ŠIAURĖS ATĖNAI

Šiaurės Atėnai. 2008-05-09 nr. 892

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |

GENOVAITĖ BONČKUTĖ. Gyvenu poliklinikoje (59) • MARIO ERDHEIM. Psichopatologijos ir kultūros palyginimo pažintinė vertė (3) • ANDRIUS PATIOMKINAS. Šiltnamis (1) • -js-. Sekmadienio postilė (7) • JURGIS BUITKUS. Vieta, kur grąžinama siela į kūną (1) • Šimto poetų šimtas eilių (1) • JUOZAS SAVICKAS. Prieškario mokytojai (3) • SIGITAS GEDA. Užuolaida ir žalias vazonėlis (17) • ROLANDAS KAUŠAS. ...in memoriam... (26) • LINA ŽALYTĖ. Jie gyveno prie stalo (21) • VIRGINIJA VITA. Eilės (5) • VYTAUTĖ KUZMICKAITĖ. Eilės (5) • NEŽINOMAS AUTORIUS. Jokių autorių! (11) • RŪTA BIRŠTONAITĖ. Šviesėjantis ekranas (1) • ELENA KIŠKIENĖ. Uteniškių keiksmai (11) • KOSTAS POŠKUS. Alytietiškos istorijos. Nemunas (3) • RIČARDAS ŠILEIKA. n...u...o...g...i...r...d...o...s (2) • ANDRIUS ŠIUŠA. Sizigijos (XLII) (1) • čiadabarkas (378) • 2008 m. gegužės 16 d. Nr. 19 (893) turinys (33) •

Gyvenu poliklinikoje

GENOVAITĖ BONČKUTĖ

[skaityti komentarus]

iliustracija
Be pavadinimo I. 1997
Raimondas Daukša

Poliklinikoje gyvename iš vienos durų pusės ir iš kitos.

Ateina rytas, ruošiuosi į darbą, turiu normaliai atrodyti, nes visą dieną neatsiminsiu savęs. Jei nori gydyti, turi atidėti save, tarsi tau pačiai nieko nereiktų. Įeinu į kabinetą ir – nieko nereikia sau! Tačiau iš tikrųjų būtent čia jaučiuosi labiausiai savimi.

Visi klientai užburia, gal dėl to juos visus mėgstu vienodai. Jie šneka, aš matau vaizdinius, patenku į jų pasaulį, tarsi kiauras dienas žiūrėčiau filmus – daug dramų, lėtų, panašių į skandinaviškas, rečiau siaubo, veiksmo filmų, kartais pasitaiko net pornografijos. Mes vaikštom po vidinius kambarius, atsekam jų planą, braižome žemėlapius. Kiti psichologai gal jaučiasi kitaip. Jei klientai tipiški – labai lengva. Viską žinai iš anksto, žmogui atrodo, kad matai jį kaip rentgenu, pasakai jam esmę ir jis patiria nušvitimą. Svarbiausia – pramušti kamštį, kad jis pasielgtų naujai. O kas būtų, jei žmonės man nepersišviestų?

Kai neturiu gerų minčių, kantriai klausau. Galbūt tai daug labiau padeda. Šiandien kinas prastesnės kokybės, gerai, kad bent uždirbu pinigus. Laikas sustojo, atrodo, klientė niekada nebeišeis. Ji įsitempusi, klausiu taip, klausiu anaip, negaliu jos pajausti. Galų gale perprantu, jos nuotaikos mane nuneša į ūkanotas senų prisiminimų erdves, vaikišką bejėgiškumą. Su kiekvienu klientu vis prikeliu tamsiąją savo gyvenimo pusę. Kartais viskas taip persikreipia, kad pasaulis iki viršaus užsipildo vargais.

Užsimanau valgyti ir miegoti. Į galvą lenda įkyri mintis, kad reikia nusipirkti štai tokius batus, atrodo, kad be batų – nė iš vietos, vis praleidžiu, ką ta moteris sako. Namie – knyga, televizorius, vėl istorijos. Bet jas galima išjungti. Ir nereikia kaip prikaltai sėdėti toje pačioje kėdėje. Dieve mano, tie klientai – mano gyvenimo prasmė, bet man reikia dar save įprasminti. Kitaip iš gero veidrodžio tapsiu balzganas.

