas dalykas, kad patys tyrimai dar ką tik iš kiaušinio išsiritę, o ir tokio būdo efektyvumas daugeliui kelia abejonių. Tačiau specialistai, sėkmingai dirbantys šioje srityje (tarp jų daktaras Williamas Haseltine’as, tyrimo grupės Human Genome Sciences vadovas), prašo nekreipti dėmesio į visokius šarlatanus ir palaukti didžiausių pasaulio laboratorijų darbo rezultatų (jei tik įvairių šalių vyriausybės, išgąsdintos žodžio "klonas" ir bijodamos religinių organizacijų, netrukdys mokslininkams ramiai darbuotis). Kai bus įmanoma atjauninti suaugusio žmogaus kamienines ląsteles ir saugiai persodinti jas į organizmą, štai tada ir prasidės amžinas gyvenimas ir amžinoji jaunystė.

INDRĖ VALANTINAITĖ. Eilės
Žinau, kad iš aukštai mane stebi
Visa žinantis vyras,
Tad išleidžiu musę pro langą –
Iš šilto kambario į šlapią pasaulį


VLADAS BALTUŠKEVIČIUS. Eilės
temos ir variacijos –
Pasternakas Borisas
Marina Cvetajeva...
temos ir variacijos
baltoji akacija
šviesžalsvis kiparisas
temos ir variacijos –
Pasternakas Borisas


GIEDRĖ KAZLAUSKAITĖ. Tualetiniai užkulisiai (Jurgita Butkytė. Voratinkliais apsigobusios. V.: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2005. 95 p. Sonata Paliulytė. P. S. V.: Vaga, 2005. 86 p.)
[...] Savo eilėraščius skaito itin išraiškingai, gražiai; supranti, kad tai jai yra tikra, autentiška, meninės distancijos su savo tekstais ji neturi. Patiki jos naiviu nuoširdumu, grynuoliškumu, lyrine nekaltybe. Bet Vinco Mykolaičio-Putino įvaizdžiais rašanti mergina negali pretenduoti į šiuolaikinės poetinės kalbos elitą, net jeigu rašo apie mėnulius ir smukles, angelus ir meilės ražienas. "Geriausia šią knygą, matyt, skaityti prie puodelio arbatos, šokolado plytelės, lyjant lietui ar naktį šviečiant mėnuliui", – tikina romantiškai (=vartotojiškai?) nusiteikusi recenzentė panegirikos pabaigoje. Kaip tikra "Coffee and cigarettes" išpažinėja, savo ruožtu užbaigčiau: geriausia šią knygą skaityti šaltą rudens vakarą, sėdint tupykloje. Arba kiekvieną eilėraštį užsigeriant kuo nors prablaivinančiu ir užsikandant dešra. Mėnesienoje, po langu slampinėjant vampyrams. Aš irgi jau bėgsiu rašyti septintokiškų gėles ir drugelius, šuniukus ir kačiukus personifikuojančių eilėraščių – apsimoka.

JONAS MIKELINSKAS. Apsakymai
Jis skubėjo. Kur? Pats nežinojo kur. Iš namų jį išvijo nesibaigiantys vargai ir kamuojantys rūpesčiai. Juk per pastarąjį pusmetį ant jo vargšės galvos negandai ir nelaimės pasipylė kaip iš gausybės rago: staiga dūšią Dievui atidavė nė karto gyvenime rimčiau nesirgęs tėvas, ilgam atgulė motina, susiuostė su kažkokiu jankiu žmona, su juoduku pabėgo į užsienį duktė, susidėjo su kone dvigubai vyresne gyvanašle sūnus, velnias pakišo kanopą jo paties verslui, geriausias draugas, su kuriuo sužėbojo ne vieną pūdą druskos, pasielgė kaip šunsnukis ir t. t. O dar prie viso šito nugaišo kalaitė Mirta, mokėjusi ne tik loti, bet ir žmogiškai raudoti.

VITALIJA BIGUZAITĖ. Raudoni bateliai (Clarissa Pinkola Estés. Bėgančios su vilkais. Iš anglų k. vertė Lina Būgienė. V.: Alma littera, 2005. 680 p.)
Neseniai teko susidurti su situacija, kai atrodė, kad kalbama apie vaistus, o tereikėjo gydančios istorijos. Grupėje moterų viena dama pasakojo, kad pašlijus sveikatai leidosi į tolimą kelionę į Kiniją atsivežti paslaptingos gydomosios priemonės, kuri, kaip buvo girdėjusi ir skaičiusi, galinti padėti nuo ją kamuojančių ligų. Reikėjo kopti į kalnus, ir, nors nebuvo jauna, moteris narsiai leidosi į kelionę. Aukštai, viršukalnėje, reikėjo atrasti gėlelę, kuri žydi kartą per metus. Kada ant žiedo nutupia drugelis, gėlė jį praryja ir tuomet vaistai jau paruošti, galima vartoti, jie padeda ne tik pagyti nuo įvairiausių ligų, bet ir susigrąžinti jėgas bei jaunystę. Ilga, nuotykinga kelionė, kopimas į kalną, egzotiška gėlė – visa tai ir sudarė mikstūrą, pagardintą nepaprastumo elementais, kurių galbūt ir reikėjo šios damos sėkmingam gydymuisi ar bent tam, kad būtų išjudinta besiklausančiųjų vaizduotė.

