ŠIAURĖS ATĖNAI

Šiaurės Atėnai. 2007-06-09 nr. 848

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |

RYSZARD KULIK. Aštuoni argumentai, įrodantys Aš nebuvimą (23) • PO PALME. Dievų žaidimai (124) • -gk-. Sekmadienio postilė (1) • Su aktore RŪTA STALILIŪNAITE kalbasi Grinkiškio Jono Poderio vidurinės mokyklos dešimtos klasės mokinė Justina Armonaitė. Teatras? Teatras... (31) • Su UDO POLLMERIU, žymiu organinės chemijos specialistu, kalbasi Mathias Plüssas ir Beatrice Schlag. Pamirškite dietas, tegu pilvas pats galvoja (45) • SIGITAS GEDA. Kanapinis kaklaraištis (3) • RŪTA BIRŠTONAITĖ. Gyvenimo scenarijai (2) • BORIS POPLAVSKIJ. Labai baisu yra visa kas tyli (3) • CASTOR&POLLUX. Verba de verbis (131) • GIEDRA RADVILAVIČIŪTĖ. Castor&Pollux kodas (28) • JURGA MOCKEVIČIŪTĖ. Dėl palmės rojuje. Nuotykiai Al-qahyro (2) • MANTAS GIMŽAUSKAS (1976–2007). Trumpai apie viską (6) • visos pusiausvyros viena su kita labai susiję (543) • 2007 m. birželio 16 d. Nr. 23 (849) turinys (9) •

Aštuoni argumentai, įrodantys Aš nebuvimą

RYSZARD KULIK

[skaityti komentarus]

iliustracija
Valtis. 2004
Agnė Juškaitė

Kaip įrodyti, kad neegzistuoja tai, kas yra vienas svarbiausių ir akivaizdžiausių kasdienybės patyrimų?

Šiuolaikiniai psichologai ir mistikai įrodo, kad kasdienis Aš su kasdieniu įprastu turiniu, pastovumo ir nekintamumo, atskirumo ir nepriklausomybės atributais iš viso neegzistuoja. Mums atrodo, kad mūsų Aš nekinta, yra pastovus dėl tam tikrų visuotinai galiojančių normų, istorinių aplinkybių, ekonominių ir kultūrinių sąlygų. Dėl šių sustabarėjusių normų mūsų Aš užima centrinę ir svarbiausią mūsų psichikos dalį. Identifikacija arba susitapatinimas su savuoju Aš ir prisirišimas prie savo požiūrio verčia mus galvoti, kad esame tas, kas galvojame, jog esame. Toks įsitikinimas psichologiniu požiūriu yra Aš, arba individo, tapatybė. Tai savęs pažinimas ir saviraiška, taip pat savęs vertinimas. Tuo požiūriu Aš taip pat yra pažinimo objektas kaip ir kiti žmonės ar išorinio pasaulio daiktai bei reiškiniai. Kas gi pažįsta Aš objektą? Tas kažkas yra subjektyvus Aš, arba sąmonė. Tai, kaip traktuojame savąjį Aš, priklauso nuo tikrovės, kurioje matome save kaip izoliuotą, nepriklausomą, laisvą ir autonomišką asmenybę, suvokimo. Toks suvokimas sukuria ribas, už kurių yra ne-Aš, arba išorinis pasaulis.

Dabartinėje kultūroje dominuojanti mąstymo kategorija yra asmenybės kategorija. Esu kažkoks išskirtinis. Ribos tarp Aš ir ne-Aš paprastai griežtos ir aiškiai apibrėžtos. Kuo labiau susitelkiame į save ir tobuliname savo išskirtinumą, tuo labiau išorinis pasaulis darosi mums svetimesnis ir baugesnis. Taip patiriamas vienatvės jausmas, baimė. Taip mokame už savo išskirtinumą, sako žymus JAV psichologas E. Frommas. Tokiu būdu išorinis pasaulis patiriamas pagal tai, kokia yra „nuosava“ asmenybė. Ir tai reiškia, kad tikrovę patiriame kaip atskirus, izoliuotus elementus.

Nors nuo mažumės mokomės būti savimi, rūpinamės savo asmenybe, prisirišame prie savo požiūrio į save, vis dėlto egzistuoja daug įrodymų, kad toks požiūris neadekvatus. Iš tikrųjų Aš nėra pastovi, nekintanti struktūra. Nesame izoliuoti ir nepriklausomi ir pasaulis nėra svetimas ar priešiškas. Kokie įrodymai?


