ŠIAURĖS ATĖNAI

Šiaurės Atėnai. 2006-09-16 nr. 813

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |

Turinys (49) • MARY OLIVER. Jaučiuosi beveik lelija JONAS ŽAKAITIS. Apie Ribą, kortas ir meilę (1) • AUGUSTINAS DAINYS. Rugpjūčio vakaro mintys apie artėjantį rudenį-gk-. Sekmadienio postilėTomas Venclova: rašau poesis doctaEDWIN BENDYK. Kiekvienas gali būti SpielberguLiteratų pokštai (1) • SIGITAS GEDA. Skaitalai – pelėmsVALENTINAS KLIMAŠAUSKAS. Interjeras kaip kritika kaip peizažas1VALDAS DAŠKEVIČIUS. Eilės (1) • CASTOR&POLLUX. Verba de verbis (224) • KĘSTUTIS NASTOPKA. Knuto Skujenieko etika ir estetika (3) • Iškilę iš dumblo Platelių ežero luotai (19) • MARIUS RAUBA. Kvailys (10) • LAIŠKAI (299) •

Turinys

[skaityti komentarus]


MARY OLIVER. Jaučiuosi beveik lelija
Iš: http://www.poetryconnection.net/poets/Mary Oliver
Vertė Alfonsas Andriuškevičius
    [...]
    Vėliau apmąstysiu,
    ką aš mačiau –
    ką galėtų tai reikšti –
    kokie žavesio žodžiai
    čia tiktų, todėl
    eisiu į vidų prie savo stalo –
    sėsiu savo kėdėn –
    žvelgsiu atgal
    į dingusį rytą,
    kuriuo slystu dabar
    lyg plaukikė,
    sklandžiai,
    be garso,
    kad jaučiuosi beveik lelija –
    beveik paukštis, išnykstantis virš vandens
    sumosavęs nakties rankovėm.
    [...]

JONAS ŽAKAITIS. Apie Ribą, kortas ir meilę
Tuomet Jis tarė: „Visa, kas yra, saugosis šios Ribos, kuria kiekvienas pažymėtas – žemė ir vėjas, vaizdinys ir garsas, žmogus ir kita gyvastis jos vengs arba bus pasmerkti mirčiai, nes tokia yra mano valia“. Ir tikrai, visa, kas yra, pakluso jo ištarmei gerbdami Ribą, kurią kiekvienas savyje nešiojo – niekas nė nebandė jos siekti, tik laikėsi tykiu atstumu, ne tiek dėl mirties baimės (juk Riba žymėjo ir ją), kiek dėl tyro paprastumo. Be galo ilgai truko ši ramybė, nors niekas ir nepasakytų tiksliai kiek: anuomet Riba gyveno tarp žmonių, žymėjo jų kūnus ir kalbą, tad ir atmintis gręžėsi nuo savęs, Ribos privengdama.

AUGUSTINAS DAINYS. Rugpjūčio vakaro mintys apie artėjantį rudenį
    [...]
    Rausvai pageltusiais gatvių labirintais
    Aš vaikščiosiu pamirštas ir vienišas,
    Įtikėjęs slaptais rudenio burtais.
    [...]

-gk-. Sekmadienio postilė
Keista ta Jėzaus mokinio tapatybė. Seka paskui Mokytoją, patys nelabai žinodami, kas jis. Negana to – kai sužino, gauna įspėjimą tylėti ir niekam apie tai neprasitarti. Bet čia, kaip rodo gandų apie Jėzaus stebuklus ir pagydymus išplitimas, ne itin griežtas tabu. Mokytojas supranta, kad pasirinko į mokinius visiškus žioplius, kurie nelabai išmano jo naratyvus, tačiau daug dirbant asmeniškai ir išlaikant griežtumą įmanoma kiek išmokyti ir bukiausius.