LĪVA JĒKABSONE. Abelė su ledo krislu akyje (Inga Ābele. Sniega laika piezīmes. Rīga: Atēna, 2004. 480 p.)
Kūrinius apraizgo beveik apokaliptiška nelaimės nuojauta. Pavyzdžiui, tekste "Šeima prie jūros" kažkoks vaikiščias jūros gelmėse nuskandina mažosios Keitės popierinį laivelį. Šį iš pirmo žvilgsnio nereikšmingą atsitikimą apsakymo kontekste galima suvokti kaip Keitės vaikystės pabaigos simbolį – prasidėjo realus gyvenimas, kuris, kaip sužinome vėliau, nugramzdins dar daug tokių laivelių. Kitą kartą dėmesio centru tampa kokia nelaimė ar liga – tarkime, karpos ant mažo berniuko rankų ("Padovanokite man smuikelį") arba Danielos nevaisingumas ("Pirties tiesos"). Šių įvykių fone nujaučiamas "mažojo žmogaus" susitaikymas, lyg koks senatvinis niurnėjimas: taip mes gyvenam ir taip numirsim, mes, mažos atokios valstybės skruzdės. Ir skaitytojui, viso šio bėdų slėnio paveiktam, telieka atsidusti – toks jau tas gyvenimas. Žinoma, pasirinktą rakursą galima laikyti autorės gyvenimo samprata, jos gyvenimo išmintimi, bet argi tai ne pernelyg vienpusiška?

BOGDAN BRUKNER. Archeomitologinis labirinto atspindys
Graikų ir romėnų šaltiniai vaizduoja labirintą kaip sudėtingą tamsių kambarių, koridorių, pasažų sistemą, kurioje įėjimas visada buvo ir išėjimas. Nepaisant akivaizdžiai nurodomos graikų mito įtakos kuriant krikščionybės simbolius ir į labirintą panašias struktūras (labirintiniai miestai ir bažnyčios etc.), vis dar yra nepaaiškintų ginčytinų dalykų. Kaip mitas apie Tesėją Knose paveikė meninį ir abstraktų Minotauro buveinės stilių? Labirinto struktūros variantai apima spiralę su lygiagrečiais ir kryžminiais motyvais tarsi kanonais tiek dvasiniam, tiek praktiniam labirintui. Ypač įdomi spiralė, kuri kaip puošybos elementas atsirado dar paleolite. Ar šis priešistorinis ornamentinis archetipas tapo graikų ir romėnų paradigma, jų transcendentinės simbolikos pagrindu? Ar galima teigti, kad racionalius ir iracionalius labirinto ženklus pradėta kurti anksčiausiomis žmonių bendruomenių formavimosi stadijomis, kai homo sapiens sužadintam mąstymui pradėjo atrasti empirinius ir simbolinius sprendimus?

GILBONĖ. Apsakymai
Apima azartas. Nepajuntu, kaip apsigyvenu virtualioje erdvėje, visiškai nereikalingi ir nesvarbūs tampa visi realiai pažįstami žmonės, juos sutikusi arba jiems paskambinus, stengiuosi kuo greičiau nutraukti pokalbį ir lekiu prie kompiuterio: gal jau parašė? Visiškai neblogai būtų taip gyventi. Lyg turi, lyg ir neturi. Lyg prisirišęs, lyg ir neprisirišęs. Bet... viskas, kas gerai, ilgai netrunka. Pasirodo, ne tiek jau daug yra virtualių vyriškių. Arba iš viso nėra. Internetas jiems – tik trumpas stabtelėjimas ilgoje paieškų trasoje, kad galėtų gauti nuotrauką, telefoną, gal dar ką nors. [...]

DARIUS GIRČYS. Į kairę ir tiesiai
Eriką Jangą sutikau dėstydamas Bergene, piečiausiame Norvegijos mieste, pasižyminčiame itin lietingu oru ir pasaulio pabaigos panoramomis. Kartais patenki į tokią vietą, kur gamta tiesiog perrėkia bet kokius anksčiau puoselėtus sumanymus. Erikas gimė Korėjoje, vos pramokusį vaikščioti, jį įsisūnijo norvegų šeima. Šeimos albume – kalbos defektą turintis aštuonerių metų berniukas rauplėtais žandais. Defektai jaudina skaitytojas, bet erzina vaikus. Su juo niekas nenori žaisti kieme, namuose jis tildo savo mikčiojimą pūsdamas fleitą, o mokykloje sėdi vienas priešakiniame suole. Parodykit man šalį, kur tėvai namuose neprikaišioja svetimšaliams atėjūnams. Mes gi juos išlaikome, bėgiodamos gražiai tapetuotais prieškambariais girdi atžalos kumščių smūgius į stalą. Galėtų sau važiuoti namo. Negrai, arabai, azijatai ir kiti. Ko tu nevažiuoji namo, tardė prikišę veidelius žydraakiai Eriko bendraklasiai.

