ŠIAURĖS ATĖNAI

Šiaurės Atėnai. 2006-09-02 nr. 811

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |

Turinys (39) • AUSMA CIMDIŅA. Rūkymo poetika latvių literatūroje (1) • LAIMANTAS JONUŠYS. Prie vasaros detektyvo-js-. Sekmadienio postilėRIČARDAS ŠILEIKA. Užutrakio plenero nuosakos, nuotaikos, nuotykiaiNICK PATON WALSH. Iš visų menų kinas vis dar svarbiausiasKAZIMIERZ BRAKONIECKI. Borussia (6) • SIGITAS GEDA. Skaitalai - pelėmsEGLĖ MIKALAJŪNAITĖ. Lietuviškasis postmodernizmas ir kičasREGINA KASPERAVIČIŪTĖ. Eilės (2) • CASTOR&POLLUX. Verba de verbisAUDRONĖ ŽUKAUSKAITĖ. Išnykimo scenarijai: Gombrowiczius, Kafka, BeckettasVALDAS KILPYS. Afonia (38) • Ką reiškia skaityti? (109) • KASPARAS POCIUS. Su ta pačia gramatine klaida (6) • JONAS MIKELINSKAS. Elegija apie Baimę ir Chimerą (1) • LAIŠKAI (65) •

Turinys

[skaityti komentarus]


AUSMA CIMDIŅA. Rūkymo poetika latvių literatūroje
Iš: Ausma Cimdiņa. Dzīve tekstā. Raksti par literatūru. Rīga: Atēna, 2006. Vertė Laura Laurušaitė
Rūkymo motyvo latvių literatūroje paieškas galima pakreipti įvairiausiomis kryptimis, pavyzdžiui, pasirinkti malonumo ir priklausomybės (arba adikcijos) diskursą (su didaktika ar be jos: kas neskanauja, pats tampa neskanus); vaizdinių tipologijos aspektą (rūkaliaus vaizdinys latvių literatūroje, panašiai kaip komjaunuolio, stachanovietės, legionieriaus ir kiti tam tikros epochos vaizdiniai); kūrybos proceso ir literatūros sociologijos perspektyvą (rūkantys ir nerūkantys autoriai / autorės) ir pan. Upīčio produktyvumas buvo matuojamas per dieną surūkytų cigarečių, tiksliau, nuorūkų skaičiumi. Jei puslitrio talpos peleninė dienos pabaigoje būdavo pripildyta iki viršaus – vadinasi, rašymas ėjosi „kaip iš pypkės“. Tauškalai, kad viena cigaretė žmogaus gyvenimą sutrumpina penkiolika minučių (o viena darbo diena – aštuoniomis valandomis). Latvių prozos didmeistris Upītis sulaukė devyniasdešimt trejų metų, o jei prie jo gyvenimo pridurtume surūkytų cigarečių „atimtą“ laiką, prisidėtų dar bent dešimtmetis.

LAIMANTAS JONUŠYS. Prie vasaros detektyvo
Paklaustas, kuo apskritai gali patraukti detektyvo žanras, tarčiau, kad šis patrauklumas gali būti dvejopas. Bene idealus yra grynosios formos variantas, kai esmei – mįslingai įdomios intrigos struktūrai – nekliudo kokie nors pašaliniai, neliteratūriniai, nestruktūriniai elementai. Žinoma, įtikimumo dėlei turi būti minimalus socialinis psichologinis pamatas. Tokiais grynais detektyvais galima laikyti A. Christie romanus. Tai grynosios literatūros ("meno menui") modelio variacija, tik kadangi kanoninis detektyvas neturi skaitytojo sielą veikiančio meninio impulso, tai grynosios literatūros atžvilgiu jis yra tarsi kava be kofeino arba nealkoholinis alus. Bet juk šiuos gėrimus taip pat gali būti malonu gerti, kaip kartais malonu iš skaitymo tiesiog turėti geros kokybės pramogą.

