ŠIAURĖS ATĖNAI

Šiaurės Atėnai. 2007-03-17 nr. 837

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |

FRANK FUREDI. Mus vienija baimė (46) • RENATA ŠERELYTĖ. Pasaulis be kritikos (41) • -gk-. Sekmadienio postilė (5) • Su Lietuvos lotyniškosios literatūros žinove, LDK ir antikos poezijos vertėja, VU Klasikinės filologijos katedros profesore EUGENIJA ULČINAITE kalbasi Audra Čepkauskaitė . Kas išvers Vytauto Didžiojo laiškus? (9) • JONAS GRIGAS. Sekti ir valdyti (13) • SIGITAS GEDA. Kanapinis kaklaraištis (6) • AGNĖ LEKŠTUTYTĖ. Šarūnas Sauka. „Pasignaibymas“. 1997 (9) • IGNĖ AIDUKAITĖ. EilėsPETER STAMM. Šveicariškas suklydimas (3) • MYKOLAS SLUCKIS. Žavesys ir paguoda (1) • IZIDORIUS ŠIMELIONIS. Mūsų nepalaužiamieji dvasininkai (1) • RIMANTAS ŽILEVIČIUS. Alus ir rinkimai užveda (2) • Cze, szirdele, visi isz yvairiu planetu (486) • 2007 m. kovo 24 d. Nr. 12 (838) (198) •

Mus vienija baimė

FRANK FUREDI

[skaityti komentarus]

iliustracija
Kolosas. Apie 1808
Francisco Goya

Baimė sparčiai tampa savo pačios karikatūra. Ji jau ne vien emocija ar reakcija į suvoktą pavojų. Ji tapo kultūrine idioma, per kurią išreiškiame kankinantį netikrumą dėl savo vietos pasaulyje.

Masinė kultūra nuolatos maitina mus arklinėmis dozėmis aliarmistinių fantazijų apie mūsų tykančias katastrofas, sukeltas gamtos reiškinių arba žmogaus. Šiandien net vadinamoji aukštoji kultūra neįstengia atsispirti pagundai skatinti baimę: neseniai surengtos parodos Niujorko šiuolaikinio meno muziejuje tema buvo „Šiuolaikinio gyvenimo grėsmės“. Baimė yra ir vyraujanti aštuntosios Šiuolaikinio meno bienalės Lione tema. Pasak Natashos Edwards, tą svarbią šiuolaikinio Europos meno parodą persmelkė „baimės menas“.

Tačiau kuo labiau kultivuojame XXI amžiui būdingą nerimastingumą, tuo didesnis pavojus neatkreipti dėmesio į faktą, kad šiandien baimė yra visiškai kitoks potyris nei anksčiau.

Baimės jausmas žmoniją lydėjo per visą istoriją. Tačiau mūsų baimės pobūdis ir jos objektai visą laiką keičiasi – kaskart bijome vis kitaip, vis kitokių dalykų. Per pastaruosius du tūkstantmečius daugiausia bijojome antgamtinių jėgų. Viduramžiais ypač didelę baimę kėlė ugnikalnių išsiveržimai ir saulės užtemimai, nes jie buvo suvokiami kaip Dievo rūstybės apraiškos. Viktorijos epochoje daugelis žmonių labiausiai bijojo nedarbo.

Tačiau šiandien atrodo, kad bijojome išties visko. Viena iš priežasčių yra ta, kad mūsų gyvenimą kontroliuoja tarpusavyje konkuruojančios verslo grupės, kurios siekia savo tikslų, gina savo interesus arba parduoda savo produktus pasitelkdamos baimę. Politikai, žiniasklaida, verslo bendrovės, ekologinės organizacijos, aukščiausi sveikatos apsaugos tarnybų valdininkai ir įvairios aktyvistų grupės nuolatos perspėja mus apie vis naujus dalykus, kurių turėtume bijoti.

Tų baimės platintojų pastangomis mūsų baimės dėl to, kad gali atsitikti kažkas negera, transformuojamos į konkrečias fobijas. Bet koks reikšmingesnis įvykis tampa pretekstu diskutuoti apie tai, ko turėtume bijoti. Paimkime, pavyzdžiui, uragano Katrinos pasekmes. Negana to, kad turime rūpintis, kaip atitaisyti padarytą žalą, pasak kai kurių veikėjų, mūsų laukia daug daugiau tokių nelaimių. Jie tvirtina, kad dėl globalinio atšilimo tokios katastrofos kaip Katrina bus vos ne kasdienis reiškinys. Laisvosios rinkos ideologai kaltina „didžiąją biurokratiją“ blogu gelbėjimo darbų organizavimu. Prezidento George’o W. Busho kritikai rodo pirštu į karą Irake. O Bushas viskuo kaltina vietinę valdžią. Kai kurie veikėjai tvirtina, kad katastrofa, kuri ištiko Naująjį Orleaną, yra Dievo bausmė už žmonių nuodėmes, kiti įtikinėja, kad iš tiesų šis kataklizmas buvo dalis slapto sąmokslo prieš juodaodžių rasę.