Kai atsiranda valandos ilgio pertrauka, taip ir norisi nusnūsti. Būtų gerai pamiegoti kabinete. Užsirakinu, atsigulu ant kušetės. Vis tiek nelabai saugu, tik užsnūstu ir iškart pašoku. Bet to užtenka, kad sąmonė it kompiuteris persikrautų ir vėl galėčiau mąstyti. Kur kas geriau daryti klientui relaksaciją. Užsihipnotizuoju, kūnas tampa sunkus, kvėpavimas lėtas, apima saldumas, kaip po mylėjimosi. Po to labai nesinori galvoti ir skubėti.

Įsivaizduoju klientą, kuris ką nors nuobodžiai dvidešimtą kartą pasakoja. Tikrai nesunku įsivaizduoti. Nors bandau jo žodžius suprasti taip ir anaip, nuobodulys visgi pribaigia. Tokiu momentu labai norėtųsi pamakaluoti pirštu nosyje, ištraukti snarglį ir priklijuoti po stalu. Įdomu, ar jis tai pastebėtų. Aš juk ne žmogus. O simbolis nosies nekrapšto. Klientai dažnai išeidami atsitrenkia į durų kampą, palieka skėčius, supainioja laiką...

Sėdžiu sveiko žmogaus veidu. Kol nepasakau apie savo problemas, jų ir nėra, ir niekas nepriklijuos man diagnozės. Bet problemų iš tikrųjų pakanka, galbūt dėl to ir galiu juos atjausti. Anksčiau klientų problemos net atrodydavo menkos, palyginti su manosiomis, bet, ačiū Dievui, keičiuosi. Klientai vertina psichologą, ilgisi jo, bet netiki, kad jis turi bėdų, ir yra jam nejautrūs. Gal ir gerai.

Rytas, ateis klientai, nieko apie juos negalvoju, ateis ir išsiaiškinsim. Kol kas įsigilinsiu į save. Aš irgi turiu teisę pabūti neurotiška ir kaprizinga, nors tai pastaruoju metu vis prasčiau išeina. Ištreniruotas protas viską iš karto suraito. Prasta būčiau klientė. Klausyti ir suprasti man – kaip kvėpuoti, o kai gilinuosi į save, jaučiuosi slegiama savo pačios nereikšmingumo.

Bet vis tiek nesinori būti kastruotu katinu. Ech, o gal leisti galų gale sau irgi ko nors norėti? Vakar vienas bičiulis pasakojo, kad jis taip persidirbo, jog dabar nutarė miegoti tol, kol nebegalės lovoje tverti. Taip pat leidžia sau su kitais nebekalbėti apie tai, kas jam neįdomu. Neįtikėtina drąsa, neįmanoma, kaip skrydis į Mėnulį. Visą laiką turiu būti normali, o taip norėtųsi sėdėti ant šaligatvio apsikabinus kokį keistuolį!

Mūsų vedėja – stipri moteris, stuburas kietas, dora, šviesi. Pasikalbi su ja kelias minutes ir tampa aišku, kas gera, kas bloga. Švelnia jos nepavadinsi, bet tiek darbuotojams, tiek pacientams ji yra motina ir tėvas. Ji pasitiki savimi, gal dėl to jos kiek bijau.

Mano kabinetas žalsvas, ant sienų – nuotraukos (saulė, gėlės). Aš rašau, o seselės gretimame kambaryje tyliai šnekučiuojasi, kokius patiekalus mėgsta gaminti. Kantrios, visada pasirengusios padėti. Kitados sapnavau, kad mūsų centras vyksta į kelionę aplink pasaulį – seselės neša daiktus, aš žvalgau kelius, vedėja sprendžia, kur eiti, niekas niekam neprieštarauja...

Yra ir aukštesnė vadovybė, bet su ja ryšiai neaiškūs. Prieš keletą metų pakvietė skaityti kolegoms paskaitą. Paskaičiau apie psichopatus ir paranoikus. Po paskaitos visi skirstėsi nutilę ir nuliūdę. Direktorius sukdamas akis į šalį nutęsė: įdooomu. Daugiau nebekvietė.

Poliklinikoje visi prašinėja pagerintų pažymų, veda pažįstamus, neša saldainius. Saldainius krauname į kartoninę dėžę, paprastai joje – apie 15 dėžučių. Žmonėms atrodo, jog daktaras minta saldainiais. O kad kas atneštų dešros ar žuvies! Atnešusieji ir neatnešusieji gydytojui susipainioja, būtent dėl to nešti neverta. Neseniai direktorius vienam savo pažįstamam prašė vairavimo pažymos. Tas žmogus atėjo, prašymo net nebeatsiminiau, pasirodė gana sveikas, pažymą greit parašiau. Paskui vedėja sako: ką tu čia rašinėji? Juk šizofrenikas ir dar narkomanas! Viešpatie, kaip aš taip? O paskui tik topt – taigi direktorius mane užhipnotizavo!