 

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Sausio

PATKPŠS

 1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

 

Skaitytojų vertinimai


45205. parsas2005-10-21 09:58
Stai sito tikrai nepirksim. Aciu.

45206. kaimietė smaugliška šypsena persmelkė santraukas ir mąsto:2005-10-21 10:35
Valgyti ar nevalgyti? Tpfu! Komentuoti ar nekomentuoti? Štai kur klausimas!

45207. vasi2005-10-21 11:12
Kazlauskaitę! be jokio abejo. Tiesiog pasiilgstu jos. Kaip šiandien Sukneles pamenu, dėl jų į Šatėnus pirmąsyk įnėriau. Įdomus posūkis, kad į recenzijas pasinešė. Gal taip saugiau? na bet kad nepersekiotų paskui kaip kaimietės, komentaro neplėsiu.

45208. kaimietė2005-10-21 11:30
O aš GK nenoriu. Nuo jos man pilvą skauda... Bet įdės. Jau pastebėjau, kad el. tvarkytojas labai atsižvelgia į mano pageidavimus. Tik su priešingu ženklu. Jei kam ko labai reikia, kreipkitės į mane - aš apdergsiu ir, garantija,- pasirodys žydrynėj nuskaistinimui.

45209. vasi-kaimietei (dalykiškai)2005-10-21 11:43
dar labai reiktų kitos Giedr/os - Radvilavičiūtės. Jei valdai strategiją - paorganizuok;)

45212. kaimietė>vasi2005-10-21 11:56
Kad jos nėra meniu...

45213. vasi2005-10-21 11:58
Hercogas suėdė?

45215. ežeras2005-10-21 12:35
viska ,ka sukurem per 50 metu suede liiandzzzzzbergis su plateliu ir tremtiniu chorai ( zinios patikrintos- ilti duodu).

45222. miestiete2005-10-21 13:34
kam reikia jusu senos ilties.

45223. miestiete vasi2005-10-21 13:37
gal jums reikia dar trecios ar penktos giedres? strategija valdo xx-o instruktuojami ministeriju strateguotojai.

45225. vasi miestietei2005-10-21 13:46
a, čia kaip pas Sorokiną: Dostojevskis-2, Nabokovas-5, Platonovas-3... negi jau ir mūsų ministerijos tuo užsiima? Kankinsim Xx`ą, kad prisipažintų.

45232. ežeras2005-10-21 15:58
"miestiete 2005-10-21 13:34 kam reikia jusu senos ilties"-:)cia kaip tas :" neskaiciau, bet smerkiu"?.

45235. aha; sutinku2005-10-21 16:22
baigit, xX`as nėra šiukšlė, jis tik kvailas ir čiut šliuchavotas, o dar ta sanča panča ABR. Už lango skraido ami/ispanų naikintuvai - o tai vadinasi, jiems anksčiau ar vėliau teks šokinėt pagal mūsų dūdelę. KANTRYBĖS.

45237. Korra2005-10-21 16:30
Kas ten Giedrei atsitiko? Susipyko su Butkyte, kad piktas recenzijas rašo, ar kas? Juk draugei galėtų ir asmeniškai visa kas nepatinka pasakyti. Ar tas honorarėlis iš šatėnų parūpo? Netikiu.

45238. kas nori diskutuoti su Korra? - čia tai reiktų tikrai atspaudinti2005-10-21 16:38
čia rimta analizė, buvo. beje su manim:
Mesčiau, idiote, tik kad esi anonimas. Komunistėlis Janonio slapyvardžiu. Traukia Rusijon? Petkevičius apdergė ne tik Landsbergių šeimą, bet ir mus visus, kurie buvom prie bokšto, prie Seimo. Jeigu neatskiriat kur pagiežingas melas ir noras apdergiant kitus pridengti savo stribišką užpakalį, tai čia jau niekas nebepadės. Atsiprašau, kad man feministei teko prabilti tokiais žodžiais, tačiau man labai gaila, kad debilai Lietuvoje labai greitai pamiršta istorijos pamokas ir vėl nori šokti pagal KGBistų dūdelę, tik besivadovaudami jau mūsų europietiškomis laisvėmis, kurias jiems kiti iškovojo.

ji ir tie kiti iškovojo mums jų laisves - įsivaizduojat?

45242. miestiete2005-10-21 17:19
mazai ka suprantu bet noriu paprasyti vasi kad mane pasikviestu kai kankins xx. mielas slapias ezere, cia ne kaip tas "neskaiciau bet smerkiu". cia kaip tas :"kam reikia jusu senos ilties".

45247. vasi miestietei2005-10-21 18:11
Kankinimai medaus voniomis. P.s. Be reikalo atsisakei ežero ilties - prismeigtumėm šmeižiką 45235. Bet, jaučiu, geriausia terapija tokiais atvejais - ignoravimas.

45250. miestiete2005-10-21 18:38
na jau medaus voniomis. Kankinimas kepta varske su kiausiniais tikresnis.