Pirmas įrodymas. Kvantinė fizika

Pasirodo, šiuolaikinė kvantinė fizika, tyrinėdama smulkiausias daleles, susiduria su panašiomis problemomis, su kokiomis susiduria psichologai, tyrinėdami Aš tapatybę. Taigi ar tikrovė susideda iš pastovių, nekintančių dėmenų, kuriems galima suteikti tam tikrus bruožus ir savybes?

Fizikos moksle tie dėmenys yra atomai ir subatominės dalelės, o visuomeniniuose moksluose ir psichologijoje – asmenybės, žmonės arba individualus Aš. Newtono fizikos modelis turėjo paprastą atsakymą: materija susideda iš atomų, kurie nesidalija, yra pastovūs ir turi tam tikras savybes. Tačiau šiuolaikinė kvantinė fizika atmetė tokį sustabarėjusį požiūrį. Pasirodo, atomai sudaryti iš didžiulių erdvių, kuriose juda mažyčiai elektronai, šie savo ruožtu susideda iš mažesnių dalelių kvarkų ir yra dvejopi: banga ir kartu materijos pluoštai. Todėl elektronai nėra nei banga, nei dalelės. Tai, kaip elektronai pasireikš – ar banga, ar dalelėmis – priklauso nuo situacijos. Tai reiškia, kad nei elektronai, nei kiti subatominiai objektai neturi vidinių savybių, nepriklausomų nuo aplinkos. Elementariosios dalelės neturi jokios reikšmės kaip nepriklausomi, atskiri objektai, o įgyja savybių tik kartu su kitomis dalelėmis. Tie ryšiai nuolat keičiasi, yra nepastovūs. Fizikas F. Capra rašo: „Elementariosios dalelės, kartu ir visos visatos dalelės, nėra nepriklausomos, jos apibrėžiamos tik tarpusavio santykiais.“

Newtono apibrėžimui, kad materija susideda iš atskirų dėmenų, įtakos turėjo to meto kultūrinis ir visuomeninis požiūris: esu Aš ir kiti, kurie irgi susitapatina su savuoju Aš. Toks požiūris padėjo suprasti ir tyrinėti įvairius reiškinius, kuriuos galima aprašyti ir skaidyti. Tačiau tuomet net atomai turėjo turėti savąjį Aš, individualius bruožus ir atributus. Tai nesąmonė. Šiuolaikinė fizika įrodo, kad nepriklausomas Aš neegzistuoja.


Antras įrodymas. Ekologija

Šiuolaikinė biologija susiduria su nepriklausomo organizmo problema. Ekologijos mokslas aprašo gamtą kaip organizmų tarpusavio ryšius ir pabrėžia, kad organizmai yra atviros sistemos, kurios funkcionuoja tik aplinkoje kartu su gyvu ir negyvu jos turiniu. Nors kiekvienas organizmas skiriasi savo bruožais ir, regis, turi tam tikrą autonomiją, ribos nėra tokios ryškios, kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio. Organizmai negali funkcionuoti, jei nėra jiems tinkamos aplinkos. Tai įrodo, kad gamtos elementai yra dalis didesnės visumos ir be visumos konteksto netenka prasmės. Tai, kas egzistuoja, nėra daiktas pats savyje, o priklauso nuo šalia esančio, prasiskverbia, sudaro santykius ir ryšius su kitais gamtos elementais.

Biologas L. Thomas teigia, kad iš tiesų nėra vienišų individų. Visi tam tikru būdu yra susiję su visuma ir nuo jos priklauso. Tarkim, iš ko susideda kondoras? Taigi: 5% sudaro plunksnos, kaulai, raumenys, vidaus organai, o likę 95% – tai jūra, uolos, miškas, oras, upės, įvairių rūšių gyvūnai, gyvenantys toje teritorijoje. Jeigu šią metaforą taikysime Aš apibrėžimui, pasirodys, kad mąstydami apie save išnaudojame tik 5% to, kas esame iš tikrųjų. Likusi didesnioji mūsų dalis yra išorėje, kituose žmonėse, taip pat kituose organizmuose ir aplinkoje. Ar mūsų identifikacija su atskiru, nepriklausomu Aš yra tinkama? Ar tas Aš pats savyje iš tikrųjų egzistuoja? Šiuolaikinė ekologija teigia, kad gyvename iliuzijų pasaulyje.


Trečias įrodymas. Istorija ir antropologija

Vakarų individualistinė kultūra mus pripratino, kad Aš kaip asmenybės aprašymo ir suvokimo objektas yra natūralus, pamatinis, įprastas ir universalus. Tačiau ar visuomet žmonės, gyvenę prieš mus, matė save taip kaip mes? Ne.