Visi klausia – ar tavęs neužkankina klientai? Piktų reta. Viena rusė įbėgo į kabinetą, keikia psichiatrus. Sakau: aš ne psichiatrė. O ji dar baisiau, jau necenzūriškai. Neištvėriau: lauk iš kabineto! Ji nereaguoja. Tada sakau: pošla von! Ji išlėkė ir rėkia, net koridorius skamba: psicholog menia poslal von! Nubėgo skųstis direktoriui. Nuo to karto nieko neveju, pasiimu daiktus ir ramiai ramiai išeinu.

Čia išimtis, o šiaip klientai geresni nei pažįstami. Taisyklės neleidžia jiems siautėti. Kiekvienam – valanda per savaitę. Jeigu žinotum, kad tiek tereikia – ar negalėtum bendrauti ir su pačiu baisiausiu žmogumi? O kiek dar kitų taisyklių – klientas turi atsakyti į klausimus, įsiklausyti į tai, kas jam sakoma ir t. t. Kad taip ir gyvenime visada būtų!

Keliavimas per gyvenimus kaip per naujus kraštus. Nauji charakteriai, netikėtai pakrypęs pokalbis, naujos būsenos. Galvočiau ir galvočiau apie žmones, dar nebuvo neįdomu. Dirbti taip natūralu, kaip kvėpuoti. Klientas – tai gyvas uždavinys, kurį rūpi išspręsti, juk į smegenis norisi ką nors įmesti, kad procesorius veiktų.

Kai žmogus ateina pirmą kartą, dažniausiai tvirtai sakau: padėsiu! O paskui nėra kur dėtis, tenka laužyti galvą. Gerai, kad mano optimizmas hipnotizuoja ir dalis klientų ima padėti patys sau. Jie sėdi, klapsi blakstienom, o tu prakaituoji. Kai sprendimą reikia įgyvendinti – prakaituoja klientas. Būna, kad padėti neišeina, tuomet taip ir traukia pasakyti: „O kas galėjo žinoti, kad tamsta beviltiškas!“

Kai žmonės dėkoja, jaučiuosi labai laiminga. Jų dovanėlių niekad neišmetu, laikau matomose vietose. Klientas man šventas ir aš jam geresnė negu draugams. Juk jis nustūmė į šalį puikybę, kažkokios psichologės prašo pagalbos ir dar įdėmiai klausosi, ką sakysiu! Tai jau reikia juo rūpintis, o jei kritikuoju, tai tik labai palaikydama, su šiluma. Ir kodėl jie man tokie šventi? Matyt, kad žmogus pasveiktų, reikia abipusės iliuzijos. Juk kitą gali giliai perprasti tik mylėdamas. Kažkokia keista, tarnybinė meilė – vienu metu būti intymiai dvasiškai artimai su tiek daug žmonių. Nors vienas kitas klientas visgi jaučiasi oriai – solidžiai tempiasi puikybę kartu su savimi, tuomet uždavinys didesnis, darbas vyksta lėčiau.

Kai pamatau klientus kitur, pastebiu, kad jie ne tokie jau geri. Bet vis tiek artimi, mus tarsi kokius giminaičius sieja slaptas ryšys. Juk tarp mūsų vyko bendras gyvenimas – jie grūdo mane į savo stereotipus, vertė jausti nemalonius jausmus, o aš viską traukiau į dienos šviesą.

Šiandien buvo fejerverkas. Viena klientė keletą metų kentėjo, bet nedrįso įvardyti, kad nori dirbti kitoje vietoje. Problemą svarstėme begalę kartų, bet nė iš vietos, ir baigta. Ir staiga pasakė! Paskui kelias dienas bijojo bendradarbiams į akis pažiūrėti, bet netrukus ją ėmė ir perkėlė į tą kitą vietą. Ji atbėgo, beveik springdama išpasakojo, kaip viskas buvo. O galiausiai sako: tai jūs mane išgelbėjote! Jūs – mano šviesos spindulys! Ir klest saldainių dėžę ant stalo, akyse ašaros. O juk pati pasiryžo, bet pasirodo – man reikia dėkoti. Tokie jausmai visgi sujaudina.