Aštri konkurencija tarp baimės platintojų padeda įsigalėti nepasitikėjimo atmosferai. Ar tokioje situacijoje galima stebėtis afroamerikiečiais, įtariančiais, kad Naujajame Orleane Busho vyriausybė gelbėjo baltųjų rajonus ir sąmoningai ardė vandens užtvaras juodaodžių rajonuose?

Katastrofa, kuri nuniokojo Luizianą, buvo ir mūsų žmoniškumo išbandymas. Deja, mes buvome skatinami interpretuoti tai, kas ten vyko, blogiausiu įmanomu būdu. Kaip pasirodė, dauguma pasakojimų apie prievartavimus, plėšimus, žudynes ir kitokias asocialaus elgesio apraiškas buvo prasimanyti. Tačiau kuriam laikui baimė dėl civilizacijos užstrigimo privertė mus pamiršti užuojautą artimiesiems.

Baimės rinkoje konkuruojama ne tik dėl tokių didelių įvykių kaip uraganas Katrina. Įsivaizduokime, kad šioje rinkoje, kurioje dominuoja baimės prekeiviai, esame tėvai. Metų metus mums kalė į galvą, kad saulės spinduliavimas mirtinai pavojingas mūsų vaikams ir kad reikia saugoti juos nuo odos vėžio, kaip galima labiau sumažinant kontaktą su saulės spinduliais. Staiga praėjusiais metais pasirodo tyrimas, kuriame skelbiamas pavojus dėl vis didesnio vitamino E stygiaus vaikų organizmuose. Ir ką gi daryti? Akivaizdu, kad vis platesnis žmogiškosios patirties spektras – nuo gamtos kataklizmų iki vaikų sveikatos sutrikimų – dabar interpretuojamas pasitelkiant konkuruojančius nuogąstavimus.

Mūsų mizantropiška reakcija į katastrofą Naujajame Orleane kasdien atsikartoja ir mažiau pastebimų įvykių atžvilgiu. Bet kokia diskusija apie vaikus mūsų visuomenėje baigiasi paniška gaida. Tyrimai rodo, kad vos tik žiūrovai televizijos naujienose pamato vaikus, automatiškai tikisi ko nors negatyvaus. Antai dauguma žmonių, paprašytų interpretuoti vyro, apkabinusio vaiką, nuotrauką, atsakė, kad tai pedofilas, ir jiems net mintis nekilo, jog tai galėtų būti mylintis tėvas, apkabinęs savo vaiką.

Tam tikra prasme fenomenas, kai tarpusavyje konkuruoja skirtingi teiginiai, ko derėtų bijoti, būdingas ne vien mūsų laikams. Šaltojo karo ideologinėse kovose kaip ginklas taip pat dažnai buvo pasitelkiama baimė. Vieni politikai skatino didinti ginklavimosi išlaidas, skalambydami apie komunizmo grėsmę, kiti kvietė nusiginkluoti, gąsdindami visuomenę branduolinio ginklo pavojais. Tačiau nūdienos aliarmistų konkurencija visiškai kitokia.

Baimė jau nėra susijusi su patyrimu. Kylanti iš konkrečios grėsmės, tokios kaip epidemija ar karas, baimė gali mus skatinti elgtis protingai ir apdairiai. Tačiau kai ji propaguojama taip laisvai kaip šiandien, ji gali būti susieta su bet kuo. Tokiomis aplinkybėmis baimė dezorientuoja, skatina nepasikliauti savo patyrimu. Baimė tapo absoliučiai negatyviu jausmu.

Verta priminti, kad istorijoje baimės konotacijos ne visada buvo visiškai negatyvios. XVI amžiaus anglų filosofas Thomas Hobbesas manė, kad baimė būtina individo savęs realizavimo sąlyga, civilizuotos visuomenės atrama. Baimė buvo tam tikras protingos reakcijos į naujus įvykius lygmuo. Ne visada ji reiškė ir negatyvią emocinę reakciją. Dar XIX amžiuje baimės sąvoka dažnai siejosi su „pagarbos“ išraiška. Šiuo požiūriu „dievobaimingumas“ turėjo kultūriškai vertingas ir įtvirtintas konotacijas. O šiandien Dievo baimė nebeatitinka kultūrinių normų. Viena iš svarbių tokio pokyčio priežasčių yra ta, kad baimė vis rečiau siejasi su kokiais nors teigiamais bruožais.