-js-. Sekmadienio postilė
Ką gi, po tokių žodžių belieka liaupsinti Jėzaus išmonę. Koks jis neformalus, koks nestandartinis, kaip giliai griebia! Jo nepapirksi pamaldžiai nutaisyta fizionomija, ritualų ir taisyklių laikymusi, jokiais išoriniais religingumo ženklais. Jis žvelgia į žmogaus vidų, į širdį, jam brangūs gilieji sielos judesiai, o ne fasadas. Dar labiau susižavi juo, kai išsiaiškini, kad tai, kas mūsiškiame vertime iš atsargumo pavadinta prosenių padavimais, yra ne kas kita, o religinės tradicijos. Šventos ir nepajudinamos. Vadinasi, Jėzaus kirsta tikrai iš peties. Ne šiaip per kvailus prietarus, bet per tai, už ko kabinasi kiekviena religija.

RIČARDAS ŠILEIKA. Užutrakio plenero nuosakos, nuotaikos, nuotykiai
Iš to labai natūraliai išsirutuliojo ir menininkų pleneras Užutrakyje, kurį jau antri metai visom išgalėm palaiko E. F. André klubo Lietuvoje prezidentė Vaiva Deveikienė, dangų tvarko ir palankų vėją reguliuoja plenero vadovė dailininkė Nadežda Zajančkovskaja. Pernykščiame plenere, skirtame E. F. André 165-osioms gimimo metinėms, aštuonių menininkų buvo sukurta daugiau kaip septyniasdešimt darbų. Šiemet piešė, fotografavo, tapė ir prasmingai kūliavirsčiavo margutėlis tuzinas dalyvių. Tarp lietuvių "įpaišytas" lenkas iš Vronkų Ireneuszas Polanowskis (arba Ireneuszas Vowie) tapė itin spalvingus paveikslus, primenančius kubizmo manierą. Vytautas Šatas apgailestavo, kad jo darbuose per daug dažo, o nėra spalvų. Užtat Ireneuszas labai tvarkingai, nepažeisdamas eismo taisyklių vairuoja savo automobilį, visada žvalaus veido, pilnadantės šypsenos ir sąmojingo liežuvio. Jis taip pat išreiškė ugningą norą tapti E. F. André klubo Lietuvoje nariu.

NICK PATON WALSH. Iš visų menų kinas vis dar svarbiausias
"The Guardian", 2005.IV.15. Vertė Vitalijus Šarkovas
Tačiau, kaip ir per visas Rusijos revoliucijas, neapsieita be politinio architekto. 2002 m. rugpjūtį Kultūros ministerija, Putino administracijos pervadinta agentūra, paskelbė ketinanti skirti Rusijos kinematografui papildomų lėšų. Tuo metu Rusijos režisieriai susukdavo po 57 filmus per metus, ir jiems trūkdavo lėšų išleisti juos į kino teatrus. Ministras Michailas Švydkojus pareiškė norįs, kad Rusijoje per metus būtų pastatoma bent po 100 filmų, ir pasisiūlė finansuoti trečdalį jų, su sąlyga, kad režisieriai derins scenarijus su ministerija. Svarbiausia, šie filmai turi būti "patriotiški", "istoriniai" arba skirti vaikams. Regis, Putinas pritaria Lenino nuomonei, kad "iš visų menų svarbiausias mums yra kinas".

KAZIMIERZ BRAKONIECKI. Borussia
Vertė Juozas Šikšnelis
    [...]
    paminklai Šileriui Kantui Leninui Markei Kalašnikovo Mafijai
    tvirtovė vokiečių sovietų turginė partija ir kurvos
    ant šaligatvių blauzdos obuoliai buteliai rauginti agurkai
    alaus gali atsigerti iš įšildytos roko muzika cisternos
    save demonstruoja gazikai gruzovikai griuvėsiai rakandai ir kiti grabai
    [...]

SIGITAS GEDA. Skaitalai - pelėms
Šalnotą rytą: gegutės mėnuo baigiasi ir – tamsiai tamsiai mėlyni, tie juodmėlyniai apleistų, senų, laukinių lelijų pumpurai...
    Vasaros pradžia, –
      ten sraigės auksinio vandens spalvos,
      žali tarakonai ir debesys...