Tomas Venclova: rašau poesis docta
Kalbėjosi Jūratė Samušytė. Parengta pagal žinių radijo laidą.
– Kartais Jus pavadina egzodo rašytoju, pabrėžia, kad esat išeivijos poetas...
– Aš nesijaučiu emigrantas. S. T. Kondrotas interviu, kurį skaičiau šį rytą, pasakė, kad emigracijos sąvoka neteko jokios prasmės, kad emigracija yra mitas. Tai iš esmės teisybė. Globaliniai ryšiai yra tokie stiprūs, kad gali gyventi kur nori, tačiau tuo pat metu būti Lietuvoje, dalyvauti Lietuvos gyvenime, sekti visa, kas čia vyksta. Prisimenu kad ir tokį dalyką: vaikystėje važiuodavau iš Vilniaus į Palangą. Tai būdavo didžiulė kelionė – sunki (turėdavai aštuonias ar dešimt valandų trenktis traukiniu arba sunkvežimiu), taip pat ir nepigi. Po poros dešimtmečių gyvenau Petrapilyje (taip aš tą miestą vadinu) – iš jo parvažiuoti į Vilnių arba atvirkščiai reikėdavo tų pačių keliolikos valandų, reliatyviai tokia pat kaina. Dabar gyvenu greta Niujorko, ir iš Niujorko į Lietuvą vėl tiek pat valandų, reliatyviai tokia pat kaina. Kas nors pasakys – ne kiekvienas lietuvis ir net ne kiekvienas amerikonas gali sau dažnai tai leisti, bet prieš penkiasdešimt metų ne kiekvienas sau leisdavo ir Palangą. Žodžiu, niekas nepasikeitė. Atstumai išnyko, gyvename pasaulyje kaip vientisame darinyje ir galime, jeigu norime (o aš noriu), likti tame vientisame pasaulio darinyje lietuviai. Manau, kad man tai kol kas sekasi.

EDWIN BENDYK. Kiekvienas gali būti Spielbergu
„Polityka“, 2006.VII.1. Vertė Vitalijus Šarkovas
Be to, video online kaip ir viso interneto fenomenas pagrįstas visai kitokiais dalykais. Tai aiškina Kalifornijos San Diego universitete dirbantis naujųjų medijų tyrėjas Levas Manovičius knygoje „The Language of New Media“. Naujosios medijos parodo, kad žmonių veiklos esmė yra bendravimas. Medijos ir skirtingos jų formos, tokios kaip filmai, televizijos laidos, – tai tik skirtingi žmonių komunikacijos kodai.
Nesvarbu, ką žiūrime. Svarbu – emocijos ir bendruomenė, besikurianti aplink meniniu požiūriu geresnį ar prastesnį kūrinį. Manovičius tikina, kad „pasitelkdami metaforas, kilusias iš kompiuterinės kultūros, galime teigti, kad naujosios medijos keičia kultūrą ir kultūros teoriją open source (atviro šaltinio) modeliu. Šis kultūrinių technikų, konvencijų, formų ir koncepcijų atvėrimas yra daugiausiai žadantis kompiuterizacijos efektas – šansas naujai pažvelgti į pasaulį ir žmogaus esmę, taip, kaip negalėjo „žmogus su kamera“.

Literatų pokštai
Pagal užsienio spaudą parengė R. D.
Wilsonas, garsėjantis kandžiu humoru ir sugebėjimu meistriškai įžeisti, literatūros pasaulyje nedraugų turi į valias. Tačiau įtarimai iškart krito ant didžiausio jo priešo Beviso Hillierio, kuris dvidešimt penkerius metus rašė trijų tomų Betjemano biografiją ir jau baigdamas sužinojo, kad tokią pat biografiją parašė Wilsonas. Jųdviejų kova spaudoje tęsiasi nuo 2002 m., kai Wilsonas savaitraščio „Spectator“ recenzijoje pavadino antrąjį Hillierio parašytos Betjemano biografijos tomą „beviltiška maišalyne“. Hillieris atsakydamas išvadino Wilsoną „šiuolaikinės anglų literatūros kiemo chuliganu“.