Šiandien vienas iš būdingų baimės bruožų yra tas, kad ji, regis, egzistuoja savaimingai ir jokių konkrečių priežasčių jai atsirasti nereikia. Tradicinės visuomenės sieja baimę su kokia nors aiškiai suformuluota grėsme – epidemijos baimė, bado baimė. Tokiose formuluotėse grėsmė buvo apibrėžta kaip baimės objektas: problema buvo mirtis, liga arba badas. Šiandien dažnai patį baimės aktą vaizduojame kaip grėsmę. Šią tendenciją ryškiai iliustruoja nusikalstamumo baimė. Dabartiniais laikais ši baimė laikoma problema, tam tikru mastu atskira nuo paties nusikalstamumo problemos. Dažnai atrodo, kad politikai ir policijos pareigūnai labiau rūpinasi sumažinti nusikalstamumo baimę negu patį nusikalstamumą. [...]

Taip pat ir terorizmo baimė yra traktuojama kaip problema, nepriklausanti nuo faktinės grėsmės gyvybei, su kuria susiduria žmonės. Todėl tiek daug kovos su terorizmu priemonių iš esmės yra skirtos visuomenėje išsikerojusiai šio reiškinio baimei pažaboti.

Neigiamo mobiliųjų telefonų poveikio sveikatai baimė interpretuojama kaip savaimingas rizikos veiksnys. Didžiojoje Britanijoje nepriklausomų ekspertų grupė, suformuota 1999 metais tuometinės sveikatos apsaugos ministrės Tesse Jowell, priėjo prie išvados, kad jau pati ši baimė gali išprovokuoti sveikatos pablogėjimą. Šios komisijos ataskaitoje pažymima, kad tokio pobūdžio nuogąstavimai „patys savaime gali daryti poveikį“ visuomenės sveikatai. Įvairios valstybės institucijos, planuodamos savo veiksmus, baimę vis dažniau laiko nepriklausomu veiksniu.

Teisinė sistema irgi pasidavė bendroms tendencijoms. JAV teismai vis dažniau priteisia kompensacijas už patirtą baimę net tais atvejais, kai nebūta pastebimos fizinės grėsmės. Tai akivaizdžiai liudija, kad tolstama nuo ankstesnės praktikos, kai buvo priteisiamos kompensacijos už patirtą „išgąstį“ – kaip reakciją į faktinius įvykius. Šiandien kompensacija gali būti priteista ir tuo atveju, jeigu ieškovas baiminosi, kad jam gali atsitikti kas nors negera. Pavyzdžiui, teigiama, kad žmonės, kurie baiminasi, jog jų sveikatai gali pakenkti netoli namų įsikūrusi atliekų deginimo katilinė, turėtų gauti kompensaciją.

Politiniai debatai dažnai apsiriboja ginčais, ko labiau derėtų bijoti. Dėl visuomenės dėmesio grumiasi tie, kurie įspėja apie galimą terorizmo grėsmę, apie pavojų, keliamą nutukimo problemos, politinio prieglobsčio prašytojų ir t. t. Taip mūsų baimės politizuojamos ir transformuojamos į baimės politiką. Visuomenės sveikata, aplinkos apsauga besirūpinantys aktyvistai ir kitos įvairios grupės, siekdamos savo tikslų, bauginančių pasakojimų griebiasi ne rečiau negu politikai, kurie trokšta sulaukti visuomenės dėmesio puoselėdami baimes, susijusias su nusikalstamumu ir teisėtvarkos įtvirtinimu.

Baimės naratyvas tapo įprasta gyvenimo interpretavimo schema. Anksčiau – kai baimės politika buvo vykdoma Lotynų Amerikoje, fašistinėje Italijoje ar stalinistinėje Sovietų Sąjungoje – baimes paprastai sukeldavo konkretūs pavojai. Žmonės bijodavo, kad jų neištiktų toks pat likimas, koks ištiko draugus ar kaimynus. O šiandien visuomenės baimės dažniausiai nesusijusios su konkrečiais įvykiais. Baimės politika sukelia perdėtą jautrumą gyvenimui apskritai. Pasakymas „bijau“ paprastai išreiškia miglotą bejėgiškumo jausmą.

Baimės dažnai pasireiškia nusiskundimais kokiu nors konkrečiu žmogumi: „Tas Bushas man tiesiog kelia siaubą“ arba „Jis pasibaisėtinas prezidentas“. Ironiška, kad, smerkdamas Bushą už baimės politiką, taip sakantis žmogus pats stumia savą baimės politikos versiją, nurodydamas, kokia baisi jam prezidento politika.