EGLĖ MIKALAJŪNAITĖ. Lietuviškasis postmodernizmas ir kičas
Čia aptarsiu ir palyginsiu tris kūrinius: D. Liškevičiaus "Ambulance" (1995), Svajonės ir Pauliaus Stanikų "Vaikystę. Suvaikėjimą" (2000) ir Mindaugo Navako "Gulbes" (2003). Visuose šiuose darbuose eksploatuojamas kiče ypač mėgstamas gulbės motyvas. Darbai yra sukurti skirtingais lietuviškojo postmodernizmo momentais, autoriai atstovauja skirtingoms kartoms: M. Navakas į Lietuvos meno avansceną išėjo aštuntojo dešimtmečio pabaigoje, S. ir P. Stanikai kartu kuria nuo 1993 m., D. Liškevičius parodose aktyviai dalyvauja nuo dešimtojo dešimtmečio vidurio.

REGINA KASPERAVIČIŪTĖ. Eilės
    [...]
    Kažkada buvo...
    Sueiliuotos naktys
    Nutilę pokalbiai.
    Visam.
    Išmindžioti akligatviai
    Nepasakyto žodžio kąsnis
    Pasirinkimo laisvė: kam neatsiduoti,
    Atsiduoti kam.
    [...]

CASTOR&POLLUX. Verba de verbis
Leena Lander. Juodųjų drugelių namai. Romanas. Iš suomių k. vertė Aida Krilavičienė. V.: Pasviręs pasaulis, 2006.
Dabar pats laikas užduoti kitą klausimą: o kuo skiriasi gyvenimas nuo darbo? Daugelis šiandienykščio sociumo klonų atsakytų neabejodami: darbas – visas mano gyvenimas, aš gyvenu darbu. Bėdžiai! Mums teigdavo ir tebeteigia, kad dirbti būtina. (Darbas žmogų puošia! Darbu aš save įprasminu! Darbas iš beždžionės padarė žmogų!) Melas! Būtent darbas žmogų paverčia beždžione. Jai (beždžionžmogei), kaip ir Pavlovo šuniui, ilgainiui susiformuoja sąlyginis refleksas – kiekvieną dieną eiti į darbą. Ir tuo didžiuotis: AŠ, MATOT, DIRBU! Ir visi tyliai dirba. Ir garsiai didžiuojasi. Man irgi būtų smagu sumūryti kokią sieną, pasiūti kokias kelnes, parašyti kokią knygą. Bet tiktai vieną kartą! Darydamas tai nuolat, pasijusčiau dirbantis. Ne žmogus, o darbo jėga. Darbo įrankis. Įnagis. Klonas. Beždžionė.

Jonas Banys. Vaiduoklis stiklainyje. Ironiškas trileris. V.: Alma littera, 2006.
Todėl rimtai ir be ironijos siūlau kurti Lietuvos istoriją „čia ir dabar“. Pavadinkime Voruta bet kurį didesnį Lietuvos piliakalnį, pastatykime butaforinę pilį ir turėsime dar vieną turistų lankomą vietą (taip kaip H. Schliemannas „atrado“ Troją). Pasistatykime naujus senovinius Valdovų rūmus, kvieskime užsienio valstybių delegacijas ir pagarbiai rodykime naujai nulietą Vytauto Didžiojo sarkofagą ir ką tik nukaldintą Mindaugo karūną. Negana to. Tokie karstai ir karūnos galėtų puošti kiekvieną Lietuvos bažnyčią! Tegyvuoja mūsų valdovai! Tegyvuoja mūsų istorikai! Tegyvuoja Lietuva! Iš praeities tavo sūnūs te stiprybę semia...