SIGITAS GEDA. Skaitalai - pelėms
D. kunigaikštis Gediminas –
savo sūnui Algirdui:
– Žinok, sūnau, kad jeigu pas tave atvyktų maskvėnų pasiuntiniai, vadinasi, pamiškėje jau stovi ir jų slapčia atvesta kariauna. Nenuspėjami jie yra. Tu su jais kalbėkis jų darbų kalba ir neužmiršk, kad Lietuvos ir Rusios valdovas esu aš.
Algirdo žmona buvo rusė, Julijona. Taigi, kaltinti jį tuo, kad nepažįsta rusų – tuščias darbas.
Gerai pasakyta: darbų kalba.
Užrašiau gal dėl to, kad šiandien perskaičiau, jog Karaliaučiuje už paminklo Vladimirui Iljičiui nugaros statomas didžiulis soboras. Kas galėjo atspėti, kad šitaip bus? Praradusi tris valstybes prie Baltijos, Putino Rusija įsitvirtino Prūsijoje. Kompensaciniu principu. Tiesa, ir šitos respublikos gyventojų – trečdalis azijiečiai.

VALENTINAS KLIMAŠAUSKAS. Interjeras kaip kritika kaip peizažas1
1 Visi šio straipsnio sakiniai (autorius tik pakeitė juose minimas menininkų pavardes vilniečio Valdo Ozarinsko pavarde) paimti iš: Art now, Köln: Taschen, 2001. Redaktoriai: Burkhard Riemschneider, Uta Grosenick. Autoriai: Lars Bang Larsen, Christoph Blase, Yilmaz Dziewior, Jean-Michel Ribettes, Raimar Stange, Susanne Titz, Jan Verwoert, Astrid Wege.

VALDAS DAŠKEVIČIUS. Eilės
    [...]
    Užsukau aplankyti kaimynų.
    Šitiek metų – mane vos pažino!
    O ir aš nebuvau garantuotas,
    kad šis vakaras – nesusapnuotas...

    Brendžio taurė, puodelis arbatos,
    trys eilėraščiai plius kelios natos –
    ir tariausi: pavyks rekonstruoti
    seną vaizdą, prieš grįžtant į stotį.

    Tačiau rangės šalimais ir gėlė
    mano kojas šaknis, kol pakėlė.
    Išėjau, tų žmonių neaplankęs,
    su delčios palyda už parankės...
    [...]

CASTOR&POLLUX. Verba de verbis
Lietuviška mišrainė: Šiaurės Atėnų Literatūra ir Menas
Paimkim kad ir pastaruosius numerius. Pirmasis „Šatėnų“ puslapis užpildytas oniriniais A. Marčėno prisiminimais – Nacionalinės premijos laureatas sapnuoja „Literatūroje ir mene“ per du puslapius išspausdintą kritinį jo kūrybos straipsnį. „Litmenyje“ savo poetinius interesus gina senas „šatėniškis“ S. Parulskis. „Šatėnų“ viduriuose šviesokaitos žaidimus žaidžia „Nemuno“ deivė T. Marcinkevičiūtė. „Litmenyje“ popfilosofijos dirvonus toliau aria nežinia ko ieškanti ir niekaip neapsisprendžianti J. Baranova, kurios straipsnelių neaptiksi nebent ant tualetinio popieriaus. O paskutiniame „Šatėnų“ puslapyje dieviškuosius fantomus vaikosi vis dažniau čionai užklystantis „Metų“ skyriaus redaktorius R. Tamošaitis. Žodžiu, kažkoks kompotas ar mišrainė...