Tačiau baimės politika negalėtų klestėti, jeigu ji nerastų palankios terpės šiuolaikiniame kultūriniame klimate. Politikai negali kurti baimės tiesiog iš nieko. Negali ir jos monopolizuoti: paniką sveikatos ar saugumo klausimais ne mažiau sėkmingai gali sukelti ir internautai arba atskiros žmonių grupės. Paradoksalu, bet vyriausybės ne ką mažiau laiko skiria spontaniškai kuriamų bauginančių istorijų pasekmėms neutralizuoti negu savoms baimės platinimo kampanijoms vykdyti.

Baimės politika sulaukia tokio stipraus atgarsio todėl, kad pasikeitė žmogaus asmenybės apibrėžimas psichinės sveikatos srityje. Vis daugėja žmonių, kuriems trūksta emocinių išteklių gyvenimo iššūkiams sutikti. Paimkime, pavyzdžiui, naujausią ataskaitą apie Černobylio katastrofos padarinius. Reikia labai įdėmiai perskaityti tą trijų tomų studiją, kad išžvejotum gerą naujieną, jog Černobylio atominio reaktoriaus avarijos aukų skaičius siekia mažiau negu penkiasdešimt. Prognozės, kad galiausiai dėl tos katastrofos mirs tūkstančiai žmonių ir dar daugiau susirgs, nepasitvirtino. Atlikus tyrimus nebuvo aptikta įrodymų nei apie katastrofos paliestų žmonių vaisingumo sumažėjimą, nei apie įgimtų ar įgytų ligų pagausėjimą. Tačiau, paklūstant mūsų laikais viešpataujančioms nuotaikoms, pranešime teigiama, kad po Černobylio avarijos didžiulė problema yra avarijos paveiktų žmonių psichinė sveikata. Įsitikinimas, kad žmonės nepajėgūs susidoroti su nelaimėmis ir skausmu, yra kertinis mums iškylančių problemų supratimo akmuo. [...]

Įvairios privačios bendrovės ypač noriai pasitelkia baimę kaip rinkodaros priemonę, siekdamos paskatinti vartotojus pirkti peršamus produktus. Draudimo, saugos paslaugų ir sveikatos apsaugos bendrovių rinkodaros strategijos išeities taškas yra įtikinti vartotojus, kad jiems reikia labiau susirūpinti savo saugumu. Siekdamos padidinti prekių ir paslaugų pardavimą, baimę noriai pasitelkia ir informatikos bei telekomunikacijų bendrovės, taip pat ištisa armija įvairaus plauko konsultantų.

Kai kuriais atvejais sunku tiksliai nubrėžti liniją, skiriančią baimės ekonomiką nuo susirūpinimo reiškimo ir katastrofų prognozavimo. Verta prisiminti, kaip ilgą laiką buvo skelbiama, kad vadinamoji Y2K problema, dar žinoma „tūkstantmečio viruso“ vardu, sukels tikrą katastrofą. Tarptautiniu mastu buvo imtasi precedento neturinčių apsisaugojimo priemonių, tam buvo išleisti milijardai dolerių. Labai mažai ekspertų buvo pasirengę kvestionuoti nuomonę tų, kuriems rūpėjo sukurti „tūkstantmečio viruso problemą“.

Net sociologai, kurie paprastai stengiasi tirti prognozių apie būsimas katastrofas pagrįstumą, šiuo atveju nekėlė jokių klausimų. Larry Seltzeris, informacinio verslo analitikas, rašė: „Dabar, matydamas, kaip buvo išpūstas tas reikalas ir perdėtas pavojus, negaliu atsikratyti įspūdžio, kad daugeliu atvejų tai buvo sąmoningas akių dūmimas.“ Ir pridūrė, kad prognozuotojų „motyvacija – pirmiausia honorarai už konsultacijas – buvo labai akivaizdi“. Nepaisant to, pinigai buvo ne viskas. Seltzerio nuomone, „daugelis nusimanančių žmonių, nesuinteresuotų materialiai, irgi tikėjo, kad grėsmė reali“.

Nors baimės ekonomika klesti, plačiai naudojamasi potencialių katastrofų baime, baimės plitimas yra veikiau kultūrinių veiksnių, o nei finansinės naudos vaikymosi padarinys. Viena iš apgailėtinų tokios kultūros pasekmių yra ta, kad kiekvieną problemą ar naują iššūkį galima sureikšminti taip, jog jis virs žmonijos išlikimo ar žūties klausimu. Taigi, užuot skatinusi modernizuoti ir tobulinti esamas kompiuterines sistemas ir suvokti jų trūkumus kaip išsprendžiamą techninio pobūdžio problemą, šiuolaikinė kultūra skatino neracionalias baimes ir brukte bruko įvairius apokaliptinius scenarijus.