Pirmykščių žmonių sąmonė neatskyrė vienos asmenybės nuo kitos, taip pat žmogaus nuo gamtos. Tokiu požiūriu žmogus priklauso gamtai, o ši tarsi yra žmogaus pratęsimas. Senovės religijose aktyvaus Aš provaizdis primena už individualumo ribų nužengusią gyvenimo galią, kuri jungia žmogų su pasauliu, o ne jį atskiria.

Aš suvokimas neturėjo savarankiškos reikšmės žmogui funkcionuojant bendruomenėje, nes individualumas buvo ribojantis tos bendruomenės elementas. Žmogus negalėjo suvokti savęs už bendruomenės ribų, tai rodo, kad jo individualus Aš neegzistavo. Individualumas neturėjo reikšmės, nebuvo naudingas kaip tikrovės aprašymo kategorija.

Pastarųjų metų psichologiniai istoriniai tyrimai rodo, kad prieš kelis šimtus metų mūsų kultūros žmonės retai kada pasinerdavo į introspekciją ir retai kada patirdavo vidinių konfliktų ir abejonių. Tačiau viduramžiais žmogaus tapatybė buvo nustatoma jam gimus. Tai, kuo jis taps, nulemdavo jo visuomeninis statusas, šeiminė padėtis, lytis. Mūsų dienoms artimas savojo Aš suvokimas išryškėjo tik XVII a. atsiradus protestantizmui, propaguojančiam žmogaus individualizmą, darbo kultą ir turto svarbą. [...]


Ketvirtas įrodymas. Religija ir misticizmas

Jeigu įsigilinsime į biblinę istoriją apie išvarymą iš rojaus, suvoksime, kad pirmoji Adomo ir Ievos klaida buvo savimonės atsiradimas, savojo atskirumo patyrimas. Tą akimirką jie suprato, kad yra nuogi, atsirado gėdos jausmas, kaltė. Šie jausmai kalba apie atskiro, baimingo Aš egzistavimą.

E. Frommas, nagrinėjęs šią istoriją psichologiniu požiūriu, teigia, kad „išvarymas iš rojaus“ – tai faktiškai žmogaus asmenybės gimimas, savęs patyrimas kaip atskiro Aš. Buvimas rojuje – tai buvo egzistavimas natūralioje vienovėje su viskuo. Teologiniu požiūriu tai buvo vienovė su Dievu, tada nebuvo atskiro, nepriklausomo Aš suvokimo. Toks buvimas dieviškume aptinkamas beveik visose pasaulio religijose. Pirmapradė nuodėmė ir išvarymas iš rojaus – tai natūralaus ryšio su dieviškumu nutraukimas. Jis pasireiškia kančia ir mirtimi. Taigi Aš nuo pat pradžių yra tragiški egzistenciniai spąstai, į kuriuos pakliūvame, kai mąstome apie savo išskirtinumą.

Tačiau religijos ne tik aprašo ir aiškina pirminio natūralaus ryšio su visuotinumu praradimą. Jos žada atkurti tą ryšį. Išganymas, atpirkimas, išsivadavinimas ar nušvitimas traktuojama kaip galutinis tikslas, kurį žmogus turėtų pasiekti. Šis tikslas žada susijungimą su Dievu teistinėse religijose, o, tarkim, budizme leidžia pasiekti Budos būvį.

Pasiektas ryšys su Dievu (išganymas) psichologiniu požiūriu yra buvusio ryšio su Dievu atkūrimas, primenantis rojaus laikus, kai žmogus nebuvo atskirtas nuo savo „mažojo Aš“. Religingas žmogus nesivadovauja savuoju Aš (nes tai nuodėmės padarinys). Kuo mažiau žmogus gyvena „mažajame Aš“, tuo daugiau jame dieviškumo. Aš – nuodėmė, susijungimas su Dievu – šventumas. Tokia vienybė – tai tikrasis natūralus būvis. Tokiu atveju Aš tampa iliuzija, tuo, ko tikrovėje nėra, nes iš tiesų egzistuoja tik Dievas. Kol to nepatiriame, neatsiduodame Dievui savyje, atsisakydami savojo Aš, gyvename tamsoje ir neišmanyme.

Įvairių religijų mistinės srovės ypač daug dėmesio skiria vidiniam dvasiniam atsivėrimui. Krikščionybėje gnostikai, islame sufijai, budizme dzogčeno praktikuotojai, judaizme kabala kalba apie „mažojo Aš“ atsisakymą ir susiliejimą su natūralia būsena, esančia už proto ribų. Taigi norint patirti dieviškumą reikia mirti sau, savo emocijoms, intelektui.