Batai
O išeitis turbūt viena – nedarykit nieko. Tegul ateina kiti ir padaro geriau. Ir nebijokit to siaubingo „Akropolio“ prie pat pagrindinės miesto arterijos. Jis jos nenukirps, tik iš naujo iššuntuos gatvę ir pripildys ją naujo (seno) kraujo. Tada į tą prakeiktą kapitalizmo rojų persikels visos tos išsigimėliškos batų bei drabužių parduotuvės, ir vietoj jų vėl bus atidaryta kavinė vaikams „Pasaka“, „Cukrainė“, „Tulpė“, „Pieno baras“ ir kt. Atgis ir dabar lyg zombių univermagas atrodantis „Merkurijus“. Laisvės alėja vėl taps kavinių ir bohemos centru, o jų gausybė vers konkuruoti ir mažinti kainas. Ir bus taip nuostabu, kaip jūs dar nesapnavote, o tik prisimenate.
Do dupy... Niekada jau taip nebus. Pasapnuokit atsimerkę. Jei pagaučiau auksinę žuvelę, paprašyčiau, kad ji Kaune atkurtų tarybų valdžią. Nes, kad ir kaip paradoksaliai nuskambėtų, labiausiai nuo laisvės nukentėjo Kaunas, o ne kiti didieji Lietuvos miestai. Matyt, jam jos niekada ir nereikėjo. Ką gi. Miestas giliai miega. Miegok, mažyli, giliai ir ilgai. Čiūčia liūlia... Gali ir neprabusti. Pasaulis puikiausiai gyvuos ir be tavęs.

Grybai
Kai gerai palyja, o paskui išlenda šilta saulutė, ateina grybų metas. Tada klaidžioji sapnuodamas po mišką, kuriame wowaruszkū leikełes kurnakur pro plyszy isz po somanū morszkos sarmatlywai kyszi, miszkas kwepuoja – nalyginunt żweris, girdi, kaip szakom sznibżda medżū kałba szwinta... Gerai, jei esi toks nuostabiai jautrus, viską girdintis poeta. O jei ne? Ką tada daryti, taip sakant? Nieko negirdžiu aš tame miške, po velnių! Tik, nebūdamas profesionalus mikologas, bijau prisirinkt nuodingų grybų – nespėsiu nuvažiuoti iki reanimacijos...
Neseniai pabuvau gamtoj. Buvau pasiėmęs ir naujausią „Metų“ numerį, tad pavarčiau ant kelmelio prisėdęs po grybavimo aistrų. Bevartant netikėtai rašytojų veidai nuotraukose ėmė mirguliuoti ir virsti grybais... Poetai bei visi kiti plunksnos kankiniai iš tikrųjų ir yra grybai. Jie dygsta kaip grybai po lietaus ir dingsta po kelių formavimosi akimirkų. O jeigu gerai įsižiūrėsi į jų veidus arba įdėmiai perskaitysi tekstus, jie primins tik vieną dalyką – grybą.

KĘSTUTIS NASTOPKA. Knuto Skujenieko etika ir estetika
Pranešimas skaitytas konferencijoje, skirtoje Knuto Skujenieko septyniasdešimtmečiui (Ryga, Latvijos mokslų akademija, 2006.IX.5)
    [...]
    Man tenka paukštį, saulę konstruoti
    Ir tave sueiliuoti.
    Bet jei jau tokį amatą pasirinkau,
    Man reikia įprasti
    Iš sausutėlio šulinio semti,
    Nešti daugiau, nei įstengiu pakelti.
    [...]
Tačiau iš sauso šulinio poezijos žodžio nepasemsi. Kaip priešpriešą priverstinei išorinei bendruomenei autorius kuria savo asmeninę bendruomenę. Tęstiniame poetų portretų cikle pasirodo jo likimo broliai, atsidūrę analogiškoje narvo situacijoje: beviltiškas maištininkas Eduardas Veidenbaumas, tremtinys Rainis, madjarų žiemos nenugalėtas Atila Jožefas, politinės prievartos aukos García Lorca, Miguelis Hernándezas, Isaakas Babelis, taip pat ir Majakovskis, įgrūstas tarp „kreivakojų paminklų skveruose“. Poezijos byloje jie dalyvauja kaip liudytojai ne savo eilėmis, o biografijomis. Užtat prozininkas Babelis apibūdinamas kaip geriausias revoliucijos poetas, o Jozefo savižudybė vadinama paskutiniu poezijos dvieiliu.