„Tūkstantmečio virusas“ buvo žmonių vaizduotės vaisius ir stulbinančio žmonių gebėjimo įbauginti save simbolis. Bet kam tas virusas, jeigu turime globalinį klimato atšilimą? Šiandien jis tapo pagrindiniu apokaliptinių scenarijų šaltiniu. Beveik kiekvieną netikėtą gamtos reiškinį galima aiškinti kaip artėjančios ekologinės katastrofos ženklą. Esame įsitikinę, kad tik visiškas ekonominio ir visuomeninio gyvenimo pertvarkymas žmones kaip rūšį gali apsaugoti nuo pražūties.

Šiuolaikinė kalba atspindi šią tendenciją sureikšminti problemas ir nepageidautinus atsitikimus ir paversti juos gyvybės ir mirties klausimais. Tokie žodžiai kaip „maras“, „epidemija“ ar „sindromas“ vartojami įvairiausiomis aplinkybėmis, siekiant atkreipti dėmesį į netvarų žmogaus egzistencijos pobūdį. Apokaliptinė frazeologija padeda paversti išskirtinius įvykius kažkuo, ko dera tikėtis kasdien. Ryški iliustracija yra vaikų pagrobimai. Laimė, vaikų pagrobimai – labai retas reiškinys, tačiau jis vaizduojamas taip, tarsi būtų įprastas, visiems vaikams gresiantis pavojus. Panašiai ir kiti žmonių tykantys pavojai vis dažniau vaizduojami kaip kažkoks visiškai įprastas dalykas. Kaip tvirtina sociologas Krishnanas Kumaras, apokaliptinė vaizduotė tampa beveik banali ir jos vaisius yra pajauta, kad „šis tūkstantmetis neturi ateities“.

Visuomenėje plintant įsitikinimui, kad žmonės bejėgiai susidoroti su jiems kylančiomis grėsmėmis, kad mes nuolatos susiduriame su išlikimo problema, suklestėjo baimės rinka. Bejėgiškumo nuotaikos skatinamai veikia rinką, kurioje dėl visuomenės dėmesio konkuruoja skirtingos baimės. Nuo 2001 m. rugsėjo politikai, verslo bendrovės, įvairūs judėjimai ir interesų grupės bando realizuoti savo egoistines programas manipuliuodami visuomenėje įsitvirtinusia terorizmo baime.

Gali susidaryti įspūdis, kad visi mano sulauksią didesnės paklausos, jeigu susies savo argumentus ar pažadus su saugumo aspektais. Bendrovės sistemingai pasinaudoja susirūpinimu šalies saugumu, siekdamos gauti subsidijų ir išvengti mokesčių. Paradoksalu, bet stambiojo verslo kritikai taiko panašią taktiką – daugelis aplinkosaugos aktyvistų pradėjo sieti savo tradicines, aliarmistines kampanijas su teroristinių išpuolių baime.

Nors baimės politika atspindi paplitusias nuotaikas, ji vykdoma ne spontaniškai. Baimė buvo ir yra sąmoningai politizuojama. Patarimo, kurį valdantiesiems davė Machiavelli, sakydamas, girdi, daugiau saugumo jiems suteiksianti žmonių baimė negu meilė, klausė daugelis autoritarinių režimų. Baimė padeda priversti, terorizuoti ir palaikyti viešąją tvarką. Ji gali labai sutelkti ir suvienyti visuomenę.

Šiandien baimės politikos tikslas kaip tik ir yra suvienyti ir sutelkti visuomenę apie išsibarsčiusį elitą. Tačiau kad ir kokie būtų baimės politikos autorių tikslai, jos esmė – įtikinti, kad alternatyvos nėra.

Baimė skatina piliečius pamiršti politinius skirtumus. Iš esmės įvairios politinės partijos ir judėjimai skiriasi tik tuo, kad bijo skirtingų dalykų: aplinkos užterštumo, neatsakingų korporacijų veiksmų, imigrantų, pedofilų, nusikalstamumo, globalinio atšilimo ar masinio naikinimo ginklų.

Dabar baimė laisvai purpčioja nuo vienos problemos prie kitos, ir jokio loginio ryšio tarp jų jai nereikia. Kai 2002 m. birželį garbusis Jerry Vinesas, JAV pietų baptistų vadovas, pareiškė, kad Mahometas buvo „velnio apsėstas pedofilas“ ir kad Alachas padarė musulmonus teroristais, jis tiesiog pasitelkė dabartinių baimės naratyvų matricą, pagal kurią leistini bet kokie loginiai šuoliai. Toks arbitralus terorizmo susiejimas su pedofilija gali sustiprinti žmonių baimes ir vieno, ir kito reiškinio atžvilgiu. Toks poveikis kyla, kai kiekvienas netikėtas klimato reiškinys arba gamtos katastrofa susiejama su globaliniu atšilimu. Gali susidaryti įspūdis, kad politika atgyja tik karikatūriška panikos forma.