Atėjo jauna moteris, serganti sunkia diabeto forma. Niekada taip aiškiai nenori gero savo artimui, kaip šalia susimenkinusio žmogaus. Ji sako: jaučiuosi, tarsi man būtų ne 30, o 60 metų, tarsi gyvenimas jau praėjo, o anksčiau tai iš viso po kapines pasidairydavau. O aš kad pradėsiu už ją gyvenimo tikslus kurti! Bet, atrodo, pataikiau, atspėjau jos slaptas viltis, tiesiog nušvito. Kai ji išėjo, galvoju: o aš pati kokio amžiaus jaučiuosi? Psichologija verčia žmogų jaustis išmintingesnį, nieko nenorintį sau, paprastai tariant – senstelėjusį. Aišku, bandau muistytis, prisigalvoju ko nors naujo. O gal aš jau tingiu gyventi, kai yra tokia paprasta išeitis – visada kam nors padėti?

 

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Sausio

PATKPŠS

 1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

 

Skaitytojų vertinimai


117322. ivs2008-05-14 04:18
jeigu psichologus sukeistu vietomis su pacientais, nieks ne nepastebetu.

117327. toto2008-05-14 04:55
- Nepastebimai paversti puolėją savo paties įvarčių vartininku - toks ir yra psichologo uždavinys.

117332. re: 117322. Ivs2008-05-14 09:39
Nesutikčiau... Žinia: būna visokių gyvenimo momentų visiems, visokių būna ir daktarų; tačiau juk yra skirtumas tarp (1) pasiklydusio[s] ir (2) nuoširdžiai veiksmingai kitiems padedančio[s] suprasti savo gyvenimo tikslus.

117337. laumė2008-05-14 10:11
ar tik ne iš Findley "Piligrimo" padarei tokią išvadą, ivse :)? man panašu. kaip tik dabar skaitau.

117348. mie2008-05-14 12:55
negaliu skaityt, nes man labai kliuva tie "klientai". maniau, kad ligonis yra "pacientas".

117349. mie2008-05-14 13:03
sizofrenikas ir narkomanas, o atrode gana sveikas. o jeigu vairuodamas ka nors uzmus, daktaras neatsako? o israses tokia pazyma nepraranda licenzijos? tik siaip juokas, ane, direktorius uzhipnotizavo?

117350. mie2008-05-14 13:05
o kodel ligoniai turetu nesti desros ar zuvies? ar daktaras pats negali nusipirkti?

117355. ivs > laumei2008-05-14 13:50
kadangi su numeriais kalbetis nemgestu, tai tik tau atsakysiu: ne, ne is knygos, is gyvenimo.

117356. mie - ivsei2008-05-14 13:57
ar jau nepazistate kad tas numeris yra Saulius M? ka cia vaizduojate? stai: erelio profilis, suraukti antakiai, kietai suciauptos lupos. Saulius M.

117359. ivs > mie2008-05-14 14:03
pazistu, tuo labiau toks maivymasis erzina.

117360. mie2008-05-14 14:03
Sauliau M., gal jus nustotumete maivesis viena karta?

117362. r2008-05-14 14:06
noriu miego-netradiciska?nu reiskia toks straipsnis.aba pietus

117364. re: 117360. Mie2008-05-14 14:19
:-))))

117366. S. -- 117359. Ivs2008-05-14 14:26
O tai gal padarom mainus: jūs nustojat rašyti "sveplai" - aš nustoju pasirašinėti "re:" => ir baigta su pasimaivymais/erzinimais.
Taigi, jūsų pasirinkimas.

117396. cc2008-05-14 21:13
Duktė prikalbėjo žmoną nueiti pas vieną psichologę pasikalbėti. Grįžusi žmona juokdamasi pasakojo, kad užėjusi į kabinetą rado verkiančią gydytoją. -"Negaliu, negaliu daugiau klausytis tų nelaimių ir bėdų", kukčiodama per ašaras pratarė ji. -" Turėjau ją raminti, guosti. Po kurio laiko gydytoja nurimo ir nuoširdžiai padėkojo. Taip ir pasikalbėjome. Sunku būti psichologe"- reziumavo žmona.