Iškilę iš dumblo Platelių ežero luotai. Su klaipėdiečiu istoriku KLAIDU PERMINU kalbasi Juozas Šorys
Nors paties luoto skirtingų pavadinimų yra daugybė – vien Lietuvoje esu suradęs 26 luoto sinonimus. Pagrindiniai, aišku, yra luotas ir šio žodžio variantai – luota, luoda, lodė... Be to, yra aldija, eldija, oldija... Platelių luotai buvo vadinami irklais – taip vadino ne varymo įrankį, bet patį luotą. Toks įvardijimo unikalumas aptiktas tik Plateliuose, kitur to neužfiksuota. Rytų Lietuvoje vartojamas labai įdomus slavizmas – dušegubka. Pažodžiui – sielažudys. Tai gal rodytų, kad su šiuo daiktu reikėjo elgtis atsargiai, jis gal kiek nestabilus, jei kvailiosi, gali apsiversti ir priburbuliuoti.
Ar tas pavadinimas nerodytų, kad gal luotais buvo laidojami mirusieji ar rituališkai plukdomi (ar bent pergabenami) vandenyse? O gal jais buvo naudojamasi per senojo tikėjimo aukojimo apeigas?
– Europoje žinoma atvejų, kai buvo laidojama vandenyje – Gotlando saloje, Vetlicoje (Lenkija). Tai vyko senajame geležies amžiuje (I–IV a.). Lietuvoje kol kas palaidojimų luotuose nerasta, bet egzistavo tradicija laidoti skobtiniuose karstuose. Gal tarp jų išorinių panašumų galima įžvelgti ir kitų sąsajų? Būtų per daug drąsu teigti, kad tai ta pati tradicija.

MARIUS RAUBA. Kvailys
Neseniai prieš D. D. miegamojo langus pasistatė kurvos namą, – taip mintyse paryčiais niūniuodavo D. D. Nei per aukštą, nei per žemą. Iš tiesų namą pasistatė normalūs žmonės, matyt, ne kvailiai, nes namų statyba – ne kvailių užsiėmimas. Namas kaip namas, bet prie namo jie pastatė dar vieną namelį, o prie jo užtvėrė šunį. Šuo taip pat kaip šuo, niekuo neišsiskiriantis, normalus, naktimis paloja. Ir tas lojimas būtų kaip lojimas, jei ne D. D. nemiga: įsisuka šuns balsas į apytuščius nervų koridorius ir aidi juose, klajoja.

 

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Sausio

PATKPŠS

 1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

 

Skaitytojų vertinimai


63827. mieste2006-09-14 14:29
pirmas punktas - jauciu - grynai apie mane.

63828. m2006-09-14 14:30
o sitas Raubos - apie ka?

63835. kvailutė2006-09-14 15:09
prašau nežiūtėti į mane. paskutinis - autoreflektinis

63838. Raimis2006-09-14 15:21
Prašau apie Leliją ir Kvailį...abu - mėlynėn!

63841. toto2006-09-14 15:27
O kas vietoj Vareikio? ;-)

63845. kvailutė2006-09-14 15:33
galiu suprasti, kodėl Raimis pageidauja Lelijos. bet Kvailio... aaaaa - autoreflekcija...

63993. ivs2006-09-16 09:56
Nu tikrai pirmas punktas apie miestę. O paskutinis ar tik nebus apie varną?

63994. ...2006-09-16 10:04
///J. Baranova, kurios straipsnelių neaptiksi nebent ant tualetinio popieriaus/// Geras.

64074. šiaip2006-09-17 10:24
"Neseniai pabuvau gamtoj. Buvau pasiėmęs ir naujausią „Metų“ numerį, tad pavarčiau ant kelmelio prisėdęs po grybavimo aistrų" - c ir P . RETORINIS komentarų senbuviams: kuris ten iš jūsų komentaruose dažnai rašo apie "buvimą gamtoje" ir grybavimą? Nelabai prisimenu, bet kažkas su moterišku nicku, berods. Sėkmės.