Tam tikra prasme terminas „baimės politika“ yra neadekvatus. Nors „baimės politiką“ vykdo įvairios partijos ir grupuotės, ji reiškia politikos atsižadėjimą. Priešingai nei autoritarinių režimų ir diktatūrų vykdyta įbauginimo politika, šiuolaikinė baimės politika neturi aiškaus tikslo ir krypties, ji tik skelbia tam tikrus teiginius kalba, sukeliančia platų kultūrinį atgarsį. Būdingiausias mūsų laikų bruožas yra ne baimės, bet mūsų bejėgiškumo jausmo kultivavimas. O kuo bejėgiškesni jaučiamės, tuo sunkiau atsispirti bauginančioms sirenų giesmėms. Norint pasipriešinti baimės politikai, pirmiausia reikia pasakyti sau: nesame bejėgiai. Kai suvokiame save kaip bejėges būtybes, baimė auga kaip ant mielių ir atima gebėjimą matyti ir mąstyti. O juk žmogaus protas turi fantastišką gebėjimą priimti iššūkius, įveikti pavojus ir iš jų pasimokyti. Per savo istoriją žmonija išmoko daug ir sukūrė sistemingų grėsmių identifikavimo, įvertinimo būdų ir veiksmingų metodų, kaip jas sumažinti ir įveikti. Alternatyva visada yra.


www.spiked-online.com

Vertė Vitalijus Šarkovas

 

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Sausio

PATKPŠS

 1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

 

Skaitytojų vertinimai


77947. krankt kiskiui p2007-03-18 20:14
Malacius, kiskeli. Nepatingejai, i bedieviu pataisynas nustraksejai, rimtumo smalkes pravedinai, papiktinai. Paliksiu ramybeje tavo kailinelius, dabar ir dirbtiniu graziu prisiuva. :)

77991. kiskis p - krankt2007-03-18 22:05
bepigu palikti ramybej mano kailinelius, kai katalikai ispesiojo ir sudraske visiskai. iskeike vargsa zvereli.

78003. krankt kiskiui p2007-03-18 22:34
Cia vis seni iprociai nuo inkvizicijos laiku...Jei ne mokslas, tai ir siandien dykumoje ant smelio rasytu bei netikeliams karsta svino pudinga gerklen piltu. ;)

78005. krankt, dar2007-03-18 22:36
Sis straipsnis graziai paaiskina evangelizacijos potroskius.

78012. kiskis p - krankt2007-03-18 22:47
butinai perskaitysiu, gal tapsiu protingesnis ir susigaudysiu savo paties potroskiuose. jus labai maloni, krankt.

78044. r2007-03-18 23:59
ar kiskis ne pedofilas?ka ta raide p reiskia?as jau bijau

78046. nebijok2007-03-19 00:32
p reiskia piskis

78053. e - jus labai maloni, krankt.2007-03-19 09:33
ir ... ir, pasirodo, protinga, truputi.

78105. krankt2007-03-19 16:28
Oho, kiek si karta kreditu susirinkau, dabar palinksiu nuo tos nastos. :)

78133. cc - :)))))))))))))))))))))))))))))))))))))))))))))))))))2007-03-19 20:46
Kartą rašiau Kaune iš broliuko kompo raidėmis be šitų,.. kaip jos vadinasi... ? Apokriptai ? Velnias, pamiršau. Tai parašiau Zuikiui piškiui be šitų,... velnias,... na Š be kepurėlės. Tik išsiuntęs susigriebiau. Vėliau rašydavau tik vieną p. :) Dabar juokas ima, o tada buvo visai nelinksma.

78135. cc,- dėl baimių2007-03-19 20:48
Žinom, žinom. Tik nereikia mūsų gąsdinti. Kai būnu su kiškiu p. - tada nieko nebijau.

78147. aha2007-03-19 21:48
Vargšai `ŠAtėnai`!.. Kažkoks žvėrynas beliko. Bet ir tas suvargęs - nusikrankusios varnos ir kiškiai p... :/

78152. r2007-03-19 22:08
bet uztat tekstu daug ir geresni negu pas jus

78184. ivs2007-03-20 06:55
Nagi geras straipnis. (buvau parašius nugi, bet dėl ežero apsigalvojau).

78185. e - ivs2007-03-20 07:14
buckis.

78188. ivs :))2007-03-20 07:22
Na, reikia tikėtis, kad miestė pro čia neis į Saulutę ir nepamatys.