117409. kap kalvek2008-05-15 03:01
Nuo kada psichologija tapo medicinos dalimi? Taip, psichologai "aptarnauja" klientus, o psichiatrai - pacientus. Faktas, kad psichologo kabinetas yra poliklinikoje nepavercia jo gydytoju.

117413. mie2008-05-15 08:57
jeigu jau klientus tai ir aptarnauja galite rasyti be kabuciu. del kalbos grozio "klienta" galima buvo pakaitalioti kitu zodziu, pavyzdziui, "vargsas zmogus", "rudaplauke", "sugniuzdytasis" arba "nelaimelis".

117416. S. -- 117409. kap kalvek2008-05-15 09:46
Jei žmogus po pokalbio pamato kelią iš savo aklavietės - tai ir puiku; jokio skirtumo kaip vadinsim: ar kalbėjo su psichologu ar su psichiatru, ar jis vadintas pacientu ar klientu. Nes būna visaip: tiek mandagiais žodžiais galima įskaudinti, tiek grubiais (tam tikrose situacijose) - paguosti.

117457. p.s.2008-05-15 18:51
klientas - visai ne žeminantis pavadinimas: tai reiškia viso labo tai, kad jam suteikiama paslauga; šiuo atveju - psichologinė konsultacija; tuo tarpu, pacientas (pagal DLKŽ) = gydytojo gydomas ligonis

117469. cc2008-05-15 20:49
Manyčiau, kad visi esame šiokie tokie psichologai. Galime savo "klientei, klientui" pataisyti nuotaiką, įkvėpti viltį, sužadinti aistrą ar net meilę. Galime visą tai sėkmingai sugriauti.

117515. klientas psichas2008-05-16 11:12
ne is gero gyvenimo nuejau pas psichologe. Padare testa, pasiunte pas psichiatra, pagulde, gydziausi, dave neigalumo grupe. Kai reikia pratesti neigaluma - visada pirmiausia siuncia pas psichologe. Ja uzknisa ne normalus zmones, o tokie, kaip as, nes galiu lankytis nemokamai, o ja kankinu, pisu smegenis apie valanda, o psichologes alga daug mazesne, nei psichiatro. Bet ir ji,ir as zinome, kad ji man nepades, nei psichiaras nepades...Bet jei neiciau pas ja - ji negautu etato polilinikoj (psichikos svekatos centre). Taigi, Bonckutes textukas, nors paskaitomas, neatspindi esmes.

117519. Noė2008-05-16 11:43
Apskritai, kam ji tą tekstą rašė? Juk ir taip viskas aišku - ir kad nuobodu, ir kad miego darbe užsinori,- darbas kaip darbas, visi taip dirba. O aš maniau, kad bus apie gėjus - jau pasiruošiau apie juos skaityti ir baisiausiai nustebau, kad ne apie juos. Tai gal dėl to ir vertėjo rašyti?

117520. kvailutė2008-05-16 12:05
Jau brėško. Su nykstančia tamsa ištirpo ir ketinimas nusižudyti. Tada ryžausi dar kartą siūlyti kreiptis į psichologą. Klausyk, tavyje tiek daug visko, ir bus sunku pačiai susitvarkyti. Tau tikrai galėtų padėti psichologas (Ne ne ne! Niekada! Man ir vieno per akis.). Suprantu, kad nemalonus tau buvo įvykęs susitikimas. Bet neskubėk. Negriebk lyg akla višta, kad vėl nenudegtum. Būk ta, kuri renkasi. Skaityk psichologų darbus, jų pasisakymus, skanuok juos savuoju supratimo mechanizmu ir būtinai pajausi, kad sutikai žmogų, kuriam gali atsiverti. Kada net pabrinkęs veidas ir purvinos panagės nebeturės reikšmės. Tada – eik. (Skanuoti? Tikrai! Taip ir darysiu.)

Bandau pažiūrėti į autorės tekstą tos merginos akimis... Atidedu į šalį.

117521. xX2008-05-16 12:15
Nemanote, kad Noja yra žymiai fainesnė merga, nei kažkada bandė save pristatyti? Visos vaivorykštės spalvos - netikėti posūkiai, mūsų išbandymai ledu ir ugnimi, lengvas stilius, nuoširdaus pykčio priepuoliai, pavydo scenos, atlaidumas, pabėgimai ir sugrįžimai, etc. Spalvinga asmenybė!

117523. mie - xXui2008-05-16 12:25
dabar rasysiu tau ilga ir spalvinga laiska, ziurek, neismesk i siuksliadeze kaip ana karta.