45251. vasi-miestietei2005-10-21 18:45
matai, reikia, kad nemirtų..

45252. miestiete vasi2005-10-21 18:57
kas taip sako?

45253. dar miestiete2005-10-21 18:58
atsiimu ziauru juoka. suminkstejo sirdis

45255. vasi2005-10-21 19:11
miestiete, užuot kūrusi makabriškus scenarijus, skubiai pasinaudokite savo balsavimo teise, nes gausit baudą už nevalentingumą.

45257. miestiete2005-10-21 19:19
deja dar neturiu astuoniolikos. be to esu nepiliete.

45262. obana, vsio emigruoju, begu2005-10-21 21:13
obana, tai man gresia kaliuze uz nepilnameciu, tpsknt .. As juk nezinojau, ji paliudys, tikrai nezinojau.

45265. abr to pažadukui 45262 (ir 45235, 45238)2005-10-21 21:54
Tai kad buvai išbėgęs emigravęs iš laiškų in 17.52. :) Beje, jei taip nebemyli Korros, kodėl 10. 06. 22.38 per Edvą jai perdavei: "Ir perduok linkėjimus kuo gražiausius Korrai nuo nepažįstamojo, labai labai pavydžiu tos nuostabios šilumos būsimos "? :)(Nr. 44842)Naktį, jaučiu, prisiautėsi. Kiba pilnatis? :)

45267. pagalbos šauksmas2005-10-21 22:18
darykit ką nors, elektronščikai, Toto, xX`e, Auuuuuuu, - o tai nadzieratėliai numeriais mus visus jau vadina. Pilnatys vaidenasi? a?

45270. miestiete2005-10-21 22:54
abre kas jums yra?

45272. psichologas2005-10-21 23:32
man atrodo čia psichologinės sublimacijos atvejis - ji myli kokį tai tipą, kuris jai nedavė. Tai štai, jei koks truputi kofliktiškesnis ar krutesnis komentaras atitinkantis to tipo manierą įvyksta frustraciniai proveržiai. Šiaip gal ir nieko būtų, bet tų žmonių, kurie čia ateina taip pat reikia pagailėti - gal kas gyvenime nepasisekė, kažko labai trūksta gal duonos gal šilumos. Ir jie čia aišku nieko negaus. Bet vis tik nereiktų ir puslapio strategams/moderatoriams būt tokiems žiauriems ir neatsakingiems. Aplinkiniai taip pat viską mato ir slogumas šioks toks vis tik lieka

45356. bri2005-10-23 15:59
Jauciu, ides Gilbone. Virtualios erdves gyventojams apie tokius pacius. Apie efemeriska laime, kankinanti laukima, isdurima ir pan. Tik, ziuriu, yra "neisduriamu" pilieciu. :)

45379. pasi2005-10-23 20:34
prasau Reuter, Girci ir Bleizgi

45380. AiV toto`ui2005-10-23 21:32
- nauja yra gerai pamiršta sena - man taip pat visą laiką kirba klausimas, o kaip elgėsi (behaviouring in`self) KGBistai gaudydami anekdotų (na tuos destrukcinius) kūrėjus, kaip galvoji toto. Juk atrodytų Jie taip netoli? O save ir genbosiukus juk reikia pateisinti. Virtulios erdvė uždarumas/atvirumas, kaip kažkada mot. genitalijų - beprasmiški, bet su civilizuota gaidele frustraciniai proveržiai (jei kas ne taip /cit. psichologą 45272/)

45390. IVS2005-10-24 09:07
Ta Clarissa Pinkola gal ir cantadora. Gal ir bėgčiau su tais vilkais, bet kad ne mergaitė su raudonais bateliais šoko, o karvė, kuriai ant rago užkrito žvaigždė. Ji šoko polką ir škotų flingą, paskui savo pačios susigalvotą šokį...

45398. bri>kaimietei2005-10-24 11:00
Panasu, kad galime jungtis i dueta ir apkarksineti sviezius turinius. Garantuotai nedes to, ka bent zodeliu paminesim :) Siuo kartu labai dziaugiuos, kad pavyko.

45475. IVS2005-10-25 07:59
Šiandien pavežėjau vabalą. Jis įlipo prie vieno šviesoforo ir įsitaisė ant panelės. Atidžiai stebėjo kelią, lyg bijodamas pravažiuoti. Tikrai atidžiai stebėjo kelią. Netoli namų įsuku į miško keliuką. Galvoju, jog vabalui turėtų patikti miške, todėl sustoju, atidarau plačiai langą ir mosteliu vabalui: Nori? Lipk čia. Bet jis pasižiūri į mane, kaip į durną, lyg jis nežinotų, kur važiuoja. Pakraipė galvą, sugėdino mane. Ką gi. Važiuojame toliau. Man nesmagu, kad vabalas laiko mane durnesne ir aš patyliukais rezgu keršto planą: parvažiuosiu, išlipsiu, uždarysiu visas duris ir langus ir stipsi. Šviesoforas. Stabteliu, vabalas linkteli mano pusėn ir išskleidęs sparnus išzvimbia. "Ačiū, toliau man nepakeliui," - dugzteli ir pamojuoja kojukėmis. Man truputį apmaudu. Važinėjasi čia visokie už dyką. Atsirado tranzuotojas. O gal studentas? Biednulis? Kostioumėlis toks mizernas...