Vilis Normanas. Šnabždesys. Romanas. V.: Tyto alba, 2005.
Lietuvoje atsiranda ir nauja pragaištinga prozos kryptis, kurią būtų galima apibūdinti šitaip: „Žmonių, susietų su filosofija, proza“. Be L. Anilionytės, gyvena dar toks bartukas, studijuojantis filosofiją ir rašantis romanus, – Vilis Normanas. Blogiausia jųjų prozoje – rašantis romaną filosofas ir atrodo kaip rašantis romaną filosofas. Nuolat išlenda pagiringos filosofinių išėdų šakės. Nesugebama atsiriboti nuo savo profesijos, kuri šiuo atveju tik trukdo. Nes nebūtina postuluoti filosofinių citatų, kurios ir taip turėtų išplaukti iš kūrinio fabulos. Atrodo, bandoma vis stiprinti tekstą apsiskaitymu. Pigiai išsifilosofuoti. Bet išeina šnipštas, nes siužetas – silpnutis, juokingai dramatiškas, galėjęs būti visai kitoks, o „metafizikos tyla“ vis vien nebūtų išnykusi. Bet pagrindinė mano užduotis – priversti žmones pamąstyti, ar gyvenimas tikrai yra šūdas. Taip rašo autorius.

Vytautas Landsbergis. Istorijos blyksniai. Lyrika ir epas. V.: Versus aureus, 2006.
Kadangi žanrą (laisva eiliuota istorijos traktuotė) ir auditoriją jau apibrėžėme, tad galime ramiai sau pasimėgauti autoriaus „perliukais“ ir „deimančiukais“. Štai eilėraščio pradžia, primenanti pagalbinės internatinės mokyklos penktoko kūrybinius ieškojimus: Kai Kęstutis pamatė Birutę, / norėjo su ja ir būti. / Tai čiupo ant žirgo ir skuodė / į Trakus, o ne į Skuodą. O štai kažin kokios plepios močiutės pasakojimų nuotrupos: Kaip užėjo atėjūnai / aikštėse gulėjo kūnai / anys da ir tuos kapojo / katram rankų katram kojų. Ir tokių „šedevrų“ – gausybė...

AUDRONĖ ŽUKAUSKAITĖ. Išnykimo scenarijai: Gombrowiczius, Kafka, Beckettas
Pranešimas skaitytas tarptautiniame šiuolaikinės literatūros forume "Šiaurės vasara. Skaityti – reiškia matyti" (Jurbarkas, 2006.VIII.26)
Būtent šios ekonominės prielaidos, apie kurias garsiai nekalbama, grindžia ir visiškai priešingą potraukį – potraukį nebūti žmogumi, potraukį išnykti, ištirpti visose įmanomose gyvūnijos ar materijos formose. Šiuolaikinę literatūrinę pasąmonę užvaldęs aktyvus išnykimo potraukis nėra tik mirties adoracija, būdinga egzistencialistams, ar šiaip noras trumpam išnykti, būdingas kiekvienai gyvai būtybei. Kalbant apie šį aktyvų išnykimo potraukį, į akis krinta būtent nuoseklus ir pastovus išnykimo organizavimas: Witoldas Gombrowiczius rašo apie kūno dekomponavimą, žmogaus tapsmą jaunuoliu; Franzas Kafka aprašo kūnų transformacijas ir metamorfozes, žmogaus tapsmą gyvūnu ir gyvūno tapsmą žmogumi; Samuelis Beckettas kuria kūno dematerializavimo, tarpmolekulinių jungčių scenarijų. Visas šias skirtingas scenas (čia niekaip nenorima jų homogenizuoti ar teigti, kad jos rodo tą patį) sieja noras išsivaduoti iš humanistinės ekonomijos, paremtos Edipo kompleksu, klasiniu antagonizmu ir pasiskirstymu politinėse teritorijose.

VALDAS KILPYS. Afonia
Neįmanoma pasakyti, gerai tai ar blogai. Bet kad tokių kaip Afonia Lietuvos kaime gyvena tūkstančiai – faktas. Nors ne, jų gerokai daugiau.

