ŠIAURĖS ATĖNAI

Šiaurės Atėnai. 2007-01-13 nr. 828

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |

Turinys (14) • MARIUS IVAŠKEVIČIUS. Buvau Baltarusijoje, arba Bandymas prakalbinti kraują (79) • GINTARĖ ADOMAITYTĖ. Tavo ašaros pilnos akių -gk-. Sekmadienio postilėMāra Zālīte: „Mene rekordų nėra“SIGITAS GEDA. Iš mėlynųjų mansardų IISARA POISSON. Kvailos moters kambarysSTASYS STACEVIČIUS. Eilės (14) • MICHAEL VATIKIOTIS. Visu greičiu pirmyn, atgal nesigręžiotGORDON ATKINSON. Zenonas ir Evangelijos paradoksasMYKOLAS SLUCKIS. Po koncertoANDRIUS MARTINKUS. Laisvės kainaEGMONTAS JANSONAS. Neišmanėlio abejonės (2) VAIVA GRAINYTĖ. Draugės (22) • SEBASTIAN HORSLEY. Viešnamių grožybėsLAIŠKAI (400) •

Turinys

[skaityti komentarus]


MARIUS IVAŠKEVIČIUS. Buvau Baltarusijoje, arba Bandymas prakalbinti kraują
    Tačiau apie pačią šiurpiausią naujosios versijos aplinkybę kol kas kalbama puse lūpų. O ji tokia: mano senelio pusbrolio Juzefo Kaminskio nebuvo Chatynėje tuo metu, kai naciai sudegino kaimą. Jis buvo Seredniajoje – gimtajame mano senelio kaime, šventė krikštynas.
    Galimas daiktas, sovietinė baltarusių valdžia, pagal skambesį ir geografinę padėtį išsirinkusi tinkamiausią iš visų sudegintų kaimų, tiesiog nepasidomėjo jo priešistore. Ir mano giminaičiui teko šimtus kartų pasakoti paties susikurtą arba jam primestą legendą. Pasakoti apie tai, kaip jis degė savajame tvarte, kai jo ten iš tiesų nebuvo. Jei tai tiesa, Juzefo Kaminskio, kaip aukos ir heroizmo simbolio, figūra byra į šipulius. Tačiau žmogiška jo drama tik dar labiau sustiprėja. Jis turėjo savo paminklą, stovintį toje vietoje, kur kadaise viską prarado. Melavo, kad degė tvarte kartu su kaimu ir savo šeima. Ir norėjo didvyrio vardo už tai, kad lemtingą dieną tiesiog nebuvo namie. Kažkaip negaliu prisiversti visu tuo įtikėti. Tačiau esu giminaitis ir vargu ar galėčiau būti objektyvus.

GINTARĖ ADOMAITYTĖ. Tavo ašaros pilnos akių
    Kad žinotumėte, kiek esu prisiklausiusi mėgėjų koncertų. Juk vis keliauju, keliauju – po mokyklas, bibliotekas. Retsykiais atrodo, kad vaidenasi: ar Rytų, ar Vakarų Lietuvoje būnu, vis pamatau mokytojų duetą: viena su akordeonu, abi baltomis bliuzelėmis, trykštančios energija ir sveikata. Ar Rytuose, ar Vakaruose – repertuaras tas pats. Viena daina – „Ko liūdi, berželi“. Kita – būtinai itališkai.

-gk-. Sekmadienio postilė
    Sklidini to, kas paprasta – šiltų jausmų artimiesiems, atjautos nepažįstamiems, gailestingumo kenčiantiems. Liūdesio, kai apima sielvartas. Pykčio, kai negerbiamos mūsų vertybės. Neapykantos, kai jos išniekinamos. Elementarios emocijos, būdingos kiekvienai prigimčiai, yra kaip tas vanduo, sklidinai mus pripildantis. Sklidinumas yra būtina mūsų egzistencijos sąlyga. Būti sklidinam – vadinasi, gyventi iš tikrųjų; visomis gyvybinėmis galiomis, įtempus valią ir jėgas, plačiai atmerktomis akimis. Nežinai, kada tai virs vynu. Ir kokia yra tų lemtingųjų vestuvių simbolika, svarbiosios puotos įkarštis? Kas atsitiks, kai iš mumyse virtusio vyno indo jį ims semti nežinomų vestuvių tarnai?

Rašytoją kalbina kultūros žurnalistė Linda Kusiņa. Māra Zālīte: „Mene rekordų nėra“
„Latvijas avīze“, 2006.X.17. Vertė Laura Laurušaitė
        Apklausoje „100 Latvijos asmenybių“ 3309 balsus surinkusi ir 39 vietą užėmusi Māra Zālīte – populiari poetė, dramaturgė, Prezidentūros Ordinų kapitulos narė, pastaruoju metu kuluaruose minima ir tarp kandidatų į valstybės prezidentus. Sausio mėnesį Panevėžio Juozo Miltinio dramos teatre numatoma jos pjesės „Žemės mokestis“ premjera (vertė Silvestras Gaižiūnas, režisierius Albinas Keleris). Rašytoją kalbina kultūros žurnalistė Linda Kusiņa.