45480. xX2005-10-25 09:36
IVS, kaip gražiai parašei! Iš karto nuotaika šoktelėjo keliais aukštais į Dangų.

45497. vasi2005-10-25 15:21
ar galima balsuot už vabaliados pratęsimą? vabalas balsavo - subalsavo, gal ir aš subalsuosiu?

45501. vasi eina į trasą2005-10-25 15:41
mano kostiumėlis irgi mizernas, tinka.. kiti biednuliai susislėps už krūmų, gal IVS nepastebės, sustos, o tada visi taip nekaltai išlįs.. nieko kita neliks, tik vabaliadą pratęst..

45503. zeta re: 454752005-10-25 15:47
Ale ot siltu ir smagiu dalyku Satenai kartais isspausdina! Nors imk ir uzsiprenumeruok komentarus.

45522. Elvyra Kucinskaite2005-10-25 17:32
"Kaimietei". Gerbiamoji, man labai apmaudu - ka tik sulaukiau vieno is komentatoriu skambucio, jog po praejusiame numeryje deto mano rasinio komentaruose mano vardu ir pavarde pasirases zmogus atsakinejo jums nekorektiskai ir grubiai. Jokiu komentaru niekada nerasiau, tegul tai jusu netrikdo. Nezinau, ar tas zmogus, taip pasistenges, norejo mane apginti, ar apjuodinti - bet kokiu atveju labai prasyciau to daugiau nedaryti.

Elvyra Kucinskaite tel. 2386368


45530. vasi2005-10-25 17:46
manau, kad naudojimasis kito žmogaus vardu ir pavarde yra nei mažiau, nei daugiau kaip nusikaltimas. Tikiuosi, el.redakcija šito taip nepaliks.

45544. Vot2005-10-25 18:15
vot. o aš ABR mačiau sapnuose ir tikrai ne vabalo rolėje, - normalią. vot

45573. po palme :-) 2005-10-25 19:45
IVS, maciau tavo vabala, perduoda linkejimus, juk zinai, kad visi vaziuoja i Kalifornija, kai tik pas jus pasala. Cia dar neblogai. Sake, nori i Sakramenta Svarco pamatyti, o paskui i indenu kazinus. O paskui gers alu ir sokdins vabales.

45576. vot (trockiai puola)2005-10-25 19:59
eu, cikada - grįžk, visu savo grožiu, grįž sexualusasai. Piktožėlėm apžėlė ŠA - reikia paravėt, Tavo talento reik. Ypač tuos kurie šneka kad normalūs žmonės į tą patį tašką negrįžta. Sukiškim juos /normaliuosiusius/ atgal į jųjų tašką - dekultivuokim

cikada ar girdi?

45595. cikada2005-10-26 08:53
kad tingiu...ant pechiaus shilta, lauke shalta...ne, niekur neisiu :))nebent...raktazhodi zhinai...

45596. vot2005-10-26 09:42
ne, cikada, nieko nebus iš pradžių kėdės po to pinigai - čia tau ne Benderio laikai (sovietų sąjungos jau senokai nėra)

45599. cikada,jusu nuolanki tarnaite2005-10-26 11:13
camarados, pechius neparduodamas...nezhinai stebuklingo zhodzhio- pagalbos nelauk...arba kvieskis giadzymynus su atlantom- pades...

45681. Nebas2005-10-27 11:25
Man šiandien šalta. Noriu būti šilumos vartotojas. Dar gero maisto šilto. Taip jau gyvenime būna, kai šalta žiūrėk ir valgyt norisi. Dar miego. Pavalgius. Man šiandien šalta. Iki kaulų smegenų. Nepadeda niekas, nei šildoma automobilio sėdynė, nei elektrinis raditorius po darbastaliu. Noriu būti vartototojas. Gero smulkiaburžuazinio gyvenimo vartotojas. Ps. Aš nesergu - temperatūrą tikrinausi dar anskti ryte su didelia viltim , bet temperatūros nerasta ir beveik išvis.

45684. zeta>Nebui2005-10-27 12:45
Nors is ryto negrazu ir nepraktiska, bet panasu, kad stikliukelis pipirines nepamaisytu.

45703. kiskis p2005-10-27 17:56
jus labai radikali lape snape. pasiulykite sriubos.

45707. Nebas > ZETA2005-10-27 18:58
Prisipažinsiu, bandžiau nevartoti principialiai. Ilgai kankinausi, maždaug iki ketvirtos po pietų. Tada herbatos žalios 0.5 litr. su malūninkais 0.1 litr. ("merzavčiką"); kokią valandą negalėjau dirbti, bet sako protingą veidą išlaikiau, bei linksėjau į taktą/ritmą. Darbar vėl dirbu dirbu dirbu ...vėl šalta.