SKAITYTOJA. Ką reiškia skaityti?
Programoje numatytą pranešimą apie daiktų atsiradimą šiuolaikinėje lietuvių poezijoje skaitė Vilniaus universiteto Lietuvių literatūros katedros docentė A. Peluritytė. Perskaitė greitakalbe, nė akių nuo teksto nepakeldama. Tekstas ir būtų likęs "be vaizdo" tuose A4 formato popieriaus lapuose, bet tikriems poetams, matyt, būdingas ne tik aklumas, anot A. Andriuškevičiaus, bet ir absoliuti klausa. Kai po pranešimo seminaro vedėjas filosofas L. Donskis pasiteiravo klausytojų, ar bus klausimų, po ilgokos pertraukos pasigirdo A. Marčėno balsas iš balkono: "Aš turiu. Tuoj ateisiu ir paklausiu". Ir nukrypo visų akys į poetą, besileidžiantį laiptais, – lyg į kokį pranašą. Buvo bandyta aiškintis, kas yra daiktas. Pvz., ar medis yra daiktas? O šešėlis? O Vilniaus miestas? Nuspręsta, kad kuo giliau į mišką, tuo daugiau medžių, ir galų gale pranešimo autorė prisipažino skaičiusi paskaitos konspektą, bet diskusiją mielai pratęsianti, kai išsimiegos, ir visiems padėkojo už dėmesį.

KASPARAS POCIUS. Su ta pačia gramatine klaida
Nostalgiška Vlado Bagdono daina netikėtai pasiekė mano ausis, sujudino atmintį. Rudos ir mėlynos pirmaklasių uniformos, saulėje nudegę ir nuo tos pačios skaidrios šviesos susiraukšlėję žiniukų veideliai, rankose keliami kardeliai – į mokslus kaip į karą... Tuoj ateis mokytoja, suskaičiuos, nedrąsų šurmulį pakeis emocijų audra, kūdikišką pirmoko rankelę stvers ištreniruota dvyliktoko ranka ir abu pakils laiptais. Vieną įsuks mokyklos karuselė, kitą (po metų) – gyvenimo mėsmalė. Michelio Foucault Panoptikonas ir "Pink Floyd" "Siena". Sraigtelis ir plaktukas. Kol vienas lakstys mokyklos koridoriais, kitas degins diplomus. Ir niekas nežino, niekas negali spręsti, katras teisesnis.

JONAS MIKELINSKAS. Elegija apie Baimę ir Chimerą
– Tad kodėl yra taip, kaip yra?
– Ogi vien todėl, kad mūsų žmogelis per visas tas okupacijas, deportacijas, diskriminacijas ir genocidus tapo tokia būtybe, kuri visą laiką privalėjo ko nors bijoti. Anksčiau jis gimdavo gyventi, veistis ir viešpatauti, o nūnai jis gimsta būgštauti ir visiems pataikauti. Anksčiau koks Kipras Petrauskas Mefistofelio ariją "Vien tik auksas valdo mus" traukdavo tik Operos ir baleto teatre, o dabar ją, patobulintą ir apibendrintą – "Vien tik baimė valdo mus" – traukia kone visi seimūnai ir valdininkai visuose valdiškuose namuose.
– Net šitaip?
– Šitaip, šitaip, o ne kitaip. Jei būtų kitaip, nebūtume sulaukę nomenklatūrinės partitūros.
– Bet tie, kurie čia visa tai daro, anot jūsų, iš baimės, ar jaučia, dėl ko taip dūksta, šėlsta, blevyzgoja ar plūstasi? Žodžiu, ar jaučia tą baimę?
– Manau, kad jaučia.
– Iš kur žinote?

 

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Sausio

PATKPŠS

 1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

 

Skaitytojų vertinimai


63242. kiskis p2006-08-31 17:46
ana savaite buvo davinys, dabar meniu, kaip restorane. isradingumo nestokojate.

63245. kiskis p2006-08-31 19:34
nu matot kaip mikliai sustumete. net neturite laiko linksmai pasisneketi.

63246. vilkas p2006-08-31 19:50
mielas kiski p, aš tavęs labai pasiilgau. Is meilės, rodos, galėčiau net suėsti.

63247. vilkas p2006-08-31 19:51
oj, netycia sudejau diakritus.

63249. kiskis p2006-08-31 20:03
oi maniau kad netycia isidejai dantis.

63250. Rūta2006-08-31 20:36
oi, kaip juokiuosi iš jūsų:)))))))))))))))))))))))

63251. vilkas p2006-08-31 20:37
Dantis tycia nupielvau su dilde, kad galeciau meiliai pakramtyri tavo ausytes.