SIGITAS GEDA. Iš mėlynųjų mansardų II
    Būsimos žiemos nuojautos

    Šekit, valkatos,
    Šiukšliai,
    Benamiai!
    Raudoni
    Vijoklių šydai,
    Užmesti ant tvorų.
    Taip beviltiškai,
    Arogantiškai.
SARA POISSON. Kvailos moters kambarys
    Kad esu kvaila, man buvo apreikšta beveik taip pat natūraliai, kaip kad buvo parodyta, kad esu moteris, o ne vyras. Lygiai kaip nebeabejojau, kad esu moteris, lygiai taip tikėjau ir žinojau, kad esu kvaila. Šis žinojimas buvo man netgi svarbesnis už kvailos moters funkciją: kvailų moterų yra daug, bet mažai kuri iš jų žino esanti kvaila. Graudu, kai kvaila moteris pretenduoja į protingos moters vietą, nors jos kvailumas visiems akivaizdus kaip nubėgusios pėdkelnių akys. Kvaila nesusivokusi moteris yra visuomenės liga. Kvaila susivokusi moteris įsirengia sau kvailos moters kambarį, kuriame jos kvailumas gali būti suformuotas nelyginant estetiškai patrauklus daiktas.

STASYS STACEVIČIUS. Eilės
    [...]
    Gurkšnelis, paskui – išorinė tyla po vidinės!
    Pakol aš gėrėjams rašiau sakmę apie rytojų,
    pasikeitė laikrodžių kartos. O kaip ji vadinos?
    Ne laiko pilnoji? Taupioji? Dosniems paskirtoji?

    Galvoj užslėptojoj taupyklėje gėlė. Laimingi
    nebuvome. Metlaikiuose stigo kraujo ir odos
    neturtui aprėpti. Nebuvo taupyklių. Jau? Rinktis?
    Gruoblėta. Aidžioji. Juodoji. Baltoji! Baltoji!
    [...]
MICHAEL VATIKIOTIS. Visu greičiu pirmyn, atgal nesigręžiot
„International Herald Tribune“, 2006.XII.20. Vertė Kęstutis Pulokas
    Galbūt senovės paveldo griovimas, principų ignoravimas ir istorijos sušlavimas po kilimu yra efektyviausias būdas judėti pirmyn ir aukštyn. Pastebiu, kad azijiečiai, kaip ir amerikiečiai, daugiau rūpinasi rytdiena, o ne šiandiena ar vakardiena. Tai kuria šiuolaikinį, į ateitį žvelgiantį pasaulį ir lemia milžinišką pažangą.
    Vis dėlto didelė šios pažangos dalis remiasi labai silpnu pamatu. Būtent čia Azijos augimo kelias prieš gerą šimtmetį atsiskyrė nuo Jungtinių Valstijų. Švietimas Azijoje yra siaubingai apleistas. Esminės visuomenės valdymo institucijos yra silpnos, o teisingumas daugybėje vietų nėra užtikrintas. Kad ir kiek klestėčiau Naujajame Azijos pasaulyje, daug mieliau stočiau prieš sustabarėjusį senutės Europos teismą, o savo vaikus mokytis siųsčiau į kokį nepakankamai finansuojamą Europos universitetą. Tad triskart „valio“ ir Senajam pasauliui.

GORDON ATKINSON. Zenonas ir Evangelijos paradoksas
„The Christian Century“, 2006.XI.14. Vertė Kęstutis Pulokas
    Per 1900 m. olimpines žaidynes Frankas Jarvisas 100 metrų distanciją įveikė per 11 sekundžių ir laimėjo aukso medalį. Jis visa sekunde viršijo ankstesnės olimpiados aukso medalio laimėtojo rezultatą.
    Daugiau taip nebus.