64092. kiek mačiau,2006-09-17 13:33
prie grybų pas mus šliejasi tūlas xX`as su androginišku nicku.

64096. kaip supratau2006-09-17 14:06
xX, pasirodo, yra moteris? nenuostabu, vis i silka siauciasi.

64118. kiek prisimenu2006-09-17 19:41
ir usu neturi, pats sake. o taip ilgai ir sekmingai maskavosi.

64128. xX2006-09-17 21:07
xX kuo toliau, tuo labiau tampa savimi.

64132. kas 2006-09-17 21:28
yra xX`o tikroji savastis?

64136. tai2006-09-17 21:34
ka jis uzantyje slepia.

64137. Onė2006-09-17 21:38
Pavargau nuo šios "mėlynos" spalvos. Kur mano žalios ganiavos?

64138. ivs2006-09-17 21:38
Istoriją be S.

64140. m - onei2006-09-17 21:40
jie atsipraso uz nepatogumus, nekantrioji. teks pasedeti cia papus pasiklojus.

64150. Onė2006-09-17 22:11
Papus dar turiu kur geriau panaudoti : - )

64155. m - onei2006-09-17 22:26
pasakyk ir man.

64162. Onė2006-09-17 22:47
Negaliu, S raidė čia neveiks.

64164. disciplina2006-09-17 22:50
sugrįžkite nuo Onės papų prie xX`o esmės.

64168. xX2006-09-17 23:10
Nėra ko lygint Onės papukų su xX esme, kuri netraukia net iki vieno iš jų.

64172. nemo2006-09-18 00:26
Palaiminti, kurie tiki neregeje...

64186. Raimis2006-09-18 11:22
...o regėję - liaujasi tikėję.

64301. rudra2006-09-19 07:38
Dėkoju A.Andriuškevičiui už Mary Oliver. Įsivaizduoju, koks svaigulys apima vertėją verčiant kad ir šias eilutes:
Kad ir kas tu būtum, kad ir koks vienišas,

64302. rudra2006-09-19 07:40
Oi, sumakalavau kažką, bandau iš naujo:
Kad ir kas tu būtum, kad ir koks vienišas,
pasaulis siūlosi tavo vaizduotei,
šaukia tave kaip laukinė žąsis, jaudinamai ir šiurkščiai -
vėl ir vėl skelbia tavąją vietą

64303. rudra2006-09-19 07:44
kas gi čia kliūva po velnių!
...vėl ir vėl skelbia tavąją vietą
daiktų šeimoje.
Jaučiuosi lyg vaikystėj būčiau priterliojusi rašalu baltą lapą. Atsiprašau, el. red.

64523. viendiene :-) 2006-09-21 09:28
Mary Oliver man patiko, zinau ka reiskia jaustis lelija ne beveik o visiskai. Kai saulei tekant vienui viena nuogut nuogutele brendi i ezera ir pluduriuoji vandens pavirsiuje ramybeje ir tyloje. Mano veidas ant vandens prazysta, dangui vyturiai pragysta, mano kojos - dvi lydekaites lieknos, mano rankos - lelijos lapai - vos vos siubuoja, is gelmiu dumblinu saknu teka syvai, gyvybes jega plusta gyslomis.
Gavosi beveik eilerastis, aciu Andriuskeviciui uz ikvepimo saltini...

64566. Onė skelbia totalinį karą el. redakcijai2006-09-21 16:02
Ultimatumas: Jei artimiausiu laiku nebus mano žalių LM lankų, pakraupusiom akim ir šiurkščiu liežuviu ėsiu šias crazzy "mėlynas" lankas, atrajosiu tolygiais gliukais, tuštinsiuos fosforuojančiais "blynais" ir paskambinsiu Bin-Ladenui

64571. miestė onei2006-09-21 16:30
tai zinosi dabar, žiežula. ner tavo zalio i vsio tut.