63253. kiskis p2006-08-31 21:08
nupielvai kad pakramtyri? sveplas vilkas.

63254. vilkas p2006-08-31 21:13
Tai as tada jau ir eisiu... šušigėdęs.

63307. hmmm...2006-09-10 14:33
Tai ko jau taip neįsileidžiat į sistemą? Kur šios savaitės turinys? Gal kokios nelaimės ištiko? Tada - užuojauta ir stiprybės, bet gražiau būtų buvę, jei kas nors būtų parašęs apie tokią kaitą.

El. Redakcija: Sistema mūsų irgi neįsileidžia. Kai tik įsileis, būtinai įdėsime tos savaitės turinį. Atsiprašome už nepatogumus, dėkojame už kantrybę ir lojalumą.

63315. po palme2006-09-10 19:03
Anomis dienomis po palme ir vel(zr Nr…) gyveno negyvenamoj saloj, rupinosi valstybes gerove ir valge zarnokus. Negyvenama sala buvo negyvenama, o tautos gerove buvo aiskiai paslijus I suraus vandenyno puse. -Tai matai, pats sau svarste po palme: tik sutaisai ir vel paslyja. Pro Sali beeinas, jau dvi savaites kaip I zmogu panasus, cviekais ir saliarka trenkias scenos darbininkas, pilietis toto, pravere lupas: pasimate vienisa sirdis. Uzvere ir sirdies daugiau nebesimate. Pasidare tamsu. Po palmei kunas nuejo pagaugais: Jau prasides, sake kas antra karta niekad neapgaunanti nuojauta. Ir tikrai: tyliai prasivere scenos uzdanga, prasidejo pirmasis veiksmas.
Veikiantysis asmuo mano mielas tisojo ant sofos, ant jo, nenusakomoje padetyje, papus apsivedziojusi lipnia juosta, stovejo kosmines energijos laidininke, kitu dar vadinama m, o spektaklyje vaidinanti biciu motinele, miestiete. Pasigirdo plojimai, o piliete ruta, pagauta ekstazes, sushuko:- Sveikinu su laisves diena. Po to patryne uzpakaliuka I kedes dugna. Pilietis xX, patapes teatro kritiku, o taigi ir susirades dar viena pajamu saltini, pasikase plunksna pakausi:-Man patinka sudetingi ritualai, kur yra ideja, bet nera prasmes. Pilietis klausimas is antros eiles atsistojo ir rusciai paziurejo xX’o linkui. Pilietis xX atsisedo. -Shhhh, pasigirdo is visu pusiu, motinele ka tik buvo apvaisinta. Pilietis cyptypas, netiketai prabudes: Baisiai megstu apie Afrika, tai kas dokumentiska, autentiska ir asmeniskai patirta. Apie ka spektaklis? Administratore IVS, pribegus apsuko piliecio cyptyp kede 180 laipsniu kampu, t.y. scenos linkui: -Vadinasi “Biciu karas”, pilieti. Niekaip pro Sali negalintis praeiti scenos darbininkas, Narzano iskankintas pilietis toto gailiai: Tai Katarinos Zeta Jones ir vel nebus? –Shhhh, vel pasigirdo is visu pusiu, jau vyksta perversmas. Ir tikrai, scenoj, kaip visad, tik aukstakulniais apsirengus, bet su celofaniniais maisiukais, pritaisytais prie nugaros, pasirode IVS, vaidinanti kita biciu motinele ir garsiai pareiske:-Tai jau visai svieto pabaiga: culture.lt uzdarytas, xX geria patvory. –Tai kad as…bande teisintis tas, …vardan ritualu…, bet kas klausys.- Teisybe,teisybe, suzvimbe bites darbininkes, o bite one pareiske:-Noris pasakyt “Atsuk subine” ir ispirti. Ir kad butu trajektorijos gale bala, pilna mauru (zr 62966). IVS trenke keptuve I stala:-Ir as noriu ant sofkes patisot. Pala pala, po palme sutrikes pavarte skripta, to visai nebuvau parases… –Ir as noreciau sudalyvauti, tyliai susnibzdejo xX, bet IVS jau karingai rode keptuve I scenos giluma, kur buvo parasyta: Ir Kaune galima gyventi. –Apgailetini suskiai, pravalas visiskas, nulipus nuo savo mielo pareiske m. Is pirmos eiles, matyt gerbejas, jai garsiai antrino pasi:-Labiau primena sudvabalius iseinamosios duobeje. Cia, autorius po palme, dar bande istaisyti padeti ir is suflerio budeles davinejo visokius zenklus, graze rankas, rovesi nuo galvos plaukus irgi garsiai m sufleravo:-“Zmogaus orumas ir zmogisko gyvenimo verte, tik ju as siekiu”, bet ar pades. One griebe kede, ant kurios sedejo ruta ir sviede priesu stovyklos linkui. –One, negi jus tokia ziauri, ta suspiege, bet momentas buvo prarastas ir rutai beliko pasitaisyt apatines kelnaites. –Mano siela troksta vienybes, bet negailestinga prigimtis,(taip esu uzprogramuota), vercia isskristi meiles ieskot, graze suflerio budelej rankas po palme, skaitydamas IVS skirta teksta, bet tik jau sau paciam. –O as laukais nelakstau ir mesianisku pasaulio pakeitimo ar gelbejimo projektu zibanciom akim jokiems praeiviams nedestau, lyg sau, lyg autoriui po palmei pareiske cyptypas. –Ji tik nori ikvepti gaivaus oro, bande po palme palaikyti xX, rodydamas IVS zenklus rankom. Bet, pamates, kad jo zodziai nepadare jokio ispudzio, tik numojo ranka ir taip bloknote uzrase: Vienos logikos nera ir negali buti. Rasytojas, mano galva, yra=As+Aktorius.Padejo didziuli taska ir nuskubejo eSatenu redakcijon.
Nusileido uzdanga, nugriaudejo plojimai, I prieki iseje biciu motineles zemai lankstesi publikai.