117526. mie2008-05-16 12:33
bendrai nerasysiu, nes tu ir pats zinai. mane visuomet pasiekia pavelave zinios.

117549. Noė2008-05-16 17:04
Nenuoširdžiai parašei, xXai. Va, prieš mus psichologė Bončkutė,- galvą guldau, galėtų patvirtinti. Jei būtum rašęs bent kiek nuoširdžiau, būtum pavadinęs bent jau dama... Kaip anąkart. Mane, tiesa, pavadinai ne dama, o madam. „Leiskite priklaupti šalia, madam...“ Ne, puikus viražas, kaip sau nori. O aš tave buvau pasiuntusi, regis, kažkur pasivaikščioti.

117587. Jaučiui - kas jaučio,2008-05-17 15:51
Jupiteriui - kas Jupiterio (čia apie damas).

117612. be islygu2008-05-17 22:49
budamas psichiatras nesistenkciau veluoti i konferencijas

117614. vkl :-( 2008-05-17 23:05
Nuobodu

117617. Iliuzijų iliuzija2008-05-18 00:52
"Psichologija verčia žmogų jaustis išmintingesnį, nieko nenorintį sau, paprastai tariant – senstelėjusį. Aišku, bandau muistytis, prisigalvoju ko nors naujo. O gal aš jau tingiu gyventi, kai yra tokia paprasta išeitis – visada kam nors padėti?"

117619. ivs2008-05-18 01:00
gal net visiskas briedas. nes labai yra sunku su zmogumi, kuris nieko nenori sau. paziurekite, kaip liux isejo cc mielai ir psichologei. kam is zmogaus rysio su zmogumi daryti cirka? na, bet gal kai kuriems zmonems daro ispudi pavadinimas, lentele prie duru. ar siaip neturi draugu. ir visko nori tik sau. kitas krastutinumas.

117629. xX2008-05-18 06:30
įdomu, ar monika bončkutė, kur komjaunimo tiesoj ameriką kontempliuoja, yra genovaitės sesuo, ar tk Šiaip? Tai filosofinis klausimas, mikėpūkuotukiškas. iš anksto prašau kaip nors nukabinti mane.

117632. mie2008-05-18 07:54
nukabiname.

117646. Noė2008-05-18 11:54
Dar pakabok truputėlį, xXai: tai kam teiki pagyras - jaučiui ar Jupiteriui? :))

117651. Noė 2008-05-18 12:09
O aš net neatkreipiau dėmesio, kad vardai skiriasi. Maniau, kad čia ta pati Monika. Dėl to ir nustebau, kad ne apie gėjus.

117654. štai kaip2008-05-18 12:19
buvo suklaidintas xX!

117671. Noė2008-05-18 21:47
Klausyk, xXai, jei tu man neatsakinėji į klausimus, aš su tavim nebekalbu.

117672. mie - noei2008-05-18 22:37
ka su tavim kalbeti, kad tu net bonckutes supainiojai.

117676. betgi2008-05-19 00:11
klaida - progreso variklis!

117690. xX2008-05-19 11:40
klaida yra geriausias Mokytojas, kuriam dar niekas paminklo nepastatė. Gal reikia pastatyti?

o apie psichologus visada buvau blogos nuomonės, jie pelnosi iš žmonių bejėgiškumo. Bejėgiškumas be kita ko atsiranda dėl auklėjimo spragų. Auklėjimo spragos, irgi be kita ko, atsiranda dėl pasenusio šeimos modelio: yra Tėvas ir yra Motina, jie turi garantuoti stabilumą. Nesąmonė. Meilė pakečiama lepinimu arba/ir muštravimu. ir t.t. ir pan. Dabar manau, kad geras psichologas yra geras mokslininkas (ta prasme norintis matyti visumą, o ne įsikibęs į atskiras dalis), kuris meninėmis priemonėmis per atskirus asmenis (psichus:) valdo visą sociumą. Atskirą žmogų gydyti - tai Sizifo darbas, tiksliau sakant - neblogas biznis, daugiau nieko.


117691. Katė2008-05-19 11:55
Sociumas nepagydomas. O psichologai tik pagilina tą priežastį, dėl kurios į juos kreipiamasi, jau vien dėl to, kad jiems reikia apie ją kalbėti, o kalbėti - tai dar kartą išgyventi. Visais laikais idealiai nusiteikę žmonės bandė pagydyti pasaulį. Deja, gydymas dažniausiai virsdavo pragaru. Reikia susitaikyti su žinia, kad tokia Dievo valia, ir tiek, atsiriboti nuo tų, su kuriais nepakeliui. jokių procedūrų.