45823. varna2005-10-30 01:41
O man niekad salta nebuna. Net kai Sibire tarnavau, kur budavo -40 labai "normalu", vistiek nesalta. Bet labai karscio nemegstu, nors gyvenau daug metu salyje, kur ir +40 ne naujiena. Atrodo, turejau priprasti. Bet kad ir kaip karsta ar salta lauke bebutu, 50 g brendzio zmogus atsisakyti negali. Ot ir suprask, zmogau, ko tau truksta...?

45824. varna (nesimiega)2005-10-30 02:21
Parasiau apie salti ir uzpludo prisiminimai. Didziausias saltis, kuri patyriau, atsitiko su manimi 1985 m. Nercisnke, kur stovejo musu eskadrile. naujuju mtu nakti buvo -52. Tiesa, dvi savaites pries tai rytais budavo -47. Tad pajutome tiktai sakygine vesa ta naujametine nakti. Patikeje mitu apie tai, jog esant zemesniai nei -50 temperaturai issvistas i virsu puoduko vanduo susala ore, begome daryti bandymus lauke. Kaip vanduo buvo taip ir krito dideliais lasais ant sniego. Tai toks musu naujametinis fejerverkas buvo. O kai temperatura nukrenta zemiau -45 rytais budavo rukas. Oras toks, kad pabandzius ikvepti pilna burna jausmas toks, lygtai kazkas kuola i gerkle suvarytu. beje, ta ziema dar visokiu nelaimiu istiko. Praejus porai savaiciu po naumecio, mes visi pradejome kasytis: niezejo viskas. Kojos, rankos, pilvas, nugara etc. Dar po poros savaiciu turkmenas atnese kelnes ir parode siulese knibzdancius gyvius. Paaiskino, jog "jie" mus ir kanda. Mes, is Lietuvos, rusai, uzbekai, kazachai, armenai, gruzinai ir estas sedejome ir svarsteme, kas tai per gyviai ( turkmenas rusisko "ju" pavadinimo nezinojo). Gincas sukosi apie uteles, blakes ir "klopy", t.y: "vsy", "blochy" ir "klopy". Niekas nezinojo. Mus isgelbejo praporscikas, kuriam parodeme tuos gyvius. Jis vienareiksmiskai pareiske, jog tai "vsy". Bet paguode, kad tai drabuzines uteles. Nezinau kodel mus tai turejo guosti. As visus rubus sudeginau, pasiemiau naujus ir persikrausciau gyventi i savo kambareli. Jis vadinamas "kaptiorka". Del pavadinimo irgi gincijomes. Vieni sake, kad "kaptiorka" kile nuo "kopit" (kaupti), kiti - nuo "koptit" (kurenant aprukti). Kadangi tiko ir tas ir tas (as pats ta kambareli kurendavau) vieningos isvados nepriejome. Bet siuo atveju tai nebuvo taip svarbu, kaip apie "vsi", nes kai kurie buvo sumaste, jog tai "niezai" ir reikia skubiai labiausiai besikasancius isvezti ("kur?" - paklause toks priedurnis armenas). Su "vsi" kiekvienas kovojo taip, kaip jam parase gimines is "laisves" (as savo tevams apie tai nedrisau rasyti): vieni mirke rubus zibale, kiti benzine, treti - laiste acetonu. Nemazai buvo tokiu (pagrinde rusai), kurie vire savo rubus, patalyne etc. Uzbekai juos "ruke" virs ugnies. Isivaizduojat, -45 lauke, o jie susikure lauza ruko rubus, patalyne ir t.t.? Dare jie tai pamainomis, nes kiti du sededavo nuogi prie radiatoriu, kol visa ju manta kiti du uzbekai rukydavo lauke. O paskui sprogo silumines trasos vamzdis. Musu prausykla uzsalo ir vamzdziai susproginejo. Tualetas, aciu Dievui, ir taip lauke buvo, tai bent jis "nesugedo". Nusiciurksti jame dar nieko, bet kai didelis "reikalas" prispirdavo, tai vesoka budavo, o blogiausia tai, kad paskui batai prie grindu prisaldavo. Tai va, kai silumine trasa susprogo, tai visai riesta pasidare. Tos "vsy" visai isisiautejo. Gerai, pabaiga veliau papasakosiu.

45829. IVS2005-10-30 07:00
Pasakok, varna. Aš nelabai turiu ką papasakoti. Buvau teatre. Žiūrėjau Don Kichotą ir žinai, dabar visur matau tik Grožį ir Kilnumą. Nežnau, man čia šiaip su fantazija pasisekė, ar veikalas toks, beje, sugadinęs mane dar vaikystėje. Ką jūs darėte, kai nerūkėte ir nevirėte savo patalynės? Pasakojote istorijas?