MYKOLAS SLUCKIS. Po koncerto
    [...]
    naktiniu žėrinčiu miestu klajoja
    simfonija ketvirtoji
    Tragiškoji dukart
    ji gedi iš anksto
    poilsio amžino netrukus atguls
    liudyti meilę pavargusi
    maestro batuta
    [...]
ANDRIUS MARTINKUS. Laisvės kaina
Parengta pagal LR „Klasikos“ programos laidą „Radijo paskaitos“
    Tad ar laisvė yra absoliuti vertybė? Jei taip, tuomet pateisinami ne tik šaipymasis iš kitaip tikinčio, ne tik religinių jausmų įžeidinėjimas, ne tik „demokratijos eksportas“, bet ir genocidas, be kurio, pasak Huntingtono, nebūtų Amerikos tokios, kokia ji šiandien yra. Bet ar laisvė yra absoliuti vertybė? Dažnai, o ypač tada, kai iškyla poreikis priešpriešinti „despotišką“ ir „fanatišką“ islamo pasaulį bei „tolerantiškus“ ir „civilizuotus“ Vakarus, imama samprotauti, kad laisvė ir tolerancija neva sudaro pačią krikščionių religijos esmę. Atrodo, dar vienas žingsnis, ir bus galima padaryti išvadą, kad gėjų santuokos, eutanazija, dirbtinis apvaisinimas ir kitos vakarietiškos „laisvės“ yra genetiškai užprogramuotos pačioje krikščionybės esmėje. Bet krikščionybė niekada nemokė, kad laisvė arba tolerancija yra absoliučios vertybės. Tai, kad laisvė yra absoliuti vertybė, skelbia anarchizmas, o ne krikščionybė. Galima gerbti anarchistų idealą, bet nedera vadinti jį krikščionišku. Absoliuti krikščionių religijos vertybė yra meilė. Krikščioniška meilė neturi ribų. Ji apima visus, net ir priešus. Tuo tarpu laisvė, krikščionybės supratimu, ne tik gali, bet ir privalo turėti ribas. Kas turi riboti laisvę? Laisvę turi riboti meilė. „Mylėk ir daryk, ką nori“, – sakė šv. Augustinas. Jis nesakė: „Būk laisvas ir daryk, ką nori.“ Jis sakė: „Mylėk ir būk laisvas.“ Krikščioniška laisvė yra laisvė Dieve ir su Dievu. Laisvė be Dievo yra pragaras. Visą europietišką mąstymą apie laisvę galima įrėminti tarp dviejų priešingų polių. Viename poliuje yra Fiodoras Dostojevskis su savo garsiuoju teiginiu, kad „jeigu nėra Dievo, tuomet – viskas leista“. Kitame – Jeanas Paulis Sartre’as, kuris teigė, kad jeigu yra Dievas, tuomet žmogus nėra laisvas. Kadangi žmogus yra laisvas, vadinasi, Dievo nėra, darė išvadą prancūzų filosofas ateistas. Bet laisvė be Dievo, krikščionybės supratimu, yra laisvė be meilės. Tai – pragaras. Neatsitiktinai tam pačiam Sartre’ui priklauso teiginys, kad „pragaras – tai kiti„. Laisvė be Dievo iš tikrųjų yra pragaras.

EGMONTAS JANSONAS. Neišmanėlio abejonės (2)
    Suprantu, kad už savo humaniškas laidas į dvidešimtuką pateko N. Marčėnaitė ir E. Mildažytė, galiu pabandyti suprasti metų žmogumi, tegu ir 15-oje vietoje, tapusį A. Valinską (nenustebsiu, kai atidaręs šaldytuvą rasiu šį šoumeną). Linksmai nuteikė apklausos rubrika „Įvairių akcijų rengėjai, politikų žmonos“ – šmaikštu, ar ne? A. Adamkienė, manau, čia pateko ne kaip politiko žmona, o kaip akcijų rengėja – vien jos fondas kiek gerų darbų nudirba. Na, o L. Paksienė – kaip ji čia atsidūrė? Negi kaip šokėja? Ak jau tie viešieji ryšiai ir jų meistrai! Manau, didysis R. Pakso strategas A. Butkevičius šiandien trina rankas: metų žmonių sąraše – dukart Paksai, kaip ir dukart Adamkai. O rinkimai visai nebetoli, ir pašalintasis prezidentas nori tapti sostinės meru.
    Įdomu skaityti visokių apklausų rezultatus. Juk anekdotų nebespausdina...

VAIVA GRAINYTĖ. Draugės
    Vis dėlto šnekos netrūko: draugės prisiminė praūžusį cunamį, teroristų išpuolius Egipte, aptarė lėktuvo katastrofą Graikijoje, keitėsi spėlionėmis apie Gazos ruožo ateitį... Netikėtai suskambęs Katės mobilusis telefonas nutraukė bičiulių pašnekesį: per savo parodos atidarymą prisigėręs Katės vyras vėl išspardė ir apmyžo savo darbus ir per plauką vos neišprievartavo žymios galerijos savininkės.