63322. Onė2006-09-11 00:14
Tampiau per naktis optinius, T kabelius, litavau laidelius, stačiau swich`us, gręžiojau sienas galingais grąžtais. Pagaliau vėl prisijungiau prie Internet`o. Ir nusprendžiau eiti miegoti.

63323. Onė2006-09-11 00:35
Gerbiamai el. redakcijos kolegoms. Tam tikrą laikotarpį Onės IP adresai bus dinaminiai. Laikinai. Bet potinklį matysit. Su visomis kopijomis pati susitvarkysiu. Po šimts tūkstančių žiogų šitoj sušiktoj Dievo apleistoj žemėj pradės kas nors vertint adminų darbą...

63340. anoniminis taisytojas2006-09-11 11:44
odminiu darba. dinamitiniai adresai. kalbeti nebemoki, kaimo rope.

63345. Onė2006-09-11 12:57
Tikrai taip. Jei ne kompai, toliau būčiau vadinama "nebyle"

63389. xX2006-09-11 19:25
Tikrai taip, popalme, tikrai taip. Tik dėl Rūtos kelnaičių nesu tikras. O daugiau tai viskas atitinka.
One, ne tokius dinaminius laikus pergyvenom, pergyvensimi ir adresus. Svarbu, kad optinis ryšys. Tesiog baltai pavydžiu. RAIN projektas, jei ne paslaptis? Ar akademinis tinklas?

63402. Onė2006-09-11 22:24
Po galais, gal bent tą nusipelniau 13 metų universitete pradėsčiusi. Bet tai "paslaptis"

63415. mieste2006-09-12 08:38
onei uzejo noras "apsisviesti". jeigu as imciau viskuom girtis tai visi zagteletueme.

63424. vasi2006-09-12 09:08
galite pradžiai pasigirti manimi.

63449. Onė>mieste2006-09-12 12:42
Aš galiu dabar pasigirt tik nukarūsiais papais ir dideliu pilvu

63451. eik tu eik :)2006-09-12 12:44
visai susimaišiau.:) Kurie čia geriantys: geriukai ar gėriukai?