45831. ii2005-10-30 11:25
varna, baig miegot , pasakok toliau. /// nes SA txt totalus grybas //nors ir neskaiciau ju :)

45839. varna (Veliniu pasakojimo pabaiga)2005-10-30 18:00
Taigi, kadangi prausykla uzsalo, nebuvo kaip mirkyti rubu zibale, benzine ar laistyti juos acetonu - juk po to reikia isskalbti, dvokianciais juk nevaiksciosi. Uzbekai irgi nuogi prie radiatoriu prisiglausti jau nebegalejo - ora sildydavo tik du kartus per diena tokios masinos. Tos masinos siaip jau buvo skirtos varikliu atsildymui aeruoste: ikisa vamzdi pro langa ir pucia karsta ora. Tad prisildo patalpa, o po keliu valandu temperatura vel nukrenta iki 4-5 laipsniu silumos. Vakare atvaziuoja, vel pripucia pries nakti silto oro. "Vsy" matyt irgi pajuto, jog vesu darosi, todel tos, kurios dar gyveno pataluose, galutinai persikrauste i siltas rubu siules. Pasidare visai riesta. Kai pasiskusdavom karininkams, jie atsakydavo, kad reikia dazniau praustis. Kur praustis, jei net dantu padoriai negalejom issivalyti - juk prausykla pavirtusi ciuozykla. As nors ir miegodavau savo "koptiorkoj" vistiek uzsikreciau tomis nelemtomis utelemis. Pasidare tiesiog nebepakenciama. Gruzinai su armenais pradejo grasinti pabegimu. Paskui zudynemis (nelabai supratau, ka jie norejo zudyti). Pazadeje zudynes apsiribojo kazachu primusimu, nes nusprende, jog tai jie atnese uzkrata i kazarmas. Be to, kazachu buvo tik trys, todel juos lengviausia buvo apkaltinti. Bei primusti. Aisku, niekas ju neuzsistojo, nes visi jutome nenumaldoma troskima kam nors atkersyti. Po triju savaiciu pataise silumine trasa. Dar po savaites atvaziavo didele masina su diziuliu raudonu kryziu ant sono. Karininkai liepe sukrauti visus rubus, patalyne, ciuzinius etc. i viena vieta. Is ten kazkikie tipai celofaniniais apsiuastais ir guminemis pirstinemis sunesiojo juos i ta masina su kryziumi. Tai pasirodo buvo vazinejanti dezinfekavimo stotis. Mus susodino i autobusa (lengvai apsirengusius) ir isveze i pirti. Ten surinko visus rubus ir isdave naujus. Grizome i dalini tuo paciu autobusu. Kadangi musu buvo penkios eskadriles, tai veziojo kiekviena atskirai. Kol visu nenuveze, kontaktuoti tarpusavy uzdraude. "Svy" ismire. Kai po puemecio grizau namo visus rubus su kuriais grizau ismeciau ta pacia diena. Prisiekiu, praejus desimciai metu, kai man buvo alergija nuo antibiotiku ir lengvas koju isberimas priverte paselusiai kasytis, vakare, kai namiskiai jau sugule miegot, as paslapciom, kad niekas nematytu, del viso pikto patikrinau visas vidines rubu siules: "cem ciort nesutit".

45845. ii>varna =dekui2005-10-30 20:43
stai tokiomis salygomis reikia realybes show daryti , - 47; + uteles , tuomet ir as ziureciau

45846. Nebas2005-10-30 21:00
nieko įdomaus, tik stengiesi nieko nenušaut. tada. dabar žinoma sveikas protas daro savo ir viską rodo per juoko/sarkazmo prizmę.

45849. žvirbliukas2005-10-30 21:48
Perskaičiau varnos "Sibiro pasakas" ir pradėjau vemt . Bet gal tai tik paukščių gripo simptomas...

45876. varna (pataria mžesniems broliams)2005-10-31 13:07
Tu neteisus, žvirbliuk, ne gripas čia kaltas. Vėmimas yra paukščių (tikrų Paukščių, norėjau pasakyti) gyvenimo būdas. Todėl vemk į sveikatą.

45879. Nebas >varna2005-10-31 13:31
Aš šilumos mėgėjas ir man Lietuvoje dar nei kartą nebuvo perkaršta/darbingumo nuo to nepraradau. Viena sąlyga - vandenį turiu gerti kibirais/arkkliškais kiekiais. re: 45845. ii>varna =dekui /// hmmm.. ojeigu taip gyvai komjaunimo susirinkimus ar poltizaniatijas trasliuoti pilnai ir be reklamos? O vidurnaktį arba dar geriau paryčiais kai Morfijus ir šaltis patys stipriausi - dvi valandos be reklamos poste, kai jau nebežinai kas yra realybė ir kur Morfijaus/šalčio sapnai.

45931. edva-varnai2005-11-01 12:39
Buvo įdomu skaityti Tavo "Sibiro memuarus". Autentika įtaigauja. Niekaip nebaigiu skaityti "Klajūno". Dėl laiko stokos. Bemaž įpusėjau, ir atidėjau, atidėjau... Kažkaip "neveža", nebūtina man Tavo knyga. Ėmiau užuosti magiškojo realizmo įtaigą ir įtaką, S.T.Kondrotą, dar kažkas ėmė vaidentis... Persižegnojau ir atidėjau atostogoms. Nuoširdžiai atsiprašau (ne iš bailumo tai sakau!). Sugrįšiu per žiemines - kalėdines atostogas. Daviau knygą dukrai (ji VU filosofiją baigusi): imk ir skaityk, ir tatai skaitydama - permanyk.
Varna, Tavo Sibiras "veža". Nuoširdžiai!