78202. eik2007-03-20 09:58
Kai atėjo pirmagimė, šalia džiaugsmo, nustebimo, staiga, baimingai pagalvojau ir apie nestabilų pasaulį, kuriame jai teks gyventi, ir trumpam suspaudė širdį... Tuo metu gyvenome "brandaus socializmo" sąlygomis - tarp susipriešinusių vakarų ir sovietų.
Jei parašytas toks straipsnis, gal ne vienas aš toks paranojikas. Ačiū autoriui ir vertėjui - jau lengviau. :)
Man atrodo, baimės demonas (kaip ir visas tuntas kitų) ištrūko į laisvę ir pradėjo bujoti dėl informacijos sklaidos atpigimo. O kadangi instinktas išlikti yra stipresnis už instinktą būti, tad ir manipuliavimui lengviau panaudoti mūsų demonus, o ne angelus. O mūsų angelai tinka tik individualiam naudojimui. Kai juos išleidžiam į viešą erdvę, jie irgi pavirsta į demonus. Pažiūrėkime į ką pavirto meilės angelas milijonus kartų atsikartojęs TV ekranuose - sex show. Panašu, kad "mylėk artimą savo" šiais laikais įgauna ir dar vieną bruožą - atsparą kolektyviniam sąmonės programavimui.

78217. šlumšis2007-03-20 12:15
nustebau dėl Černobylio "geros naujienos" - tipo aukų skaičius mažiau nei penkiasdešimt, visi kiti sveikučiai ritinėjasi be jokių pasekmių, išskyrus psichologines. O kažkada mačiau dokumentinį filmą, rodė ligoninę, kurioje geriau nesakysiu kas. pagal autorių išeitų, kad montažas. nu tai gal ir dvyniai montažas, ypač mums, kai labai toli. bet turbūt, kai esi situacijos dalyvis atrodo kitaip. čia kaip su tais Lietuvos partizanais. o perdėtas įsitikinimas, kad "viskas kontroliuojama", ir dar technologiškai, gali būti ne kas kita kaip tos pačios užslopintos chaoso baimės išraiška. išmušk pavyzdžiui, labai disciplinuotą žmogų iš jo skrupulingai palaikomos struktūros - neretai gauni panikierių. na, dar psichopatai yra labai drąsūs. nei baimės, nei kaltės, nei depresijos. užtat neretai užima vadovaujančius postus. žodžiu, straipsnio pranešimas nėra visai nesunešiojamas.

78267. kvailutė2007-03-20 16:26
Šiandien baimės politikos tikslas kaip tik ir yra suvienyti ir sutelkti visuomenę apie išsibarsčiusį elitą. Tačiau kad ir kokie būtų baimės politikos autorių tikslai, jos esmė – įtikinti, kad alternatyvos nėra.

Ar galiu truputį pakoreguoti šiuos du sakinukus? Net netaisyti, o pasakyti truputį kitaip? Aišku, kad galiu. Ačiū. Baimės politikos esmė – įtikinti visuomenę, kad nėra jokios kitos alternatyvos, kaip susivienyti ir susitelkti apie elitą. Autorius tik užmiršo pratęsti, ką veiks elitas su susitelkusia visuomene. O gal buvo atsakymas, tik aš nesugebėjau įžvelgti? Help, please!

78367. krankt2007-03-21 04:47
Na, ka gi gali veikti tas elitas su susitelkusia visuomene? Aisku: melzti, durninti, vel melzti, vel durninti. Ir taip iki kokios nors revoliucijos. :)

78369. e - krankt2007-03-21 07:27
a jooooo. klasiu kova - visuomenes raidos variklis.

78378. eik2007-03-21 09:59
Elitui tiesiog patinka buti elitu. Gal ir man patiktų ten pabuvus, kas žino... Bet revoliucijos nepatinka nei elitui, nei daugumai. Įtariu, kad melžimas ir durninimas gaunasi savaime, kaip ir be pykčio. Kaip koks hierarchijos egzistavimo būdas. Aišku, nuo to nelengviau. :)
O elitas nieko ypatingo neveiks su susitelkusia visuomene. Tačiau jau mes tokie, kad susitelkę, ar sutelkti, negalime išbūti ilgai. Tad elitui, kad išlaikyt mus valdomais, reiks vis ieškoti naujų baimių, naujų priešų. Baimių ir priešų nepritruks - atsiras gi iš daugumos, norinčių pataisyti pasaulį ar savo buitį, besitaikančių užimti elito vietą. Gal ir iš šatėniškių kas sumanys... :) Už ką balsuotum, kvailute? Aš tai už Ebolą. Gerai jis prasieitų per juodašvarkius. O šatėniškių neskriaustų - iš sentimento. :)

78383. kvailutė>eik2007-03-21 10:50
Labas, eik, sutinku su tavimi, kad visuomenės melžimas ir durninimas juodašvarkiams gaunasi savaime – kaip pirmtakų palikimas. Tik abejoju, kad elito peršukavimas iš esmės ką pakeistų – ta pati vergovė tik naujame popierėlyje, manau. O mechanizmas suktųsi toliau. Bet sutinku su autoriumi, kad pirmiausia reikia pasakyti sau: nesame bejėgiai ir Alternatyva visada yra. Tikrai. Nes ir didžiausioje priespaudoje daugiau ar mažiau erdvės judėjimui yra. O svajonėms negalioja jokios užtvaros;)