Kas gi miršta? Miršta tai, kas praeina ir yra materialu: kūnas ir psichika. Lieka dvasia, identiška dieviškajai dvasiai, kuri yra būties pagrindas. Čia nekalbama apie fizinę mirtį. Mistikas ar šventasis dar būdamas gyvas atranda savo dieviškumą. Tai nereiškia, kad jis tampa dievu, tačiau kai Aš nuvirsta nuo pjedestalo ir yra suvokiamas kaip iliuzija, lieka tik dieviškumas. Meistras Eckhartas, viduramžių katalikų mistikas, rašė: „Kai žmogus apleidžia savąjį Aš ir jo atsikrato, Dievas užima tą tuštumą.“ Šventasis Augustinas sakė: „Mylėk ir daryk ką nori.“ Meilę jis suprato kaip susivienijimą su dieviškumu. Tuomet veikia dieviškos jėgos.

Rytų tradicijose, nemonoteistinėse religijose dieviškumo pasiekimas suvokiamas kaip spindinčios tuštumos arba tikrojo natūralaus būvio realizacija. Tuštuma suvokiama ne kaip trūkumas ar nihilizmas, tačiau kaip būsena, iš kurios viskas kyla ir kuri viską persmelkia. Joje pasireiškia nušvitusi Budos prigimtis.

Kaip pasiekiama Aš mirtis? Atlikdami įvairias dvasines praktikas tokie žmonės atsisako savo žmogiškojo pavidalo, tapatybės, medituoja ir kontempliuoja, atmeta viską, kas maitina „mažąjį Aš“. Tokiu būdu atpažįstamas Aš iliuziškumas.

Pabaiga kitame numeryje

Vertė Rita Banienė

 

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Sausio

PATKPŠS

 1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

 

Skaitytojų vertinimai


85779. BD2007-06-12 18:13
aciu ritai uz teksta. taciau ar tikrai sis sakinys skamba taip: "Pasiektas ryšys su Dievu (išganymas) psichologiniu požiūriu yra buvusio ryšio su Dievu atkūrimas, primenantis rojaus laikus, kai žmogus nebuvo atskirtas nuo savo „mažojo Aš“. "Mazojo As"? Pagal prasme cia, rodos, turetu buti "Didziojo As"...

85827. Rūta2007-06-13 09:56
man labai patinka tokie straipsniai. lauksiu tęsinio.

85831. plunksna2007-06-13 10:12
labai įdomus straipsnis. Tikrai verta palaukti tęsinio (nors vienu metu norėtųsi viso iš karto) :)

85855. nauja tai- pamiršta sena2007-06-13 12:12
šia tema skaityti verta audriaus beinoriaus verstas "upanišadas" neseniai išleistas "vagos" 1000 tiražu.

85906. s2007-06-13 14:27
sudmalyste beletristine

85942. vita2007-06-13 18:27
rituk, mieloji, gera autoriu pasirinkai. tik pora dalyku knisa: pirma, tai, kad dedi visur forsuota Meiles energija, kuri labai kontrastuoja su dar visai nesenai tavo raginimais grupeje energiskai bausti tavo priesus. Taip kaip rasyta DEIR treciojoje knygoje "Zmoniu valdymas", ar ne? ar jau visiems priesams atleidai? ar manai, kad taip ispirksi savo karma, kuria uzsidirbai per tokias akcijas?

85944. kolege :-( 2007-06-13 18:27
vargsas Eritkutis. o jis taip nuosirdziai tave myli.

85946. juoda-sugeria2007-06-13 18:54
erikas myli savo nuosavą šviesą, kurią rita tik nežymiai atspindi.

86004. cc2007-06-14 10:55
Ar straipsniuko pavadinimas atatinka tūrinį? Nemėginama įrodyti AŠ nebuvimo. Jis įrodinėja, kad Aš yra ir kinta, priklausomai nuo aplinkos pokyčių. Gal ne taip supratau?

86098. Studentas2007-06-14 20:02
Teisingai cc pastebejo...

86134. eik2007-06-14 23:33
Tokiu nesamoniu senai neskaiciau. Vien ko vertas "Siuolaikine ekologija teigia, kad gyvename iliuziniame pasaulyje." Fokus marokus! :))) Nezinau kieno cia darbas - autoriaus ar vertejo. "Pasirodo, atomai sudaryti iš didžiulių erdvių" - kitas sedevras. Juokas imtu, jei nebutu liudna. Verciantis tekstus, turi bent minimuma nutuokti sriti, o ne vapeti kaip poterius sau nesuprantamus zodzius. Kad ir del to, jog esame susije. Jau nuo mamos isciu... Nedaskaiciau iki galo - nervai per silpni ir laiko gaila.