45958. edvai nuo varnos2005-11-01 20:16
Ačiū, Edva, bet realizmas mane vargina. Tiek jo aplinkui, tiek apstu realybės kiekviename žingsnyje, kad norisi pabėgti bent jau knygose, filmuose, muzikoje etc. Man labai patiko ką paskė kamiu savo kalboje jam įteikiant Nobelio premiją. Jis kalbėjo apie realizmą irgi ir vienas iš jo pavyzdžių buvo apie realizmą kine. Jis pateikė tokį pavyzdį: tikriausias realizmas būtų filmuoti žmogaus gyvenimą 24 val. per parą. Bet kas žiūrės tokį filmą?

45963. IVS2005-11-01 20:36
O ja. Nesuprantu realizmo mene. Tam yra dokumentika. Varnos Šalčio memuarai ir yra Šalčio memuarai ir tokią knygą irgi skaityčiau, bet tik todėl, kad jau skaičiau "Kaljūną" ir pažįstu varną, kaip šatėnietį. O kai imu romaną ar einu į kiną, tai duokit man to, ko nėra ir būti negali gyvenime. Nežinau, gal kokiems sočiai/šiltai/nuobodžiai gyvenantiems ir įdomu, bet kai gyvenimas pasvaido iš vienų vartų į kitus, tai grynas realizmas (toks kaip anksčiau čia mūsų aptartas DJ) manęs niekur neveža, nebent į Nuobodulio ar Apatijos šalį. Jei nėra stebuklo, magijos elementų, tai, mano galva, nėra ir meno.

45965. edva-IVS2005-11-01 21:22
Ar esi skaičiusi A.Šliogerio esė apie Bronių Radzevičių?Paskaityk,ir Tau akys atsivers apie individo egzistencines prasmės paieškas -Herojaus ir Autoriaus išėjimų nebūtin(kiton egzitencijon?)sutaptis ar nėra absoliutaus liudijimo meniškas dokumentas.Realybės atsisakymas gimdo chimeras ir dirbtinius fantomus.Viską lemia meninės išraiškos įtaiga.Blogi realizmo atstovai yra suprofanavę ir diskreditavę mūsų sąmonėje paties realizmo turinį.Iš čia ir mūsų k i t o k i o s tikrovės ilgesys. IVS,atsiprašau už nenuovokumą:DJ-kas šiuose incialuose?

45966. IVS > edva2005-11-01 21:55
Malonu maloniai ginčytis:) A.Šliogerio esė - terra incognto, nepakliuvo į nagus, nors iš tavojo apibūdinimo, atrodo, kad tai būtų "mano" skaitalas. Kai tik išsižioju apie ką nors neigiamai, tai dažniausiai pasirodo, kad esu tos srties profanė. Visiškai sutinku, kad realybės atsisakymas gimdo chimieras ir fantomus, bet tai irgi blogiečių rankdarbiai. Ar teko matyti Luiso Bunuelio sūnaus, irgi Luiso Bunulelio filmą "Moteris raudonais bateliais?" - va toks magiškas realizmas man prie dūšios, kai pasitelkiant kino priemones, parodoma tai, ko kitomis priemonėmis būtų neįmanoma parodyti. Todėl kiekviename mene ieškau to, ko nėra gyvenime, bet per tai kažkaip priartėji prie esminio Kažko, kurį jaučiu esant manyje ir aplink, ką sunku nusakyti, neįmanoma apčiuopti, bet galima nujausti. Sauliaus Tomo Kondroto saulėlydžių kolekcionierius, Markeso "Šimtas metų vienatvės", Rene Magrito paveikslai - jokių ten monstrų, o štai Dali ir Boschas man mažiau prie dūšios. Fantazijose ne tik monstrai, bet ir jie. Man ypatingai patiko tavo "blogi realizmo atstovai". Tie "blogi visų sričių atstovai", kaip koks šaukšats deguto sušika visą statinę medaus. O DJ - Dalia Jazukevičiūtė. Atsimeni, apipliotkinom jos kūrinėlį "L&M", tuo tarpu "Nemune" buvo paprastas, kaip trys s kapeikos, pasakojimas, apie mafijozą, deklamuojantį Salomėją Nerį. Ten jokios magijos, jokių fantazijų - grynas realizmas, bet buvo tas ingradientas, kurio visą gyvenimą ieškome ir kurio pojutį kartais nusakome žodžiu "katarsis".

46039. cikada2005-11-02 11:41
o ko nebuna gyvenime?

46058. nebuna gyvenime..........2005-11-02 21:01
nebuna gyvenime...............

Rodoma versija 180 iš 204 
13:27:27 Jan 31, 2011   
May 2008 Sep 2013
Sąrašas   Archyvas   Pagalba