SEBASTIAN HORSLEY. Viešnamių grožybės
    Kekšės ir girtuokliai instinktyviai supranta, kad sveikas protas yra romantikos priešas. Mieli biurokratai ir politikai, prašom palikti mums truputį netikroviškumo. Žinau, ką galvojate. Girdi, tokiems kaip aš lengva idealizuoti kekšes ir vagis, žavėtis tariamu gatvės gyvenimo kilnumu ir spalvingumu – juk man ir tokiems kaip aš niekada neteko ten gyventi. Na ir kas? Vieną gražią dieną ir aš atsidursiu gatvėje. O kol dar neatsidūriau, turiu mokėti už jos romantiką. Kaip kitaip jauni, turtingi ir gražūs gautų pasidulkinti šiame mieste? Taip, taip, aš viską suprantu. Prostitucija yra nepadorus, purvinas ir gėdingas dalykas. Bet reikalas tas, kad ir aš pats toks esu.

 

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Sausio

PATKPŠS

 1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

 

Skaitytojų vertinimai


72645. snobas2007-01-11 15:38
Norėčiau žydrynėje užsieniečių. bent dviejų. nenoriu nei saros čergelienės, nei s. stacevičiaus. teeinie jiedu į žalias lankas. L&M būkite, beletristai. o šičia garantuotai bus v.grainytė ir g. adomaitytė. regėsite.

72671. snobas2007-01-12 11:10
Vis dar delsiate, El.Red.? neišskleisite platėliau meniu? vien vardai, pavardės ir pavadinimai? gražiausias ir intrigantiškiausias Viešnamių grožybės.

72737. amigo2007-01-13 12:52
Jurgi Kunčinai, sveikinu tave su gimtadieniu.

72750. varna2007-01-13 19:51
Viešpatie, neužtenka to liurbio Satacevičiaus LirM, tai dabar ir į ŠA įlindo. Nesuprantu, kodėl tuos pradvisusius degradus taip myli redakcijos? A, klausiu.

72959. Alexas :-( 2007-01-17 15:42
Paksas Vilniaus Meru bus! Teisingumas bus! Mes nugalėsim! Mes jėga,- Mūsų širdys plaka išvien! Mes nugalėsim! Mes jėga, Mus vienybė veda pirmyn! Mes stipresni kiekvieną dieną! Ateik ir stok šalia ir Tu! Mes stipresni, Kai mes kartu! Mes: Sesės – Broliai – vienas už visus, Visi už vieną! Tikėkim,Sesės - Broliai! Teisingumas bus! Mes nugalėsim! Mes jėga! Tikėkim,teisingumas bus! Tikėkim,Sesės - Broliai! Rolandas Paksas Meru bus!

73240. Gėda2007-01-20 15:40
Poetas Sigitas Geda peiliu sužalojo savo dukrą. Kaip rašo portalas lrytas.lt, 26 metų Uršulė Gedaitė paguldyta į ligoninę, rašytojas atsidūrė areštinėje. Incidentas tarp tėvo ir dukros įvyko penktadienį apie 22 val. namuose sostinės Jauniaus gatvėje. Policija pranešimą apie sužeistą merginą gavo iš Vilniaus universitetinės Centro ligoninės 23 val. 45 min.

73246. barsius to Gėda2007-01-20 15:53
matyt, mergina neapsikentė ir pasakė ką mano apie tas jo mansardas :>

73247. >732402007-01-20 16:10
Tik ne vojeristiniems maitvanagiams vapėti apie gėdą.

73249. ragana Kornelija 2007-01-20 18:14
kvepia baltais arkliais.

73260. Ji2007-01-20 23:12
Gedaitę ištiko Elektros kompleksas. Kalbama, kad Geda turi draugę, o merginai susišvietė, kad ši atims iš jos tėvą. Gali būti, kad gedaitė pati puolė tėvą, o šis gindamasis atėmė ir netyčia bakstelėjo.

73265. krankt to Ji2007-01-21 05:24
Kaip jums negeda sitaip rasyti? Ir dar melynose lankose. Eikite i Delfi. Ten jusu vieta. Linkiu, kad jus kas taip subadytu peiliu uz jusu pacios "kompleksus". Tikrai.

73276. ragana Kornelija 2007-01-21 14:28
nu žinai... galbūt reikėtų šitokių kūrinių apie konkrečius žmones (komentaras 73260.) autorystę paviešinti - paskelbti pavardę? tegu nesikuklina, prisistato visuomenei. el.redakcija gali padėti tai padaryti.

73287. Bum2007-01-21 15:55
Poetė Gražina Cieškaitė nužudė savo tėvą, poetė Danutė Paulauskaitė leido sau numirti badu (taip teigė "Vakaro žinios",pigiausias laikraštis,kurį nusiperku dėl teleprogramos). O kas toliau?

73300. e2007-01-21 17:58
toliau? toliau- "pravda" su ctv programa.

Rodoma versija 180 iš 204 
13:27:19 Jan 31, 2011   
May 2008 Sep 2013
Sąrašas   Archyvas   Pagalba