117692. geltona žąsis2008-05-19 11:59
Ar gali psichologas iš ožkos padaryti karvę?..

117693. Katė2008-05-19 12:04
Giriasi, kad gali.

117694. xX-ui2008-05-19 12:07
viena pataisa: geriausias Mokytojas yra tik ta klaida, kurią suvoki kaip klaidą. O jei tik nuolat ją kartoji įsitikinęs, kad dukart du - penki, o klysta visi kiti, nepasimokai nieko (tokiais atvejais sakoma - kuproto ir grabas neištaisys). Kartais psichologai gali padėti kaip tik suvokti klaidą (žinoma, tarp jų išties "pašauktų" yra taip pat mažai, kaip ir bet kokioje kitoje veiklos srityje).

117695. žąsiai2008-05-19 12:08
psichologas gali padėti ožkai suvokti, kokia ji nuostabi ožka ir kokia būtų niekam tikusi karvė.

117696. xX2008-05-19 12:26
Klaida pagal apibrėžimą ir yra darančiojo suvokta nesėkmė (aš taip apibrėžiu klaidą). Autorefleksija būtina, todėl Klaidos skulptūroje turėtų būti didelės ausys ir akys. Šiaip tai geriausiai iš anksto numatyti didelius pravalus, bet dažnas pilietis, suvokęs klaidų neišvengiamumą, bijodamas nukentėti ir apsijuokti taip nieko ir nebedaro, nuleidžia rankas į lankas (čia buvo sąmoningai padaryta padaryta klaida). Ir tampa Buridano asilu, kuris miršta iš bado tarp dviejų šieno kupetų, nes neapsisprendžia, iš kurios pradėti ėsti (švietėjiškas sakinys tiems, kas nieko nežino apie filosofo Buridano asilą).

117697. mie2008-05-19 12:31
nepagaunu apie kokia Klaida kalbama?

117698. taip, vis dėlto2008-05-19 12:35
darančiojo suvokta nesėkmė nebūtinai yra klaida, kartais tai gali būti, liaudiškai tariant, "Dievo pirštas", išgelbėjęs nuo didesnės nelaimės.

117699. xX2008-05-19 12:38
mieste, kaip iš medžio iškritusi. kalbu apie skulptūrą "Klaida". Turi būti sukurta ir pastatyta iki 2009 m. vidurio. Reikia koncepcijos.

117700. xX2008-05-19 12:40
Dievo pirštas ir yra Dievo pirštas. Iki Klaidos pirštui toli, ypač jei žinai, kad atsitiktinumų nėra.

117701. mie2008-05-19 12:41
as galeciau paduoti koncepcija skulpturai "tikras grozis". su maza nosim ir mazom akim. ar ausim ar kuom ten.

117702. Katė2008-05-19 12:50
Klaidų nebūna. Tik žmonės sugalvojo jas, kad pateisintų savo likimą. Ir dar apie kelius... Mano girtuoklis sodo kaimynas vis rėkauja: ta mano boba k.... Aš jam sakau: nurimk, žmogau, paieškok kitų žodžių, pvz., miela, brangi, nes pavadindamas tu parodai jai kelią. O jis man: eik tu na...

117703. mie2008-05-19 13:09
tai kas per Klaida? prasom apsviesti.

117705. xX2008-05-19 14:20
mie, įvyko klaida

117706. mie2008-05-19 14:23
taip, isiprasei pas mane i sarasa.

117711. dalgis2008-05-19 15:16
ne, nu klientas tai aishku ka reishkia. Cia kaip raudonu zhibintu rajone pilna nelaimingu klientu trainiojasi ir ieshko, kad juos kokia ilgakrute psichologe paguostu.

117793. tikrai dalgiškai vyriškas mąstymas2008-05-19 21:21
"ilgakrūtė psichologė" - panašu į "plačiab-bį klientą"

117891. katei2008-05-20 22:57
"O jis man: eik tu na..." Tai viso labo sveika liaudiška reakcija į intelegentų išsidirbinėjimus:).

Rodoma versija 164 iš 188 
13:27:19 Jan 31, 2011   
May 2008 Sep 2013
Sąrašas   Archyvas   Pagalba