64590. abrės AišV Onei2006-09-21 17:49
o ko Tau čia blogai?

64593. miestė2006-09-21 18:09
turiu bloga nuojauta kad jai blogai del mudvieju su tavim. nes mes labai krūti.

64600. Onė2006-09-21 21:26
Ne mano lankos. Staugt norisi. Ai, ištversiu, bet man tai "per piniginę muša". Einu 6-o litro alaus... O "krūtų" po mano vikšrais nelieka. Kažkaip sėkmingai įvykdo savo žemišką misiją: "...dulke pavirsi". ATA

64601. miestė2006-09-21 21:49
tavo krūtų? berods vadindavom papais.

64618. vasi Onei2006-09-21 22:18
ko tu čia, One šėlsti? skaityk laikraščius ant pievelės pasiklojus ir bus tau žalia.

64620. Onė>vasi2006-09-21 22:27
Sutinku. Paskolink 100 litų. Aaaa, negi gaila kilniam reikalui

64624. miestė2006-09-21 22:33
brangu laikrasti One zada pirkti.

64627. Lavanda :-( 2006-09-21 23:14
Niekas cia man nepatiko.Tokiu rimtu vardu pasivadine kazkokie plevesos.Gaila sugaisto laiko.O jau komentuotojai:mala suda.Kam cia gali but idomu?

64629. abrės AišV2006-09-22 00:11
aušku, niekam Levanda /64627,

ou chebra, kaip prijaukinti One, kad jis plius būtų nebanalus (net kūryboj (jei jis taip sumanytų)) ir Oniškas (tipo bukas ar tipo genialus - vien žo tas pat ... tik kitoj saujoj)

64631. Dimensija 12006-09-22 13:20
http://www.delfi.lt/news/daily/hot/article.php?id=10760541

64632. Onė2006-09-22 13:44
Liuks. Važiuoju į kaimą. Visi kaimynai kentės. Kai tik sužinosiu, kad kažkas vištą vakarienei ruošiasi nukirsdinti, skambinsiu tuo telefonu. Pašokinės dabar visa Lietuvėlė - vegetarais padarysim

64634. Dimensija 1 :-) 2006-09-22 13:50
Pas tave kaime vieni menininkai?

64644. kvailutė2006-09-22 15:43
man irgi Onė patinka. kaip tave prisijaukinti?

64647. miestė2006-09-22 15:53
ant savo galvos.

64652. parmazonas2006-09-22 17:51
Žengia Onė tvirtai,
6-tą litrą jau moja,
Su daina džiaugsmingai,
LM-ą vanoja,
O Šatėnai toli...
Švelniai rankomis moja,
Onė triedžia karštai,
Jie vilios amžinai.

64653. Onė2006-09-22 18:36
Susitikome du - vieno taip ir neliko
Karšto kraujo dvelksmu grafomanas nuskrido
"Ruduuuoooo, krenta lapai auksiniai"
Tik dėl alaus...
Litro...
Paskutinio...
Karčią ašarą jau nurijau

64665. laiko ivykiai2006-09-22 21:32
Ana nudauze sugerova del litro alaus.

64696. auuuu2006-09-24 13:11
Seeenas numeris...numirįs... Vakar niekas neapsilankė šitoj skylėj (ei, kur visi grybaujat?)... O kitos skylės seniai užakusios... Ir ką, po šimts pypkių, reiškia: "Sistema pertvarkomka. Atsiprašome už nepatogumus"??? Ar tie nepatogumai laikini? Ar tai TIK nepatogumai? Ar jir gresia ir `ŠAtėnams"? KĄ daryti? KAS kaltas? Ar tai jau GALAS??? Aūūūū...

Rodoma versija 180 iš 204 
13:27:14 Jan 31, 2011   
May 2008 Sep 2013
Sąrašas   Archyvas   Pagalba