78385. eik kvailutei2007-03-21 11:38
Aš nesakau, kad būtų geriau VISIEMS. Tik šatėniškiams. :)

78418. krankt > e2007-03-21 16:49
Ezereli, kokios cia dabar klases? Sluoksniai. ;)

78420. krankt > kvailutei ir eik2007-03-21 16:56
Revoliucijos, zinoma, nemielas gaivalas ( kaip koks taifunas gamtoje), visokie pilietiniai ir kitokie karai. Kaip bebutu, homosapiensai letai, bet tobuleja. Patirtis parode, kad viduriniosios klases (atsiprasau, e, bet Amerikoje taip sako) buvimas labai efektingai naikina socialine itampa. Visa beda, kad saujele elito gobsuoliu, pasinaudoje globalizmo spragomis, pamazu pradeda griauti si stabilu pamata.

78423. krankt, dar2007-03-21 17:10
Negerai cia parasiau. Ne globalizmo spragomis, bet valdzios korupcija.

78426. e - kr(...pamazu pradeda griauti si stabilu pamata.)2007-03-21 17:40
betgi pamazu. nenusimink. musu amzeliui tikrai uzteks.

78427. krankt ezersui2007-03-21 17:42
Nenusimenu, tik manau, kad gerus dalykus visgi reikia saugoti - budriai. :)

78428. e -budriai2007-03-21 17:43
geriau gudriai.

78452. krankt > e2007-03-22 03:49
Nezinau kodel, bet nepatinka man zodis "gudrus", kazkoki negera atspalvi matau. Gal geriau gerus dalykus saugoti protingai, ne?

78462. e - kr( gerus dalykus saugoti protingai)2007-03-22 09:51
aisku, kad taip. aisku, gudrute tu mano.
p.s. beje, neerzina vienaskaita ? juk tikrai nieko kartu nesam gane. jei kas( jei kompleksiukai kokie) - sakyk. moment suoficialesiu.

78463. e - nepatinka man zodis "gudrus", 2007-03-22 09:55
zodis kaip zodis, o stai gudrus zmogai ir man nepatinka. manau, kad gudrumas yra didziausias protingumo/ismintingumo klasinis priesas, tpsknt.

78465. Rūta2007-03-22 10:02
labiausiai aš bijau tapti bejėge.ta, kuri negali pasirūpinti savais žmonėm bent-vaikais, tėvais.ir savim-tas svarbiausia. tapti kažkam našta bijau.nugyventi šį trumpą gyvenimą bet kaip.neprasmingai, nelaimingai.bijau, kad vaikams nebūtų didelių bėdų.

78471. :)e -r2007-03-22 10:36
kad tavo baimes akys bais dideles.
nebijok ir busi pirmas, tpsknt.

78490. Ruta2007-03-22 16:28
Pasižiūrekite A.Baltrūno tapybos parodą "Baimės nugalejimas", kuri rodoma "Arkos" galerijoje. Tikrai verta !

78498. krankt > e2007-03-22 18:05
Vienaskaita neerzina, nesgi kol kas pati sau nesidvejinu, nesitrejinu, nesidesimtinu ir t.t. :) Va, pamazu pradedam susikalbeti. O is pradziu tai vos nesusipliekem. Virtualiai.

78499. krankt Rutai2007-03-22 18:06
Jei jau bijai tapti bejege, tai niekada tokia nebusi. Geras zenklas. :)

78511. au au2007-03-22 19:49
Krankt, blinkt,šlumšt štai ir viskas. Ar kuris nors sugebėjo perskaityt straipsnį?

78513. šlumšt au au2007-03-22 19:57
matyt, jūs sugebėjote. bet nei šuo nesulos.

78591. Cyptyp2007-03-23 13:33
Kaip būtų patogu, jei tekstą skirstytų numeruotomis dalimis. Lengviau rasčiau, kur pabaigiau skaityti.

78616. alis :-) 2007-03-24 08:11
kartais iš rašto išeina iš krašto ar ne...

105311. studente :-) 2007-12-19 12:25
Vertimas galejo buti ir geresnis, nes jau tikrai pazodziui is anglu isversta, aiskiai matosi... As mokausi Olandijoje Kulturos studijas ir tai labai aktuali tema siandien! Visa vakaru ir europos politika yra pagrista baime. Tai kaip ginklas valdyti visuomene. 9/11, Katrina,... tik vardink - mus tai gasdina!

Rodoma versija 180 iš 204 
13:26:59 Jan 31, 2011   
May 2008 Sep 2013
Sąrašas   Archyvas   Pagalba