63456. mieste - onei2006-09-12 13:01
grazi tu one kartais kai pasiziuriu.

63465. Onė>mieste2006-09-12 13:24
Ačiū. Net nuraudau

63467. xX2006-09-12 13:29
One, svarbu, kad dvasia nebūtų nukarusi ir pasipūtimas nebūtų išsišovęs. Visa kita - pataisoma:)

63490. Varnele :-) 2006-09-12 15:15
Kazka radau,bet nesuprantu ka.Komentarai juokingi.Aciu,kad pralinksminot.Ieskojau eilerascio norejau apsneket.Cia atrodo lankosi draugu burelis.

63491. nemo2006-09-12 15:17
Zvelgiant i xX komentarus cia ir kitur susidaro ispudis, kad jis pradeda izengti i tokia palaiminta isminties busena, kuri pakelia vargana zmogaus sieliukste virs visokio blogio:)

63514. vasi2006-09-12 19:03
tai jau tikrai.

63516. xX2006-09-12 19:14
Hm.

63517. m2006-09-12 19:26
taip taip. tarsi angelas ar kosmonautas.

63522. xX2006-09-12 19:56
Gerai, gerai. Galit šaipytis.

63566. velniūkštis AišV dėl xX`o2006-09-12 23:04
čia kaip tskp istorijos egzamine - būvis iš musių generolo iki mesijaus. pizdiec - apsaugok, viešpatie xX`ą

63569. velniūkštis AišV2006-09-12 23:43
sorry, už žodį pizdiec - būkit, žmonės el. redakcija netrinkit, tegu pasižiūri tam tikrus mano valstietiškos kilmės rudimentus (man nepatogu - noriu, kad ilgai taip būtų). Iš anskto dėkoju.

63570. xX2006-09-12 23:49
Gerai, kad yra kas palinksmina, kad ir iš nevilties.

63572. velniūkštis AišV spec. xX`ui2006-09-12 23:53
sakai, niu, niu - dabar niekas jau nenuginčys tavęs, kaip musių generolo

63573. xX2006-09-12 23:58
Geriau skamba "nuo musių generolo iki mesijaus", o jei kablelį padėjai po apsaugok, tai ir po viešpatie padėt reikėjo. Šiaip mintis įdomi ir linksma, kaip jau sakiau. Tik gaila, kad iš nevilties - vėl pasikartosiu.

63574. velniūkštis AišV spec. xX`ui2006-09-13 00:05
tu teisus, neviltis yra, ir milžiniška, ir tokia neaglosaksiška, kad tu žinotum .. - kaip suprantu, pas tave viskas tvarkoj; you are the winer. Man papasakok, kur tasai winer?

63576. velniūkštis AišV musių generolui2006-09-13 00:17
bet šiaip klausimas pribrendo deryboms. klausimas tik kokiom - viešom ar ne. aš rimtai

63577. velniūkštis AišV resiume2006-09-13 00:47
ne, Aš persigalvojau - tu nesveikas dar, be to manęs officialiai neatsiprašei. Tegyvuoja cenzūra, ivs, viva censor

63581. xX2006-09-13 06:17
Vos ne visi tik diagnozes man nustatinėja - kas gi čia pasidarė? Su manim, aišku, ne su diagnostikais. Šiaip ar taip - ačiū. Į save juk nelengva pažiūrėt iš kito taško, iš kitos perspektyvos. O kita perspektyva visada yra, jei tik esi, moksliškai tariant, socialiniame tinkle. Bet ... nors norėti galima daug ko šiame daiktiškai nedaiktiškame pasaulyje - ir bananų ir mergų/bernų, ir garbės ir pinigų (čia ne mano poezija - autorius man nežinomas) - bet turiu kai ką šiek tiek, o gal ir labai nuvilti - tikrai nepasveiksiu taip, kaip iš kai kurių perspektyvų norėtųsi. Ne anglas, bet ligonis.

Rodoma versija 180 iš 204 
13:26:43 Jan 31, 2011   
May 2008 Sep 2013
Sąrašas   Archyvas   Pagalba