86144. krankt2007-06-15 02:58
marazmas

86158. grasile :-( 2007-06-15 10:29
absoliutus marazmas ir nusirasymas

86203. . :-) 2007-06-15 16:56
Visokias nesąmones galima įrodyti, tik didesnei nesąmonei reikia daugiau žodžių. O šiaip, protui tai įdomu. Samprotavimai galvojantiems žmonėms visada įdomūs. Turintiems laiko ir pinigų, verta pavartyti Upanišadas; ten apie tą patį. Jei Ievos Adomui pasiūlytas pažinimo obuolys yra žmonijos nuodėmė ir klaida, tada prasmė rojuje gyventi amžinąjį nesąmoningą gyvenimą.

86204. ivs ;))2007-06-15 16:58
Įdomus straipnis. Verta buvo paskaityt. cc, strpsn pavadinimas gal tikrai netikslus. Strpsn bandoma nuneigti pastovaus, nekintamo, siaurai suvokiamo Aš buvimą. Tik štai, man visada keista, kai imamasi įrodinėti savaime aiškius dalykus. Nuostabūs padarai tie mokslininkai. Ne taip seniai mačiau laidą, kur dvidešimties metų trukusių tyrimų visame pasaulyje rezultatas buvo iškilmingai reziumuotas: vaikai gimtąja kalba išmoksta kalbėti per 2 metus! Ir taip yra nepriklausomai nuo to, ar vaikas japonas, amerikietis, prancūzas ar dar koks! - tvirtai buvo pareikšta.

86214. cc - ivs2007-06-15 18:39
Prisipažinsiu - buvau komentare parašęs,bet ištryniau- kad tai, kas straipsnyje teigiama, jau senų senovėje ir vaikščiojančiam kaktusui buvo aišku. Začėm prosto, jiesli možno složno. Tokie samprotavimai gal įdomūs loginio(?) dėstymo(mąstymo)pačiu procesu?

86251. eik ivs2007-06-16 02:14
Paklausiau tavęs ir perskaičiau iki pabaigos. Išties, problematika įdomi, bet argumentacija, įrodymai, švelniai šnekant, netikslūs. Pabiri kitų mokslo žinių rinkiniai, kurie būktai kažką įrodo. Blogai, kai įrodyme reikia ieškoti įrodymo. Ypač tokio preciziškai tikslaus pavadinimo straipsnyje.

86261. eik2007-06-16 10:25
"preciziškai tikslaus" - aiškiai perlenkiau. Būtų užtekę tik tikslaus..:))) Dar, naktį susapnavau, kad, kaip įrodymus šalia vienas kito laikyti kvantinę fiziką ir religija bei misticizmą yra kažkaip nesolidu. Aš ne specialistas, tačiau ginčai tarp fizikos ir mistikos, kiek girdisi, dar nėra išspręstas.
Turbūt sunervino mane tas straipsnis, kad vis grįžtu ir negaliu pamiršti. Marš iš čia, eik. Į gamtą.

86526. N. :-) 2007-06-18 12:48
Egzistuoja, tik tai kas nekintama. Nuolat besikeičianti neaiškios kilmės energetinė substancija, vadinamas AŠ negali būti laikomas realiu dalyku. Tuo pačiu, už to nerealaus AŠ, kurį pakeisčiau terminu EGO, slepiasi realus tikrasis AŠ, kurį išreiškia pirminė intuityvi mintis - idėja AŠ ESU.Kitaip tariant žmogaus giluminė esatis, yra tapati absoliutui, o visa kita - įgytos savybės reakcijos, refleksai, jausmai - lyg tekantis vanduo nuolat kinta ir yra proto sukurtos koncepcijos. Taigi, vadinamasis AŠ egzistuoja neegzistuodamas ir neegzistuoja egzistuodamas...

86598. SETI founder2007-06-18 22:29
Absence of evidence is not evidence of absence...

86651. joo2007-06-19 14:58
dievas yra viešpats, t. y. išorinis aš

86653. joo2007-06-19 15:02
aišku mes labiau banginės, nei mėsinės būtybės ir nežionia kas kada kam užplauks

86666. A :-( 2007-06-19 17:46
Intelektualiniai skiedalai kaimo jurgiams, kurie tokiais dalykais visvien nesidomi. Akmens amziaus isvedziojimai.

Rodoma versija 180 iš 204 
13:26:36 Jan 31, 2011   
May 2008 Sep 2013
Sąrašas   Archyvas   Pagalba